Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-11389-1099/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-21
Bylos Nr.: e2-11389-1099/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06652-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Ieškovas: V. J., J. J.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Civilinė byla Nr. e2-11389-1099/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06652-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,dalyvaujant ieškovui V. J. ir ieškovų atstovui advokato padėjėjui S. S.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui E. V.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, galimai patirtos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismų veiksmų, atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovai J. J. ir V. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (datuotu 2024 m. gegužės 24 d.) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriame prašo: 1) priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės ir 5 605,65 Eur turtinės žalos; 2) priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės 7 000 Eur neturtinės ir 7 542,17 Eur turtinės žalos; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistų sumų ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 55-1-00420-14 dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu J. V., vairuodamas automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio ieškovės J. J. vairuojamo ir į kairę sukusio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra K. J., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. Ieškovai pažymi, kad eismo įvykio metu taip pat buvo nežymiai sužalotas ieškovas V. J..

4. Ieškovai teigia, kad 2016 m. sausio 13 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, t. y. ieškovė buvo įtariama tuo, kad eismo įvykio metu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį – sukdama į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio AUDI Q7 ir sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančio automobilio judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ir vėliau mirė K. J., taip pat buvo nesunkiai sužalotas ieškovas, kuriam buvo padarytas dešinio peties ir dešinio klubo sumušimas. Ieškovai nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra surašė ieškovės atžvilgiu kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui. Pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020, ieškovė buvo išteisinta kaip nepadariusi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

5. Ieškovai aiškina, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2020 m. gruodžio 18 d. pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo prašė nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti ieškovę kalta dėl jai inkriminuojamų veikų ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, tačiau Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-478/2021, atmėtė prokuratūros skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taip pat ieškovai akcentuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-939/2022, J. V. buvo pripažintas kaltu dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio, o Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. jį sugriežtino.

6. Ieškovai pabrėžia, kad nurodyto baudžiamojo proceso metu galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio senoji redakcija, pagal kurią išteisintas asmuo neturėjo teisės į gynimo išlaidų atlyginimą. Be to, ieškovas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki visiško ieškovės išteisinimo buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir BPK 106 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu nebuvo taikomos. Ieškovai pažymi, kad baudžiamojoje byloje jų patirtos išlaidos (tiek gynybai, tiek atstovavimo) buvo dengiamos iš jų bendrų lėšų.

7. Ieškovai laikosi pozicijos, kad nuo įtarimų pateikimo iki visiško išteisinimo ieškovės atžvilgiu buvo vykdomas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, pasireiškęs ikiteisminio tyrimo atlikimu ir bylų nagrinėjimu dviejų instancijų teismuose. Ieškovai mano, kad aptariamu atveju nebuvo užtikrintas ikiteisminio tyrimo teisėtumas; pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atmesta didžioji dalis ieškovų teiktų procesinių prašymų, nors šiuos prašymus tenkinus, baudžiamasis ieškovės persekiojimas būtų buvęs nutrauktas kur kas anksčiau. Ieškovai akcentuoja, kad baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu vyko beveik 7 metus, kas prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai, mano, kad ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių buvo netinkamai organizuotas, jo metu surinkti duomenys nebuvo tinkamai išanalizuoti, dėl ko buvo pasirinkta netinkama tyrimo kryptis, suteikiant perdėtą pranašumą aiškiai prieštaringiems I. V. ir J. V. liudijimams.

8. Ieškovai tvirtina, kad netinkamą ikiteisminio tyrimo organizavimą patvirtina pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje pateikta išvada, jog jau pirminėje Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų tyrimo išvadoje pateikti duomenys prieštarauja objektyviems duomenims, o pateiktas modeliavimas yra iš principo klaidingas ir šiais duomenimis nebuvo galima vadovautis. Ieškovai nurodo, kad jų prašymai dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo buvo atmetami, dėl ko baudžiamasis procesas užtrūko ilgiau, o ieškovai patyrė didesnius dvasinius išgyvenimus, buvo pažeista jų teisė į gynybą. Ieškovai yra įsitikinę, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtino ieškovės kaltės, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai surašė ieškovės atžvilgiu kaltinamąjį aktą ir perdavė bylą į teismą.

Šalies argumentai

9. Ieškovai nurodo, kad jiems kelia abejonių ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbas, nes vienas iš pareigūnų patvirtino, jog eismo įvykio metu buvo braižoma kita eismo įvykio schema, be to, eismo įvykio vieta buvo filmuojama, tačiau šio įrašo nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pasak ieškovų, nors Kauno apygardos prokuratūra atsisakė tenkinti ieškovo skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, abejonių dėl pareigūnų darbo kilo ne šiaip sau.

10. Taigi, ieškovai apibendrintai akcentuoja, kad atsakovės atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog baudžiamasis procesas trūko pernelyg ilgai, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių ieškovės kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai ignoravo liudytojų parodymus, neįvertino, kad pirminė ekspertizė buvo atlikta nekompetentingai, ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė nenurodė AUDI centrui išgauti duomenis apie AUDI Q7 automobilio greitį saugos diržų suveikimo ir priekinių automobilio lempų dūžio metu, taip pat prokurorė atmetinėjo ieškovų ir jų atstovų/gynėjų skundus, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo pagrįsti. Be to, ieškovų nuomone, prokurorė nepagrįstai teikė byloje apeliacinį skundą, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai netinkamai, galimai neleistinai atliko savo pareigas, dėl ko nustatyti tiesą byloje buvo ypatingai sunku, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti svarbiausi įrodymai, dėl ko buvo užvilkintas procesas, be kita ko, ikiteisminio tyrimo teisėjas leido J. V. parduoti pagrindinį nusikalstamos veikos įrankį – automobilį AUDI Q7, dėl ko buvo prarasta galimybė nustatyti realų automobilio greitį susidūrimo metu.

11. Pasak ieškovų, dėl neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų jie patyrė išlaidų advokatų, advokato padėjėjų, nepriklausomų ekspertų paslaugoms, vertimo į užsienio kalbas išlaidoms apmokėti, taip pat patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, gyvenimo prasmės netekimu, jautiesi pažeminti, kai teismo salėje buvo filmuojami. Ieškovai akcentuoja, kad baudžiamojo persekiojimo metu ieškovė laukėsi kūdikio, kas dar labiau padidino ieškovų išgyvenimus. Ieškovai aiškina nesiekiantys pasipelnyti iš valstybės, tačiau nori, kad jų išgyvenimai būtų atlyginti bent simboline išraiška – po 1 000 Eur už kiekvienus metus kiekvienam iš ieškovų ir papildomai 3 000 Eur ieškovei už patirtus išgyvenimus ir skausmą dėl to, kad ji buvo kaltinama dėl dukters žūties. Taip pat nurodo, kad ieškovė baudžiamojo proceso metu patyrė 5 605,65 Eur dydžio turtinę žalą, o ieškovas – 7 542,17 Eur turtinę žalą.

12. Ieškovai aiškina, kad jie ne kartą kreipėsi į nepriklausomą teismo ekspertą V. M., dėl ko ieškovė patyrė 1 642,05 Eur išlaidų, o ieškovas – 687,20 Eur išlaidų. Be to, pasak ieškovų, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas naudojosi advokato padėjėjo S. S. paslaugomis ir patyrė 4 800 Eur išlaidų, o ieškovė naudojosi advokatų L. P., G. M. paslaugomis ir patyrė 3 813,60 Eur išlaidų; šios ieškovų patirtos išlaidos laikytinos jų patirta turtine žala. Taip pat ieškovai nurodo, kad ieškovas patyrė 2 004,97 Eur turtinę žalą už dokumentų vertimą, 50 Eur už eksperto E. S. (E. S.) suteiktas paslaugas, o ieškovė – 150 Eur turtinę žalą už antstolio G. S. suteiktas paslaugas.

13. Ieškovas ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu atsisakė dalies reikalavimų – dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovui V. J. pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. teisinių paslaugų sutartį advokatui J. G. (jos buvo patirtos kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje J. V. atžvilgiu, ir jau buvo priteistos); kitoje dalyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti; iš esmės palaikė ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo buvo priimtas tik 2021 m. kovo 1 d., o nauja BPK redakcija įsigaliojo tik nuo 2022 m. gegužės 1 d., todėl ieškovai net neturėjo galimybių prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo baudžiamajame procese. Teigė, kad ieškovų šioje byloje prašomą priteisti turtinę žalą sudaro išlaidos (atstovavimo, specialistų (UAM „Impulsana“), vertimo išlaidos), jų patirtos baudžiamajame procese, kuris vyko ieškovės atžvilgiu; šioje byloje nėra prašoma išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltinamas ir nuteistas J. V.. Paaiškino, kad ieškovai, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu, neturėjo pakankamai finansinių lėšų, todėl buvo sutarta su atstovais, jog patirtas išlaidas atlygins vėliau (atstovai tam tikras išlaidas apmokėdavo patys), kai turės galimybių, todėl tam tikros sąskaitos/mokėjimai išrašytos/atlikti jau po ieškovės išteisinimo. Palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, kad atsakovės atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ikiteisminis tyrimas organizuotas netinkamas – netenkinti daugelis ieškovų prašymų, surinkta nepakankamai duomenų (nuotraukos eismo įvykio vietos darytos tendencingai, tam tikra medžiaga dingo – nuotraukos, vaizdo įrašas, eismo įvykio schema; nepagrįstai anksti leista parduoti eismo įvykio kaltininko transporto priemonę, atitinkamai negauti įrašai iš jos kompiuterio), pareikšti įtarimai nesant tam pagrindo – LTEC ekspertizių išvados akivaizdžiai buvo nepagrįstos, baudžiamasis persekiojimas vyko nepagrįstai ilgą laiką (apie 7 metus).

Atsiliepimas

14. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujantis Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

15. Atsakovės atstovas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tai, kad asmuo yra išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Taip pat atsakovės atstovas akcentuoja, kad ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, kuriuos jie laiko neteisėtais. Pasak atsakovės atstovo, vien ta aplinkybė, kad ieškovų skundai buvo atmesti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindas abejoti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumu, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinyje nėra nurodyta kokių svarbių duomenų nepavyko surinkti atmetus ieškovų prašymus. Pasak atsakovės atstovo, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti tiek ieškovę kaltinantys, tiek teisinantys duomenys, o baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas procesinį sprendimą priėmė vadovaudamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek duomenimis, ištirtais teisme, t. y. įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus rinkdami ir vertindami įrodymus ar kad surinktų įrodymų nepakako tam, jog byla būtų nagrinėjama teisme.

16. Atsakovės atstovo manymu, baudžiamasis procesas byloje užtrūko, nes ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatyta ir apklausta daug liudytojų, atliktos ekspertizės, surinkta įvairių duomenų, o pati nagrinėta situacija buvo sudėtinga ir neeilinė. Atsakovės atstovas akcentuoja, kad įtarimai ieškovei buvo pareikšti ne pradėjus ikiteisminį tyrimą (2014 m. lapkričio 1 d.), o 2016 m. sausio 13 d., ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu trūko nuo įtarimų pareiškimo iki kaltinamojo akto surašymo 2017 m. rugpjūčio 10 d., o ikiteisminio tyrimo pratęsimo negalima laikyti neteisėtu, terminai buvo pratęsiami teisėtai, esant poreikiui surinkti svarbius duomenis. Atsakovės atstovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų.

Atsiliepimas

17. Atsakovės atstovas pabrėžia, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl kitos eismo įvykio schemos ir dėl filmavimo nepasitvirtino, nes informacijos tikslinimo metu nebuvo nustatyta, jog kuris nors įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas būtų braižęs kitą eismo įvykio schemą ar būtų filmavęs eismo įvykio vietą. Atsakovės atstovas paaiškina, kad atsižvelgiant į žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusią informaciją, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje buvo pradėtas ir atliktas informacijos patikrinimas, kuris buvo baigtas Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. Z. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ieškovų skundai dėl šio nutarimo buvo atmesti tiek Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu, tiek Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi. Atsakovės atstovo teigimu, patikrinimo metu buvo susipažinta su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauti papildomi duomenys, apklausti susiję asmenys ir paneigti atsiradę įtarimai. Taip pat atsakovės atstovas pažymi, kad ieškovų nurodytas teiginys, jog A. P. savo tarnybiniame pranešime iš pradžių nurodė eismo įvykio kaltininke ne ieškovę, o vėliau buvo spaudžiamas šį pranešimą perrašyti, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

18. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad vien ieškovės išteisinimas savaime nesuponuoja neteisėtų institucijų veiksmų, o ieškovai nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Aiškino, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog būtų pareikšti įtarimai ieškovei (įtarimams pareikšti jų pakako) ir visa medžiaga perduota spręsti teismui. Anot atstovo, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo pernelyg ilga, nes jis buvo sudėtingas, neeilinis, reikėjo specialių žinių (paskirtos ekspertizės, kuriomis ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir vadovavosi), ieškovai teikė daug prašymų, kurių nagrinėjimui taip pat reikėjo laiko. Pažymėjo, kad vėliau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog kitos eismo įvykio schemos nebuvo (iš pradžių buvo juodraštis), jokia medžiagos dalis nebuvo pradanginta.

Atsiliepimas

19. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

20. Atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovai, reikalaudami atlyginti žalą dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, nenurodė konkrečių delsimo laikotarpių, rėmėsi tik bendra proceso trukme. Aiškina, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui 2017 m. rugpjūčio 14 d., tą pačią dieną buvo paskirtas teisėjas bylai nagrinėti, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo išsiųsti šaukimai proceso dalyviams dalyvauti teisiamajame posėdyje. Nurodo, kad byloje įvyko daugiau nei 20 teismo posėdžių, buvo atliktos 3 ekspertizės, o tai neabejotinai rodo, kad byla buvo sudėtinga ir nėra jokių konkrečių nepagrįstų delsimo laikotarpių, kurie leistų konstatuoti teismo neveikimą. Atsakovės atstovė pažymi, kad ieškovai nepateikė jokių teismo priimtų procesinių sprendimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog tam tikru laikotarpiu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba kad tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga.

21. Atsakovės atstovė pabrėžia, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė jau turėjo galimybę reikalauti priteisti jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau ja laiku nepasinaudojo. Taip pat vertina, kad ieškovai neįrodė jiems padarytos žalos fakto ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismo neteisėtų veiksmų fakto, todėl neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

22. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė Teisingumo ministerijos procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, tuo labiau ieškovai nekonkretizavo teismų neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmė buvo protinga, atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą. Aiškino, kad ieškovai, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, jau galėjo teikti prašymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau to nepadarė, todėl negali jų prašyti atskiroje byloje. Be to, anot atstovės, ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio.

Atsiliepimas

23. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Atsakovės atstovė pažymi, kad ieškovės išteisinimas savaime nepagrindžia prokuroro veiksmų neteisėtumo. Atsakovės atstovė laikosi pozicijos, kad šiuo atveju ieškovei pagrįstai buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, toks procesinis sprendimas buvo priimtas atlikus daug proceso veiksmų ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Akcentuoja, kad surinktų įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įrodymų pakankamumas sprendžiant dėl asmens kaltės taikant baudžiamąją atsakomybę nėra lygiaverčiai; pabrėžia, jog teismo procesiniuose sprendimuose šiuo atveju nėra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai ar kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovės kaltė, buvo surinkti pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

25. Atsakovės atstovės manymu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad prokuroras, perduodamas bylą teismui, prioritetą teikė tik J. V. ir I. V. parodymams; aiškina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami eismo įvykio liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, ekspertizės išvados, ekspertų paaiškinimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt. Atsakovės atstovė akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neleido atmesti ieškovės nusikalstamų veiksmų ir galimos kaltės padarant ginčui aktualią nusikalstamą veiką, todėl vienintelis galimas ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuroro veiksmas galėjo būti kaltinamojo akto surašymas ir perdavimas teismui įvertinti ieškovės veiksmų teisėtumą; priešingu atveju būtų pažeista ieškovės teisė, kad jos atžvilgiu pradėta byla būtų įvertinta nepriklausomo ir nešališko teismo.

26. Taip pat atsakovės atstovė pažymi, kad kaltinamajame akte negalėjo būti sprendžiami klausimai, kuriuos išspręsti galima tik teismo nuosprendžiu; teigia, jog pareigūnai renka ir preliminariai vertina įrodomuosius duomenis, o galutines išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais ir pakankamumo priima bylą nagrinėjantis teismas, kuris šiuo atveju surinktų įrodymų visetą vertino kitaip nei prokuroras. Akcentuoja, kad ieškovų teisė į gynybą nebuvo pažeista – jie skundė prokurorų sprendimus, tačiau skundus nagrinėję teismai jų netenkindavo, kas reiškia, kad prokurorų veiksmuose nebuvo nustatyta pažeidimų. Atsakovės atstovė laikosi pozicijos, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, procedūras ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl jie negali būti pripažinti neteisėtais.

27. Atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovas baudžiamojo proceso metu nesikreipė dėl jo patirtų išlaidų atlyginimo BPK 104 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl šios išlaidos negali būti laikomos turtine žala, kurią privalo atlyginti valstybės institucijos. Taip pat atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovų atstovų teikiami prašymai ikiteisminio tyrimo procese dažnai būdavo tapatūs, pasikartojantys. Aiškina, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu trūko 1 metus ir 7 mėnesius, t. y. ilgiau nei nustatyta BPK 176 straipsnyje, tačiau savo trukme jis buvo optimalus ir iš esmės užsitęsė dėl paskirtų ekspertizių atlikimo; pažymi, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad prokuroras tendencingai vilkino ikiteisminio tyrimo atlikimą. Taip pat atsakovės atstovė akcentuoja, kad teismų praktikoje tokia proceso trukmė nėra pripažįstama per ilga.

28. Atsakovės atstovės teigimu, ieškovai neįrodė, kad jų patirti neigiami išgyvenimai buvo tiesioginė prokuroro veiksmų pasekmė, taip pat ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai patyrė ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Taip pat mano, kad ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.

29. Atsakovės atstovė aiškina, kad bendros rūpestingumo pareigos pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei prokuroro padaryta veikos kvalifikavimo klaida būtų tiek akivaizdi, kad bet kuris asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas savo procesinių funkcijų vykdytojas, būtų ją pastebėjęs, o šiuo atveju prokuroras ikiteisminio tyrimo metu buvo įsitikinęs, kad ieškovė padarė jai inkriminuojamą veiką, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visetu. Atsakovės atstovė akcentuoja, kad baudžiamojo proceso metu buvo atliktos 5 ekspertizės, kuriose buvo nurodyta, jog pagrindine eismo įvykio priežastimi tapo ieškovės veiksmai, tačiau teismas vadovavosi privataus eksperto išvada, pateikta jau teisminio nagrinėjimo metu, kuri buvo priešinga Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau – LTEC) ekspertų išvadoms. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškovų pozicija, kad prokurorai ignoravo liudytojų parodymus; nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kompleksiškai vertinti visi gauti įrodymai. Taip pat atsakovės atstovė nesutinka su ieškovų teiginiu esą prokuroras nepagrįstai teikė byloje apeliacinį skundą ir laikosi pozicijos, jog teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka sudarė prielaidas pašalinti visas abejones ir nustatyti tiesą byloje.

Šalies argumentai

30. Atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; iš esmės palaikė Generalinės prokuratūros procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o vien asmens išteisinimas neįrodo institucijų neteisėtų veiksmų. Kita vertus, nurodė, kad net jeigu ir būtų įrodytos tam tikros institucijų/pareigūnų klaidos, jos turėjo būti esminės. Teigė, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai – gautų LTEC ekspertizių ir liudytojų parodymų pagrindu, o vėliau visa medžiaga perduota su kaltinamuoju aktu teismui, nes prokuroras vertino, jog byloje užtenka įrodymų ieškovės kaltei įrodyti. Pabrėžė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dar 3 LTEC ekspertizės, tačiau visų jų išvados iš esmės buvo vienodos; tik ieškovų pasitelkto privataus eksperto išvada buvo skirtinga, kuria teismai ir pasirėmė. Nurodė, kad nors ikiteisminis tyrimas trūko ilgiau nei numatyta, iš esmės tai buvo optimalus laikas, kadangi tyrimas buvo sudėtingas, reikalingos specialios žinios; be to, buvo atsižvelgta į ieškovės sveikatos būklę. Pažymėjo, kad ieškovai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galėjo prašyti patirtų išlaidų atlyginimo (jau buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas), tačiau to nepadarė; be to, atstovės vertinimu, ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

31. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, išreikalautų Alytaus apylinkės teismo baudžiamųjų bylų Nr. 1-1-922/2020 ir Nr. 1-277-939/2022 medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 55-1-00420-14 dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio (toliau – ginčo eismo įvykis), kurio metu J. V., vairuodamas automobilį AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio ieškovės J. J. vairuojamo ir į kairę sukusio automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra K. J. (kuri dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė ligoninėje), ieškovas V. J. ir I. V..

32. Nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, t. y. ieškovė buvo įtariama tuo, jog eismo įvykio metu ji pažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, keisdama važiavimo kryptį – sukdama į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio/nepraleido ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio AUDI Q7 ir sudarė neišvengiamą kliūtį lenkiančio automobilio judėjimui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ir vėliau mirė K. J., taip pat buvo nesunkiai sužalotas ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis aktas ieškovės atžvilgiu buvo surašytas 2017 m. rugpjūčio 10 d. – kaltinant ieškovę atlikus šio sprendimo 32 punkte nustatytus veiksmus, ir perduotas su medžiaga nagrinėti Alytaus apylinkės teismui, kuris, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-922/2020, nusprendė išteisinti J. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

34. Nustatyta, kad prokuratūrai apskundus minėtą 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-478/2021, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmetė.

35. Taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-939/2022, dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo pripažino kaltu J. V. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubaudė laisvės atėmimu trims metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat skyrė J. V. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą vieneriems metams; J. J. ir V. J. civilinius ieškinius tenkino iš dalies – iš civilinio atsakovo If P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, priteisė J. J. 2 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. J. – 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš J. V. ieškovams priteisė po 25 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškovui 956,36 Eur proceso išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

36. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-813/2023, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeitė – nuteistajam J. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą pailgino iki 2 metų; kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš J. V. 300 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

37. Ieškovai pateikė į bylą rašytinius įrodymus (atstovavimo sutartis, sąskaitas už teisines paslaugas, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderio kvitus, pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymus), patvirtinančius jų patirtas išlaidas nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą ieškovės J. J. atžvilgiu.

Bylos dalis nutrauktina; ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies

38. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovai atsisakė dalies reikalavimų, t. y. dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovui V. J. pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. teisinių paslaugų sutartį advokatui J. G. (nes jos buvo patirtos kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje J. V. atžvilgiu, ir jau buvo priteistos).

39. Teismo vertinimu, ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės ieškovui nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

41. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Dėl to ieškovai, reikalaudami atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jie neatleidžiami nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

42. Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).

44. Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Žemesnės instancijos teismas

45. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs tiek su baudžiamosios bylos Nr. 1-1-922/2020 medžiaga, tiek išklausęs šalių paaiškinimų, nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados dėl neteisėtų institucijų ir pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek šioje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2014 m. lapkričio 1 d. įvyko ginčo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ieškovų nepilnametė dukra K. J. (kuri dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė ligoninėje), ieškovas V. J. ir I. V. (ši informacija buvo nurodyta pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo). Be to, iš minėtos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad LTEC eismo įvykio ekspertizės 2015 m. rugpjūčio 31 d. akte Nr. 11-950, be kita ko, nurodyta, jog būtent ieškovės veiksmai – ieškovė prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neišvengiamą kliūtį ją lenkiančio automobilio AUDI Q7 judėjimui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Pažymėtina, kad tik po šio ekspertizės akto gavimo ieškovei buvo pareikšti įtarimai. Vėliau buvo atlikta kompleksinė eismo įvykio-transporto trasologinė ekspertizė, kurios 2017 m. sausio 25 d. akte Nr. 11-1815 iš esmės buvo nustatytos tos pačios aplinkybės kaip ir pirminiame 2015 m. rugpjūčio 31 d. akte, t. y. kad ieškovės veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė ginčo eismo įvykio kilimo priežastis. Inkriminuodami ieškovei šią veiką ikiteisminio tyrimo pareigūnai rėmėsi duomenimis, fiksuotais nukentėjusiojo V. J., liudytojų apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, ekspertizės aktuose, eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio schemose.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Tai reiškia, kad įrodymų, kurie sudaro pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, gali nepakakti įtarimams pareikšti ar apkaltinamojo nuosprendžiui priimti, tačiau savaime tai nereiškia neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

47. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

48. Kaip minėta, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo vertinama, ar atlikdami tam tikrus procesinius veiksmus pareigūnai elgėsi teisėtai, t. y. pagal teisės aktų reikalavimus. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Iš to išplaukia, kad civilinei atsakomybei taikyti, esant išteisinamajam nuosprendžiui, turi būti nustatyti ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų atlikti neteisėti veiksmai. Šių pareigūnų atliekamas įrodomųjų duomenų rinkimas, vertinimas, įtarimų pateikimas, asmens apkaltinimas, nors ir gali neigiamai paveikti asmenų teises, yra įstatymais nustatyta, legali ir teisėta, kol ji nepažeidžia įstatymo reikalavimų, veikla. Atitinkamai ir tokios veiklos padariniai, nors gali sukelti nepatogumų ar žalą, vertinami kaip teisėtai padaryti. Teisėtai vykdyta ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo veikla nesudaro valstybės civilinės atsakomybės pagrindo net ir dėl proceso, kurio rezultatas buvo asmens išteisinimas, jeigu ji atitiko teisės aktų reikalavimus.

49. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovė, kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo visiškai išteisinta. Teismai, be kita ko, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės veiksmuose yra jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismai, įvertinę ne tik atskirus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, įvertinę visą bylos aplinkybių išnagrinėjimą, bet ir įvertinę visumą ištirtų įrodymų, pagal savo vidinį įsitikinimą, nustatė, jog J. J. ginčo eismo įvykio metu nepažeidė KET 9 ir 101 punktų reikalavimų, t. y. ji laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš keisdama važiavimo kryptį, įsitikino, kad tai daryti saugu, kai suko į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, todėl eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota K. J., kuri vėliau dėl sužalojimų ligoninėje mirė, o V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvyko ne dėl ieškovės kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad nors byloje buvo atliktos 5 LTEC ekspertizės, kuriose nurodytos priešingos išvados, teismas vadovavosi eksperto dr. V. M. atliktu tyrimu ir jame pateiktomis išvadomis, nes atliekant tyrimą šis ekspertas įvertino abiejų eismo dalyvių veiksmus ir liudytojų parodymus, atkūrė visą eismo įvykio kilimo eigą, tyrime naudojo daugiau nustatytų objektyvių ir patikimų duomenų, ekspertizės išvados visiškai atitiko eismo įvykio dalyvių ir liudytojų byloje parodymus, objektyvias įvykio vietoje užfiksuotas faktines aplinkybes, išsamiausiai ir tiksliausiai atskleidė eismo įvykio kilimo aplinkybes. Teismas pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovės kaltė iš esmės buvo grindžiama pirmų dviejų LTEC atliktų ekspertizių išvadomis: eismo įvykio ekspertizės, kurią atliko ekspertė L. L., 2015 m. rugpjūčio 31 d. akto Nr. 11-950 (15) ir 2017 m. sausio 25 d. Kompleksinės eismo įvykio–transporto trasologinės ekspertizės, kurią atliko ekspertai V. V. ir H. V., akto Nr. 11-1815 (16)/11-121(17) išvadomis; tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad ekspertė L. L. atliko tik eismo įvykio ekspertizę, neturėdama transporto trasologo kvalifikacijos, todėl negalėjo eismo įvykio mechanizmo įvertinti transporto trasologinio tyrimo aspektu, be to, atliekant tyrimą, L. L. paėmė klaidingus automobilio masės duomenis; kilus abejonių dėl jos atliktos ekspertizės išvadų pilnumo ir pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kita, kompleksinė eismo įvykio–transporto trasologinė ekspertizė, tačiau ir ją atlikę ekspertai V. V. ir H. V. pripažino, kad jie taip pat per klaidą paėmė klaidingą automobilio AUDI svorį, nors, jų nuomone, galutinei išvadai tai įtakos neturėjo; abiejų ekspertizių ekspertai patvirtino, kad dėl objektyvių duomenų stokos nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo transporto priemonės, jie negali.

51. Nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes buvo paskirtos dar trys ekspertizės, pavedant jas atlikti taip pat LTEC ekspertams, kurie padarė iš esmės analogiškas dviems pirmoms ekspertizėms išvadas, kad pagrindinė sąlyga kilti ginčo eismo įvykiui buvusioje kelio eismo situacijoje buvo J. J. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po 2018 m. gegužės 3 d. ekspertizės, akto Nr. 11-18(18), kurią atliko ekspertai V. L. ir V. Š., bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad anksčiau padaryti tyrimai buvo atlikti remiantis eismo įvykio apžiūros 2014 m. lapkričio 1 d. schemoje nurodytų atstumu – 8,4 m., kuris neatitinka tikrovės, nes iš tikrųjų pamatavus įvykio vietoje šis atstumas yra 18,4 m; šią aplinkybę nustatė ekspertas dr. V. M. (kuriuo ir rėmėsi teismai). Teismai, be kita ko, pasisakė, kad visose paskirtose LTEC ekspertizėse ekspertai tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos, todėl visų LTEC ekspertų atlikti tyrimai vertinti kritiškai ir atmesti kaip įrodymai, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, yra nepatikimi, neišsamūs, prieštarauja byloje užfiksuotiems ir teismo nustatytiems faktiniams duomenims, eismo įvykio liudininkų parodymams, eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kitiems bylos duomenims; teismai, kaip minėta, rėmėsi eksperto dr. V. M. išvadomis (kuris jas teikė ieškovų užsakymu).

52. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas; ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu, tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

53. Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas teismų išvadas, bylos šalių paaiškinimus, sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog teismai kritiškai vertino net 5 LTEC atliktų ekspertizių išvadas, o iš esmės rėmėsi privataus, ieškovų pasitelkto, eksperto išvadomis, jas gretino prie šalių ir liudytojų parodymų, savaime nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir/ar prokurorai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (tuo labiau, jog tik teismai kvalifikuoja ir įvertina asmeniui inkriminuojamas veikas), dėl ko netinkamai vertino, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nors tokių, teismų vertinimu, nebuvo), savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, šiuo atveju teismai, nagrinėję nurodytą baudžiamąją bylą, nenustatė proceso teisės normų pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat nekonstatavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir/ar prokuroro neteisėtų veiksmų ar rūpestingumo pareigos pažeidimų.

54. BPK 2 straipsnis nustato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, o tam ikiteisminio tyrimo įstaigas ir prokurorą įpareigoja imtis visų įstatymų nustatytų priemonių. Žalos atlyginimo civilinėje byloje įrodinėjant ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtus veiksmus teikiami įrodymai, pagrindžiantys, kaip konkrečiai nebuvo įvykdyta ši pareiga, kokių įstatymais nustatytų priemonių pareigūnai nesiėmė ar ką vykdė netinkamai, kad nebuvo atskleistas ir įrodytas nusikaltimas, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas.

55. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

56. Nagrinėjamu atveju, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje (iš pradžių veika buvo kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, bet ji buvo perkvalifikuota mirus vienam iš nukentėjusiųjų asmenų ginčo eismo įvykio metu), buvo pradėtas pagrįstai, siekiant išsiaiškinti ginčo eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenį, atsakingą už jo sukėlimą. Prokuroro vertinimu, organizavusio minėtą ikiteisminį tyrimą, surinkus pakankamai duomenų – apklausus liudytojus, gavus kitus būtinus dokumentus (be kita ko, atlikus ekspertizę), leidžiančių ieškovę įtarti įvykdžius nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 13 d. ieškovei buvo pareikštas įtarimas ir nuo šios dienos prasidėjo ieškovės baudžiamasis persekiojimas (priešingai nei aiškino ieškovai, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovės atžvilgiu prasidėjo nuo pat ginčo eismo įvykio dienos ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2014 m. lapkričio 1 d.). Pareiškus ieškovei įtarimą, toliau buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – įtariamosios (ieškovės), liudytojų apklausos, kitos informacijos rinkimas (papildomos ekspertizės skyrimas). Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui.

57. Teismas, atsižvelgęs į BPK nuostatas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK įstatymo reikalavimus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, turint duomenų apie galimai neteisėtus ieškovės veiksmus (t. y. pradinės ekspertizės metu nustačius, jog dėl ginčo eismo įvykio sukėlimo kalta ieškovė), sudarė pakankamą pagrindą pagrįstai įtarti ieškovę padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, analizavo turimus duomenis, rinko naujus, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais atliko procesinius veiksmus bei ėmėsi atitinkamų procesinių priemonių tam, kad pasiektų BPK numatytus baudžiamojo proceso tikslus, aiškinosi neaiškias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju turėdami informaciją apie ieškovės galimai padarytą nusikalstamą veiką, pareigūnai pagal pirminius duomenis ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis kitaip, nes jų pareiga atlikti įstatyme numatytus procesinius veiksmus tam, kad būtų atskleisti galimai padaryti nusikaltimai. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, kaip baudžiamojo proceso stadijos, specifiką, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog ieškovė padarė jai inkriminuojamą veiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų veiksmai ieškovės atžvilgiu neatitiko įstatyme numatytos pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, būtent prokuroro teisė pačiam spręsti ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 218 straipsnio 1 dalis).

58. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į tai, kad pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma bylą nagrinėjant teisme, o ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, teismas sprendžia, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovė galimai padarė nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, jog ieškovės veiksmai turi jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, todėl, siekiant patikrinti kilusius įtarimus, pagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pareikšti įtarimai, o vėliau visa medžiaga su kaltinamuoju aktu perduota į teismą.

59. Teismas pažymi, kad ieškovė iš esmės nepateikė jokių konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Teismo vertinimu, tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų vertinimą, neįrodo prokuroro ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl sutiktina su atsakovės atstovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios civilinės bylos prasme leistų konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus ir klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, taip pat nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.

60. Ieškovė iš esmės procesinių veiksmų neteisėtumą sieja su teismų jos atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, kurių pagrindu ji buvo išteisinta (o vėliau nuteistas kaltas dėl eismo įvykio asmuo). Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovė buvo išteisinta, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, visų pirma, reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks teismo procesinis dokumentas, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

61. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismai priėjo priešingos išvados nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra, savaime nereiškia, jog nurodyti valstybės pareigūnai/institucijos padarė neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju faktiškai nei baudžiamojoje byloje, nei šioje byloje nekilo ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovė (jos vairuojama transporto priemonė) dalyvavo ginčo eismo įvykyje, tačiau šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra vienaip vertino ieškovės veiksmus, t. y. iš esmės rėmėsi paskirtų LTEC ekspertizių išvadomis, kurių metu buvo nustatyta, jog dėl eismo įvykio sukėlimo kalta būtent ieškovė, o teismai – kitaip, kritiškai įvertinę visas LTEC pateiktas ekspertizes (5), ir pasirėmę kitais įrodymais – privataus eksperto išvadomis bei liudytojų parodymais, t. y. nenustatę ieškovės veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Kita vertus, kaip minėta, ši aplinkybė per se (savaime) nereiškia, jog ieškovės atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas, nes siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan. Tokių pažeidimų, pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo teismas nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieškovė, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras netinkamai vertino jos veiksmus, neatliko ieškovės nurodytų veiksmų (nesurinko pakankamai duomenų apie kitos transporto priemonės greitį, išsidėstymą po eismo įvykio ir pan.), padarė klaidingas išvadas, kad ieškovės veiksmai turi BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytos veikos požymių ir pan.

62. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas netinkamai (netenkinti ieškovų prašymai), nesurinkta bylai reikšmingų duomenų (negauti duomenys apie AUDI Q7 automobilio greitį saugos diržų suveikimo ir priekinių automobilio lempų dūžio metu, per anksti leista parduoti pagrindinį nusikalstamos veikos įrankį – automobilį AUDI Q7), vertintini kaip ieškovų nuomonė, kuri susiformavo visą situaciją vėliau įvertinus retrospektyviai. Kita vertus, teismo vertinimu, šiuo metu iš esmės neįmanoma nustatyti nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos eigos jeigu ieškovų nurodyti veiksmai būtų atlikti, kadangi nėra žinomi tokių veiksmų įvykdymo rezultatai (galima daryti tik nepagrįstas prielaidas kokie duomenys būtų gauti atlikus ieškovų prašytas pakartotines ekspertizes, išanalizavus AUDI kompiuterio duomenis ir pan.). Teismas taip pat pažymi, kad remiantis BPK 170 straipsnio nuostatomis, būtent prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą, t. y. būtent jis pasirenka kokius veiksmus atlikti, kokius duomenis surinkti ir pan., todėl retrospektyvus vertinimas kokių veiksmų galimai prokuroras nepadarė ar padarė netinkamai būtų/yra ydingas, kadangi, kaip minėta, būtent teismas įvertina visą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktą medžiagą bei pagal ją sprendžia ar užtenka duomenų apie asmens padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė aplinkybių, jog ikiteisminis tyrimas vykdytas netinkamai/tendencingai, t. y. kad nuotraukos eismo įvykio vietos darytos tendencingai, tam tikra medžiaga dingo – nuotraukos, vaizdo įrašas, eismo įvykio schema, apsiribodami tik savo deklaratyviais teiginiais, kurie iš esmės buvo paneigti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikus tyrimą ir nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių ieškovų nurodytų duomenų, kuris paliktas nepakeistas jį peržiūrėjus tiek Kauno apygardos prokuratūrai, tiek Kauno apylinkės teismui. Be to, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iki AUDI pardavimo jos apžiūra buvo atlikta autorizuotame servise ir iš automobilio kompiuterio gauti duomenys (kurie pateikti į baudžiamąją bylą); vien ta aplinkybė, jog, ieškovų manymu, ne visi duomenys buvo gauti ar juos netenkino gauti duomenys, savaime nereiškia, jog tyrimas buvo organizuotas netinkamai (galimai ieškovų norimi gauti duomenys techniškai negalėjo būti gauti ir pan.).

63. Be to, ieškovai teigia, kad baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu vyko beveik 7 metus, kas prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai, t. y. buvo pernelyg ilgas.

64. Civilinėje byloje dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo, jeigu ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojo persekiojimo procesas buvo pernelyg ilgas, iš esmės įvertinama, ar institucijų ir pareigūnų veikla lėmė per ilgą proceso trukmę ir asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, dėl per ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės gali būti institucijų, pareigūnų, teismo ar teisėjo neveikimas pagal teisės aktų reikalavimus taip, kad baudžiamojo persekiojimo procesas įvyktų per įstatymais reikalaujamą trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; 2021 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021).

65. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (EŽTT 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą, įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2021 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021). Kasacinis teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: 1) konkrečios bylos sudėtingumas; 2) asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; 3) valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; 4) baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2021 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 ir kt., o taip pat EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05).

66. Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, pagal konkretaus atvejo aplinkybes sprendžiama, ar bylos nagrinėjimas buvo sudėtingas ir ar tam reikėjo išskirtinių, ilgesnių negu paprastai laiko sąnaudų, kad vien bylos sudėtingumu būtų galima pagrįsti ir pateisinti proceso trukmę.

67. Be to, valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra dar vienas iš kriterijų, sprendžiant, ar trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis atvejo nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

68. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (EŽTT sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, par. 35). Kaip minėta, nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. lapkričio 1 d., įtarimai ieškovei buvo pareikšti 2016 m. sausio 13 d., todėl būtent nuo šios datos laikytina, jog prasidėjo baudžiamasis persekiojimas ieškovės atžvilgiu. Be to, kaip minėta, kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir visa medžiaga perduota Alytaus apylinkės teismui, kuris 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ieškovę išteisino; Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

69. Nagrinėjamu atveju susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-1-922/2020 medžiaga, kuri susideda ir iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismas sprendžia, kad bylos ir tyrimo duomenys nekelia abejonių dėl to, kad ikiteisminio tyrimo procesas ieškovės atžvilgiu (kuris trūko apie vienerius metus ir 7 mėnesius) nebuvo vilkinamas; nors ikiteisminio tyrimo eiga buvo ne vieną kartą pratęsinėjama ir iš esmės viršijo BPK 176 straipsnyje nustatytą trukmę, tačiau, teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pakankamai operatyviai, įvertinus tyrimo ir situacijos sudėtingumą, pastoviai buvo atliekami įvairūs veiksmai – apklausiami asmenys (kurių kiekis buvo pakankamai didelis; atliekamos ekspertizės (bendrai 2), renkami kiti būtini duomenys ir kt.

70. Tas pats pasakytina ir apie bylos nagrinėjimą Alytaus apylinkės ir Kauno apygardos teismuose, kuris užtruko šiek tiek ilgiau nei 3,5 metų ir galutinai baigėsi 2021 m. balandžio 23 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Liteko sistemos duomenų, pirmosios instancijos teisme byloje buvo posėdžiaujama pakankamai intensyviu grafiku, vyko virš 25 teisiamųjų posėdžių, paskirtos 3 teismo ekspertizės, apklaustas pakankamai didelis skaičius liudytojų, ekspertų, specialistų, nepagrįstai ilgų pertraukų neužfiksuota. Apeliacinės instancijos teismas, teismo vertinimu, taip pat pakankamai operatyviai išnagrinėjo prokuratūros skundą (per mažiau nei pusę metų).

71. Taigi, apibendrindamas, teismas nustatė, kad baudžiamasis persekiojimas, įvertinus jo sudėtingumą, atliktų veiksmų pobūdį ir apimtį, ieškovės atžvilgiu nebuvo vykdomas nepagrįstai ilgai. Be to, iš esmės sutiktina su atsakovės atstovų pozicija, kad ieškovai net nenurodė, jog tam tikru laikotarpiu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba kad tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga.

72. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, be kita ko, išanalizavęs konkrečius baudžiamosios bylos duomenis, įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovė galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikšti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, sprendžia, jog vien ieškovės išteisinimas pagal inkriminuotą veiką nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmus, taip pat neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir/ar teismų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo, be kita ko, nenustatytas ir nepagrįstai ilgo baudžiamojo persekiojimo faktas, todėl ieškovų argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis ieškovės atžvilgiu priimtais teismų išteisinamaisiais procesiniais sprendimais savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų, dėl to ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo (šiuo atveju neturtinės) dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

73. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti būtinos visos trys anksčiau šiame sprendime minėtos sąlygos, teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, plačiau nepasisako ir ieškovų argumentų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimo

74. Ieškovai, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – patirtas už ekspertų/specialistų konsultacijas/išvadas, teisinės pagalbos išlaidas (pasitelkus atstovus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu), už dokumentų vertimą, už antstolio suteiktas paslaugas.

75. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

76. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

77. Taigi, Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

78. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuoja ieškovai, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (atitinkamai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 23 d.) priimti iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų (ir kitų patirtų išlaidų) atlyginimo klausimas priimant šiuos procesinius sprendimus nebuvo sprendžiamas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pagrindas nagrinėti ieškovų reikalavimą priteisti patirtas išlaidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieškovai negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo prašyti priteisti tokias jų patirtas išlaidas. Viena vertus, Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas buvo priimtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, tačiau, teismo vertinimu, nebūtų teisinga šias aplinkybes vertinti formaliai ir užkirsti galimybę ieškovei, kuri faktiškai galiausiai buvo išteisinta – nenustačius jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, atgauti jos ir ieškovo, kuris šiuo atveju nors ir buvo nukentėjęs asmuo nurodytoje baudžiamojoje byloje, tačiau faktiškai veikė ir visus veiksmus atlikinėjo siekdamas ieškovės išteisinimo (dėl to išlaidos vertinamos kaip patirtos bendrai, siekiant to paties tikslo – ieškovės išteisinimo), dėl baudžiamojo persekiojimo, kuris nepasitvirtino, patirtas bylinėjimosi išlaidas; tuo labiau, jog po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo teismų praktika dėl asmenų, kurie buvo išteisinti, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo nevienoda, dar tik formavosi.

79. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą, kuris, kaip minėta, šiai dienai jau yra išspręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Taigi, CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, ieškovams priteistinos jų turėtos realios bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje, nesiejant šių išlaidų priteisimo nei su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

80. Apibendrinant, spręstina, kad šiuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą (ieškovę išteisinus), tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo. Tokia aktuali praktika taikytina ir aukštesnės instancijos teismuose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1091-653/2021; 2024 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-244-1097/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-217-450/2023).

81. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovai įrodė, kad patyrė 12 847,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje, t. y. ieškovė patyrė 5 605,65 Eur (1 642,05 Eur išlaidų už UAB „Impulsana“ konsultacijas/išvadas + 3 813,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų + 150 Eur išlaidų už antstolio G. S. suteiktas paslaugas), o ieškovas – 7 242,17 Eur (687,20 Eur išlaidų už UAB „Impulsana“ konsultacijas/išvadas + 4 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų + 2 004,97 Eur išlaidų už vertimus + 50 Eur išlaidų už eksperto E. S. (E. S.) suteiktas paslaugas) dydžio išlaidas.

82. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos išlaidos yra pakankamai detalizuotos, pagrįstos ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais, be to, nurodytų išlaidų dydis, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje atliktų veiksmų kiekį, bylos sudėtingumą, nevertintinos kaip neadekvačios ir/ar per didelės, ar kad jas reikėtų mažinti; pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovai nurodytų išlaidų (jų dydžio) bylos nagrinėjimo metu visiškai neginčijo/nekvestionavo, todėl teismas atskirai kiekvienos pozicijos iš nurodytų išlaidų neanalizuoja. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovų paaiškinimais, kad nors dalis išlaidų faktiškai buvo patirta/apmokėta po minėtos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, tačiau šios išlaidos susijusios būtent su ieškovės atžvilgiu nagrinėta baudžiamąja byla, kadangi tuo metu su ieškovų atstovais buvo sutarta, jog dėl ieškovų sunkios turtinės padėties patirtas išlaidas jie atlygins vėliau (atstovai tam tikras išlaidas iš pradžių apmokėdavo patys ar nereikalavo apmokėjimo už jų paslaugas iš karto).

83. Taigi, apibendrinant, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 605,65 Eur, o ieškovui iš atsakovės – 7 242,17 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

84. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsniu, tenkinamas ieškovų reikalavimas iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos įstatymo normos nenumato išimties dėl palūkanų priteisimo tenkinant turtinius reikalavimus, kylančius iš žalos atlyginimo, nepaisant to, iš ko jos priteisiamos.

85. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

87. Ieškovai patyrė byloje 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

88. Teismo vertinimu, ieškovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

89. Šiuo atveju ieškinys buvo tenkintas iš dalies (netenkinti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai), todėl ieškovui V. J. (kuris apmokėjo nurodytas išlaidas) iš atsakovės priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovė (jos atstovės) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymų ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovų J. J. ir V. J. atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovo V. J. naudai.

Ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 5 605,65 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkis eurus 65 ct) išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 605,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, 7 242,17 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du eurus 17 ct) išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 242,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič