Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas palaikė juos, kur jis nurodė, kad 2014-11-01 apie 13.00 val., tiksliau nurodyti negali, jis važiavo savo tėvo G. K. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje. Priekyje važiavo keletas automobilių, bet kiek tiksliai, tuo metu jis neskaičiavo. Tada tėvas pradėjo stabdyti, trauktis į dešinį kelio kraštą, tuo metu jų automobilį lenkęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stabdė, suko į dešinę priekyje jų, kai tuo metu pro jų automobilį ir tą automobilį „ (duomenys neskelbtini)“ aplenkęs pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ lenkimo metu jis jau matė, kad priekyje važiavęs pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ suko į kairę, jau važiavo ne teisiai, bet jau buvo pasukęs į kairę ir jau buvo kirtęs kelio vidurį. Jam matomumas buvo geras, jis matė, kaip jų automobilį pralenkęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galą. Smūgio metu jis matė ir automobilio „(duomenys neskelbtini) priekį. Pastebėjo, kad prieš smūgį įsijungė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių žibintai. Nuo stabdžių žibintų įsijungimo iki smūgio buvo tam tikras laiko tarpas, gal apie 1-2 sekundės. Smūgio metu jų automobilis nuo priekyje buvusio automobilio „(duomenys neskelbtini) buvo apie 30-50 m atstumu. Tarp jų automobilio ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie trys automobiliai (t. 1, b. l. 158-159).

Liudytojas J. T. parodė, kad tą dieną važiavo nuo kapų iš (duomenys neskelbtini) pusės. Priekyje mašinų jo pusėje nebuvo - jis vienas važiavo ir už jo nieko nebuvo, o iš priekio važiavo kolona, kurios net galo nesimatė. Ten, kur yra sankryža, truputį pavažiavus, iš vidurio kolonos išlindo juoda (duomenys neskelbtini)i, kuri greitai judėjo, nes lenkė kitas mašinas. Pavažiavus toliau, prie aikštelės, išlindo mašina, kuri suko į aikštelę - kokie 400-500 m buvo nuo jos. Dar spėjo žmonai pasakyt, kad žiūrėtų, kas bus. Ir ta juoda mašina kaip lėkė į tos mašinos, kuri jau buvo padariusi posūkį, jau buvo išvažiavusi į jo juostą ir jau suko į aikštelę, galą. Kai ta juoda mašina kirto į (duomenys neskelbtini) galą, ši apsuko ir atsidūrė griovyje. (duomenys neskelbtini)lenkimas, jam atrodo, buvo pavojingas. Ta juoda mašina, matyt, lenkė visą tą koloną. Gal jis būtų ir prie jo privažiavęs, jei nebūtų čia šita mašina sukusi, ir jeigu niekas nebūtų įleidę (duomenys neskelbtini) atgal į savo juostą.

Liudytoja U. L. parodė, kad kai (duomenys neskelbtini) vairuotoja suko į kairę, ji savo veidrodėlyje pamatė, kad Q 7 atlieka lenkimo manevrą.

Liudytojai gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 11 val. ji išvažiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), važiavo viena. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo labai daug automobilių, buvo didelės spūstys. (duomenys neskelbtini) ji pasiekė apie 12.30 val. ir per (duomenys neskelbtini) važiavo didelėje automobilių kolonoje, važiuojant per miestelį ribotas greitis, leistinas 50 km/h, todėl automobilių nelenkė. Mašinų buvo ir prieš jos automobilį, ir už jos. Automobilį „ (duomenys neskelbtini) ji matė važiuojant iš (duomenys neskelbtini), tas automobilis važiavo tai už jos automobilio, tai atsilikdavo, kai jį aplenkdavo kiti automobiliai, tai pats lenkdavo, bet jos automobilio tas automobilis „(duomenys neskelbtini)nebuvo aplenkęs visu keliu iki (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini)geležinkelio pervažą, ji toliau važiavo (duomenys neskelbtini)kryptimi, pravažiavo sankryžą į kairę, į (duomenys neskelbtini), toliau kelias buvo tiesus. Prieš jos automobilį važiavo trys automobiliai, pirmasis buvo „(duomenys neskelbtini), priekyje jos važiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)”. Už jos automobilio taip pat važiavo automobiliai, neskaičiavo, kiek jų buvo, bet per galinio matymo veidrodėlį ji matė, kad tikrai daugiau nei du. Tarp tų dviejų paskui ją pirmiausia važiavusių automobilių automobilio „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nebuvo. Ji važiavo kolonoje apie 70-80 km/h greičiu. Kelio danga daugiausiai buvo sausa, tik vietomis šlapia, bet slidu nebuvo. Ji matė, kad artėja prie poilsio aikštelės kelio kairėje pusėje, kur kažkada pati buvo sustojusi ir į kurią yra du įvažiavimai. Dar prieš pirmą įvažiavimą į aikštelę prieš ją važiuojantys automobiliai pradėjo po truputį stabdyti, ji taip pat pristabdė automobilį. Ji palaikė saugų atstumą nuo priekyje jos automobilio važiavusio automobilio. Ji matė to pirmojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ viršutinę dalį, t. y. nuo galinio stiklo į viršų. Iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo. Kai automobilius pristabdė, jos automobilis buvo apie 30-40 m atstumu iki pirmojo įvažiavimo į aikštelę. Iš paskos važiavusių automobilių ji per galinio matymo veidrodėlį nestebėjo. Priešais ją važiavę automobiliai nelenkė vienas kito dar nuo geležinkelio pervažos. Kai pravažiavo pirmąjį įvažiavimą į poilsio aikštelę, ji pradėjo stipriau stabdyti, nes stabdė ir priekyje važiavę automobiliai. Ji pamatė, kad pirmasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iš lėto suka į kairę pusę. Kai šis automobilis pradėjo posūkio manevrą, ji pirmiausiai pamatė šio automobilio kairės pusės priekinį posūkio rodiklį. Tuo pačiu metu metu ji pažiūrėjo per kairės pusės šoninį veidrodėlį ir pamatė, kad ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra priešpriešinėje eismo juostoje ir atlieka lenkimo manevrą. Kai ji pirmą kartą pamatė lenkiantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis dar nebuvo privažiavęs jos automobilio ir pirmojo įvažiavimo į aikštelę, o buvo ties dviem automobiliais, kurie važiavo jai iš paskos. Ji tuo metu važiavo antra ar trečia pavara. Ji negali tiksliai pasakyti, kuris automobilis pradėjo pirmas manevrą, nes ji pirmiausiai pamatė sukantį į kairę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o tik tada automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Kai pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ atliekantį lenkimo manevrą, ji pasidavė daugiau į dešinės pusės kelkraštį, priekyje jos važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ taip pat važiavo daugiau link kelkraščio. Ji pasitraukė instinktyviai, nes jau matė, kad įvyks automobilių susidūrimas. Jos automobilyje buvo įjungtas radijas, todėl ji negirdėjo staigaus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stabdymo garso. Kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pravažiavo pro jos automobilį, ji pamatė degančius šio automobilio galinių stabdžių žibintus, šis automobilis dar pasidavė į dešinę, bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Susidūrimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinė dalis jau buvo ties įvažiavimu į poilsio aikštelę, kita dalis užėmė didesnę dalį eismo juostos. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ bandė išvengti susidūrimo, tačiau jo kairė pusė - didesnė automobilio dalis, ji mano, kad buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi priekine, daugiau kaire puse, į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinę kairę dalį jau už galinio rato, daugiau į bagažinę. Nuo smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apsuko ir automobilis nuvažiavo į pakelės griovį už poilsio aikštelės, priekinė dalis buvo atsukta į kelią. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po susidūrimo nuvažiavo toliau ir sustojo dešiniame kelkraštyje (t. 2, b. l. 7-9) Liudytoja palaikė šiuos parodymus.

Liudytoja L. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mašiną mamatė tą mašiną, kai ji juos lenkė, važiavo pro juos. Iš savo vyro girdėjo, kad kažkokia (duomenys neskelbtini), liaudiškai sakant, „neršia“ - tai toks atvejis, kai vairuotojai važiuoja ir vis bando atlikti kažkokį manevrą. Tai ši (duomenys neskelbtini) taip elgėsi ilgą laiką. Vyras iki įvykio likus gal 10-15 min. sakė, kad vienas automobilis vis bando daryti kažkokius manevrus.

Liudytojai gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 12.30-12.40 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. M., ji važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje. Pravažiuojant geležinkelio pervažą (duomenys neskelbtini), dar automobilių kolona nebuvo susidariusi, ji susidarė jau pravažiavus geležinkelio pervažą (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kokiu greičiu važiavo, ji negali nurodyti, nestebėjo greičio matavimų prietaisų. Tada ji pastebėjo, kad priekyje važiuojantys automobiliai pradėjo stabdyti, matėsi stabdžių žibintai, stabdydami lėtėjo ir priartėjo vienas prie kito. Tada dar pastebėjo, kad priekyje jų važiavęs trečiasis ar ketvirtasis automobilis pradėjo važiuoti į kairę, bet vėl sugrįžo į savo eismo juostą, o dar truputį pavažiavus, staiga kairėje jų automobilio, priešpriešinėje eismo juostoje pastebėjo lenkiantį ir greitai važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasirodė labai staiga. Iš kurios vietos tas automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkimą, ji nematė. Kai šis automobilis aplenkė jų automobilį, ji pastebėjo, kad priekyje kolonos esantis automobilis suka į kairę. Jai atrodė, kad tas automobilis, sukdamas į kairę, labai lėtai važiuoja, tuo pat metu pastebėjo, kad automobilis (duomenys neskelbtini)pradėjo stabdyti, tai rodė stabdžių žibintai. Automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti iki sukančio į kairę automobilio apie tą vietą, kur važiavo prieš tai bandęs važiuoti į kairę automobilis, kuris buvo nuo sukančio į kairę iš paskos antras, neskaitant sukančio į kairę. Kada tiksliai pradėjo sukti į kairę automobilis, ji nepastebėjo, ji pamatė, kad sukantis automobilis jau buvo priekine dalimi išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir jai atrodė, kad jau buvo skersai kelio, pastebėjo tuo pačiu metu, kai automobilis „(duomenys neskelbtini) stabdė. Kai pastebėjo sukantį automobilį į kairę, šio galinė dalis dar galėjo būti dešinėje eismo juostoje. Staiga įvyko smūgis - automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į sukantį automobilį. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje pagal jų automobilio važiavimo kryptį. Jų automobilis nuo sukančio į kairę automobilio galėjo būti gal penktas ar šeštas eilėje iš paskos. Priekyje jų automobilio sukantis į kairę automobilis, tas, į kurį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, buvo apie 30-40 m atstumu. Susidūrimo metu priekyje jų važiavę automobiliai jau buvo sustoję, jų automobilis taip pat jau buvo beveik sustojęs. Ar sukantis į kairę automobilis, į kurį atsitrenkė automobilis „(duomenys neskelbtini), rodė posūkio rodiklius, ji tiksliai negali pasakyti, jai atrodo, kad buvo įjungęs, bet to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Saulė į akis nešvietė. Kelias buvo neslidus, lygus, matomumas geras, rūko nebuvo (t. 1, b. l. 174-175). Liudytoja palaikė šiuos savo parodymus.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo visa kolona mašinų, kurią (duomenys neskelbtini) bandė lenkti ir trenkėsi į kitą mašiną. (duomenys neskelbtini) pamatė dar prie (duomenys neskelbtini). Dar žmonai pasakė, kad labai negražiai važiuoja. Ji visą kelią vis bandė lenkti. Įvykio atkarpoje kažkur už jo buvo tas (duomenys neskelbtini), kuri visą laiką bandė jį aplenkti. Jam labai užsifiksavo, nes jis labai nemėgsta tokių išsidirbinėjimų, dar pasakė žmonai, kad greičiau jis aplenktų ir nuvažiuotų.

Liudytojui gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šios liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-11-01 apie 12.30-12.40 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, žmona Lina sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje. Pravažiuojant geležinkelio pervažą (duomenys neskelbtini), automobilių kolona susidariusi dar nebuvo - ji pradėjo susidaryti ties sankryža (duomenys neskelbtini). Kolonoje jis važiavo priešpaskutinis, o iš paskos važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Pats jis važiavo apie 80 km/h greičiu. Kai jo automobilį pradėjo lenkti automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tada pastebėjo, kad priekyje jo važiavę automobiliai stabdo, degė stabdžių žibintai, jis taip pat pradėjo stabdyti. Jo automobilį lenkiantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris prieš tai važiavo jam iš paskos, pravažiavo, kai tuo metu dar priekyje jo kolonoje važiavęs pilkas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkimą, bet iš karto bandė sugrįžti atgal, tačiau automobiliai buvo vienas arti kito ir nebuvo kur dėtis, tada įjungė avarinius žibintus. Tuo metu jis pamatė lenkiančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių žibintus, automobilį stabdė. Dėl ko priekyje kolonoje važiuojantys automobiliai pradėjo stabdyti, tuo metu jis nematė. Pradėjęs stabdyti, jis pradėjo žiūrėti atgal, kad į jo automobilį neatsitrenktų iš paskos važiuojantys automobiliai. Kai vėl atkreipė dėmesį į priekį, tai jau buvo įvykęs susidūrimas - lenkęs koloną automobilis „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su kitu automobiliu, bet ne su tuo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuris bandė lenkti. Jis nematė įvykio situacijos, kaip ir dėl ko jie susidūrė. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ staiga iššoko į priešpriešinio eismo juostą, jo automobilį aplenkė greitai pro jį pravažiuodamas, ir iš karto jis pamatė šio automobilio stabdžių žibintus prieš automobilį „(duomenys neskelbtini). Priekyje jo automobilio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 30-40 m, tiksliau nurodyti jis negali. Jis tik po eismo įvykio suprato, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)atsitrenkė ne į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o į kitą automobilį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pastovėjo, įjungęs avarinį signalą, ir nuvažiavo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkti jo automobilį, iššokdamas į priešpriešinio eismo juostą, jam dar esant apie 100 m atstumu iki aikštelės, esančios kairėje kelio pusėje, pirmo įvažiavimo (t. 1, b. l. 176-177). Liudytytojas palaikė savo parodymus.

Liudytoja K. L. parodė, kad prieš tris metus lapkričio 1 d. važiavo su drauge iš (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini). Vairavo jos draugė U. o ji sėdėjo šone. Buvo daug automobilių - visa kolona, realiai greičio nebuvo, nes labai daug mašinų judėjo link (duomenys neskelbtini). Ji matė, kaip jas lenkė (duomenys neskelbtini). Kaip įvyko įvykis, pats susidūrimas, ji nematė, bet staiga sustojo ir pamatė, kad įvyko avarija. Buvo daug mašinų ir tokiomis sąlygomis, kai mašina važiuoja paskui mašiną ir net tarpų tarp jų nėra vietos, kad galėtų įsisprausti kita mašina, tai atkreipi dėmesį, jei kas aplenkia, todėl ji akreipė dėmesį kai jas aplenkė (duomenys neskelbtini), dar pagalvojo, ar tai yra normalu, kai toks didelis eismas, nes visi važiavo tvarkingai, o kažkas staiga sugalvojo lenkti, nors didelis buvo eismas. (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis už jų visų. (duomenys neskelbtini) automobily buvo vaikai, todėl dar nustebo, kad su vaikais (duomenys neskelbtini) greitis buvo didesnis už visų kitų.

Liudytojas T. B. parodė, kad po to įvykio, įvykio vietoje komunikavo su policijos pareigūnais apie avariją, kurioje susidūrė (duomenys neskelbtini) kelyje nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis važiavau ta kryptimi iš (duomenys neskelbtini), privažiavęs tą vietą ir pamatė įvykusią avariją. Priėjo arčiau, nes tada dirbo žiniasklaidos bendrovėje, todėl norėjo ir nufotografuoti, kas ten vyksta. Padarė daug nuotraukų ir jas visas perdavė policijai. Jos visos buvo viešai išpublikuotos 15 min.lt.

Liudytoja A. N. parodė, kad prieš juos važiavo kolona, nuo kurios jie važiavo gan nemažu atstumu. Už jų niekas nevažiavo. Dideliu greičiu arčiau geležinkelio juos aplenkė juodas automobilis toje vietoje, kur yra draudžiama lenkti - yra dvigubos juostos, užbraižyta salelė. Kiek buvo kolonoje mašinų, negali pasakyti, bet tikrai ne du ir ne keturi. Ji net negali pasakyti, ar tas automobilis, kuris juos aplenkė, persirikiavo į jų juostą, nes tai buvo akimirksnis. Ji lenkė ir toliau lenkė. Kolona buvo pakankamai toliau nuo jų, todėl neužfiksavo, kas vyko kolonoje. Nežino, kokiu greičiu juos ta mašina pralenkė, bet tikrai greitis tikrai nebuvo 100 km/h, bet daug didesnis, nes viskas buvo akimirksniu – jie važiavo apie 95 km/h, o automobilis pro juos pralėkė kaip pro stovinčius. Parodė, kad po tiek laiko gerai jau neprisimena visų aplinkybių, prašo vadovautis jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojai gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2014-11-01 apie 12.00-13.00 val., nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi, ji važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo jos vyras D. N.. Jie galėjo važiuoti apie 90-95 km/h greičiu. Jų automobilis buvo šiek tiek už sankryžos, ties žvyrkeliu į kairę, kai tuo metu jų automobilį aplenkė tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, bet tikslios spalvos, markės ir valstybinių numerių ji negali nurodyti, nes neįsidėmėjo. Automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo greitai, bet ji greičio įvertinti negali. Ji daugiau to automobilio nestebėjo. Priekyje jų važiavo automobilių kolona, kolonos paskutinis automobilis buvo apie 300 m atstumu priekyje jų, tiksliau nurodyti ji negali. Tada ji pastebėjo, kaip priekyje priešingoje eismo juostoje jau skersai kelio atsirado pilkas automobilis, Iš kur jis išvažiavo nesuprato, jai pasirodė, kad automobilis važiavo iš kairėje esančios aikštelės, savo vyrui ji dar pasakė, ko važiuoja į koloną. Kai ji pamatė pilką automobilį priešingoje eismo juostoje skersai kelio, tai jai atrodė, kad tas dar buvo prieš automobilių koloną, kolonai dar jo neprivažiavus, bet tiksliau atstumų nurodyti negali, nes buvo nuo jo tolokai. Ji pagalvojo, gal važiuoja senukai, ir kur jie važiuoja į automobilių srautą. Tada iš karto ji pamatė dulkių, įvairių nuolaužų debesį, bet net nepastebėjo, kas tuo metu atsitiko, tik kai privažiavo, ji pamatė, kad buvo eismo įvykis, susidūrė automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir tas pilkas automobilis, kurį pamatė skersai kelio priešingoje eismo juostoje, nei važiavo ji su vyru. Ji nematė viso automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo nuo to momento, kai šis aplenkė jų automobilį. Automobiliai, važiavę prieš jų automobilį sraute, važiavo vienas nuo kito nedideliais atstumais, bet ji viso srauto ilgio ir atstumų tarp automobilių įvertinti negali, neskyrė tam ypatingo dėmesio. Važiavimo sąlygos buvo geros, sausa, giedra, saulė tiesiai į akis nešvietė, kelias lygus, kliūčių, pažeidimų ji nematė (t. 1, b. l. 178-180).

Liudytojas D. N. parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)pervažos yra išsišakojimas, dvigubos juostos. Tik pravažiavus dešinėje pusėje esantį žvyrkelį, dideliu greičiu, neįmanoma pasakyti, kaip pro stovintį, pralėkė ir nulėkė tamsi mašina, nematė, kad ji būtų grįžusi į savo juostą- prieš jį tikrai negrįžo į savo juostą, o toliau jis nematė, nes matė prieš save tik dvi mašinas, iš paskos niekas nevažiavo. Kai pamatė, kad jį lenkia, pradėjo lėtinti greitį, kadangi nežinojo, kas vyksta priekyje. Nuo lenkimo pradžios iki tos susidūrimo vietos atstumas yra apie 400 su trupučiu metrų. Jis važiavo beveik 90 km/h greičiu, lenkiančios mašinos greitis galėjo būti apie 130 km/h., o toliau gal ir dar daugiau.

Liudytojui gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, teismas pagarsino šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2014-11-01 apie 12.30 val. jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) Kartu važiavo jo žmona A. N., kuri sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, ir du mažamečiai vaikai - ant galinės sėdynės. Jis važiavo negreitai, dar iki sankryžos jo automobilį aplenkė du automobiliai. Už sankryžos jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Tik pravažiavus sankryžą, jo automobilį aplenkė tamsus automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris didino greitį ir, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, lenkė kitus automobilius. Šis automobilis jo automobilį aplenkė, kai iki įvykio vietos buvo apie 300-400 m atstumas. Jis visą laiką nestebėjo to automobilio. Jis nepastebėjo, ar priekyje jo automobilio buvo automobilių, kurie būtų lenkę ar bandę lenkti kitus automobilius. Jis negali nurodyti, ar, aplenkęs jo automobilį, tas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką važiavo priešpriešine eismo juosta, ar buvo sugrįžęs į dešinę eismo juostą, o paskui vėl tęsė automobilių lenkimą. Priekyje jis pastebėjo dulkių stulpą, todėl iš karto mažino greitį. Kai privažiavo arčiau, jis pamatė, kad vienas automobilis sukasi ir slysta į kairį kelkraštį, o dešinėje, toliau nuo įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) kryptimi stovėjo tamsus automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris prieš tai aplenkė jo automobilį. Paties susidūrimo momento jis nematė, tik dulkių stulpą. Jis mano, kad dviejų automobilių susidūrimas priekyje jo automobilio įvyko daugiau nei 300 m atstumu. Jis nemažino savo automobilio greičio ir nestabdė, nes priekyje jo važiavęs automobilis buvo ne mažiau 100 m atstumu, iki to laiko, kol pamatė dulkių debesį. Jis nepastebėjo to momento, kada automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkimą - tą automobilį pamatė, kai šis jau lenkė jo automobilį, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, po to aplenkė priekyje jo automobilio važiavusį automobilį, paskui nutolo važiuodamas priešpriešine eismo juosta, daugiau šio automobilio nestebėjo (t. 1, b. l. 181-184). Liudytojo parodymai užfiksuoti Patikrinimo vietos protokole, foto lentelėjėje, schemoje (t.1, b. l. 185-189).

Liudytojas D. N. teismo posėdyje nuotraukose parodė, kurioje vietoje jį aplenkė (duomenys neskelbtini)- lenkimas yra pradėtas esant ištisinei dvigubai linijai.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną dirbo Varėnos rajono policijos komisariato budėtojo pareigose ir tuo pačiu operatyvinės tyrėjo pareigose. Buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini). Su kolega V. S. nuvyko į įvykio vietą, kuri buvo nuo (duomenys neskelbtini)gal 2 km (duomenys neskelbtini) link. Jų užduotis buvo užfiksuoti įvykio vietą, nustatyti liudytojus, ką jie ir padarė - užsirašė visus duomenis tų, kas važiavo ir matė įvykį, užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą, patruliai nubraižė įvykio schemą. Vietoje apklausų nevykdė, tik fiksavo, kas matė tą įvykį. Pamatė tokią situaciją: (duomenys neskelbtini)suko į kairę, o už automobilio buvo kolona kitų automobilių, kurie laukė, stovėjo, kol bus baigtas manevras. Tuo metu, kaip vairuotojai paaiškino, juos visus lenkė (duomenys neskelbtini) juodos spalvos automobilis ir atsitrenkė į tą automobilį, kuris darė manevrą į kairę, į jo galinę dalį, galinę lemputę. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai nublokšta į griovį. Smūgis buvo į automobilio galą, kairį kampą, o (duomenys neskelbtini)buvo apgadinta priekinė visa dalis. Įvykio vietoj jie fiksuoja visus pėdsakus, kuriuos pamato - susidūrimo, stabdymo, todėl jam buvo keista, kad jokių stabdymo pėdsakų ten nebuvo - nuo susidūrimo (duomenys neskelbtini) važiavus ir nuvažiavus, tarytum, kas vairuotoją užmigdė. Jis sustojo savaime tik nuo susidūrimo metu patirto smūgio maždaug 100 m. Nuriedėjo ir sustojo nuo apgadinimo- priekis buvo apgadintas, aušinimo skystis išbėgęs, todėl toliau važiuoti jis nebegalėjo. Jei vairuotojas, pamatęs kliūtį, staigiai stabdo, pėdsakai lieka, o jau po to suveikia ABS sistema. Kažkokios žymės vis tiek lieka ant kelio dangos. O šiuo atveju nebuvo jokių pėdsakų. Kitą kartą vairuotojas užsižioplina, bet bent jau bando stabdyti kažkaip, o čia taip nebuvo – (duomenys neskelbtini) tiesiog kaip lėkė, taip ir nulėkė. Mano, kad buvo labai didelis greitis. (duomenys neskelbtini)tiesiog reikėjo palaukti, įsitikinti, kodėl visi automobiliai stoja, nes iš tokio atstumo jis galėjo nematyti, kad tas pirmasis automobilis rodo posūkį ir daro manevrą. Jei viena sekunde būtų vėliau privažiavęs, būtų nebuvę tos nelaimės, nes visas smūgis buvo į galinę automobilio dalį. Sekundės reikalas buvo, ir (duomenys neskelbtini) būtų pabaigusi manevrą. Šis įvykis įvyko dėl didelio greičio, eismo taisyklių nepaisymo ir važiavimo kultūros nebuvimo- juk važiuojamojoje dalyje stovi automobilių kolona, tai reikia pasižiūrėt, įsitikinti, dėl ko jie stoja ir ar gali lenkti, o dar tokią dieną, kai eismas toks intensyvus, tai ypač reikia važiuoti atsargiai. Jie patys viską fotografavo, fiksavo. Byla buvo perduota kriminalinei policijai, jie tik surinko pirminę medžiagą. Liudytojai jam pasakojo, kad visi sustojo kolonoje, kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis atlieka manevrą į kairę, ir visi laukė, kol jis pabaigs manevrą. Jie visi buvo pakraupę, kai iš kažkur atlėkė (duomenys neskelbtini)ir nutaranavo tiesiog tą automobilį. Kai (duomenys neskelbtini)automobilis pasuko į kairę ir jau beveik baiginėjo manevrą, tuo metu dideliu greičiu atvažiavęs iš kažkur automobilis (duomenys neskelbtini), tiesiog nubloškė tą automobilį ir gan toli nulėkė ir sustojo. Pravažiuojantys vairuotojai sustoję sakė, kad šis automobilis (duomenys neskelbtini)nuo pat (duomenys neskelbtini)juos visus lenkė dideliu greičiu, tiesiog važiavo nepaisydamas nustatyto greičio tame kelyje. Visi sustoję vairuotojai sakė, kad jie ir tikėjosi, kad bus kažkokia nelaimė. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei ne tas greitis. Praktiškai viskas įvyko dėl greičio ir lenkimo taisyklių nepaisymo, nes pastebėjus kliūtį, vairuotojas privalėjo sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau jis negalėjo sugrįžti, nes ten buvo mašinų kolona, kuri praleisdinėjo priekyje automobilį, todėl jam nebuvo kur sugrįžti ir beliko tik taranuoti. Pamena, kad eismas tą dieną buvo intensyvus, buvo sudėtinga lenkti ir reikėjo labai įsitikinti, ar manevras bus saugus. O to (duomenys neskelbtini)vairuotojo atžvilgiu, tai akivaizdu, kad jis turėjo palaukti, kol bus atliktas manevras, tiesiog sugrįžti į savo eismo juostą. Greitį nustatyti automobilio, kuris lenkė, gali tik ekspertai. Žmonės sustojo ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis nuo pat (duomenys neskelbtini) visus lenkė iki susidūrimo vietos, tiesiog lėkė. Įvykio schemą sudarinėjo kriminalistas - ekspertas ir dar buvo du patruliai. Ekspertas privalėjo užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) nubloškimo atstumą, nes ten matėsi tikrai didelis atstumas nuo susidūrimo iki nubloškimo, mano, kad daugiau nei dešimt metrų. Susidūrimas buvo, kai eina kelias, tai priešingoje eismo juostoje prieš pat posūkį į aikštelę. Jei žiūrint nuo (duomenys neskelbtini), tai būtų antras įvažiavimas, o nuo (duomenys neskelbtini)- pirmasis. Ties tuo įvažiavimu buvo susidūrimas, matėsi šukės, skysčiai pradėję buvo bėgti. Savo tarnybiniame pranešime jis nurodė datą, eismo įvykio laiką, kelią, kuriame tai įvyko, ir aplinkybes, kad ta pačia kryptimi važiavę automobiliai, sukant (duomenys neskelbtini)automobiliui į kairę pusę į stovėjimo aikštelę, atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini). Kaltu jis nurodė (duomenys neskelbtini)vairuotoją. Tokias išvadas padarė ne vien pagal liudytojų aiškinimus, bet ir pagal įvykio vietą. Liudytojų apklausos protokolų įvykio vietoje nesurašė, jie pasakojo įvykio aplinkybes. Patvirtino, kad jam buvo darytas poveikis dėl tokių surašytų įvykio aplinkybių. Tyrėjas A. N., kuris tyrė bylą, tris kartus prašė perrašyti tarnybinį pranešimą, kad būtų kaltas kitas vairuotojas, motyvų nesakė, tačiau jis tam spaudimui nepasidavė. Vėliau komisariate išgirdo kalbas, kad vairuotojas, kuris vairavo (duomenys neskelbtini), yra įtakingo verslininko sūnus, tuomet suprato, kodėl reikia perrašyti pranešimą. Negali tiksliai pasakyti, ar matė įvykio schemą, kurią sudarė įvykio vietoje. Teisiamojo posėdžio pirmininkei parodžius liudytojui įvykio vietos schemas, liudytojas schemoje parodė įsukimą į aikštelę, kur nuo susidūrimo buvo nublokštas automobilis (duomenys neskelbtini)į griovį - ne mažiau kaip 15 metrų, kad (duomenys neskelbtini) jau buvo pasukusi ir bebaigianti posūkį, kai įvyko susidūrimas. Nurodė, kad susidūrimo vieta schemoje nepažymėta – pažymėta tik automobilio galinių ratų, kai gavo smūgį, jį suko ir nubloškė. Eismo įvykio schemą pasirašo eismo įvykio dalyviai, dalyvavę pareigūnai, o šiuo atveju pasirašė tik vienas pareigūnas.

Liudytojas A. N. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate ir tuo metu vykdė šio įvykio tyrimą. Įvykio vietoje buvo užfiksuota situacija po eismo įvykio, tačiau nebuvo jokių duomenų, kas buvo iki įvykio, todėl reikėjo atlikti papildomą vietos apžiūrą, daug patikrinimų, apklausų. Tyrimą vykdė ne iki galo, nes gegužės 15 d. išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir bylą perdavė kitam tyrėjui J.. P. jis jokio spaudimo dėl tarnybinio parnešimo perrašymo nedarė - kokią medžiagą gavo, tokią ir tyrė. Pirminių surinktų duomenų nepakako, nes situacijai, kai įvyksta eismo įvykis sukant į kairę, didelę reikšmę turi visa transporto priemonių eiga iki įvykio, kaip viskas vyko, tad tokioms aplinkybėms nustatyti ir trūko liudytojų, kad išsiaiškinti, iš kur, kas, kaip atsitiko, kaip tie manevrai buvo atliekami, kodėl taip įvyko. Pati situacija, kuri pažymėta po eismo įvykio, nerodo jokios eigos, nes ji yra jau po įvykio. P. tarnybiniame pranešime buvo užfiksuota nedaug liudytojų - vienas ar du liudytojai, todėl ieškojo daugiau. Jam atliekant tyrimą buvo nustatytos tokios aplinkybės, kad eismo įvykio dalyviai vyko ta pačia kryptimi – (duomenys neskelbtini). Pagal surinktą medžiagą jų važiavo keletas, kaip kolona ir prieš aikštelę (duomenys neskelbtini) pradėjo stabdyti, o kaip teigia liudytojai, automobilis (duomenys neskelbtini), pravažiavus sankryžą į (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinį eismą ir vykdė lenkimo manevrą. Lenkimo manevro metu iš kolonos išvažiavo dar vienas automobilis, berods, (duomenys neskelbtini), kurio jiems nustatyti nepavyko, ir kuris sugrįžo atgal į koloną. Šį (duomenys neskelbtini) automobilį mato (duomenys neskelbtini) vairuotoja, tačiau nemato (duomenys neskelbtini), kuris pravažiuoja pasitraukus (duomenys neskelbtini) automobiliui atgal į koloną, ir pradeda vykdyti manevrą į kairę. Ir tada įvyksta susidūrimas -(duomenys neskelbtini)automobilis atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Pagal eismo įvykio situaciją (duomenys neskelbtini) nubloškiama į kairę pusę, (duomenys neskelbtini)sustoja dešinėje pusėje toliau nuo įvykio vietos, kokiu atstumu, nežino, bet nuvažiavęs tam tikrą kelią. Aiškinosi dėl (duomenys neskelbtini)posūkio rodiklio, rodė jį ar nerodė. Nepamena, kad kas tvirtai būtų patvirtinęs, kad tikrai buvo įjungtas posūkis, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo išvažiavęs pilnai, nes aplenkė ne vieną mašiną, jau vykdė lenkimo manevrą, o tada buvo pradėtas posūkis į kairę. Taip pat nustatytas (duomenys neskelbtini)greitis smūgio metu pagal jų nuvežtą (duomenys neskelbtini) kompiuterį į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) centrą. Centre neminėjo, kad greitį galima nustatyti ir iš oro pagalvių. Kokį atsakymą inžinierius pateikė, tokį ir įdėjo į bylą,

Liudytojas A. B., Varėnos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, parodė, kad įvykio dieną dirbo pagal nustatytą maršrutą, kai gautas iškvietimas, jog kelyje (duomenys neskelbtini). Atvykus pamatė eismo įvykį, sužalotus žmones. Jo pareiga buvo nubraižyti eismo įvykio schemą ir suvesti viską į duomenų bazę - braižo tai, ką randa atvykus į eismo įvykio vietą, paties susidūrimo mechanizmo nevertina. Pirminę schemą braižė įvykio vietoje, bet ant juodraščio, balto lapo, o paskui buvo perbraižyta ant lapo su langučiais, su liniuote ir flomasteriais, nes tada priemonių jie nesivežiojo. Jeigu schema yra perbraižoma, prie jos turi būti pridėtas juodraštis. Šiuo avteju nežino, kur yra juodraštis. Juodraštis buvo prie medžiagos ir kartu su gražiai nupiešta schema buvo atiduotas operatyvinės grupės viršininkui A. P.. Įvykio vietos schemoje turi pasirašyti įvykio dalyviai pagal tvarką, tačiau šiuo atveju niekas nepasirašinėjo, pasirašė tik jis, kaip buvo įprasta tokiuose eismo įvykiuose, kai yra sužalotų ir žmonėms šokas. Kiek jis pamena, ekspertas filmavo. Susidūrimo vieta nepažymėta schemoje, nes tokiame eismo įvykyje nustatyti susidūrimo vietos iš karto neįmanoma. Ji nustatoma apklausus liudytojus, eismo dalyvius tyrimo metu. Neatsimena, ar nustatė stabdymo pėdsakus, viskas turi būti schemoje. Automobilį „pririša“ prie kelio ir vieną prie kito pagal nustatytą tvarką, kad esant reikalui būtų galima atstatyti juos eismo įvykio schemoje.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis buvo operatyvinėje grupėje ir kartu su kolegomis buvo nuvykęs į įvykio vietą. Jo pareiga buvo surinkti reikšmingus daiktinius įrodymus įvykio vietoje -apžiūrėti įvykio vietą, nufotografuoti, surinkti daiktinius įrodymus, surašyti protokolą ir viską priduoti. Vieną transporto priemonę atsimena- (duomenys neskelbtini), o kitos nepamena. Jos buvo nuo 50-80 metrų tarpu viena nuo kitos. Vienas automobilis buvo užsukęs į aikštelę, o (duomenys neskelbtini) stovėjo šalikelėje apdaužytas. Fiksavo ir fotografavo, kaip apgadintos transporto priemonės, kur detalės nukritę. Stabdymo žymių tikrai nebuvo. Tarnybinio pranešimo jis nerašė, tik pildė įvykio vietą, foto lentelę, ką atidavė į budėtojų dalį. Apžiūros protokole neaprašyta susidūrimo vieta. Numanomą susidūrimo vietą fotografuoja ir į vieną, ir į kitą pusę. Negali būti, kad byloje yra pateiktos nuotraukos tik į vieną pusę. Nuotraukas jie laikė kompiuteryje, o kai perėjo dirbti (duomenys neskelbtini), jie viską paliko, tai galėjo ir ištrinti tie, kas pasiėmė kompiuterį. Nežino, kodėl nėra jo parašo eismo įvykio priede plane. Jis rašė įvykio vietos apžiūros protokolą, kuris turėjo foto lentelę, daugiau nepamena, kokie buvo priedai. Ant įvykio vietos protokolo turėjo būti budėtojo parašas ir pareigūno, kuris braižė. Lenteles, kurios yra kaip priedas prie įvykio apžiūros protokolo, darė jis. Jei nufotografavo detalę, kuri galėjo atsirasti nuo smūgio, tai turėjo padaryti ir foto lentelę su šia detale, negali paaiškinti, kodėl jos nėra.

Liudytojas K. G., Alytaus VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas, parodė, kad nelabai ką jau ir prisimena. Iš pat pradžių jie buvome dviese su kolega B., jie avažiavo pirmu ekipažu ir jų užduotis buvo uždaryti eismą. Uždarė, kad nevažinėtų mašinos per tą vietą, kur buvo įvykęs eismo įvykis, kad būtų galima užfiksuoti. Daugiau jis nieko neatliko. Automobilių neapžiūrinėjo, tik matė, kad vienas automobilis buvo dešinėje, kitas kairėje kelio pusėje, vienas griovyje, kitas kelkraštyje. Ar šiuo atveju buvo filmuota, negali pasakyti, nes buvo nemažu atstumu nuo įvykio vietos – 100- 200 metrų.

Eismo įvykio ekspertizės, kurią atliko ekspertė L. L., 2015-08-31 akto Nr. 11-950 (15) išvadoje nurodyta, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. J. V. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ lenkė automobilių koloną, tuo metu ties įvažiavimu į pakelės aikštelę ( kelio ženklas „Poilsio vieta“ nurodyta 2014-11-05 apžiūros protokole) kairiojo posūkio manevru pradėjo judėti J. J. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas apie 93 km/h greičiu, priekine (frontaline) dalimi trenkėsi į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kairiojo posūkio kreive judančio apie 13 km/h greičiu, galinį kairįjį kampą, galinį kairįjį sparną, galinį kairės pusės ratą, galines kairės pusės dureles, galinį bamperį kairėje pusėje. Susidūrimo metu tarp automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo šono buvo smailas kampas, atviras į kairę, žiūrint automobilio (duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies atžvilgiu. Nuo smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir, sukdamas prieš laikrodžio rodyklę, judėjo iki padėties, kurioje jis užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po susidūrimo stabdomas judėjo į priekį, kol buvo sustabdytas dešiniajame kelkraštyje, padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilių „(duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies eismo juostoje, žiūrint pirmine automobilių judėjimo kryptimi, iki tyrime esančiame 4 pav. matomų asfalto braukimo žymių ir pirmųjų stiklo šukių susiformavimo vietos. Tikėtinos automobilių „(duomenys neskelbtini) padėtys susidūrimo metu tyrime esančiame 7 pav. pažymėtos pozicijomis 1imp ir 2imp. Dėl objektyvių duomenų stokos nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo J. V., negalima. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo J. V., važiavimo greitis susidūrimo metu tikėtina buvo apie 93 km/h. Dėl objektyvių duomenų stokos nustatyti, kokiu greičiu iki eismo įvykio važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo J. J., negalima. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“važiavimo greitis susidūrimo metu tikėtina buvo apie 13 km/h . Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V., važiuodamas 90-93 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą automobilį, tuo momentu, kai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J., judėdama kairiojo posūkio kreive, sudarė kliūtį, kirsdama liniją, skiriančią priešingos krypties eismo srautus, ir kilo grėsmė eismo saugumui, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, nes atstumas, kuriuo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo iki susidūrimo vietos, iškilus grėsmei eismo saugumui, yra mažesnis už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sustabdymui reikalingą atstumą. Prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J. privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat savo važiavimo krypties eismo juostos kairiojo krašto ir, prieš atlikdama kairiojo posūkio manevrą, įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, t. y. duoti kelią jos vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ lenkiančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“. Ėmusis šių veiksmų automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J. būtų turėjusi techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių nustatyti ir teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo J. V. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo techniniu požiūriu nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai: prieš atlikdama posūkio manevrą į kairę, į pakelės aikštelę, neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neišvengiamą kliūtį ją lenkiančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (t. 3, b. l. 98-107). Savo išvadą ekspertė L. L. patvirtino (t. 3, b. l. 153-160).

Kompleksinės eismo įvykio - transporto trasologinės ekspertizės, kurią atliko ekspertai V. V. ir H. V., 2017-01-25 akto Nr. 11-1815 (16)/11-121(17), išvadoje nurodyta, kad automobilių "(duomenys neskelbtini)susidūrimo eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. Automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojai J. J., atlikus kairio posūkio manevrą, buvo sudaryta neišvengiama kliūtis ją tuo metu lenkiančiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)". Automobilis "(duomenys neskelbtini)", judėdamas apie 93 km/h greičiu, priekine dalimi trenkė į apie 13 km/h greičiu judančio automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo šono galinę dalį (sparną, ratą, dureles, bamperį). Susidūrimas įvykio kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, ties įvažiavimu į aikštelę, automobiliui "(duomenys neskelbtini)" judant smailiu kampu į dešinę ir apie 1,2 m atstumu nuo kelio vidurio ženklinimo linijos. Susidūrimo metu tarp automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo šono ir automobilio "(duomenys neskelbtini)" priekinės dalies buvo smailus kampas, atviras link automobilio "(duomenys neskelbtini)" priekinės dalies. Susidūrimo metu automobilis "(duomenys neskelbtini)" sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir judėjo į kairę ir į priekį už kelio ribų, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo stabdomas automobilis "(duomenys neskelbtini)judėjo smailiu kampu į dešinę, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobiliai "(duomenys neskelbtini)ir "(duomenys neskelbtini) susidūrė kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, automobiliui "(duomenys neskelbtini)" judant kairiojo posūkio kreive, o automobiliui "(duomenys neskelbtini)atliekant lenkimo manevrą ir judant smailiu kampu į dešinę bei apie 1,2 m atstumu nuo kelio vidurio ženklinimo linijos, žiūrint automobilio "(duomenys neskelbtini)" važiavimo kryptimi. Smūgio metu tarp automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo šono ir automobilio "(duomenys neskelbtini)" priekinės dalies buvo smailus kampas, atviras link automobilio „(duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu pavaizduotos 5 ir 10 pav. Susidūrimo metu automobilio "(duomenys neskelbtini) greitis, tikėtina, buvo apie 93 km/h. Negalima apskaičiuoti, kokiu greičiu automobilis "(duomenys neskelbtini) judėjo iki susidūrimo. Susidūrimo metu automobilio "(duomenys neskelbtini)" greitis, tikėtina, buvo apie 13 km/h. Negalima apskaičiuoti, kokiu greičiu automobilis "(duomenys neskelbtini)" judėjo iki susidūrimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas J. V., tiek važiuodamas nustatytu apie 93 km/h greičiu, tiek jeigu būtų važiavęs leistinu 90 km/h greičiu, laiku stabdydamas savo automobilį, neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, nepriklausomai, ar automobilis "(duomenys neskelbtini)" prieš manevrą į kairę buvo sustojęs, ar nebuvo. Buvusioje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotoja J. J. būtų davusi kelią kairiau jos judėjusiam ir ją tuo metu lenkiančiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)", eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių nustatyti ir teigti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojo J. V. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje buvo techniniu požiūriu nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojos J. J. veiksmai: atlikdama manevrą į kairę, sudarė neišvengiamą kliūtį ją lenkiančiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)- techniniu požiūriu buvo nepriimtini, turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tikėtina, pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, automobiliui "(duomenys neskelbtini)" įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, automobilis "(duomenys neskelbtini)", važiuodamas apie 93 km/h greičiu, susidūrimo vietos buvo neprivažiavęs apie 43,1-58,1 m atstumu (priklausomai, ar automobilis "(duomenys neskelbtini)" prieš manevrą buvo sustojęs, ar ne). Automobilio "(duomenys neskelbtini)", važiuojančio apie 93 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas atstumas buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 75,0 m, o važiuojant didžiausiu leistinu 90 km/h greičiu- apie 71 m. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas J. V. prieš susidūrimą intensyviai stabdė. Automobilis "(duomenys neskelbtini)" trenkė į automobilį "(duomenys neskelbtini)", kuomet pastarasis automobilis "(duomenys neskelbtini)" atlikinėjo posūkio manevrą į kairę. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio "(duomenys neskelbtini)" vairuotoja J. J., atlikdama kairio posūkio manevrą, privalėjo duoti kelią kairiau jos judėjusiam ir ją tuo metu lenkusiam automobiliui "(duomenys neskelbtini)" (t. 4, b. l. 70-82).

Teisiamajame posėdyje ekspertas V. V. savo išvadą patvirtino. Paaiškino, kad ekspertizėje, kurią atliko L. L., nebuvo įvertinta keleivių svoriai, todėl jie įvertinto visų keleivių mases ir atliko modeliavimas su papildomai pakrautomis transporto priemonėmis. Keleivių masės neturėjo jokios įtakos, buvo gauti tokie patys greičiai. Byloje nebuvo nustatyta, ar (duomenys neskelbtini) iš vietos pajudėjo, ar judėjo pastoviu greičiu, todėl buvo išnagrinėtos abi situacijos ir gautos tokios išvados, kad automobilis (duomenys neskelbtini)važiavo 93 km/h, o lengvasis automobilis sukdamas sudarė neišvengiamą kliūtį ir jo veiksmai buvo nepriimtini ir pagrindinė sąlyga. L. L. parinko blogą automobilio masę, jis sutikrino, bet vėl padarė klaidą ir paėmė neteisingą masę, tačiau tyrėjai to nepasakė, nes jo nuomone galutinei išvadai masė įtakos neturėjo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir ekspertas H. V..

2017-10-09 savo konsultacinėje išvadoje nepriklausomas ekspertas dr. V. M., atsakydamas į klausimą, kokią įtaką transporto priemonių susidūrimams turi jų svoriai (masės) ir kokią įtaką ekspertinio tyrimo rezultatams (surašant LTEC Ekspertizės aktus Nr. 11-950 (15) ir Nr. 11- 1815(16)/11-121 (17) turėjo neteisingai priimta automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavo svorio/masės reikšmė (2990 kg vietoje 2370 kg), nurodė, kad nustatytas pradinių duomenų netikslumas atliekant ekspertinius tyrimus - klaidingas nepakrauto automobilio „(duomenys neskelbtini) svoris - 2990 kg (turėjo būti įvestas nepakrauto automobilio svoris (įskaitant vairuotojo svorį 75 kg) - 2370 kg), yra esminis, nes nepagrįstai buvo padidintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“nuosavas svoris net 695 kg (2990-2370+75 = 695 kg). Tiriamuoju atveju faktinis automobilio „(duomenys neskelbtini)“svoris turėjo būti priimtas 2475 kg (2370+ 25 + 80 = 2475 kg) vietoje 3170 kg. Kadangi ekspertiniams tyrimams buvo priimtas net 28 % (3170/ 2475 = 1,28) didesnis faktinis automobilio „(duomenys neskelbtini)svoris, tai nustatytas šio automobilio greitis betarpiškai prieš susidūrimą - apie 93 km/h, negali būti laikomas kaip pagrįstas dėl esminio pradinių duomenų netikslumo. Priėmus teisingą šio automobilio faktinį svorį, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kinetinė energija išlieka tokia pati, jei šio automobilio greitis prieš eismo įvykį būtų didesnis apie 13 % (V1,28 = 1,131 apytiksliai 1,13), t.y. jei greitis būtų apie 105 km/h (1,13 x 93 = 105 km/h). Techniniu požiūriu vertinant susidariusią prieš eismo įvykį kelio situaciją, greičių skirtumas 12 km/h (105 - 93 = 12 km/h) yra esminis ir gali būti labai reikšmingas, nagrinėjant automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suartėjimo mechanizmą ir jų vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu.

Atsakydamas į klausimą, kokią įtaką automobilių „(duomenys neskelbtini)“ suartėjimo mechanizmo nustatymui turėjo tai, kad surašant Ekspertizės aktą Nr. 11- 1815(16)711-121(17) ekspertai išdėstė automobilį „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo padėtyje, kai šis yra neprivažiavęs jo pėdsakų, pažymėtu Eismo įvykio vietos schemoje 6 pozicija, apie 1 m, ekspertas nurodė, kad atliekant ekspertinius tyrimus, ekspertai privalo besąlygiškai vadovautis objektyviais duomenimis - tiriamuoju atveju tokie duomenys yra Eismo įvykio schemoje 6 pozicija pažymėti automobilio „ (duomenys neskelbtini) užpakalinių ratų šoninio slydimo pėdsakai, kurie susidarė šio automobilio judėjimo po susidūrimo su automobiliu „ (duomenys neskelbtini) metu. Tai, kad tiriant transporto priemonių susidūrimą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užpakaliniai ratai buvo išdėstyti ne pagal šiuos pėdsakus, turėjo įtakos tiek automobilių greičių betarpiškai prieš jų susidūrimą nustatymui (nes teisingai išdėsčius abu automobilius, jų judėjimo iki galutinių padėčių atstumai bus kitokie, nei tai buvo priimta, atliekant minėta ekspertinį tyrimą), tiek automobilių suartėjimo mechanizmui. Šios nustatytos aplinkybės yra esminės ir reikšmingos, nagrinėjant automobilių „. (duomenys neskelbtini) ir. (duomenys neskelbtini) suartėjimo mechanizmą ir jų vairuotojų veiksmų priežastinį ryšį su buvusio eismo įvykio kilimu.

Žemesnės instancijos teismas

2018-05-03 ekspertizės, kurią aliko ekspertai V. L. ir V. Š., akto Nr. 11-18(18) išvadoje nurodoma, kad nustatyta tokia tikėtina eismo įvykio eiga. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J., privažiavusi prie įvažiavimo į aikštelę, esančio kairėje kelio pusėje, pradėjo kairiojo posūkio manevrą į aikštelės teritoriją. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ judant apie 10 km/h greičiu kairiojo posūkio trajektorija, esant skersai priešingos krypties eismui skirtos eismo juostos, priekine dalimi įvažiavimo į aikštelę ribose, į šio automobilio kairiojo šono užpakalinę dalį priekine dalimi atsitrenkė apie 89 km/h greičiu važiuojantis ir lenkimo manevrą vykdantis J. V. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini). Susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link kelio (duomenys neskelbtini)kairiojo krašto. Susidūrimo metu automobilis (duomenys neskelbtini)buvo sukamas prieš laikrodžio rodyklės kryptį ir bloškiamas į kairę pakelę. Taip judėdamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ apsisuko didesniu kaip 180° kampu nuo buvusios susidūrimo metu padėties ir sustojo kairėje pakelėje taip, kaip užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Automobilis „(duomenys neskelbtini)po susidūrimo nuvažiavo daugiau kaip 48,5 m atstumą nuo susidūrimo vietos, buvo nuvairuotas į dešinę važiuojamosios dalies pusę, paskui į dešinįjį kelkraštį kur ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „(duomenys neskelbtini) į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairėje pusėje, ties įvažiavimu į pakelės aikštelę, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priekine dalimi esant aikštelės teritorijoje, o užpakaliniu kairiuoju ratu ties pėdsako, 5 pav. pažymėto geltonomis rodyklėmis, pradžia. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priekiniu kairiuoju ratu buvo ties pėdsako, 5 pav. pažymėti žaliomis rodyklėmis, pradžia. Nustatytas automobilio „(duomenys neskelbtini)greitis susidūrimo metu yra apie 89 km/h. Koks buvo šio automobilio greitis prieš susidūrimą nustatyti negalima.Nustatytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis susidūrimo metu yra apie 10 km/h. Prieš pat susidūrimą šis greitis turėjo būti didesnis, nes automobilis iki manevro pradžios buvo lėtinamas. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V., lenkdamas 89 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės stabdydamas išvengti susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Prieš eismo įvykį susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojai J. J. sulėtinus greitį ir, prieš pasukant į kairę, praleidus jos vairuojamą automobilį lenkusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo J. V. veiksmai - kelio (duomenys neskelbtini)ruože, paženklintame horizontalaus ženklinimo linija KET 1.5, lenkė važiuodamas 89 km/h greičiu, buvo priimtini ir techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai, - prieš pasukdama į kairę, į pakelės aikštelę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo linijos, o sukdama neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neišvengiamą kliūtį jos automobilį lenkusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tikėtina, kad tuo momentu, kada automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas kairiojo posūkio kreive, pradėjo įvažinėti į kelio (duomenys neskelbtini)važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarydamas automobiliui „(duomenys neskelbtini)kliūtį, šis automobilis nuo susidūrimo vietos buvo apie 38,4 m atstumu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)minimalus sustabdymo atstumas, eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis, važiuojant nustatytu 89 km/h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo ne mažesnis kaip 66,4 m. Nėra faktinių duomenų, rodančių, kad automobilis „A(duomenys neskelbtini) prieš pat susidūrimą buvo stabdomas. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkimo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo įžambiai kelio (duomenys neskelbtini)priešpriešinės eismo juostos kairiojo posūkio kreive (t. 6., b. l. 41-45). Teismo posėdyje ekspertai savo išvadą palaikė ir patvirtino.

2018-07-07 ekspertizės, kurią aliko ekspertas J. M., akto Nr. 11-979918) išvadoje nurodyta, kad smūgio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo galinio žibinto posūkio lemputė degė (buvo įjungta). Nustatyti, ar minėtas smūgis įvyko eismo įvykio metu, ar anksčiau, negalima (.6., b.l. 55-60). Teismo posėdyje ekspertas savo išvadą palaikė ir patvirtino. Paaiškino, kad išvadoje tvirtai pasakyta, kad įvykio metu degė lemputė, tik dėl laiko, kada tas įvyko, nepasisakyta. Kolbos pažeidimo metu lemputė degė, o kada buvo pažeista kolba (lemputė) – ekspertai nenusto.

Nepriklausomas ekspertas dr. V. M., savo 2018-09-18 Nr. 15 konsultacinėje išvadoje nurodė, kad atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18 (18) analizę pastebėti tokie neatitikimai - priimtas nepagrįstai didelis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kampinis sukimosi greitis prieš susidūrimą su automobiliu . (duomenys neskelbtini)7“. Pagal nurodytas automobilių padėtis jų susidūrimo metu (2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18(18) 10 pav.), prieš pat susidūrimą automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau judėjo daugiau tiesiai ir toks jo kampinis sukimosi greitis yra akivaizdžiai per didelis. Tai turėjo įtakos, kad bus paskaičiuotas mažesnis automobilio (duomenys neskelbtini) greitis, nei tuo atveju, kai būtų priimta pagrįsta (daug mažesnė) šio kampinio greičio reikšmė. LTEC Ekspertizės akte detalizuota automobilių „(duomenys neskelbtini) suartėjimo prieš jų susidūrimą eiga ištirta neišsamiai, t.y. nebuvo nagrinėti kiti galimi variantai bei atitinkamai vairuotojų veiksmų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu. Todėl darytina išvada, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, surašant 2018-05-03 Ekspertizės aktą Nr. 11-18 (18), panaudojo tam tikrus techniniu požiūriu nepagrįstus parametrus ir tinkamai neišnagrinėjo tiriamo eismo įvykio eigos. Atsakydamas į klausimą „ar kompiuterio programa „PC Crash“, skirta eismo ?vykių tyrimui, formuoja išsamų pradinių duomenų ir modeliavimo rezultatų duomenų failą, ekspertas nurodė, kad kompiuterio programa „PC Crash“, skirta eismo įvykių tyrimui, formuoja pradinių duomenų ir modeliavimo rezultatų duomenų failą (protokolą) pagal vartotojo užduotus kriterijus, kuriuos vartotojas gali nurodyti pagal savo poreikį. Tačiau, net ir vartotojui suformavus protokolą pagal visus galimus kriterijus (parametrus), jame neatsispindės tokie svarbūs duomenys, kaip, pvz., lokalaus trinties paviršiaus ploto matmenys: tiriamuoju atveju akivaizdu, kad automobilio. (duomenys neskelbtini) judėjimo po susidūrimo modeliavimui šalikelėje turėjo būti panaudota kita sukibimo koeficiento reikšmė, nei sausam asfaltui (0,82). Tačiau Ekspertizės akto pateikiamame protokole (detalizuota 8-10 psl.) iš viso nenurodyta, kad buvo panaudotas lokalus paviršius su kitu sukibimo koeficientu, o jei toks ir būtų nurodytas protokole, tai jo išsidėstymo matmenis būtų galima nustatyti tik paleidžiant su kompiuterio programa „PC Crash“ jos suformuotą projektinį failą. Kompiuterio programa „PC Crash“, skirta eismo įvykių tyrimui, neformuoja išsamaus pradinių duomenų ir modeliavimo rezultatų duomenų failo, pagal kurį būtų galima vienareikšmiai atkurti atliktą modeliavimą ir patikrinti jo pagrįstumą: atlikto su šia kompiuterio programa modeliavimo pagrįstumą visapusiškai galima patikrinti tik turint jos suformuotą projektinį failą.

Į klausimą, ar gavus ir išanalizavus visų trijų ekspertizių aktų (t. y., 2015-08-31 Ekspertizės akto Nr. 11-95 (15), 2017-01-25 Ekspertizės akto Nr. 11-1815 (16)7114-121 (17) ir 2018-05-03 Ekspertizės akto Nr. 11-18 (18) projektinius failus, sugeneruotus su kompiuterio programa „PC Crash", būtų pašalinti visi neaiškumai tarp visuose trijuose ekspertizės aktuose vis įvedamų skirtingų parametrų ir nustatyta, ar ekspertai pagrįstai pritaikė vienokius, o kartais kitokius, parametrus, ekspertas nurodė, kad išnagrinėjus visų šių trijų surašytų ekspertizės aktų duomenų failus esminiai pradiniai duomenys (pradiniai judėjimo parametrai, automobilių tarpusavio padėtys, deformacijų dydžiai, trinties ir atsistatymo koeficientai) yra skirtingi. Skirtingi taipogi yra ir atlikto modeliavimo rezultatai. Modeliavimo pagrįstumą galima patikrinti tik turint kompiuterio programos suformuotą projektinį failą, nes vien pagal duomenų failus negalima atkurti atlikto modeliavimo. Tik turint visų trijų ekspertizių projektinius failus, sugeneruotus su kompiuterio programa „PC Crash“, būtų galima visapusiškai patikrinti, ar modeliavimams panaudoti parametrai nėra klaidingi ir ar šie modeliavimai pagrįstai atsipinti eismo įvykio eigą (t. 6., b. l. 88-92).

Ekspertas dr. V. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo pateiktas konsultacines išvadas. Papildomai paaiškino, kad kompiuterio programa yra įrankis, kuris turi didelę galimybę apskaičiuoti gan sudėtingus procesus, bet už pagrindą turi būti imami objektyvūs duomenys. Jeigu modeliavimas atliktas su ta programa prieštarauja objektyviems duomenims, tai vadinasi tas modeliavimas yra klaidingas. Šiuo atveju L. L. atlikdama tyrimą pateikė protokolą, kurį formuoja kompiuterinė programa, ir programa apskaičiavo, kad buvo trys susidūrimai tarp automobilių (duomenys neskelbtini). Tam, kad modeliuoti tuos tris susidūrimus, turi būti objektyvūs duomenys, kad jie iš tikrųjų tokie trys įvyko, tokių objektyvių duomenų, sprendžiant pagal automobilių sugadinimų pobūdį, nėra. Pagal objektyvius duomenis buvo vienas kontaktas. Kitas dalykas tam protokole yra pateikta deformacija vieno to susidūrimo metu - (duomenys neskelbtini) yra 94 cm, o automobilio (duomenys neskelbtini)-1m 15 cm. Tai pagal objektyvius duomenis - automobilių sugadinimo pobūdis matosi tyrimui pateiktose nuotraukose, vienareikšmiškai galima teigti, kad tokių deformacijų nebuvo. Vadinasi, tame pirminiame tyrime yra išdavoje pateikti duomenys, kurie prieštarauja objektyviems duomenims, todėl šitas modeliavimas nustayti greičiai susidūrimo metu ir visas suartėjimo mechanizmas, kaip automobiliai judėjo iki susidūrimo iš principo yra klaidingas ir jais negalima vadovautis, ir vairuotojų techninių veiksmų priežastiniai ryšiai yra nekorektiškai nustatyti. Tokia situacija, kad automobilis (duomenys neskelbtini) išdėstytas ne pagal objektyvius duomenis, o kažkokioje nepagrįstoje padėtyje, irgi turėjo įtakos šio įvykio transporto priemonių suartėjimo mechanizmui nustatyti. Atitinkamai ir vairuotojų valdomiems veiksmams, vairuotojų veiksmų priežastiniams ryšiams. Visi šie netikslumai turi tiesioginę įtaką tiek automobilių susidūrimo mechanizmui nustatyti, taip pat tam, kas buvo iki to, ir vairuotojų priežastiniams ryšiams techniniu požiūriu su eismo įvykio kilimui. Paaiškino, kad įvedant į programą neteisingą automobilio (duomenys neskelbtini) svorį, buvo padaryta grubi klaida- 700 kg daugiau – negu turėjo būti. Kartais svoris būna klaidingai paimamas, kai nebūna byloje registracijos liudijimo kopijos, bet šiuo atveju yra registracijos liudijimo kopija, kur aiškiai nurodyti svoriai, todėl tiktai jais ir reikia vadovautis, plius pridėti automobilio pakrovimą. Liudytojų parodymais vadovaujamasi tiek, kiek tai neprieštarauja objektyviems duomenims, tai viena iš sąlygų.

Tiriant techninę galimybę išvengti eismo įvykio, klasikinės eismo įvykio tyrimo metodikos nusako, kad turi būti tiriami du atvejai. Pirmas - galimybė išvengti eismo įvykio pagal atstumą, kas ir buvo padaryta šioje ekspertizėje, nustatant, kad tuo momentu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo sukt, buvo toks atstumas, kurio yra per mažai, kad sustoti. Tuo būtų galima ir užbaigti šitą suartėjimo mechanizmo nagrinėjimą, jeigu automobilis (duomenys neskelbtini)išvažiuotų ir sustotų, tai reiškia kliūtis nejudanti, bet kadangi ta kliūtis judėjo, tai reikia tirti dar kitą atvejį, o gal ta kliūtis pabėga, pasišalina. Tas principas, kad tyrinėti tik pagal atstumą, likęs nuo senų laikų. Teismo ekspertizėje jis taip pat išliko - jų ekspertai netiria tos antros situacijos, kadangi ten reikia daugiau pastangų, laiko ir darbo.

Greičiai abiejose ekspertizėse nustatyti vienodai, bet antroje ekspertizėje jau ekspertai atliko susidūrimo analizę korektiškiau. Jau nėra tų metrinių deformacijų, kurios buvo paimtos už pagrindą pirmoje ekspertizėje. Bet greičiai liko analogiškose ribose. Antrojoje ekspertizėje, kas liečia susidūrimo mechanizmą, buvo padirbėta papildomai, nebuvo aklai paimta iš pirmosios ekspertizės. Bet esminis dalykas yra tas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) susidūrimo momentu nestovi užpakaliniais ratais ant tų pėdsakų, todėl jis neprivažiavo metro iki tos savo susidūrimo padėties, vadinasi, jo judėjimo laikas paimtas aiškiai per mažas, o tai turėjo įtakos viso eismo įvykio tyrimui. Dėl to viskas iš esmės gali keistis paimant teisingus objektyvius duomenis, atsižvelgiant į liudytojų parodymus.

Pažymėjo, kad sukant susidaro padėtis, kai vairuotojas nemato užpakalinio kelio. Europos Sąjungos direktyvos nustato, koks turėtų būti matymo laukas per galinį vaizdo veidrodėlį. Kai automobilis pasisuka, kad ir kokiu 30 laipsnių kampu, vairuotojui veidrodėlyje jau nesimato ta eismo juosta. Ar galima galvą pasukt 90 laipsnių, tai jau gali pasakyt teismo medikai. Vairuotojas tokiose situacijose vadovaujasi protingumo kriterijais, kad pažiūrėjau –nieko nėra, pradėjau sukt. Nejaugi jis turiu atsidaryt dureles ir pažiūrėt, ar kas nors nelenkia. Tai yra natūrali situacija, kad jis užbaigia savo manevrą. Neatliekant tų detalių skaičiavimų, remdamasis duomenimis 13 km/h ir 93 km/h, jis parodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo laikas jau kertant skiriamąją liniją išlieka 3,5 s. Prieš kertant liniją automobilis jau buvo pasisukęs, po sekundės dar daugiau pasisukęs, todėl tokiam 50 m lenkimui reikėjo nepilnai 2 s, esant greičiui artimam 100 km/h. Situacija tokia ir susiklostė, kad (duomenys neskelbtini)vairuotoja prieš sukant pažiūrėjo – nieko nėra, pradeda sukt, už sekundės ji jau nemato veidrodėlyje, nes automobilis jau pasuktas, o per tas nepilnas 2 s automobilis (duomenys neskelbtini), važiuojant tokiu greičiu, betarpiškai įveikia tą atstumą ir priartėja. Ekspertai analizavo vieną dydį- nustatė 43 m, kur buvo automobilis (duomenys neskelbtini) tuo momentu, kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau pradėjo sukti ir jo priekinis kairys kampas buvo ties ašine linija. Tuo jie ir apsiribojo. Techniškam žmogui tokių duomenų užtenka - tokioj situacijoj reiktų vaizdavimą pateikti. Ir kitas dalykas – jie nenagrinėjo techninės galimybės pagal laiką, kad automobilis (duomenys neskelbtini)važiuoja ir galbūt nuo jo pabėga. Šiuo atveju tokios suartėjimo situacijos nenagrinėja ir neparodė. Ekspertai išnagrinėjo tik vieną aspektą- tuo momentu, kai automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui iškilo grėsmė saugumui, kai automobilis (duomenys neskelbtini), jo priekis, kirto ašinę liniją, kokiu atstumu buvo automobilis (duomenys neskelbtini) Jie nustatė, kad tas atstumas 43 m. ir yra mažesnis nei sustabdymo atstumas. Tuo remiantis jie priima štai tokią išvadą, kad vairuotojas negalėjo sustoti. Šioje situacijoje tirtina galimybė, kai (duomenys neskelbtini) pasišalina, o kita situacija – apvažiavimas kliūties. Kai judama 93 km/h greičiu yra neįmanomas kliūties apvažiavimas, bet stabdant, gal tas greitis būtų sumažėjęs ir manevravimo galimybė būtų atsiradusi. Jei būtų tokie duomenys, kiek laiko buvo stabdoma, prieš kiek laiko užsidegė stabdžių žibintai iki susidūrimo, tai tą greitį galima paskaičiuoti –kiek galėjo būti greitis didesnis automobiliui artėjant iki susidūrimo vietos, nei tas nustatytas greitis susidūrimo metu.

2018-11-07 ekspertizės, kurią aliko ekspertas V. M., akto Nr. MV 08-41, išvadoje kontstatuota, kad eismo įvykio, užregistruoto 2014-11-01 apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) 2 km, kurio metu susidūrė automobilis „. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. J. ir automobilis. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. V., eiga detalizuota tiriamojoje dalyje ir apibendrinta 2.9 p. Jame nurodyta, kad betarpiškai prieš susidūrimą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. J. važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir ties kilometrų ženklų „(duomenys neskelbtini)“ suko į kairėje esančią poilsio aikštelę, o automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V. lenkė priekyje važiavusius automobilius. Automobiliai susidūrė apytiksliai tokiose padėtyse, kaip tai pavaizduota raudonu (duomenys neskelbtini) ir mėlynu (duomenys neskelbtini) siluetais 10 pav. Susidūrimo metu automobilio (duomenys neskelbtini) priekiu, daugiau jo kaire puse, smūginiai kontaktavo su automobilio (duomenys neskelbtini) galine kaire dalimi, esant apie 100° kampui tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų. Betarpiškai prieš susidūrimą automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 5 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) - apie 125 km/h. Dėl susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo bloškiamas link kairėje esančios šalikelės, pradinės judėjimo krypties atžvilgiu bei sukosi prieš laikrodžio rodyklę: taip įveikus apie 22 m ir pasisukęs apie 570° kampu prieš laikrodžio rodyklę, šis automobilis sustojo 2014-11-01 Plane „2“ pozicija pažymėtoje padėtyje. Po susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nuvairuotas į padėtį, pažymėtą 2014-11-01 Plane „1“ pozicija, įveikęs nuo susidūrimo vietos apie 80 m. Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo J. V. nepriimtini veiksmai - prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad priekyje važiavusios transporto priemonės vairuotoja rodo kairio posūkio signalą, o lenkiant nemažino greičio, kai galėjo matyti, jog priekyje jog priekyje važiavusių automobilių vairuotojai stabdo (mažina greitį), nes jų judėjimui atsirado kliūtis (t. 6., b. l. 19-163).

Ekspertas V. M. posėdyje palaikė savo išvadą, papildomai paaiškino, kad kai pradėjo šį tyrimą, iškilo tokia problema, kad pagal eismo įvykio schemą ir palydovinę nuotrauką, kuri paprastai naudojama tokiems tikslams, negalima buvo atkurti, kur gi tie automobiliai sustojo po eismo įvykio. Schemoje yra nurodytas atstumas automobilio (duomenys neskelbtini) nuo kilometro ženklo 45/1, o palydovinėje nuotraukoje tas ženklas niekaip nepažymėtas, todėl jis važiavo į eismo įvykio vietą papildomai apžiūrėti ir atlikti matavimus. Eismo įvykio schemoje nurodytas 8,40 m atstumas nuo sustojusio automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešinio rato iki aikštelės krašto neatitinka tikrovės, nes ten yra ne 8,4 m, bet 18,4 m, ir tai yra pas jį detalizuota, pvz. 5,6 nuotrauka, geltona rodyklė pažymi ties kuria vieta buvo automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinis dešinysis ratas, raudona rodyklė – 8,4 m. ir matosi, kad ties ta vieta yra šalikelė, bet tikrai ne aikštelės kraštas. Tai reiškia, kad visi iki šiol padaryti tyrimai, kur buvo sudaryta mastelinė schema pagal tą eismo įvykio schemą, pagal tą atstumą 8,4 m, neatitinka tikrovės.

Eismo įvykio ekspertas trasologas, atlikdamas tyrimus, pirmiausiai vadovaujasi objektyvia informacija, kuri yra byloje, kuria galima atkurti buvusio eismo įvykio modeliavimą, tai yra vienas dalykas, o kai sprendžiamas klausimas apie eismo įvykio dalyvių veiksmus, tai irgi naudojama objektyvi medžiaga arba tie duomenys, kurie yra byloje yra patikimi. Pagal bylos medžiagą jis matė, kad tiek automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja, tiek liudytojai parodė, kad buvo įjungtas kairys posūkis, jie sutampa, ką patvirtino ir atlikta ekspertizė. Tai irgi papildo tuos subjektyvius parodymus ir šiuo atveju, sprendžiant apie eismo įvykio dalyvių veiksmus, tai ekspertas jau turi daugiau duomenų, kurie yra patikimi. Jeigu išeities duomenys yra neteisingi, vadinasi, visi tyrimai, kurie iki tol padaryti, yra klaidingi ir jais negalima vadovautis. Kadangi schema sudaryta neturint visų objektyvių duomenų, kurie yra bylos medžiagoje, tai juos galima nustatyti tik būnant eismo įvykio vietoje ir atlikus tam tikrus matavimus. Kadangi kilometro ženklas palydovinėje nuotraukoje nematomas, todėl ekspertai iki tol darė tyrimus imdami 8,4 m vietoj 18,4 m atstumo, kuris kur kas mažesnis automobilio (duomenys neskelbtini) slydimo atstumui po susidūrimo. Jis atliko matavimu vietoje, toliau atliko tų pėdsakų, kurie yra užfiksuoti nuotraukose iš eismo įvykio vietos, matavimus pasinaudojant grafinės perspektyvos metodais, ir taip buvo atkurti tie esminiai pėdsakai, kurie išliko eismo įvykio vietoje. Jis analizavo visus tuos pėdsakus, atliko susidūrimo analizę. Jis ištyrė, koks greitis jau nustatytas susidūrimo metu, koks galėjo būti (duomenys neskelbtini) minimalus judėjimo laikas, kokiu atstumu buvo automobilis (duomenys neskelbtini), kai automobilis (duomenys neskelbtini) jau įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kai jau vairuotoja nematė per galinio vaizdo veidrodėlį lenkiančios transporto priemonės. Tas laikas ir tas atstumas galėjo būti dar didesnis, tai tuo atžvilgiu jis ir nustatė galbūt net ir ne prie palankių (duomenys neskelbtini) vairuotojai sąlygų, ir tai gaunasi tokia išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad ji galėjo matyti lenkiančius. Buvo nustatyta, kad susidūrimo metu (duomenys neskelbtini) greitis buvo apie 5 km/h, o automobilio (duomenys neskelbtini) apie 120 km/h. Iš nuotraukų matyti, kad iki susidūrimo vietos automobilis (duomenys neskelbtini)buvo stabdomas bent jau 1 m, kurį irgi panaudojo tyrime, tačiau automobilio (duomenys neskelbtini)greitis prieš susidūrimą buvo ne mažesnis kaip 125 km/h. Pagal tą nustatytą greitį, pagal įprastą vairuotojo reakcijos laiką, stabdžių suveikimo laiką buvo nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sureagavo stabdymui, automobilio priekiui esant apie 46 m iki susidūrimo. Šis atstumas yra mažesnis nei automobilio (duomenys neskelbtini) sustabdymo atstumas tiek nuo maksimalaus leistino greičio 90 km/h, tiek nuo greičio 125 km/h, tai darytina išvada, kad tokioje situacijoje automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas negalėjo sustabdyti automobilio iki susidūrimo vietos, tačiau jeigu greitis būtų neviršytas, ne daugiau kai 90 km/h, tai per tą atstumą, per tą laiką greitis galėjo būti sumažintas iki 67 km/h, vadinasi, smūgio energija būtų buvusi bent jau 3,2 karto mažesnė, techniniu požiūriu galima daryti tokią išvadą, kad pasekmės būtų visiškai kitokios, nei tai buvo buvusio eismo įvykio metu. Toliau jis nagrinėjo automobilių suartėjimo mechanizmą, tai vieni duomenys yra tokie, kad pagal automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojos ir liudytojo R. T. parodymus buvo nustatyta, kad tikėtinas automobilių (duomenys neskelbtini) judėjimo laikas nuo posūkio įjungimo iki manevro į poilsio aikštelę yra nuo 11,5 iki 15 s. Toliau buvo nagrinėjamas automobilio (duomenys neskelbtini)judėjimas sukant į aikštelę. Pasisukus automobiliui 10 laipsnių, vairuotoja per galinį vaizdo veidrodėlį jau negali matyti to vaizdo, kuris yra iš paskos. Pradėjus manevruoti buvo galima matyt 1,3 s, pasisukus jau vairuotoja matyti negali, matomai dėl fiziologinių savybių galvos irgi 180 laipsnių žmogus negali pasukti ir gaunasi tokia akla zona, kad vairuotoja galėjo nematyti, jei automobilis judėjo priešpriešine eismo juosta. Kita situacija, jis tokį ribinį atvejį skaičiuoja, kad būtų važiuota greitėjimo rėžimu ir po to greitis būtų mažinamas. Toliau buvo apskaičiuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), 125 km/h greičiu atvažiavęs per 1,7- 3,7 s laiką, nuvažiuoja nuo 59 iki 128 m. Tai gaunasi tokia situacija, kad prieš pradedant sukti vairuotoja prieš posūkį įsitikino, kad nieks nelenkia, pradeda sukti, už sekundės jau negali matyti, o kitas automobilis per šį laiką gali pradėti lenkti ir priartėti. Ši visa analizė parodo, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojos veiksmuose buvo prieštaravimas kelių eismo taisyklėms ir priverstinis ryšys su buvusiu eismo įvykiu. Kas liečia (duomenys neskelbtini)vairuotojo veiksmus, tai vienas dalykas, jog buvo viršytas greitis, kitas dalykas, jis pats pasakė, kad maždaug 7 automobilius lenkė. Kelių eismo taisyklės pasako, kad gali pradėti lenkti, jei niekas iš priekyje važiuojančių nerodo posūkio. Pagal bylos medžiagą tas posūkis buvo įjungtas pakankamai dideliu atstumo ir laiko atžvilgiu - nuo 11,5 iki 15,5 s. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas pradėjęs lenkti arba neįsitikino, arba ignoravo tą įjungtą posūkio signalą, tai vienas dalykas, Kitas dalykas, kad galima pradėti lenkti tik tada, jeigu vairuotojas mato, kad niekam nesukliudys, vadinasi, baigiant lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Kyla klausimas, kaip pradėjus lenkti 7 automobilius galima tikėti, kad niekam nesukliudysi, tuo labiau, kad tai yra pakankamai nemažas atstumas, nes automobiliai važiuoja, tarp jų yra distancija ir yra pakankamai didelis atstumas nuo pirmo iki paskutinio automobilio. Tuo remiantis jis surašė išvadas dėl buvusio eismo įvykio eigos arba mechanizmo. Ekspertas parodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojas J. V. nagrinėjamoje eismo įvykio situacijoje nesilaikė būtinų atsargumo priemonių - esant intensyviam eismui, nepasirinko saugaus greičio, lenkė ištisą automobilių koloną, nematydamas, kas vyksta priekyje kolonos, užstojus kelią ir matomumą kitam automobiliui, nenutraukė lenkimo manevro, tuo keldamas pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir neapdairiai tikėdamasis aplenkti visą koloną.

2019-06-12 ekspertizės, kurią atliko ekspertai V. M., M. M., E. G., R. Š., akto Nr. 11-159(19)/11-994(19) išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. J. suko į kairėje esančią stovėjimo aikštelę. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ judant apie 16 km/h greičiu kairiojo posūkio trajektorija, į jo kairiojo šono užpakalinę dalį priekine dalimi atsitrenkė apie 95 km/h greičiu ta pačia kryptimi judėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas J.V. vykdė lenkimo manevrą. Nuo smūgio automobilio „(duomenys neskelbtini)užpakalinė dalis buvo stumiama automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo kryptimi, dėl to jis ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklę horizontalioje plokštumoje. Besisukdamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuslydo nuo kelio į kairę ir sustojo taip, kaip užfiksuota plane, autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede. Automobilis (duomenys neskelbtini)“ po susidūrimo buvo sustabdytas tolėliau, dešiniame kelkraštyje. Automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė ties įvažiavimu į aikštelę, pastarajam automobiliui judant važiuojamosios dalis kaire puse. Automobilio (duomenys neskelbtini)“ greitis prieš susidūrimą buvo apie 95 km km/h, susidūrimo metu jis mažėjo ir tuoj po jo buvo apie 71 km/h. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. J. turėjo techninę galimybę išvengti eismo jvykio kilimo mažindama greitį ir praleisdama jos automobilį lenkusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas J. V., važiuodamas didžiausiu leistinu 90 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu J. J., laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę. Automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai - sukdama į kairėje esančią stovėjimo aikštelę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“,vairuojamam J. V., sudarė neišvengiamą kliūtį jo judėjimui, dėl to su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo J. V. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai, - sukdama į kairėje esančią stovėjimo aikštelę, nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“,vairuojamam J. V., sudarė neišvengiamą kliūtį jo judėjimui, dėl to su juo susidūrė, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. J. veiksmai - sukdama į kairėje esančią stovėjimo aikštelę nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamam J. V., sudarė neišvengiamą kliūtį jo judėjimui, dėl to su juo susidūrė. Šiame tyrime nebuvo naudojamas plane, autoavarijos vietos protokolo priede nurodytas 8,4 m atstumas nuo įvažiavimo į aikštelę krašto iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“ užpakalinio dešiniojo rato. Atliekant tyrimą abiejų transporto priemonių padėtys kelio ilgio atžvilgiu buvo nustatytos pagal plane, autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede, nurodytą atstumą iki kilometro ženklo 1/45 (t. 7., b. l. 91-95). Ekspertai savo išvadas patvirtino teismo posėdyje.

E. M. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pagrindiniai parametrai yra automobilių galutinės padėtys, matmenys kelyje tarp transporto priemonių, jų sugadinimai. Tiriamojoje dalyje jie nustato jų tarpusavio padėtis ir pagal tas padėtis ir pėdsakus jie ieško susidūrimo vietos ir pagal tai atlieka modeliavimą. Programa nėra tokia tobula, kad įvertintų visus parametrus. (duomenys neskelbtini)stabdymo kelias ekspertizėje neatsispindi, nes nėra nustatytas jo visas ilgis, todėl jie negali nustatyti stabdymo kelio ilgio ir jo nevertino. Jie negali sakyti, kad prieš susidūrimą (duomenys neskelbtini) automobilis buvo efektyviai stabdomas. Gali būti, kad, jei (duomenys neskelbtini)ir buvo stabdoma prieš kliūtį, tai pėdsakų neliko dėl ABS sistemos, taip pat gali būti ir dėl kelio dangos, dėl tų pačių padangų. Tas pats ABS ant kiekvienos transporto priemonės sureguliuotas nevienodai. Pėdsakai gali likti stabdymo, gali ir nelikti. Ar galima pagal punktyrinę kelio juostą nustatyti šio pėdsako ilgį, jis negali atsakyti. Jei to jie nepadarė, vadinasi, negalėjo to nustatyti, kad būtų tikslus. Jie nustatė tą atstumą nuo kelio ženklo, kiek mašina nuslydo, rėmėsi vairuotojos parodymais, kad (duomenys neskelbtini) judėjo pastoviu greičiu ir nebuvo sustojusi prieš sukdama, kai nėra galimybės nustatyti greičio ir kt. Tyrimo pagal liudytojų parodymus jie nedarė, atliko tik pagal pėdsakus ir sugadinimus. Jie neskaičiavo kolonos ilgio, nežino, kokios distancijos buvo tarp transporto priemonių, nes kiekvienos mašinos ilgis taip pat skiriasi, gali būti nuo 4 iki 5 m., nežino, kokiu greičiu reikia važiuoti, kad aplenktum tokią koloną. Jis negali pasakyti, kokiu greičiu J. V. važiavo 5 km prieš susidūrimą, ką jis darė, ar jis lenkė, ar nelenkė, kokiais režimais važiavo, kur (duomenys neskelbtini)pradėjo lenkimą, nes tokių duomenų neturėjo. Ekspertizės atlikimo metu vadovavosi visais turimais duomenimis iš nuotraukų, iš palydovinių nuotraukų, bet ne liudytojų parodymais. Į vietą nebuvo išvykę, vadovavosi nuotraukomis iš palydovo. Kaltinamosios parodymus, kad ji riedėjo, paėmė todėl, kad neturėjo kitų duomenų, todėl ėmė vidutinį greitį, nes tiksliai negali pasakyti, kokiu greičiu ji judėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Ekspertas E. G. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1465/14 (01) nurodyta, kad K. J. lavono kūne nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo sąnario projekcijoje, pilve, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniai galvos smegenyse, skystas kraujas smegenų skilveliuose, kairio raktikaulio lūžis, kairio plaučio sumušimas, kepenų plyšimas, žarnų pasaito plyšimai, kraujosruvos dvylikapirštės žarnos projekcijoje, abipus antinksčiuose, inkstų vartų srityje, pilvaplėvės ertmėje 400 ml skysto kraujo, operacijos metu rasta 500 ml skysto kraujo su kraujo krešuliais (ligos istorijos Nr. 14-2PS-10422 duomenimis), pagal mikroskopinį vaizdą sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, bei laiku, nukentėjus autoįvykio metu, kaip keleivei automobilio viduje. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, pilve, galėjo būti padarytos saugos diržais. Nustatyti sužalojimai visumoje, pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vaikų ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 14-2PS-10422 duomenimis K. J. mirė (duomenys neskelbtini). K. J. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos veide, kairiame petyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo sąnario projekcijoje, pilve, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, sumušimo židiniai galvos smegenyse, skystas kraujas smegenų skilveliuose, kairio raktikaulio lūžis, kairio plaučio sumušimas, kepenų plyšimas, žarnų pasaito plyšimai, kraujosruvos dvylikapirštės žarnos projekcijoje, abipus antinksčiuose, inkstų vartų srityje, pilvaplėvės ertmėje 400 ml skysto kraujo, operacijos metu rasta 500 ml skysto kraujo su kraujo krešuliais ( ligos istorijos Nr. 14-2PS-10422 duomenimis), kas komplikavosi smegenų edema, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu (t. 1, b. l. 123-133).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2014-11-01 užfiksuota kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame km vieta po eismo įvykio (t. 1, b. l. 64-77).

Papildomos eismo įvykio vietos apžiūros protokole papildomai 2014-11-05 apžiūrėta kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame km vieta, kurioje buvo eismo įvykis (t. 1, b. l. 78-92).

Specialisto išvadose Nr. T-A 9741/14 (01) Nr. T-A 9740/14 (01) nurodyta, kad po eismo įvykio J. V. ir J. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 32, 102).

Žemesnės instancijos teismas

BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji buvo kaltinama pagal BK 281 str. 5 d. Inkriminuodami kaltinamajai J. J. šią veiką ikiteisminio tyrimo pareigūnai rėmėsi duomenimis, fiksuotais nukentėjusiojo V. J., liudytojų apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, ekspertizės aktuose, eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio schemose.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog J. J. veiksmuose yra jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Teismas, įvertinęs ne tik atskirus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, įvertinęs visą bylos aplinkybių išnagrinėjimą, bet ir įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, pagal savo vidinį įsitikinimą, nustatė, jog J. J., 2014 m. lapkričio 01 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) 1 km, vairuodama savo automobilį (duomenys neskelbtini), nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 101 p. reikalavimų, t. y., ji laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš keisdamas važiavimo kryptį, įsitikino, kad tai daryti saugu, kai sukdama į kairėje kelio pusėje esančią poilsio aikštelę, todėl eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio (duomenys neskelbtini)“ keleivė K. J., g. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini)dėl sužalojimų ligoninėje mirė, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviui V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvyko ne dėl kaltinamosios kaltės.

Pagal BK 281 str. baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs asmuo padaro Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame BK straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eismo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė (kasacinė nutartis Nr. 2K-124/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatytos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant Kelių eismo taisykles (toliau – KET, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ akto redakciją, galiojusią nuo 2014-10-11 ), nes minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo įsitikinimu, byloje aplinkybių, kuriomis galima būtų pagrįsti faktą, jog J. J. pažeidė KET 9 punkto ir 101 punkto reikalavimus, nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju teisme ištirtais bei šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. J., važiuodama keliu (duomenys neskelbtini)1 km., ketino sukti į kairėje esančią stovėjimo aikštelę, todėl įjungė kairio posūkio signalą. Visi kolonoje važiavę automobiliai pradėjo stabdyti, nes matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) suks į kairę. Kai kaltinamoji pradėjo rodyti kairį posūkį, liudytojo G. K. automobilį pradėjo lenkti už jo važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris pastebėjęs J. J. pradėtą kairiojo posūkio manevrą, įjungęs avarinius žibintus, pradėjo grįžinėti į savo juostą. Tuo metu pro G. K. vairuojamą automobilį ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris dar nebuvo pilnai sugrįžęs į savo eismo juostą, vykdydamas automobilių kolonos lenkimo manevrą, dideliu greičiu pravažiavo ta pačia kryptimi judėjęs „(duomenys neskelbtini) vairuotojas J. V.. Tuo metu J. J. jau buvo persirikiavusi ir kirtusi ašinę liniją (judėjo skersai kelio) ir įsukinėjo į aikštelę. J. V. vairuojamas automobilis ties įvažiavimu į aikštelę trenkėsi priekine dalimi į judančio automobilio "(duomenys neskelbtini)" kairiojo šono galinę dalį (sparną, ratą, dureles, bamperį), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivė K. J., kuri (duomenys neskelbtini) dėl sužalojimų ligoninėje mirė, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviui V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. N. parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pervažos yra išsišakojimas, dvigubos juostos. Tik pravažiavus dešinėje pusėje esantį žvyrkelį, dideliu greičiu, neįmanoma pasakyti, kaip pro stovintį, pralėkė ir nulėkė tamsi mašina, nematė, kad ji būtų grįžusi į savo juostą- prieš jį tikrai negrįžo į savo juostą, o toliau jis nematė, nes matė prieš save tik dvi mašinas. (duomenys neskelbtini)automobilis jo automobilį aplenkė, kai iki įvykio vietos buvo apie 300-400 m atstumas. Jis važiavo beveik 90 km/h greičiu, lenkiančios mašinos greitis galėjo būti apie 130 km/h, o toliau gal ir dar daugiau.

Šis liudytojas teismo posėdyje parodė ir savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, kad tik pravažiavus sankryžą, jam važiuojant apie 90 km/h greičiu, dar esant dvigubai ištisinei linijai, jo vairuojamą automobilį aplenkė automobilis (duomenys neskelbtini), kuris didino greitį ir lenkė kitus automobilius.

Liudytoja A. N. parodė, kad dideliu greičiu arčiau geležinkelio juos aplenkė juodas automobilis. Ten yra draudžiama lenkti - yra dvigubos juostos, užbraižyta salelė ir toje vietoj juos lenkė. Jis lenkė ir toliau lenkė. Nuo jų iki kolonos buvo nemažas tarpas. Kolona buvo pakankamai toliau nuo jų, todėl neužfiksavo, kas vyko kolonoje. Nežino, kokiu greičiu juos ta mašina pralenkė, bet tikrai greitis nebuvo 100 km/h, bet daug didesnis, nes viskas buvo akimirksniu – jie važiavo apie 95 km/h, o automobilis pro juos pralėkė kaip pro stovinčius.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas J. T. parodė, kad prieš jį (jo juostoje) nebuvo automobilių, jis vienas važiavo ir už jo nieko nebuvo, o kolonoje (priešpriešinėje juostoje) buvo daug mašinų, net galo kolonos nesimatė - matomai, traukinį praleido, ir ta juoda ((duomenys neskelbtini) mašina lenkė visą tą koloną - daug mašinų iš karto. (duomenys neskelbtini)lenkimas, jam atrodė, buvo pavojingas.

Liudytojas A. M. parodė, kad jam važiuojant kolonoje iki įvykio (duomenys neskelbtini) buvo kažkur už jo ir visą laiką bandė jį aplenkti. Jam tas labai užsifiksavo, nes jis labai nemėgsta tokių išsidirbinėjimų. (duomenys neskelbtini) pamatė dar prie (duomenys neskelbtini) ir žmonai pasakė, kad labai negražiai važiuoja, nes ji visą kelią vis bandė lenkti.

Liudytoja U. L. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) važiavo labai daug automobilių, buvo didelės spūstys. Per (duomenys neskelbtini) važiavo didelėje automobilių kolonoje, važiuojant per miestelį ribotas greitis, leistinas 50 km/h, todėl automobilių nelenkė. Mašinų buvo ir prieš jos automobilį, ir už jo. Automobilį (duomenys neskelbtini), ji matė važiuojant iš (duomenys neskelbtini), tas automobilis važiavo tai už jos automobilio, tai atsilikdavo, kai jį aplenkdavo kiti automobiliai, tai pats lenkdavo.