Kauno apygardos teismo nuosprendis

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. gegužės 28 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas sunkvežimį „Scania P94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Atgimimo g. link Vasario 16-osios g., sankryžoje su Artojų g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę į Artojų g., nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. B., kuris trenkėsi į jo sukamo kairėn sunkvežimio galinį ratą ir buvo mirtinai sužalotas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 28 d. apie 12.40 val., Kauno r., Garliavos sen., Vytauto g. vairuodamas sunkvežimį „Scania P94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Atgimimo g. link Vasario 16-osios g., sankryžoje su Artojų g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę į Artojų g. nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. B., kuris trenkėsi į jo sukamo kairėn sunkvežimio galinį ratą ir buvo mirtinai sužalotas. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių; nukentėjusiųjų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas jį priėmė remdamasis trijų liudytojų – E. M., A. J. ir D. J. parodymais, neatskleidė šių parodymų visumos ir esmės, neatliko išsamaus ir objektyvaus šių įrodymų vertinimo. Apelianto manymu, apylinkės teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės išdėstytos palankiai nukentėjusiajam ir nepalankiai kaltinamajam, o, objektyviai įvertinus apklaustų liudytojų parodymų visumą, konstatuotinas chuliganiškas, pažeidžiantis Kelių eismo taisykles G. B. vairavimo būdas, todėl būtent dėl motociklininko kaltės įvyko susidūrimas.Nuteistasis skunde kelia klausimą dėl Vytauto Šakėno surašyto ekspertizės akto išvadų, vertinant sunkvežimio veiksmus, kurios, apklausiant ekspertą teisiamojo posėdžio metu, virto kategoriškais jo teiginiais. A. V. nurodo, kad teismo nuosprendyje šios aplinkybės nepaaiškintos ir apsiribota tik deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, kartais prieštaraujančiais objektyviems įrodymams, kad jis – sunkvežimio vairuotojas – turėjo objektyvią galimybę matyti, kad motociklas važiavo didesniu greičiu, motociklas nebuvo atitolęs nuo kolonos, jis buvo pirmas ir jo greitis neturėjo būti didelis. Skunde išreiškiamos abejonės ir dėl tinkamo pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo, numatyto BK 16 straipsnyje, taikymo. A. V. vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kuo pasireiškė jo neatsargūs veiksmai, jam galimai nenumatant, jog jo rizikingas manevras gali sukelti mirtį nukentėjusiajam, ir iš ko matyti, kad jis turėjo ir galėjo numatyti dėl jo veiksmų kilsiančias žalingas pasekmes. Apelianto vertinimu, iš to, kas dėstoma nuosprendyje, galima suprasti, jog jo neatsargumas galėjo pasireikšti tik tuo, kad jis, matydamas iš priešpriešinės eismo juostos dideliu greičiu artėjantį motociklą, turėjo nepradėti posūkio ir jį praleisti, tačiau to nepadarė, tikėdamasis „prasmukti“, minėtą posūkio manevrą pradėjo, ir toks jo neatsargumas turėjo būti vertinamas kaip nusikalstamas pasitikėjimas, o ne nusikalstamas nerūpestingumas. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantas nenumatė, jog motociklininkas jo automobilio nematė ir, nuteistajam pradėjus posūkį bei nebežiūrint į artėjantį srautą, G. B. padidino greitį ir atsitrenkė į jo vairuojamą sunkvežimį. Apelianto teigimu, iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada, kad jis, prieš pradėdamas posūkio kairėn manevrą, įvertino situaciją, matė priešpriešine eismo juosta artėjantį transporto srautą, jo priekyje buvusį motociklą, ir įvertino, kad visas srautas judėjo maždaug vienodu greičiu, kuris buvo toks, kad jis galėtų saugiai pradėti ir užbaigti posūkio manevrą, ir jis neturėjo jokios objektyvios galimybės numatyti, kad ir taip jau viršijančiu leistiną greičiu skriejantis motociklas artėdamas dar labiau padidins greitį ir jo automobilį pamatys paskutiniu momentu prieš pat susidūrimą. Apelianto vertinimu, jis posūkio manevrą pradėjo matydamas artėjantį motociklą, tačiau motociklas buvo saugiu atstumu, artėjo kartu su visu priešpriešiniu transporto srautu, todėl jis negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad motociklininkas, nuteistajam pradėjus manevrą ir jau nebeturint galimybės stebėti jo veiksmų, pasielgs taip, kaip Kelių eismo taisyklės elgtis draudžia.Nukentėjusiųjų V. B. ir N. B. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinę žalą priteisti solidariai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistojo A. V.. Skunde nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas nurodo, kad civilinio ieškinio atlyginimą priteisus tik iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo netinkamai išspręstas neturtinę žalą privalančio atlyginti asmens klausimas ir dėl to nuteistasis A. V., kaip tiesiogiai už žalą atsakingas asmuo, buvo neteisėtai atleistas nuo civilinės atsakomybės, nors, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį neturtinę žalą privalo atlyginti būtent tas asmuo, kurio neteisėti veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai pritaikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nuostatas ir, vadovaudamasis CK 6.264 straipsniu, numatančiu samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, taip pat CK 6.270 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, priteisė visos neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde be kita ko pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos atlyginimą priteisęs tik iš nuteistojo darbdavio, pastarojo finansinei padėčiai nesant gerai, netiesioginę civilinę atsakomybę pastatė prieš tiesioginę, tokiu būdu nepagrįstai taikė teisinį imunitetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, o nuteistojo interesus iškėlė aukščiau nukentėjusiųjų interesų, šiems netekus galimybės neturtinės žalos atlyginimo reikalauti iš ją padariusio asmens. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Rimgaudas Černius apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, A. V. išteisinti, o nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisęs nukentėjusiesiems V. B. 15 000 eurų ir N. B. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio tokiose bylose.Be to, apelianto vertinimu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, šios žalos atlyginimą priteisdamas iš nuteistojo darbdavio - civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde pažymima, kad nustatant darbdavio atsakomybę pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį, svarbu ne laiko momentas, tai yra, kad žalos padarymo metu asmuo ėjo darbines pareigas, o tai, kad darbuotojas, vykdydamas darbines pareigas, tuo vykdymu padarė žalos. Be to, civilinio atsakovo atstovo manymu, neturtinė žala dėl netekto artimo žmogaus, kai tokios pasekmės atsirado išimtinai dėl nuteisto asmens veiksmų, yra per daug nutolusi nuo darbinių pareigų, todėl pagal savo pobūdį turi būti nukreipiama tik į žalą padariusį asmenį.Skunde taip pat keliamas A. V. kaltės klausimas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė neteisingas išvadas. Apelianto nuomone, nebuvo įrodyta, kad prieš pradėdamas manevrą, nuteistasis galėjo numatyti, jog motociklininkas pagal matomą jo važiavimo pobūdį negalės išvengti susidūrimo su sunkvežimiu. Mano, kad šiuo atveju A. V. galimybės numatyti susidūrimą neturėjo, avarinę situaciją sukėlė būtent G. B., elgdamasis neadekvačiai situacijai, o nuteistajam jau pradėjus posūkio manevrą, padidindamas motociklo važiavimo greitį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė A. V. skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, o nukentėjusiųjų atstovo bei civilinio atsakovo skundus atmesti. Nukentėjusiųjų V. B. ir N. B. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis kaip ir apeliaciniame skunde aukštesnės instancijos teismo prašė apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, priteisiant nukentėjusiems neturtinę žalą solidariai tiek iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš kaltinamojo A. V.. Civilinio atsakovo atstovas prašė teismo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, priimti naują – A.V. išteisinantį nuosprendį, arba, nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. V. atžvilgiu atmesti. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog nekvestionuoja apylinkės teismo nuosprendžio dėl nuteistojo kaltės, tačiau palaiko nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde išreikštą poziciją dėl turtinių prievolių ir prašo pritaikyti solidarią atsakomybę tiek nuteistajam, tiek ir civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kolegija, įvertinusi apylinkės teisme ištirtus duomenis, proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, jog nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkintinas, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Rimgaudo Černiaus skundas tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiųjų V. B. ir N. B. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas atmestinas.BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su A. V. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, juos nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įvertinimu, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje. Dėl to buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, suvaržęs įstatymų garantuotas kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių teises bei sutrukdęs teismui priimti teisėtą ir teisingą nuosprendįApeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog A. V. veiksmuose buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Kolegija, įvertinusi visumą ištirtų įrodymų, nustatė, jog A. V. 2014 m. gegužės 28 d. vairuodamas Kauno r., Garliavos sen., Vytauto g. sunkvežimį „Scania P94DB“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje su Artojų g. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punktų reikalavimų t. y., kad jis laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių ir nesukėlė pavojų kitų asmenų ir jų turto saugumui, kai sukdamas į kairę į Artojų g., nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. B., kuris, atsitrenkė į jo sukamo kairėn sunkvežimio galinį ratą ir buvo mirtinai sužalotas. Kadangi kolegija pripažįsta, jog A. V. nepadarė veikos numatytos LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas vadovaujantis LR BPK 326 straipsnio 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, o A. V. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. V. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino. Apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. 12.40 val. jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vairuodamas sunkvežimį, važiavo nuo Kauno link Garliavos. Matomumas buvo geras. Norėdamas sukti į kairę, jis važiavo antra eismo juosta, įsitikino, ar nesukels kliūties, rodė posūkį ir, kadangi buvo didelis apie 150 – 200 m. tarpas tarp jo ir atvažiuojančio automobilių srauto, pradėjo posūkio manevrą. Pažymėjo, kad motociklą, važiuojantį su visu srautu, tarp pirma ir antra juosta važiuojančių automobilių, pirmoje eilėje, jis matė. Prieš atlikdamas manevrą jis visiškai nesustojo, pristabdė, jo greitis buvo 25-30 km/ h. Bebaigiant įsukti, jis pajuto smūgį į dešinę sunkvežimio pusę, dar kažkiek pariedėjo ir sustojo. Nors autoįvykio metu buvo mirtinai sužalotas žmogus, tačiau jis savo kaltės nejaučia, mano, kad įvykis kilo dėl per didelio motociklininko greičio, kurio numatyti jis negalėjo. Jis pats prieš atlikdamas posūkį važiavo leistinu greičiu. Srauto greičio įvertinti negalėjo, tačiau atstumas posūkiui buvo pakankamas. Įpusėjęs posūkio manevrą, jis automobilių srauto nebesekė, kadangi nebematė važiuojamosios dalies.Be šių paties A. V. parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, buvo grindžiama šia baudžiamosios bylos medžiaga:Nukentėjusioji V. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sutuoktinis žuvo gegužės 28 dieną. Tą dieną jis važiavo draugo motociklu, vyko su bendradarbiais pietauti. Sutuoktinis turėjo teisę vairuoti motociklą, mokėjo jį vairuoti, nevairuodavo neblaivus. Reiškia civilinį ieškinį po 20 000 eurų jai ir sūnui priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. solidariai. Sutuoktinis buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Įvykis paveikė tiek ją, tiek sūnų. Kaltinamasis nepareiškė jokios užuojautos. Ji jaučia nuoskaudą. Vaikui reikalinga psichologinė pagalba. Mano, kad kaltinamasis viršijo greitį, pilnai nesustojo, kad įsitikinti, kad gali atlikti posūkį, buvo sutelkęs dėmesį į srautą. Liudytojas E. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis matė 2014 m. gegužės 28 d. įvykį. Važiavo maršrutu iš Birštono ir buvo ties Jonučių sankryža, kai jį „zigzagais“ aplenkė motociklas. Privažiavo iki stotelės, pažiūrėjo į ją, keleivių nebuvo. Tuomet jis išgirdo smūgį. Mano, kad kaltas motociklo vairuotojas, nes jis važiavo labai greitai. Motociklininkas didino greitį ir atsitrenkė į sunkvežimio galinę dalį. Mano, kad sunkvežimio vairuotojas nematė motociklininko. Kodėl motociklininkas nepasuko į kairę, jis nežino, mano, kad galėjo pasukti. Tačiau, jei važiavo 90 km/ h greičiu, ko gero, pasukti negalėjo. Matė, kaip sunkvežimis rodydamas posūkį pristabdė, pradėjo sukti, tačiau, kaip atliko posūkio manevrą, nematė. Iki sunkvežimio buvo apie 150 metrų. Priešais jį važiavę automobiliai nei vienas intensyviai nestabdė. Kai sunkvežimio vairuotojas darė posūkį, jie buvo dar toli. Motociklininkas važiavo 80 km/h ar didesniu greičiu. Matomumas tą dieną buvo puikus. Motociklininkas lenkė jį ir turėjo matyti sunkvežimį. Motociklininkas darydamas zigzagus, nerodė posūkių, tačiau kitiems automobiliams nekliudė. Garsinio signalo nebuvo. Motociklininkas važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Jis taip pravažiavo apie 500 metrų. Nuo jo motociklas nutolo apie 100 metrų. Jis buvo paskutinis kolonoje, prieš jį buvo du automobiliai.Liudytojas E. M. apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. jis važiavo priemiestiniu mikroautobusu Kaunas–Birštonas, vežė keleivius. Jis važiavo apie 50 km/ h greičiu, pirma eismo juosta. Priekyje jo mikroautobuso ta pačia kryptimi važiavo dar keli šachmatais išsidėstę automobiliai. Pravažiavus sankryžą, jo vairuojamą mikroautobusą pralenkė motociklas ir, didindamas greitį, pranėręs tarp kitų automobilių, gerokai nutolo. Motociklo vairuotojas važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nardydamas tarp pirmos ir antros juostų, buvo su šalmu ir nuleidęs galvą. Tuo metu, kai motociklas jį pralenkė, jis 300 metrų atstumu matė sunkvežimį, iki užsukimo momento sunkvežimio vairuotojas nestabdė, tam nebuvo priežasties. Nei priešais važiuojančios transporto priemonės, nei jis pats, greičio dėl to nelėtino. Nors motociklininkas ta pačia kryptimi važiavusiems eismo dalyviams netrukdė, tačiau jis didino greitį ir sunkvežimio vairuotojas galimai to nepamatė. Paties smūgio jis nematė, tik išgirdo. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis matė 2014 m. gegužės 28 d. įvykį. Tuo metu važiavo antra eismo juosta savo automobiliu „Audi A4“. Jo greitis pravažiavus sankryžą, kurioje degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, buvo jau apie 50 km/h. Tarp pirmos ir antros juostos jį pralenkė motociklas. Motociklininkas važiavo apie 100 km/h greičiu, buvo su šalmu, važiavo nuleidęs galvą. Nors jam motociklo vairuotojas nekliudė, tačiau važiuoti taip, kaip jis važiavo, buvo negalima. Aplenkęs jį, motociklininkas tolo, nuvažiavo nuo jo apie 100 metrų. Sunkvežimį A. J. priešais matė, kai jis dar buvo pakankamai toli, tačiau sunkdamas sunkvežimis jam nekliudė pravažiuoti. Kitų automobilių stabdymo garsų jis taip pat negirdėjo. Važiuodamas iš galo matė, kaip motociklininkas pakėlė galvą paskutinę akimirką prieš pat susidūrimą, bandė jo išvengti. Mano, kad sunkvežimio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o jas pažeidė motociklininkas, kuris stabdydamas ar pasukdamas motociklą galėjo išvengti susidūrimo.Liudytojas A. J. apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. jis antra juosta, Kauno kryptimi, važiavo automobiliu „Audi A4“, sustojo prie šviesoforo. Pradėjus judėti, jis savo juostoje buvo pirmas, jo greitis buvo apie 50 km/ h. Tarp pirmos ir antros eismo juostos jį pralenkė motociklas. Šis pravažiavo tarp dviejų automobilių, pralenkė jo vairuojamą automobilį bei persirikiavo priešais jį antroje eismo juostoje. Kai sunkvežimis pradėjo sukti, motociklas jau galėjo būti jį kiek aplenkęs, tik ką išvažiavęs. Pro jį pravažiuodamas motociklas važiavo apie 100 km/ h greičiu. Jam pačiam ir šalia važiavusiems automobiliams sunkvežimis pravažiuoti tiesiai netrukdė, dėl jo atliekamo manevro jam stabdyti nereikėjo. Įvykio pasekmes jis numatė, nes matė, kad motociklininkas važiavo labai greitai, nuleista galva, o sunkvežimį pastebėjo paskutinę akimirką. Tik tada, pakėlęs galvą, jis suko vairą. Sunkvežimis buvo geltonas, pastebimas iš toli, tačiau motociklininkas net nestabdė. Jis mano, jog motociklininkas tikrai į kelią nežiūrėjo, nes priekyje sunkvežimį pamatyti jam niekas netrukdė. Motociklininkas vienareikšmiškai važiavo nesaugiai. Liudytojas D. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis matė 2014 m. gegužės 28 d. įvykį, važiavo tarnybiniu automobiliu iš Alytaus rajono apylinkės teismo. Sustojo prie šviesoforo. Savo eismo juostoje jo automobilis buvo penktas. Pradėjus judėti, tarpai tarp automobilių išretėjo, pamatė paskui atvažiuojantį motociklą „Suzuki“, kuris važiavo rikiuodamasis tai į pirmą juostą, tai į antrą. Kai motociklas juos aplenkdamas pravažiavo, jis pamatė sukantį dešinėn sunkvežimį, į kuri motociklininkas atsitrenkė. Kai įvyko smūgis, sunkvežimis buvo užtvėręs visą važiuojamąją dalį. Motociklininkas galėjo nepamatyti sunkvežimio, nes važiuojant tokiu motociklu, vairas yra žemiau negu sėdynė, tad pakelti galvą ir pažiūrėti aukščiau, yra sunku. Kažkuriuo momentu motociklininkas vis tik pamatė sunkvežimį ir suko, tačiau jau buvo per vėlu, jis į jį atsitrenkė. Kai įvyko smūgis, motociklininkas nuo liudytojo automobilio galėjo būti apie 50 metrų atstumu. Kadangi pats daug metų vairuoja motociklus, jo teigimu, tokio modelio motociklas 100 km/ h greitį gali pasiekti akimirksniu. Motociklo greitis jo nuomone buvo apie 80 km/ h. Jis važiavo greičiau už tame pat sraute važiavusius automobilius, bet automobiliams netrukdė. Pasak liudytojo, motociklininkas, lenkdamas automobilius, nepamatė kliūties priešais – sunkvežimio, nes tik aplenkęs pirmąjį kolonos automobilį, jis pradėjo žiūrėti, kas darosi priekyje. Kad motociklininkas būtų stabdęs, jis nesimatė. Paskutiniu momentu jis motociklo nematė, kadangi jį užstojo automobiliai. Mano, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai – ir sunkvežimio, ir motociklo vairuotojas, kadangi vienas turėjo neviršyti greičio, o kitas – praleisti. Sunkvežimio vairuotojas turėjo praleisti priekyje atvažiuojančią transporto priemonę, turėjo ją pamatyti ir suprasti, kad motociklas važiavo greičiau nei automobiliai. Jeigu motociklo šviesos buvo išjungtos, sunkvežimio vairuotojas būtų galėjęs jo nepamatyti.Liudytojas D. J. papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad įvykio dieną jis su vairuotoju tarnybiniu automobiliu važiavo iš Alytaus rajono apylinkės teismo Garliavoje, Vytauto gt. Juostoje priešais važiavo 4 – 5 automobiliai. Jis matė, kad už jų automobilio atvažiavo motociklas, kuris lenkdamas automobilius rikiavosi tai į pirmą, tai į antrą eismo juostą. Tuo metu priešais pamatė atvažiuojantį sunkvežimį, kuris tuo metu suko į šalutinį kelią dešinėje. Kai sunkvežimis suko į iš pagrindinės į šalutinę gatvę, motociklas jau buvo aplenkęs automobilį, kuriame važiavo D. J.. Jis tik išvydo, kaip motociklas, važiavęs gerokai greičiau ir aplenkęs priešais jį važiavusių automobilių koloną, trenkėsi į šalutinį kelią sukantį sunkvežimį. Kadangi jo paties motociklo vairavimo patirtis nemaža, jis matė, kaip sunkvežimis užtvėrė kelią priekyje važiuojantiems, tame tarpe ir motociklui. Ar priekyje jų važiavusios transporto priemonės tuo metu stabdė, jis nematė, tačiau tarp automobilių tarpai buvo pakankamai dideli. Sunkvežimis pravažiuoti priešais važiuojantiems automobiliams nesutrukdė. Jis pažymėjo, jog tokio sportinio modelio kaip „Suzuki GSX-R 1000“ motociklo sėdynė yra aukščiau nei vairas, todėl vairuotojas vairuoja prigulęs, neišsitiesęs, jo šalmas yra panašiai tame aukštyje, kaip ir automobilių stogai. Jeigu automobilis aukštesnis, šalmo ir motociklo iš priekio nesimatytų. Be to, motociklo vairuotojas, priklausomai nuo to, kokia yra jo striukė, galvos daug pakelti negali, kadangi ji atsiremtų šalmu į nugarą. Mano, kad susidūrimo metu motociklas turėjo važiuoti tarp pirmos ir antros juostos. Ar motociklas laikėsi Kelių eismo taisyklių, atsakyti negali, bet jis netrukdė lenkiamų transporto priemonių vairuotojams: tarpai tarp jo lenkiamų transporto priemonių buvo pakankamai dideli, todėl jam neatrodė, kad jo vairavimas labai pažeidė Kelių eismo taisykles. Liudytojo manymu, lenkiančio automobilius motociklo greitis buvo didelis – 80-90 km/ h, o jų pačių greitis buvo apie 40 km/ h. Jis mano, kad sunkvežimis pradėjo manevrą, matydamas, kad automobilių srautas, pradėjęs važiuoti po raudono šviesoforo signalo, judėjo lėtai. Toks motociklas 100 km/ h greitį pasiekia per 2,7 – 2,9 sekundės. 2013-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti Kauno r., Garliavos sen., Vytauto g., ties sankryža su Artojų g., apžiūros metu aprašyti motociklo apgadinimai, padangų techniniai parametrai (1 t., b. l. 14-26). 2014-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad G. B. mirties priežastis yra sunki, su gyvybe nesuderinama politrauma, pasireiškusi daugybiniais atvirais skeleto lūžiais ir didelės apimties galvos smegenų ir vidaus organų traumine destrukcija, sužalojimai išsivystė nuo vieno smūgio, jo kraujyje rasta 0,16 promilės etilo alkoholio, tačiau tokia nežymi koncentracija girtumu nevertinama (1 t., b. l. 32-36).2014-05-30 sunkvežimio „Scania P94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas galinio dešinės pusės rato ratlankis, galinio dešinės pusės rato sparnas, galinė metalinė apsauga, galinis dešinės pusės žibintas. Sunkvežimio krovinio platformos aukštis nuo žemės 107 cm, galinių ratų pakėlimo aukštis nuo žemės 15 cm (pakeliami važiuojant be krovinio). Nuo pakelto galinio rato ašies iki galo metalinės apsaugos 215 cm, metalinės apsaugos nesugadintos dalies ilgis 150 cm, atlenktos dalies ilgis 68 cm. Atlenktos dalies projekcijos statmenyje ilgis 65 cm. Po sunkvežimio platforma motociklas kontaktavo su lifto pakėlimo variklio apsauga, kuri yra keturkampio gretasienio formos. Apsaugos aukštis nuo žemės 50 cm, viršutinė dalis 75 cm, apsaugos plotis 30 cm. Nuo lifto pakėlimo variklio apsaugos iki pakelto galinio rato ašies 135 cm. Galinė sunkvežimio apsauga yra tuščiavidurio taisyklingo šešiakampio formos. Kraštinės ilgis 5,5 cm, storis 3 mm, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 73-81).2014-05-30 motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad buvo apgadintas motociklo priekinis ratas, priekinė šakė, vairas, priekinė važiuoklė, prietaisų skydelis, variklio apsauga, variklis, bakas, sėdynė, kairės ir dešinės pusės kėbulo dalys, duslintuvas, galinė važiuoklė, priekinis žibintas, abu priekiniai ir galiniai posūkio žibintai. Taip pat apgadinta priekinio rato padanga, priekinio rato purvasargis, priekinio ratlankio stipinai iškritę. Atstumas tarp motociklo priekinio ir galinio ratų ašių – 115 cm, kuro bako kairė pusė giliai deformuota, deformacijos matmenys - 35x35 cm, dešinė pusė - deformuota, bet nežymiai. Motociklo spidometro nėra, priekinė motociklo dalyje nustatyti daugybiniai defektai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 83-91). 2014-09-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1532(14) nustatyta, kad sunkvežimio ,,Scania P 94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. V. darant kairį posūkį sankryžoje su Artojų g., motociklas „Suzuki“, vairuotojui važiuojant nustatytu apie 94 km/ h greičiu nuo vietos, kurioje jis atsitrenkė į sunkvežimį, buvo 68 m atstumu, o važiuojant 80 – 90 km/ h greičiu – apie 65–58 m atstumu. Sunkvežimiui pradėjus užtverti motociklo ,,Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą, motociklas, vairuotojui G. B. važiuojant nustatytu apie 94 km/h greičiu, nuo vietos, kurioje jis atsitrenkė į sunkvežimį, buvo apie 40,5 m atstumu, o važiuojant 80-90 km/ h greičiu – atitinkamai apie 34,4-39 m atstumu. Motociklas ,,Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į sunkvežimį ,,Scania P 94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė judėdamas apie 94 km/ h greičiu. Motociklo ,,Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. B., važiuodamas nustatytu apie 94 km/ h greičiu, bei nurodytu 80-90 km/ h greičiu, atsiradus motociklo eismo juostoje kliūčiai, neturėjo techninės galimybės išvengti atsitrenkimo, o važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/ h greičiu, jis tokią galimybę būtų turėjęs. Sunkvežimio ,,Scania P 94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. V. veiksmai – sankryžoje su Artojų g. sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešinai tiesiai per sankryžą važiavusiam motociklui ,,Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo G. B., – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo ,,Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. B. veiksmai – važiavo apie 94 km/ h greičiu, t. y. žymiai viršijančiu leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/ h greitį, atsiradus kliūčiai – priešpriešinai važiavusiam sunkvežimiui ,,Scania P 94DB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., pradėjus užtverti motociklo eismo juostą – neteko techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu būdu išvengti atsitrenkimo į sunkvežimį, kada motociklo vairuotojas G. B., važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/ h greičiu, tokią galimybę būtų turėjęs – techniniu požiūriu taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 106-115). 2015-05-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-254(15) konstatuojama, kad atsitrenkimo metu sunkvežimio „Scania“ judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 24 km/ h. Motociklas „Suzuki“ į sunkvežimį „Scania“ atsitrenkė judėdamas, tikėtina, apie 94 km/h greičiu. Sunkvežimio posūkio link Artojų g. pradžios momentu, motociklas, jo vairuotojui G. B. važiuojant nustatytu apie 94 km/h greičiu, nuo buvusios susidūrimo su sunkvežimiu vietos buvo apie 68 m atstumu. Jei sunkvežimio Scania posūkio sankryžoje į kairę pradžios momentu motociklo vairuotojas buvo pralenkęs artėjusį link sankryžos automobilių srautą, tikėtina, kad motociklininkas buvo sunkvežimio „Scania“ vairuotojo A. V. matomumo zonoje. Motociklo sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis, G. B. važiuojant nustatytu apie 94 km/ h greičiu, susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo apie 73 m, o važiuojant leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu – apie 32 m. Motociklo vairuotojas, važiuodamas nustatytu apie 94 km/ h greičiu, atsiradus kliūčiai motociklo eismo juostoje, neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su sunkvežimiu „Scania“, o važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/ h greičiu, motociklo vairuotojas tokia galimybę būtų turėjęs. Sunkvežimio vairuotojo A. V. veiksmai – iškilus grėsmei eismo saugumui, kurią jis, tikėtina, galėjo pastebėti, sankryžoje su Artojų g. suko į kairę, neduodamas kelio priešpriešinai tiesiai per sankryžą važiavusiam motociklui „Suzuki“, kurį vairavo G. B., – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tuo atveju, jei sunkvežimio „Scania“ vairuotojo A. V. posūkio į kairę pradžios momentu motociklininkas buvo pralenkęs artėjusį link sankryžos automobilių srautą, sunkvežimio vairuotojui A. V. prieš sankryžoje su Artojų g. pasukant į kairę, matant priešpriešinai Vytauto g. artėjusį motociklą, kurio vairuotojas, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo viršydamas leistiną 50 km/ h greitį, sustojus ir praleidus motociklą, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Sunkvežimio vairuotojas, prieš sankryžoje su Artojų g. pasukdamas į kairę, matydamas iš priešpriešinai Vytauto g. artėjusį motociklą, kurio vairuotojas važiavo viršydamas leistiną 50 km/ h greitį, privalėjo sustoti ir praleisti tiesiai per sankryžą važiavusį G. B. vairuojamą motociklą. Iškilus grėsmei eismo saugumui, kurią sunkvežimio vairuotojas, tikėtina, turėjo objektyvią galimybę pastebėti, prieš pasukant į kairę, sankryžoje su Artojų g. sustojus ir praleidus priešpriešinai tiesiai per sankryžą važiavusį motociklą, kaip ir motociklo vairuotojui G. B. važiuojant gyvenvietėje ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir sankryžoje atsiradus kliūčiai – į kairę sukančiam sunkvežimiui – mažinant greitį, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs (1 t., b. l. 160-163).Ekspertas Vytautas Šakėnas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti nagrinėjamam eismo įvykiui buvo sunkvežimio vairuotojo veiksmai. Sunkvežimio greitis susidūrimo metu buvo apie 24 km/ h. Buvo nepriimtinas jo posūkio manevras, kadangi priešpriešiais, posūkio pradžios metu apie 68 metrų atstumu, artėjo motociklas ir sunkvežimis užtvėrė motociklui kelią. Jei motociklininkas būtų važiavęs 50 km/ h greičiu, tai jis būtų spėjęs sustoti ir sunkvežimis būtų spėjęs pravažiuoti. Motociklininkas buvo tokiu atstumu, kad sunkvežimio vairuotojas jį turėjo matyti. Jo posūkis į kairę buvo nesaugus, jis turėjo praleisti artėjantį motociklą. Tokių duomenų, kad vairuotojas neturėjo galimybės matyti motociklo, nėra. Nuo posūkio pradžios momento, motociklas buvo apie 68 metrų atstumu. Bet kokiu atveju kaltinamasis turėjo duoti motociklui kelią. Motociklo vairuotojas prieš susidūrimą suko į kairę. Tai buvo jo manevras išvengti susidūrimo. Jo greitis buvo nepriimtinas. Sunkvežimio vairuotojas galėjo nustatyti, kad motociklas važiuoja 90 km/h greičiu. Kaltinamojo greitis buvo tinkamas, o manevras netinkamas, nes buvo kliūtis.Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatytos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant Kelių eismo taisykles (toliau – KET, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), akto redakciją galiojusią nuo 2013 01 19 iki 2014 10 11. ), nes minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė. A. V. buvo kaltinamas pažeidęs KET 9 ir 161 punktų reikalavimus. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 161 punkte nustatyta, kad: „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.Pažymėtina, kad, konstatuojant, jog BK 281 straipsnyje numatyti padariniai kilo pažeidus vertinamojo pobūdžio bendruosius KET reikalavimus eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, privaloma nustatyti taip pat ir papildomas aplinkybes, pagrindžiančias šių bendrųjų reikalavimų pažeidimą. Dėl KET 9 punkto reikalavimų pažeidimo kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju konstatuojant, jog BK 281 straipsnyje 5 dalyje numatyti padariniai kilo pažeidus vertinamojo pobūdžio bendruosius KET reikalavimus (t. y. kad eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui), privaloma nustatyti papildomas aplinkybes, pagrindžiančias jų pažeidimą. Kolegijos įsitikinimu, byloje aplinkybių, kuriomis galima būtų pagrįsti faktą, jog A. V. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nenustatyta. Šiuo atveju KET 9 punktas dubliuoja KET 161 punkto reikalavimų pažeidimus. Siekiant tinkamai išspręsti klausimą dėl kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo, būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, vertindamas vairuotojo veiksmus. Teismas turi įvertinti, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes. Nerūpestingumui nustatyti turi būti taikomas protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijus, vertinant konkrečią situaciją, konkretaus eismo įvykio aplinkybes, siejant su vairuotojo galėjimu ir turėjimu numatyti padarinius.Nagrinėjamu atveju teisme ištirtais bei šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad G. B. važiavo motociklu „Suzuki“ pagrindiniu lygiareikšmiu keliu tiesiai, o A. V. atliko posūkio į kairę manevrą nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Sukdamas kairėn į Artojų g., A. V. nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, vairuojamo G. B., kuris trenkėsi į sukamo kairėn sunkvežimio galinį ratą ir buvo mirtinai sužalotas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad važiuodamas piko metu A. V. turėjo būti itin atsargus ir dėmesingas, jis negalėjo sukti į kairę visiškai neįsitikinęs, jog jį praleidžia visos transporto priemonės, važiuojančios priešais, o G. B. stabdyti motociklo ar mažinti greičio vien dėl teorinės galimybės, jog kitas eismo dalyvis atliks neleistiną veiksmą, nebuvo privalu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs faktą, kad A. V. turėjo būti atsargus ir dėmesingas, šiuo atveju tinkamai neįvertino paties žuvusiojo G. B. veiksmų, nes specialistų išvadose nurodyta, kad KET reikalavimus pažeidė ir motociklo vairuotojas G. B., kuris, važiuodamas nustatytu apie 94 km/ h arba 80-90 km/ h greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su sunkvežimiu, stabdydamas motociklą, nes tuo momentu, kada sunkvežimis pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą, motociklas buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, negu motociklo, judančio apie 94 km/ h ar 80-90 km/ h, sustabdymo atstumas, tačiau važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/ h greičiu, motociklo vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Kuomet KET pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad be kita ko, šioje sudėtingoje situacijoje būtina tiksliai nustatyti ir visapusiškai įvertinti visas faktines eismo įvykio aplinkybes. Reikia įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir, vertinant vairuotojų veiksmus, atsižvelgti į tai, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Nerūpestingumui nustatyti turi būti taikomas protingo ir apdairaus vairuotojo kriterijus, vertinant konkrečią situaciją, konkretaus eismo įvykio aplinkybes, siejant su vairuotojo galėjimu ir turėjimu numatyti padarinius.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vytauto gatvė turi po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. Nuteistasis A. V. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad prieš atlikdamas posūkio į kairę manevrą, važiuodamas leistinu greičiu antra eismo juosta, jis sulėtino vairuojamo sunkvežimio greitį, įsitikino, ar posūkio manevrą atlikti yra saugu. Jis nurodė matęs atvažiuojančią automobilių koloną ir su jos srautu tarp pirma ir antra juosta važiuojančių automobilių pirmoje eilėje važiuojantį motociklą. Tokius nuteistojo parodymus patvirtina ir pirmoje eilėje automobilių kolonoje važiavęs liudytojas A. J., kuris patvirtino, kad sunkvežimiui atliekant posūkio manevrą, motociklininkas važiavo tarp pirma ir antra eismo juosta pirmoje eilėje važiuojančių automobilių, o po to persirikiavo į antrąją juostą. A. V. nurodė, kad motociklą matė būtent tuo momentu, kai jis buvo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostos, didelio motociklo greičio jis numatyti negalėjo, o įpusėjęs posūkio manevrą, jis automobilių srauto nebesekė, nebematė važiuojamosios kelio dalies. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad bylos medžiagoje nėra užfiksuota motociklo stabdymo žymių, todėl padarė išvadą, kad A. V. posūkio manevras buvo netikėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai ir išsamiai neišanalizavus visų baudžiamosios bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus liudytojų parodymus apie jų tiesiogiai matytą situaciją. Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad motociklo vairuotojas važiavo pavojingai, neleistinai viršydamas greitį bei manevruodamas tarp leistinu greičiu važiuojančių automobilių. Jie taip pat nurodė, kad sunkvežimį, darantį posūkio manevrą, jie matė ir nei vienam apklaustajam neteko dėl A. V. atliekamo manevro mažinti transporto priemonių greičio. Taigi liudytojai, važiavę automobilių kolonoje lygiareikšmiu keliu, neviršydami leistino greičio ir priešinga A. V. kryptimi tiesiai, su pasukusiu į kairę A. V. vairuojamu sunkvežimiu galėjo nekliudomai prasilenkti ir prasilenkė, net nemažindami važiavimo greičio. Ši kairėn pasukusi transporto priemonė jiems nesukliudė važiuoti tiesiai, dėl jos vairuotojo veiksmų jie nebuvo priversti keisti važiavimo greičio bei krypties. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad visoms priešpriešiais važiavusioms transporto priemonėms sunkvežimio posūkio manevras buvo staigus ir netikėtas. Kolegijos įsitikinimu, tokiu jis galėjo būti ir buvo tik grubiai KET reikalavimų nesilaikiusiam bei leistiną gyvenvietėje greitį itin ženkliai viršijusiam motociklo vairuotojui G. B.. Atsižvelgiant į tai, kad leistinu greičiu važiuojančioms transporto priemonėms sunkvežimis nesukliudė, o A. V. veiksmai atitiko protingam ir rūpestingam vairuotojui keliamus reikalavimus, negalima teigti, kad A. V. nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms ir taip pažeidė KET 161 punktą. Apylinkės teismas neatsižvelgė į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat tai, kad G. B., dar prieš eismo įvykį, važiavo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog jis, vairuodamas padidintos rizikos transporto priemonę – motociklą, beveik dvigubai t. y. 44 kilometrais per valandą viršijo gyvenvietėje leistiną greitį, transporto piko metu pavojingai manevravo tarp leistinu (50 km/h) greičiu važiuojančių automobilių. Tokiu savo elgesiu jis labai sumažino savo galimybes laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, būti dėmesingam ir pastebėti savo kelyje prieš pakankamai didelį atstumą atsiradusią kliūtį, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei iki minimumo sumažino galimybes pastebėti motociklą tarp kitų leistinu greičiu automobilių kolonoje važiavusių transporto priemonių. Apklausti liudytojai bei specialistai išvadose patvirtino, kad motociklininko pasirinktas vairavimo būdas ir beveik du kartus leistiną viršijamas greitis, buvo nesaugūs ir labai rizikingi. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino kai kurių liudytojų nurodytų ir esminės reikšmės turinčių aplinkybių. Liudytojas A. J., kuris pirmasis važiavo automobilių kolonoje, nurodė, kad motociklo vairuotojas G. B. važiavo nuleidęs galvą, ją pakėlė tik prieš pat susidūrimą su sunkvežimiu. Tokį jo važiavimo būdą iš dalies patvirtino ir liudytojas D. J., nurodęs, kad motociklo vairuotojas, priklausomai nuo to, kokia buvo jo striukė, galvos daug pakelti negalėtų, kadangi atsiremtų šalmu į nugarą. Liudytojai E. M. ir A. J. nurodė, kad motociklo vairuotojas turėjo ir galėjo pastebėti sunkvežimį, tačiau didindamas greitį, lenkdamas ties punktyrine linija automobilių koloną, jis net nestabdė. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad G. B. stabdyti motociklą ar mažinti greitį vien dėl teorinės galimybės, jog kitas eismo dalyvis atliks neleistiną veiksmą, nebuvo privalu. Teisėjų kolegija pažymi, kad motociklo vairuotojui buvo privalu laikytis visų KET reikalavimų, tame tarpe ir reikalavimo sumažinti savo vairuojamos transporto priemonės greitį, vien dėl to, kad toje vietovėje – gyvenvietėje – leistinas važiavimo greitis buvo 50 km/ h, o tai yra beveik dvigubai mažesnis nei motociklininko pasirinktas važiavimo greitis. Vien ta aplinkybė, kad jis važiavo lygiareikšmiu keliu tiesiai, o A. V. atliko posūkį kairėn, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, nesudaro pagrindo teigti, jog A. V. turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, kad jis turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias bei eismo įvykį galinčias sukelti aplinkybes. Iš specialistų išvadų akivaizdu, jog motociklininkas važiavo ne leistinu 50 km/ h greičiu, o vos ne dvigubai viršydamas leistiną toje kelio atkarpoje greitį. Specialistų išvados bei liudytojų parodymai leidžia kolegijai daryti įrodymais pagrįstą išvadą, kad važiuodamas transporto sraute leistinu 50 km per valandą greičiu, motociklą vairavęs G. B. ne tik kad būtų turėjęs galimybę išvengti autoįvykio dar labiau sulėtinęs važiavimo greitį, bet netgi nelėtindamas važiavimo greičio, nebūtų atsitrenkęs į A. V. vairuojamą transporto priemonę. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, jog teisme apklausti ir šiame nuosprendyje aptarti liudytojai patvirtino, jog jiems važiuojant leistinu greičiu automobilių sraute vienas paskui kitą, ir neviršijant leistino važiavimo greičio, A. V. vairuojamas ir gatvių sankryžoje posūkį kairėn darantis automobilis „Scania P94DB“, net ir nestabdant vairuojamos transporto priemonės, netrukdė pravažiuoti sankryžą nelėtinant važiavimo greičio. Aptarti nuosprendyje duomenys patvirtina, jog jei G. B. vairuojamas motociklas būtų žymiai neviršijęs leistino važiavimo greičio, jis būtų ne tik spėjęs pamatyti posūkį darantį sunkvežimį, bet ir spėjęs su juo netrukdomai prasilenkti ar bent jau išvengti susidūrimo pristabdant transporto priemonę, o sunkvežimis būtų spėjęs pravažiuoti. Esamomis kelio ir oro sąlygomis, būdamas pakankamai dėmesingas ir atidus vairuotojas, kaip to reikalauja KET, motociklininkas turėjo pamatyti posūkį darantį vairuotoją bei imtis priemonių, kad išvengti susidūrimo. Gi ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai tik patvirtina, jog G. B. nesiėmė priemonių stabdyti vairuojamą motociklą ar kitaip išvengti susidūrimo, nors A. V. daromo posūkio manevro metu buvo beveik 70 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos ir turėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo. Ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad G. B., važiuodamas transporto sraute ir didindamas vairuojamo motociklo greitį bei manevruodamas tarp lėčiau ir leistinu greičiu važiuojančių automobilių, dėl neaiškių priežasčių arba nematė posūkį atliekančios A. V. vairuojamos transporto priemonės, arba neapdairiai tikėjosi su ja nekliudomai prasilenkti. Nors teisme ištirti duomenys leidžia manyti, kad A. V. galėjo matyti ir matė motociklą vairuojantį ir iš priekio kartu su kitais automobiliais artėjantį G. B. ( kaltinamasis teisme patvirtino jį matęs manevruojantį tarp transporto sraute judančių automobilių), tačiau matydamas pakankamai dideliu atstumu ir leistinu greičiu artėjantį automobilių ir motociklo srautą, jis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad G. B. staiga grubiai pažeis KET reikalavimus, padidins važiavimo greitį (beveik du kartus jį viršydamas) - iki 94 km/h. Kolegija daro išvadą, jog tik G. B. žymiai neviršijant važiavimo greičio, A. V. atliekamas posūkis į kairę nebūtų saugus ir neatitiktų KET 161 straipsnio reikalavimo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Būtent tokiomis sąlygomis A. V. būtų galėjęs ir turėjęs pareigą tinkamai įvertinti eismo sąlygas, privalėjęs leisti motociklo vairuotojui netrukdomai pravažiuoti sankryžą su šalutiniu keliu bei numatyti padarinius, jei jis taip nepasielgtų. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į KET 127 ir 128 punktų reikalavimus, kad: „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“ (127 punktas); „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Atsižvelgus į duomenis, užfiksuotus liudytojų parodymuose, taip pat kitoje aptartoje baudžiamosios bylos medžiagoje, darytina išvada, kad motociklo vairuotojas, elgdamasis pagal KET reikalavimus ir atsakingai, turėjo ir galėjo matyti priekyje posūkio manevrą atliekantį sunkvežimį. Važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, o ne daugiau nei 40 km/h jį viršydamas, rizikingai bei pavojingai manevruodamas tarp priekyje jo esančių automobilių, juos aplenkdamas, jis elgėsi itin rizikingai ir pavojingai, kas, kolegijos nuomone, ir buvo pagrindinė autoįvykio priežastimi. Tokias kolegijos išvadas patvirtina ir byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad, jeigu motociklo vairuotojas būtų laikęsis saugaus gyvenvietėje leistino greičio, jis neabejotinai būtų turėjęs galimybę sustabdyti savo transporto priemonę dar iki susiduriant su kliūtimi. Kolegijos įsitikinimu, visuma teisme ištirtų duomenų leidžia daryti išvadą, jog motociklo vairuotojui G. B. laikantis visų KET reikalavimų, kaip kad elgėsi kiti tame pat transporto priemonių sraute judėjusių automobilių vairuotojai, A. V. veiksmai nebūtų sukėlę situacijos, kurios metu įvyko eismo įvykis ir kurios metu buvo mirtinai sužalotas G. B.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog automobilio “Scania” pažeidė KET 114 punkto reikalavimus.Apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta kelių transporto priemonę vairavusio asmens kaltė dėl nusikaltimo numatyto atitinkamoje BK 281 straipsnio dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus faktinius duomenis, sprendžia, jog apylinkės teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad sunkvežimio „Scania“ vairuotojas A. V. pažeidė KET 9 ir 161 punktų reikalavimus, padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, jog būtent šie KET pažeidimai buvo vienintelė ir pagrindinė priežastis, sukėlusi eismo įvykį bei žmogaus žūtį. Kadangi A. V. veiksmai neatitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos požymių, jis dėl šio kaltinimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).