- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-3166-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00444-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- D. I.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., E. B., A. B., I. K., S. L., G. M., R. P., G. R., D. S., E. T., K. S., Ž. S., E. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys P. B., E. B., A. B., I. K., S. L., G. M., R. P., G. R., D. S., E. T., K. S., Ž. S., D. S., E. V., antstoliai Irena Beliačic, Vida Daugirdienė, Donatas Kisielius, Brigita Tamkevičienė, Jonas Petrikas, Lina Pužienė, Aleksandras Selezniovas, Reda Vizgaudienė, advokatų kontora „TGS Baltic“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Swedbank“, AS „Aktiva Portfolio“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, , uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „InDebt“, uždaroji akcinė bendrovė „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Rezultatas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Rukma“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, pareiškėjai D. I. (buvusi – S.) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas I. L.. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 2 d.
2. Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje patvirtintas patikslintas pareiškėjos D. I. kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 26 d.
3. Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi fizinio asmens bankroto byloje patvirtintas patikslintas D. I. mokumo atkūrimo planas, kuris buvo pateiktas 2023 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo metu. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 14 d.
Šalies argumentai
4. 2025 m. birželio 19 d. pareiškėjos D. I. nemokumo administratorius I. L. kreipėsi į teismą prašydamas nurašyti visus likusius nepatenkintus pareiškėjos D. I. kreditorių finansinius reikalavimus, išskyrus akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ likusį nepatenkintą reikalavimą, ir priimti nutartį baigti bankroto bylą. Prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad bankrutuojantis asmuo D. I. tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo planą, patenkino kreditorių finansinius reikalavimus 176 894,41 Eur suma ir liko nepatenkinta 1 000 667,69 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Visi likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra nurašomi, išskyrus AB „Swedabank“, AB reikalavimą. Pasak bankroto administratoriaus, 2025 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo metu nebuvo pritarta D. I. bankroto bylos užbaigimui pagal nemokumo administratoriaus siūlomą nutarimo variantą, nes balsų daugumą turinti kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išreiškė nepritarimą bei siūlė pateikti teismui informaciją, kad mokumo atkūrimo plane likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, kilę dėl nusikalstama veikla padarytos žalos, ir po paskutinės mokėjimo kreditoriams dienos neturi būti nurašomi. Su šia pastaba nemokumo administratorius nesutiko, nurodydamas, kad šios kreditorės reikalavimas kyla iš 2023 m. balandžio 26 d. reikalavimo teisės perdavimo sutarties, tačiau ne iš D. I. nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad D. I. būtų atlikusi nusikalstamus veiksmus prieš šią kreditorę, kad ši kreditorė dėl to būtų patyrusi žalos. Bankroto administratoriaus teigimu, VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, pirkdama reikalavimo teises iš likviduojamos dėl bankroto kredito unijos (toliau – LKU) „Naftininkų investicijos“, iš esmės investavo savo lėšas, todėl kreditorė laikytina prisiėmusi riziką, kad reikalavimo teisės gali būti nepatenkintos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į nemokumo administratoriaus prašymą prašė teismo nepripažinti šio kreditoriaus reikalavimo nurašytinu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu D. I. pripažinta padarius nusikalstamas veikas prieš LKU „Naftininkų investicijos“, kurios civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje patenkintas, ir LKU „Naftininkų investicijos“ naudai iš D. I. priteistas 483 567,33 Eur turtinės žalos atlyginimas. Todėl LKU „Naftininkų investicijos“ reikalavimas į skolininkę yra kilęs iš šios atliktos nusikalstamos veikos. VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditorinis reikalavimas į D. I. yra kilęs iš VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir LKU „Naftininkų investicijos“ 2023 m. balandžio 26 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Šiuo atveju kreditorės pasikeitimas neturi įtakos skolininkės pareigai atlyginti priteistą žalą ir reikalavimas, nustatytas baudžiamosios bylos nuosprendžiu, turi būti įgyvendintas, todėl negali būti nurašomas pasibaigus fizinio asmens bankrotui. Klausimas dėl nurašytinų ir nenurašytinų reikalavimų priskirtinas teismo kompetencijai, todėl šiuo atveju administratorius neturėjo pagrindo nurodyti suinteresuoto asmens reikalavimo prie nurašomų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nutarė baigti fizinio asmens D. I. (S.) bankroto bylą, nurašyti likusius nepatenkintus D. I. kreditorių reikalavimus, išskyrus AB „Swedbank“ likusį nepatenkintą reikalavimą pagal 2024 m. spalio 19 d. kredito sutartį Nr. 04-041574-FA/04-041591-FA su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 469 063,19 Eur dydžio reikalavimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktą pasirašė fizinis asmuo, administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Fizinis asmuo buvo sąžiningas, įgyvendino plane numatytas priemones mokumui atkurti, vykdė patvirtintą mokumo atkūrimo planą, viso bankroto proceso metu fizinis asmuo tam tikra dalimi dengė kreditorių finansinius reikalavimus. Administratorius nenustatė ginčytinų sandorių ar galbūt nesąžiningų fizinio asmens veiksmų, byloje nėra duomenų apie kitą registruotiną ar vertingą turtą, nenustatė kad fizinio asmens plane būtų pateikta neteisinga informacija apie turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis; kad fizinis asmuo tapo nemokus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėtų atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymo ar žalingų įpročių; kad po bankroto bylos iškėlimo fizinis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kad fizinis asmuo nevykdė kitų įstatymo reikalavimų.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė nesutinkantis su nemokumo administratoriaus vertinimu, kad VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas nurašytinas dėl to, jog nėra kilęs iš nusikalstamos veikos padarymo šiai kreditorei, o kilo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Pasak teismo, būtent jis sprendžia dėl to, kurie reikalavimai gali būti nurašomi pagal teisės aktų reikalavimus, o kurie – negali. Teismas nustatė, kad kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra perėmusi reikalavimą iš LKU „Naftininkų investicijos“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018 D. I. (buvusi – S.) pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o LKU „Naftininkų investicijos“ civilinis ieškinys patenkintas, priteisiant šios unijos naudai 483 567,33 Eur turtinės žalos atlyginimą. Šios kreditorės finansinis reikalavimas patvirtintas 2022 m. sausio 12 d. teismo nutartimi. 2023 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi, priimta bankroto procese, LKU „Naftininkų investicijos“ pakeista jos teisių perėmėja VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.
9. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad įstatyme nustatytu fizinio asmens bankroto institutu siekdamas užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta; nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, padarę nusikalstama veika materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017). Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT74-N7/2021 pripažino, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija, TAR, 2019-06-27, Nr. 10340) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
10. Pirmosios instancijos teismo teigimu, asmenų pasikeitimas prievolėje nekeičia prievolės pobūdžio, t. y. to, kad reikalavimas, kilęs dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kai kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Todėl VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas laikytinas nenurašytinu.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kitais rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, jog yra teisinės prielaidos priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, įvykdžius mokumo atkūrimo plane nustatytus įsipareigojimus, sprendė, kad fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą – pasiektas, bei nutarė baigti D. I. bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Pareiškėja D. I. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalį, kuria nenurašytas VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinis reikalavimas dėl 469 063,19 Eur, ir klausimą išspręsti iš esmės nurašant likusį nepatenkintą VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinį reikalavimą dėl 469 063,19 Eur sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nėra patyrusi žalos dėl D. I. nusikalstamų veikų, todėl tokios kreditorės teisės negali būti tapačios teisėms asmens, patyrusio žalą dėl nusikalstamų veikų. Tokią žalą patyrė būtent LKU „Naftininkų investicijos“, kuri bankrutavo ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. nukentėjęs asmuo yra pasibaigęs. VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, pirkdama reikalavimo teises iš LKU „Naftininkų investicijos“, iš esmės investavo savo lėšas, todėl kreditorė laikytina prisiėmusi riziką, kad reikalavimo teisės gali būti nepatenkintos ir gali nepavykti jų įgyvendinti. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti, kad VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį neturi būti nurašomas užbaigus fizinio asmens bankroto bylą.
12.2. Skundžiamos teismo nutarties dalis neatitinka nei bankroto byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano, nei šio plano įgyvendinimo akto nuostatų. Pirmosios instancijos teismas patvirtino mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodyta, kad LKU „Naftininkų investicijos“ reikalavimo suma nurašytina užbaigus bankroto bylą. Vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patvirtinti patikslinti mokumo atkūrimo planai, visuose planuose buvo numatyta nurašyti reikalavimo teisę. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai įvykdžiusi įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinto plano nuostatas, jame nurodyti likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bus nurašyti. Apeliantei tinkamai įvykdžius plano nuostatas, teismas skundžiama nutartimi iš esmės paneigė plano dalį, kurioje numatyta nurašyti likusį nepatenkintą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimą, taip iš esmės pažeisdamas teisėtus apeliantės lūkesčius. Patvirtinus tokį planą, iš esmės buvo pasiektas susitarimas tarp D. I. ir jos kreditorių, numatyta, kad ji dės pastangas bankroto proceso metu kreditorių reikalavimus patenkinti kuo didesne apimtimi, o konkretūs nurodyti likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bus nurašyti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepaisė šių nuostatų.
13. Pareiškėjos D. I. nemokumo administratorius I. L. pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo nurodo, kad sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais iš prašo jį patenkinti.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjos skundo ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skunda grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Skolininkės argumentai, kuriais ji ginčija pačios prievolės pobūdį, teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nekeičia prievolės pobūdžio. Reikalavimas, kurį perėmė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kilęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, šis faktas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo sprendimo res judicata draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024). Kreditoriaus pasikeitimas neturi įtakos prievolės pobūdžiui ir skolininkės pareigai atlyginti priteistą žalą, todėl VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas nenurašytinas. Pirminė kreditorė LKU „Naftininkų investicijos“ nepritarė patikslintam fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui. Vien tai, kad mokumo atkūrimo plane buvo nurodoma, kad šios kreditorės reikalavimas bus nurašytas, nereiškia, jog taip iš tikrųjų ir bus. Šiuo atveju būtų akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, jei asmuo, nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su didelės vertės turtu, būtų atleistas nuo žalos atlyginimo vien dėl to, kad reikalavimą cesijos pagrindu įsigijo kitas subjektas.
14.2. Suinteresuoto asmens nuomone, nemokumo administratorius viso proceso metu elgėsi nesąžiningai, nesuteikė skolininkei aiškios ir nedviprasmiškos informacijos, nors jis yra subjektas, turintis užtikrinti nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą. Bankroto administratoriaus esminės funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu bei tinkamu atstovavimu. Itin glaudaus skolininko ir administratoriaus tarpusavio ryšio akcentavimas sudarytų pagrindą abejoti administratoriaus nepriklausomumu, nešališkumu ir objektyvumu, bankroto procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1). Pasak suinteresuoto asmens, vien tai, kad nemokumo administratorius pareiškimu prisideda prie skolininkės atskirojo skundo, patvirtina, jog jis iš tikrųjų nėra nešališkas, nesiekia derinti skolininkės ir visų kreditorių interesų bei nesivadovauja FABĮ nuostatomis.
15. Suinteresuoti asmenys P. B., E. B., A. B., I. K., S. L., G. M., R. P., G. R., D. S., E. T., K. S., Ž. S., D. S., E. V., antstoliai Irena Beliačic, Vida Daugirdienė, Donatas Kisielius, Brigita Tamkevičienė, Jonas Petrikas, Lina Pužienė, Aleksandras Selezniovas, Reda Vizgaudienė, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Swedbank“, UAB „EDS Invest“, advokatų kontora „TGS Baltic, UAB „Gelvora“, UAB „Ignitis“, UAB „InDebt“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Palangos šilumos tinklai“, UAB „Rezultatas“ ir UAB „Rukma“ nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties dalies, kuria nutarta nenurašyti pareiškėjos D. I. kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi D. I. bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – kreditorės LKU „Naftininkų investicijos“ 488 423,17 Eur kreditorinis reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
20. 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, kuriame buvo nurodyta, kad visi šiame plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai (tarp jų – ir LKU „Naftininkų investicijos“) po paskutinės mokėjimo kreditoriams dienos bus nurašomi.
21. Plungės apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4680-944/2022 spręsdamas klausimą dėl D. I. patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, išaiškino, kad FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai mokumo atkūrimo planui susiję su fizinio asmens turtu, jo realizavimu ir atsiskaitymu su kreditoriais; aptartoje teisės normoje nėra nurodyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodomi nurašomi nepatenkinti kreditorių reikalavimai; tai, kokio dydžio lieka nepatenkinti kreditiniai reikalavimai ir kurie iš jų (ne)nurašomi, sprendžiama tik baigiant fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 29, 30 straipsnių nuostatas; tik teismui pateikiant mokumo įgyvendinimo aktą turi būti nurodomi (ne)nurašomi nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, ir tik teismas sprendžia, kurie finansiniai reikalavimui bus nurašyti, o kurie liks nenurašyti.
22. 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-3354-944/2023, teismas pakeitė pradinę D. I. kreditorę LKU „Naftininkų investicijos“ šios teisių perėmėja VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir patvirtinto patikslintą pareiškėjos D. I. kreditorių finansinių reikalavimų (tarp jų – VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 482 956,76 Eur finansinį reikalavimą) sąrašą.
23. Byloje buvo pateikta VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir LKU „Naftininkų investicijos“ 2023 m. balandžio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė LKU „Naftininkų investicijos“ perleido naujajai kreditorei VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ visas teises ir reikalavimus, kylančius iš žalos atlyginimo pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018.
24. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018, D. I. pripažinta kalta padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, patenkintas BKU „Naftininkų investicijos“ civilinis ieškinys ir iš D. I. (S.) BKU „Naftininkų investicijos“ naudai priteistas 483 567,33 Eur turtinės žalos atlyginimas. Teismas konstatavo minėtame nuosprendyje, kad baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog BKU „Naftininkų investicijos“ patyrė 483 567,33 Eur turtinę žalą dėl neteisėtų KU „Naftininkų investicijos“ administracijos vadovės D. S. (šiuo metu – I.) įstatymui priešingų nusikalstamų veiksmų. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 25 d.
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinis reikalavimas yra nenurašytinas kaip kilęs iš reikalavimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pasak apeliantės, suinteresuoto asmens VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisės, įgytos pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, negali būti prilygintos reikalavimo teisę perleidusio ir dėl nusikalstamos veikos žalą patyrusio asmens teisėms. Be to, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenurašęs minėtos kreditorės finansinio reikalavimo, nesilaikė pareiškėjos mokumo atkūrimo plano ir jo įgyvendinimo akto nuostatų, pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius dėl minėto kreditorinio reikalavimo nurašymo. Įvertinęs šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ perimtų reikalavimo teisių pobūdį.
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ perimtų reikalavimo teisių pobūdį
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
27. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-378/2024, 40 punktas).
28. Reikalavimo teisės perleidimo esmė yra pakeisti prievolės kreditorių, suteikiant naujajam kreditoriui pirminio kreditoriaus turėtas teises ir pareigas, kartu nedarant įtakos prievolės skolininko padėčiai (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Naujasis kreditorius turi ir gali turėti tiek teisių, kiek turėjo pirminis kreditorius, pastarasis negali naujajam kreditoriui perduoti daugiau teisių, nei jis turi pats. Perėmęs reikalavimo teisę asmuo tampa kreditoriumi ir turi teisę naudotis visais savo įgytos teisės gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024, 33 punktas).
29. Tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 28 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir jas aiškinančia teismų praktika, nesutinka su apeliantės argumentu, jog suinteresuotas asmuo VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negali turėti tokios pačios apimties reikalavimo teisės kaip ir pirminė kreditorė LKU „Naftininkų investicijos“, kadangi tiesiogiai nėra patyrusi žalos.
31. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog pradinės kreditorės LKU „Naftininkų investicijos“ finansinis reikalavimas D. I. kilo iš šios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo prievolės. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumas negali būti peržiūrimas iš naujo, nes jo teisėtumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (žr. šios nutarties 29 punktą).
32. Įstatyme ir jį aiškinančioje praktikoje esant nustatytoms taisyklėms, kad reikalavimo teisės perleidimas nekeičia prievolės esmės, naujasis kreditorius įgyja tokias pačias teises, kokias turėjo pirminis kreditorius, o skolininko padėtis dėl reikalavimo teisės perleidimo nepasikeičia (žr. šios nutarties 26-28 punktai), atskirojo skundo motyvas, kad kreditorė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ investavo savo lėšas, prisiėmė riziką dėl perimtos prievolės neįvykdymo, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl šios kreditorės reikalavimo nurašymo. Perėmusio iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į konkretų skolininką subjekto teisių, priklausiusių pradiniam kreditoriui, išlaikymas nepriklauso nuo atsiskaitymo už perimtas teises bei tų reikalavimų įgyvendinimo realumo.
33. Reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą nėra susijusi su kreditoriaus asmeniu. Prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra turtinio pobūdžio ir gali būti perleidžiama. VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, įgijusi reikalavimo teisę pagal sutartį, tapo teisėta ir tinkama pareiškėjos kreditore, turinčia visas pradinės kreditorės teises, tarp jų – teisę reikalauti žalos atlyginimo iš apeliantės. Todėl apeliantės teiginiai, jog naujoji kreditorė neturi tokios pačios reikalavimo teisės kaip pradinė kreditorė, neatitinka nei CK nuostatų, nei įsiteisėjusio teismo nuosprendžio prejudicinės galios, nei teismų praktikos dėl reikalavimo teisės perleidimo esmės.
34. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimo teisės bankrutuojančiam asmeniui pobūdį, toliau pasisakytina dėl apeliantės argumento, jog teismas nepagrįstai laikė D. I. prievolę VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nenurašoma.
Dėl pareiškėjos D. I. prievolės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kvalifikavimo kaip (ne)nurašomos bankroto procese
35. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyti tokie duomenys, kaip: 1) priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; 2) lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; 3) numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu; 4) numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos; 5) kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos); 6) kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos); 7) bankroto administravimo išlaidų pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą administravimo išlaidų struktūrą sumos ir jų pagrindimas; 8) sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas; 9) sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas; 10) kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyti duomenys; 11) kreditorių pagalba, nurodyta šio įstatymo 24 straipsnio 4 punkte; 12) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos); 13) nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas.
36. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
37. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
38. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
39. FABĮ nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma. FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020, 26 punktas).
40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įvykdžius specialias FABĮ nustatytas bankroto procedūras nurašomi tie kreditorių reikalavimai, kurie buvo nurodyti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane, t. y. jie nebeturi būti vykdomi. Tai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, t. y. įsiteisėjus teismo nutarčiai baigti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021, 15 punktas; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 12 punktas).
41. Ši bendroji taisyklė taikoma ne visais atvejais – net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą skolininkas privalo visiškai įvykdyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nurodytus reikalavimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; išlaikyti savo vaikus (įvaikius); sumokėti valstybei baudas už padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus; įvykdyti įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Šis FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą, sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. KT36-N5/2024).
42. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomi reikalavimai atlyginti žalą, kuri yra pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Tam, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022, 17, 18 punktai).
43. Byloje nustatyta, kad VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos pareiškėjos nusikalstamais veiksmais, atlyginimą pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-606/2018. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog yra abi kasacinio teismo praktikoje nustatytos sąlygos kreditoriniam reikalavimui nenurašyti: yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėja D. I. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditorinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu (žr. šios nutarties 42 punktą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas, kurį ji teisėtai perėmė iš pradinės kreditorės, pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį negali būti nurašomas.
44. Tokia išvada atitinka ir fizinio asmens bankroto instituto tikslą užtikrinti skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyrą. Nenurašant reikalavimų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo yra išsaugoma kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą bei kartu užkertamas kelias situacijoms, kai skolininkas, padaręs nusikalstamą veiką, turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nenurašęs kreditorinio reikalavimo, kuris teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte buvo nurodytas kaip nurašytinas, tokiu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas bei teisėtus apeliantės lūkesčius.
46. Šiuo atveju svarbu tai, kad asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo; asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-933/2025). FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo turi nurodyti nurašytinus kreditorių reikalavimus, o teismas, spręsdamas mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turi spręsti ir tai, ar bankrutuojantis asmuo teisingai nurodė nurašytinų reikalavimų dydį. Mokumo atkūrimo plane pateikiama informacija apie skolininko turtą, jo realizavimą, planuojamas pajamas ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, tačiau įstatymas nesuteikia kreditoriui teisės nuspręsti dėl konkrečių kreditorių prievolių (ne)pasibaigimo (žr. šios nutarties 35 punktą). Teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, tikrina tik tai, ar planas atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus bei ar užtikrina kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Teismas neprivalo ir neturi kompetencijos patvirtinti ar pripažinti teisinga visą fizinio asmens ar administratoriaus pateiktą informaciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su FABĮ 7 straipsnio reikalavimų vykdymu. Juolab kad kreditorių reikalavimai, kurie gali būti nurašyti baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurodyti įstatyme (FABĮ 29 ir 30 straipsniai), o sprendimą dėl konkrečių kreditorių reikalavimų nurašymo priima teismas, užbaigdamas bankroto bylą, bet ne skolininkas ar nemokumo administratorius. Vadovaujantis imperatyviais teisės aktų reikalavimais, kreditorinių reikalavimų nurašymo klausimas neturi būti nagrinėjamas teismui sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą (FABĮ 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis).
47. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie pirmiau nurodytų išvadų, konstatuotina, kad mokumo atkūrimo plano ir jo įgyvendinimo akto patvirtinimas teismo nutartimis negalėjo sukurti pareiškėjai teisėto lūkesčio dėl visų kreditorinių reikalavimų nurašymo. Juolab kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, išaiškino, jog tik teismas sprendžia, kokie reikalavimai (ne)turi būti nurašyti baigiant fizinio asmens bankroto bylą (žr. šios nutarties 21 punktą). Dėl to pareiškėjai nustatytomis sąlygomis negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis dėl visų jos nurodytų kreditorinių reikalavimų nurašymo.
48. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kad pasakyta pirmiau, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog mokumo atkūrimo planas ir jo įgyvendinimo aktas negali nustatyti ar nulemti, kurie kreditorių reikalavimai bus nurašyti, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, o toks klausimas turi būti sprendžiamas tik teismo nutartimi pagal FABĮ 29 ir 30 straipsnių nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nenurašyti kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimo, nepaisydamas mokumo atkūrimo plane ir jo įgyvenimo akte nurodytų pareiškėjos sprendimų.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes paduoto atskirojo skundo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino fizinio asmens bankrotą reguliuojančias teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog kreditorės VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ finansinis reikalavimas negali būti nurašomas pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos D. I. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį.