Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Antstolis Donatas Kislielius atsiliepimu pareiškimo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjos nurodomas aplinkybes pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 1065,566,05 Eur, šiuo metu vykdomi įsipareigojimai siekia 165161,98 Eur, tuo tarpu esamo nekilnojamojo turto vertė siekia 112695,65 Eur, debitoriniai įsipareigojimai 72,296,88 Eur. Pareiškėja nurodo, kad ji nepajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų per protingą terminą, nes yra vieniša motina, teisminiai procesai sutrukdė gauti didesnes pajamas, be to, nesąžiningi debitoriai nemokėjo priteistų sumų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal 2020-10-14 Vyriausybės priimtą nutarimą Nr. 1114 minimali mėnesinė alga sudaro 642 Eur, t. y. pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas pradelsti įsiskolinimai turi viršyti bendrą 16 050 Eur. Pareiškėjai pateikė duomenis dėl esamų įsipareigojimų, kurių bendra suma sudaro – 1 065 566,05 Eur.

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismui sprendžiant, ar asmuo yra nemokus Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017, 32 punktas). Jeigu asmuo turi skolinių įsipareigojimų, kurie nėra nurašomi pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, tokie reikalavimai nevertintini dėl asmens nemokumo būklės.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis numato, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Darytina išvada, kad pareiškėjos įsipareigojimai kilę dėl nusikalstamos veikos nebus nurašomi, todėl šie įsipareigojimai nevertintini sprendžiant dėl asmens neveiksnumo būklės.

Šiuo atveju pagal pareiškėjos pateiktus duomenis matyti, kad reikalavimas(duomenys neskelbtini) yra kilęs pagal apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. dėl nusikalstamos veikos. Be šio reikalavimo kilę įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 580 400,77 Eur sumą. Kreditorius K. S. nurodė, kad jo nurodytas įsiskolinimo dydis netikslus, nes nėra nurodytos palūkanos. Teismas nurodo, kad byloje nurodytas reikalavimas pateiktas pagal antstolės pateiktus duomenis, kuriuose palūkanos nėra nurodomos. Daugiau duomenų ginčo dėl iš kreditorių pusės dėl įsipareigojimų dydžio pateikta nebuvo.

Nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su absoliučia pradelstų įsipareigojimų suma – vertintinos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja registruotino kilnojamojo turto neturi, nekilnojamojo turto nurodo už 112695,65 Eur, bankų sąskaitų santaupų nėra, debitoriniai įsipareigojimai sudaro 72296,88 Eur. Daugiau objektyvaus pobūdžio duomenų apie pareiškėjai priklausantį turtą nėra pateikta. Gaunamos pajamos šiuo metu arti minimalios, nors už 2021 m. 8 mėn. priskaičiuotas darbo užmokestis 3708,03 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad visuomet daug dirbo darbuodavosi dvejuose, trejuose darbovietėse.

Kaip jau buvo pažymėta, fizinio asmenų nemokumo būklė nėra vienintelis pagrindas iškelti asmeniui bankroto bylą. Turi būti nustatytos ir aplinkybės rodančios, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų ribojančių bankroto bylos iškėlimą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą taip kad šio įstatymo nustatyta tvarka būtų užtikrintas kreditorinių reikalavimų tenkinimas, įgyvendinant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra galimybė užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įgyvendinant teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi būti vertinama ne tik įsipareigojimų ir turimo turto santykis, bet ir asmens finansinis pajėgumas (pagal jo gaunamas pajamas) per protingą laikotarpį įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir asmuo dėl to tampa nemokus.

Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015 ir kt.).

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjos elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, kai šių pareiškėjų nemokumo būseną lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

Šiuo atveju teisminio proceso metu dalyvavę asmenys nurodė, kad pareiškėja nesąžininga, kad teista už nusikaltimus, sukčiauja, pasisavino asmenų pinigus, nepranešė apie ketinimą kelti bankroto bylą ir pan. Teismas nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kreditoriui K. S. buvo siųstas pranešimas paštu. Pastebėtina, kad teisės aktai nenumato, kad šis pranešimas būtų įteiktas faktiškai kreditoriui. Be to, kreditorius dalyvavo teisminiame procese, turėjo teisę pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, todėl dėl pareiškėja nelaikytina nesąžininga šiuo aspektu. Teisminio proceso metu, tiek pagal pateiktus duomenis matyti, kad kreditorių, suinteresuoto asmens R. P. nurodomos aplinkybės siekia daugiau kaip trijų metų laikotarpį. Byloje pateikti duomenys apie ikiteisminius tyrimus, kurie taip pat daugiau nei trijų metų laikotarpio. Atitinkamai vienam iš didžiausių kreditorių (duomenys neskelbtini) priteistos sumos už pareiškėjos veiksmus, kurie siekia daugiau kaip trejus metus, t. y. nors teismo procesiniai sprendimai priimti 2018, 2019 m., tačiau juose veiksmai vertintini už laikotarpius 2010–2011 m. Esant tokiai faktinei situacijai ir teismų suformuluotai praktikai, kad vertinamas asmens elgesys tik už paskutinius trejus metus iki asmuo kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, teisiškai negalima pripažinti, kaip asmens nesąžiningų veiksmų už laikotarpį, kuris yra senesnis nei 2018 m.

Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius trejus metus pareiškėja būtų atlikusi nesąžiningus veiksmus, kurie iš esmės būtų lėmę jos nemokumą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad atlyginimą sau persivesdavo į kitų asmenų sąskaitą, tačiau teigė, kad tokios galimybės teisės aktai nedraudžia, be to, mokėjo antstoliams priklausančią išieškotiną dalį. Šioje byloje nėra sprendžiama ar antstoliai kreipėsi į pareiškėjos darbdavį dėl privalomų sumų išieškojimams vykdyti, kokio dydžio turėjo būti atskaitymai nuo darbo užmokesčio, ar pareiškėja jų nepažeidė, todėl nėra galimybės šioje proceso stadijoje vertinti pareiškėjos, kaip nesąžiningos. Daugiau faktinių aplinkybių , duomenų dėl nesąžiningų pareiškėjos veiksmų nuo 2018 m. nėra pateikta, abstraktaus pobūdžio aplinkybėms negali būti pagrindas pripažinti asmenį nesąžiningu, be to turi būti reikšmingas priežastinis ryšys dėl asmens nesąžiningų veiksmų ir jo nemokumo būklės.

Nagrinėjamu atveju tam, kad pareiškėja galėtų per 3 metus padengti įsiskolinimą kreditoriams, ji turėtų kreditoriams skirti apie 16 122,24 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos šiuo metu gaunamas pajamas sudaro tik darbo užmokestis, duomenų apie kitas pajamas byloje nėra.

Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiškėjos nemokumo sąlyga, t. y. jų pradelsti skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA sumą ir pareiškėja nėra pajėgi per protingą terminą įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kliūtimi bankroto bylai iškelti laikytina aplinkybė, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje nenustatyta, jog pareiškėja per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų tapę nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Aplinkybių apie kitus sandorius pažeidžiančius kreditorių teises byloje nenustatyta. Akcentuotina, jog vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalies, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto, bankroto bylą atsisakoma kelti, jeigu paaiškėja, jog fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte įvardintos nusikalstamos veikos, už kurias nubaustam fiziniam asmeniui jo teistumo laikotarpiu negali būti keliama bankroto byla, jei dėl tų nusikalstamų veikų jis tapo nemokus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra teista už kitas nusikalstamas veiksmas, nei numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte, tad šis pagrindas taip pat negali būti pagrindas atsisakyti kelti asmeniui bankroto bylą.

Byloje nėra jokių duomenų ir apie Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą (bankroto bylos D. S. atžvilgiu nutraukimą per pastaruosius 10 metų).

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punkte, bankroto bylą atsisakoma kelti paaiškėjus, jog fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Tokių duomenų byloje nėra.

Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, D. S. iškeltina bankroto byla.

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių.

Pareiškėja prašo skirti administratorių UAB „Skolvalda“. Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su kreditoriumi K. S. prašo administratoriumi skirti Irmantą Lengviną. Teismo posėdžio metu kreditorius K. S. nurodė, kad prašo, kad byloje administratoriumi būtų paskirtas Irmantas Lengvinas. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su šio administratoriaus kandidatūra, nes R. P. neturi teisės pateikti administratoriaus kandidatūros. Teismas nurodo, kad ta aplinkybė, kad siūlomo administratoriaus kandidatūra buvo pateikta R. P. nėra teisiškai reikšminga, nes teismo posėdžio metu kreditorius K. S. palaikė šią kandidatūrą.

Šiuo atveju pasirenkant administratoriaus kandidatūrą reikšmingomis aplinkybėmis laikytina, kad Irmantas Lengvinas yra Klaipėdos regione, pačios pareiškėjos gyvenamoji Palangoje, visas pareiškėjos nekilnojamasis turtas yra Klaipėdos rajone. Be to, kreditoriaus paskirtas administratorius šioje byloje užtikrins skaidrią bankroto proceso eigą.

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, administravimo išlaidų suma visam nurodytam laikotarpiui negali viršyti 3 MMA. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, jog išlaidų suma priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju pagal siūlomo administratoriaus pažymą matyti, kad iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, reikalinga suma neviršys 150 Eur (181,50 Eur su PVM). Atsižvelgiant į byloje esančio turto ir kreditorių apimtį ši suma pripažinta reali, racionali, todėl ji skirtina nuo nutarties iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.

Pareiškėja prašo skirti 600 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti, iš jų 250 Eur nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Pareiškėjai nurodė, kad ši suma skirtina būstui, jo išlaikymui, pragyvenimo išlaidoms ir pan.

Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Teismo vertinimu tokia situacija nebūtų sąžininga kreditorių atžvilgiu, nes kreditoriai negalėtų gauti tos sumos, kurią gautą vykdant vykdytinus procesinius dokumentus priverstine tvarka. Šioje proceso stadijoje pareiškėja nepateikė duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar pan. skirtina suma turėtų būti didesnė nei ½ MMA, kuri atskaičius mokesčius sudarytų 234 Eur. Kadangi pareiškėja augina sūnų, t. y. turi išlaikomą asmenį, todėl ši suma didintina iki 300 Eur.

Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis,

nutaria:

iškelti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bankroto bylą;

Paskirti D. S. bankroto administratoriumi Irmantą Lengviną (sąrašo eilės Nr. N-FA0153), adresas (duomenys neskelbtini), el. paštas irmantas@lengvinas.lt

Patvirtinti 181,50 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti D. S. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį D. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nepilnamečiui vaikui išlaikyti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.