Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., I. B. ieškinį atsakovams M. G., antstoliui R. B. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – akcinė bendrovė SEB bankas; ir atsakovo M. G. priešieškinį ieškovams A. B., I. B., L. B., O. B., G. B., T. B. dėl iškeldinimo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė pripažinti 2021 m. kovo 8 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovų nuosavybėn žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad antstolis pardavė pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė ieškovams nuosavybės teise, iš varžytynių už per mažą 114 000 Eur kainą. Antstolis neteisingai nustatė turto vertę, nes turto rinkos vertė – 200 000 Eur.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovus, jų vaikus iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad ieškovai ir jų vaikai gyvena atsakovui priklausančiame name be atsakovo sutikimo, gera valia iš jo neišsikeldina. Šalių nesieja prievoliniai santykiai, todėl jie naudojasi atsakovo turtu be teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį: 1) iškeldino A. B., I. B., L. B., O. B., G. B., T. B. iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikdamas kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisė atsakovui iš ieškovų po 705 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė valstybei iš ieškovės I. B. 915 Eur žyminį mokestį ir 13,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad ieškovai neatvyko į du teismo posėdžius. Jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdį, bet jie nepateikė duomenų, pateisinančių neatvykimo priežastis. Atsakovai prašė bylą nagrinėti iš esmės, todėl teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant ieškovams.

7. Teismas nurodė, kad antstolis nustatė nekilnojamojo turto kainą, atsižvelgdamas į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtinis verslas“ eksperto nustatytą turto rinkos vertę – 190 000 Eur. Eksperto nustatyta turto kaina įvertinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-903-773/2018). Nėra pagrindo spręsti iš naujo turto vertinimo ekspertizės paskyrimo tvarkos ir jos atlikimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimus.

8. Pirmosiose varžytynėse antstolis nustatė 152 000 Eur turto pardavimo kainą, t. y. 80 proc. eksperto nustatytos rinkos kainos (190 000 Eur × 80 proc. : 100 proc.). Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, turto kaina sumažinta iki 114 000 Eur (190 000 Eur × 60 proc. : 100 proc.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 ir 722 straipsniai). Antstolis, nepardavęs pirmiau nurodyto turto dvejose varžytynėse, jį perkainavo ir nustatė eksperto išvadoje nurodytą kainą – 190 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskelbtose pirmosiose varžytynėse nustatyta turto kaina – 152 000 Eur. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, turto kaina sumažinta iki 114 000 Eur. Antstolis, organizuodamas ginčo turto pardavimą iš varžytynių, nepažeidė teisės aktų. Atsakovas M. G. 2012 m. kovo 8 d. įgijo nurodytą nekilnojamąjį turtą ir VĮ Registrų centre įregistravo į jį nuosavybės teises.

9. Ieškovai neįrodė, kad yra teisinis pagrindas jiems toliau gyventi atsakovui priklausančiame name. Aplinkybė, kad ieškovų finansinė būklė sunki, nereiškia, jog ji išliks ateityje, todėl būtų galima riboti teisėto šio turto savininko teises bei interesus. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai turi kitą gyvenamąją patalpą. Jų šeima deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet nurodė kitą gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad ieškovai turėjo pakankami laiko įvykdyti tėvų pareigą pasirūpinti kita vaikų gyvenamąja patalpa.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismas neįvertino, kad prieš teismo posėdį apeliantas telefonu informavo teismo posėdžių sekretorių, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Apeliantas prašė apie tai informuoti teisėją ir atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantas nurodo, kad apsilankyti gydymo įstaigoje ir gauti pažymą buvo sunkiau dėl COVID–19 pandemijos. Aplinkybė, kad apeliantas nedalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, nereiškia, kad jis nusišalino nuo bylos – jis pateikė teismui ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį.

10.2. Teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą teismą, nes neatsižvelgė į tai, kad pareikšti reikalavimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, jam neatstovavo profesionalus teisininkas.

10.3. Teismas neteisingai įvertino įrodymus. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje nurodyta, kad ieškovų šeima gyvena ginčo objekte. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai turi kitą gyvenamąją patalpą. Ieškovų šeima – daugiavaikė, vaikai turi sveikatos sutrikimų, apeliantui iškelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės, taip pat COVID–19 pandemija apsunkino galimybę susirasti kitą būstą. Teismas, spręsdamas iškeldinimo klausimą, neatsižvelgė į vaikų teises ir interesus, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.

10.4. Teismas nepagrįstai nepripažino varžytynių akto negaliojančiu. Asmenų, dalyvaujančių varžytynėse, skaičius nesusijęs su parduodamo turto kaina. Parduotas ketvirtose varžytynėse turtas įvertintas prieš vienerius metus. Antstolis turėjo iš naujo įvertinti turtą, kad nustatytų jo rinkos vertę ir turtas būtų parduotas už rinkos vertę atitinkančią kainą.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. G. prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1. Apeliantas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad apeliantas susisiekė su teismo posėdžių sekretore, nėra tinkamas pranešimas teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ar pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.

11.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pažeista jo teisė į teisingą teismą. Apeliantas turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, jis pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė nesutikimo su argumentus. Teismas 2021 m. liepos 8 d. pranešime išaiškino apeliantui, kad šalių, kitų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui nagrinėti bylą. Apeliantas galėjo pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Liga ne visada yra svarbi priežastis bylai atidėti.

11.3. Tėvai turi pareigą užtikrinti vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fizinei, emocinei, protinei, dvasinei, dorovinei raidai, taip pat tai, kad vaikai turėtų gyvenamąją vietą. Byloje yra pažyma, kad apeliantas turi kitą gyvenamąją vietą. Tai, kad VTAS išvadoje nurodyta, jog ieškovų šeima gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, nepaneigia apelianto šeimos teisės į kitą turimą gyvenamąją vietą.

11.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad antstolis nepažeidė teisės normų, kuriose reglamentuotas turto įvertinimas. Turto įvertinimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Apeliantas pateikė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje parduoto iš varžytinių turto žemės sklypo ir pastato rinkos vertė yra 200 000 Eur. Antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra 60 proc. nustatytos turto kainos, t. y. 120 000 Eur. Antstolis nustatė 114 000 Eur pradinę kainą. Skirtumas tarp antstolio nustatytos turto rinkos vertės ir apelianto nurodytos turto vertės nedidelis, t. y. 5 proc. (190 000 Eur ir 200 000 Eur).

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolis prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1. Antstolis, remdamasis UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktu, nustatė, kad turto vertė –190 000 Eur. Apeliantas pateikė UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta 200 000 Eur turto vertė. Nustatytos turto vertės skiriasi 10 000 Eur (5 proc.), t. y. tokio dydžio skirtumas laikytinas nereikšmingu. Trejose varžytynėse niekas nepirko turto už 152 000 Eur, 114 000 Eur kainą. Atsakovas M. G. buvo vienintelis ketvirtų varžytynių dalyvis, kuris įsigijo turtą už 114 000 Eur. Turto vertė nustatyta pagal CPK 681 straipsnį. Be to, ji įvertinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

12.2. Apelianto argumentai, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje dėl ligos, apie tai informavo teismo posėdžių sekretorių, yra niekiniai. Ieškovai vilkino teismo procesą, galėjo nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – UAB „Bendrosios medicinos praktika“ 2021 m. rugsėjo 9 d. medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Pažymoje užfiksuota, kad apeliantas negalėjo atvykti į Kauno apygardos teismą nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. Apeliantas teigia, kad, gavęs pažymą, norėjo ją pateikti teismui, bet prisijungęs prie EPP sužinojo, kad teismas išnagrinėjo bylą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui nurodytą pažymą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. rezoliucija priėmė pažymą į bylą. Taigi ši pažyma nelaikytina nauju įrodymu, todėl jos priėmimo klausimas jau neaktualus.

16. Antstolis R. B. vykdė Vilniaus miesto 14–ojo notaro biuro 2015 m. liepos 20 d. išduotus vykdomuosius dokumentus Nr.14-3085 ir Nr. 14-3083 dėl bendros 199 998,19 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš apelianto A. B. ir I. B., kuri subsidiariai atsakinga įkeistu turtu, (toliau – ir skolininkai) išieškotojo hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai (vykdomosios bylos Nr. 0085/16/01841 ir Nr. 0085/16/01842). Antstolis 2017 m. birželio 12 d. ir 2017 m. birželio 22 d. turto arešto aktais areštavo skolininkų turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). UAB „Jungtinis verslas“ 2017 m. rugsėjo 4 d. turto ekspertizės akte užfiksavo bendrą nurodyto nekilnojamojo turto vertę – 190 000 Eur: 0,1024 ha ploto žemės sklypas įkainotas 14 000 Eur, 253,34 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas – 176 000 Eur. Antstolis, atsižvelgdamas į nurodytą turto ekspertizės aktą, 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkyme nustatė bendrą turto vertę – 190 000 Eur. Antstolis 2017 m. lapkričio 13 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias skolininkų turto varžytynes, nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 152 000 Eur. Pirmosios varžytynės neįvyko.

17. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio veiksmų (civilinė byla Nr. e2SP-31391-962/2017). Skolininkai ginčijo nustatytą areštuoto turto kainą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi netenkino skolininkų skundo. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-903-773/2018).

18. Antstolis atnaujino vykdymo veiksmus, 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 6 d. paskelbė antrąsias skolininkų turto varžytynes, nustatė jo pardavimo kainą – 114 000 Eur. Antrosios varžytynės taip pat neįvyko. Antstolis 2018 m. liepos 11 d. patvarkymu naujai įkainojo areštuotą turtą ir nustatė, kad jo vertė yra tokia pati – 190 000 Eur, taip pat nustatė pradinę varžytynių kainą – 152 000 Eur. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė pirmąsias varžytynes, kurios taip pat neįvyko. Antstolis 2018 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu paskelbė antrąsias turto varžytynes, nustatė turto pardavimo kainą –114 000 Eur. Varžytynės baigtos 2018 m. spalio 22 d. Jas laimėjo atsakovas M. G., pasiūlęs didžiausią kainą – 114 000 Eur.

19. Antstolis 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus, nes Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi priėmė apelianto pareiškimą iškelti jam bankroto bylą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškėlė apeliantui bankroto bylą (civilinė byla Nr. e2FB-1289-1126/2021). Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi leido antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, leido turto pirkėjui sumokėti likusią sumą ir surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą (vykdomosios bylos Nr. 0085/16/01842 ir 0085/16/01841). Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-316-638/2021). Atsakovas M. G. (varžytynių laimėtojas) 2021 m. kovo 4 d. sumokėjo likusią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis 2021 m. kovo 8 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą ir 2021 m. kovo 15 d. patvarkymu užbaigė vykdomąsias bylas. UAB „Ober-Haus“ 2019 m. lapkričio 21 d. turto vertės nustatymo pažymoje užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 18 d. pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 200 000 Eur.

Dėl civilinės bylos išnagrinėjimo, nedalyvaujant ieškovui, vertinimo

20. CPK 246 straipsnyje reglamentuoti šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį padariniai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

21. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

22. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).

23. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neįvertino, jog jis prieš teismo posėdį informavo teismo posėdžių sekretorių telefonu apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Apelianto teigimu, apsilankyti gydymo įstaigoje ir gauti pažymą buvo sunkiau dėl COVID-19 pandemijos.

24. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančių asmenų procesinius dokumentus, 2021 m. gegužės 7 d. nutartyje įvertino aiškią ginčo esmę, nenustatė poreikio papildomai pasirengti bylą nagrinėti teisme, todėl skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu 2021 m. birželio 8 d. 13.30 val. (CPK 225 straipsnio 7 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi priėmė atsakovo M. G. priešieškinį, nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą atsiliepimui į priešieškinį pateikti. Teismas taip pat įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją – VTAS ir nustatė naują teismo posėdžio datą – 2020 m. liepos 8 d. 13.30 val. Pastarasis teismo posėdis neįvyko, nes į jį neatvyko ieškovai, nenurodę neatvykimo priežasčių.

26. Teismas 2021 m. liepos 8 d. pranešė ieškovams apie 2021 m. rugsėjo 9 d. 13.30 val. paskirtą teismo posėdį CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, 2021 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė prisijungimo per „Zoom“ sistemą duomenis. Ieškovai į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė prie nuotolinio posėdžio platformos), iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pateisinančių jų neatvykimo priežastis.

27. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovai prašė bylą nagrinėti iš esmės, ieškovai neatvyko į du teismo posėdžius, nepateikė neatvykimo priežastis pateisinančių rašytinių įrodymų iki posėdžių pradžios, todėl išnagrinėjo bylą iš esmės.

28. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis prieš teismo posėdį telefonu informavo teismo posėdžių sekretorių, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, toks informavimas nelaikytinas tinkamu (CPK 246 straipsnis). Tenkinus šį ieškovo prašymą (išsakytą teismo posėdžių sekretoriui), būtų pažeisti kitų proceso dalyvių teisėti interesai ir procesinės teisės. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas negalėjo pateikti teismui rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kuria būtų įvardintos neatvykimo į teismo posėdį priežastys. Tai, kad apsilankyti gydymo įstaigoje ir gauti pažymą buvo sunkiau negu įprastomis sąlygomis, nes buvo COVID-19 pandemija, nagrinėjamoje byloje negali būti pripažinta svarbia apelianto nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, nes jis iki teismo posėdžio nepateikė duomenų, patvirtinančių išankstinę registraciją pas gydytoją. Apelianto pateiktoje teismui UAB „Bendrosios medicinos praktika“ 2021 m. rugsėjo 9 d. medicininėje pažymoje dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją užfiksuota, kad apeliantas negalėjo atvykti į Kauno apygardos teismą nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. dėl ligos.

29. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014).

30. Apelianto pateikta medicininė pažyma, nesant nurodytų kitų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo išskirtinės aplinkybės, dėl kurių apeliantas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas galėjo dalyvauti 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo prisijungti prie „Zoom“ sistemos, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių anksčiau nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).

31. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Tai įpareigojimas teismui imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas byloje dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Apeliantas neatvyko į du teismo posėdžius, įstatymo nustatyta tvarka nepranešė neatvykimo priežasčių. Be to, pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 8 d. pranešime apeliantui išaiškinta, kad šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasyvus apelianto elgesys neatitinka CPK įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

32. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį, t. y. ieškovo teisę į teisingą teismą, lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, teisę asmeniškai ir efektyviai dalyvauti procese bei teisės į pagrįstą teismo sprendimą.

33. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. kovo 8 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovų nuosavybėn žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Atsakovas priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovų šeimą iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį ir priešieškinį. Apeliantas pasinaudojo teise procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį) nurodyti argumentus, kuriais grindė ieškinį, ir atsikirtimus, dėl kurių nesutiko su priešieškiniu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje pareikšti reikalavimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Priešingai – pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti atsakovo priešieškinį, kuriuo taip pat prašoma iškeldinti apelianto nepilnamečius vaikus, įtraukė į bylą VTAS, kad ši pateiktų išvadą, ir gavęs šį įrodymą jį įvertino. Tai, kad apeliantas procese elgėsi pasyviai, nepasinaudojo teise dalyvauti teismo posėdžiuose, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į teisingą teismą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, kitus civilinio proceso principus ar apribojo jo procesines teises.

Dėl įrodymų vertinimo

34. CPK įtvirtinta šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis)

35. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m gruodžio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22, 23 punktai).

36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovų šeima turi kitą gyvenamąją vietą. Byloje nustatyta, kad apeliantas ir jo šeimos nariai deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Apeliantas pateikė į bylą 2021 m. rugsėjo 9 d. medicininę pažymą, kurioje nurodyta jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Jis nenurodė aplinkybių ir argumentų, kurie paneigtų medicininėje pažymoje nurodytus apelianto gyvenamosios vietos duomenis. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas turi kitą gyvenamąją patalpą. Tai, kad VTAS išvadoje užfiksuota, jog apelianto šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jie neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, apeliantui iškelta bankroto byla, nepaneigia galimybės susirasti ir turėti kitą gyvenamąją patalpą.

37. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisėtų vaiko interesų, nes nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Apelianto nuomone, jų šeima daugiavaikė, nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų, todėl jiems apsunkinta galimybė susirasti kitą gyvenamąjį būstą.

38. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai (VTAPĮ 15 straipsnio 1 dalis).

39. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis).

40. Vaiko teisė į konkretų būstą, juolab priklausantį kitiems asmenims, o ne vaiko tėvams, nėra absoliuti. Pirmiausiai tėvai turi pareigą užtikrinti, kad nebūtų pažeisti šie vaiko interesai ir teisės. Be to, vaiko interesų gynybos principai negali pažeisti kitų asmenų privačios nuosavybės neliečiamybės (Konstitucijos 23 straipsnis). Įstatymų leidėjas neįtvirtino galimybės apriboti asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos ir kuriose gyvena nepilnamečiai vaikai, teises.

41. Pirmiau šioje byloje nustatyta, kad antstolis 2017 m. lapkričio 13 d. paskelbė pirmąsias turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) varžytynes. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. priėmė apelianto pareiškimą iškelti jam bankroto bylą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ paskelbė karantiną dėl COVID-19 nuo 2020 m. kovo 16 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad nuo pirmųjų turto varžytynių iki karantino paskelbimo praėjo daugiau negu dveji su puse metų. Apeliantas nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, kad savo nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą, kad dėl vaikų sveikatos sutrikimų negali susirasti kitos gyvenamosios vietos.

42. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo M. G. turtinės padėties, kokiems poreikiams tenkinti jis įsigijo būstą, kuriame gyvena ieškovo šeima, ar kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, šioje byloje neturi esminės reikšmės ir nėra pagrindas konstatuoti, jog pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Aplinkybė, kad apeliantas yra trijų nepilnamečių vaikų tėvas, negali būti pagrindas varžyti kito asmens turtines teises.

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

43. Apeliantas teigia, kad asmenų, dalyvaujančių varžytynėse, skaičius nesusijęs su parduodamo turto kaina, turtas parduotas už per mažą kainą, turtas įvertintas prieš vienerius metus, todėl antstolis turėjo iš naujo jį įvertinti.

44. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

45. CPK XLIX skyriuje reglamentuota turto realizavimo tvarka vykdymo procese. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis).

46. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

47. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Jungtinis verslas“ 2017 m. rugsėjo 4 d ekspertizės akte įvertino pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą 190 000 Eur. Antstolis, atsižvelgdamas į eksperto įvertinimą, 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkyme nustatė, jog bendra turto vertė – 190 000 Eur. Antstolis 2017 m. lapkričio 13 d. paskelbė pirmąsias skolininkų turto varžytynes, nustatė pradinę turto pardavimo kainą – 152 000 Eur (190 000 Eur × 80 proc. : 100 proc.).

49. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas netenkino pareiškėjų (nagrinėjamoje byloje – ieškovų) I. B. ir A. B. skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjai skunde prašė pripažinti neteisėtais antstolio R. B. veiksmus, organizuojant varžytynes, jas atšaukti, įpareigoti antstolį pareiškėjų lėšomis pakartotinai atlikti iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nes turtas parduodamas už per mažą kainą (Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-3686-877/2018). Apeliacinės instancijos teismas nurodytą nutartį paliko nepakeistą (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 2S-903-773/2018).

50. Pirmosios turto varžytynės neįvyko, todėl antstolis 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 6 d. paskelbė antrąsias skolininkų turto varžytynes, nustatė jo pardavimo kainą – 114 000 Eur (190 000 Eur × 60 proc. : 100 proc.). Antrosios varžytynės taip pat neįvyko. Antstolis 2018 m. liepos 11 d. patvarkymu naujai įkainojo areštuotą turtą ir nustatė, kad jo vertė yra tokia pati – 190 000 Eur, taip pat nustatė pradinę varžytynių kainą – 152 000 Eur. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskelbė pirmąsias varžytynes, kurios neįvyko. Antstolis 2018 m. rugsėjo 20 d. paskelbė antrąsias turto varžytynes, nustatė turto pardavimo kainą –114 000 Eur. Varžytynės baigtos 2018 m. spalio 22 d. Jas laimėjo atsakovas M. G., pasiūlęs didžiausią kainą – 114 000 Eur.

51. Akcentuotina tai, kad trejos varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Apeliantas teigia, kad varžytynių dalyvių skaičius nėra esminis kriterijus mažai turto kainai nustatyti, nes nežinomos priežastys, dėl kurių asmenys nedalyvavo varžytynėse. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neįvykusios varžytynės yra pagrindas sumažinti pradinę turto pardavimo kainą. Apelianto pateiktoje UAB „Ober-Haus“ 2019 m. lapkričio 21 d. turto vertės nustatymo pažymoje užfiksuota, kad pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto vertė yra 200 000 Eur. Antstolis nustatė 190 000 Eur turto vertę, t. y. antstolio nustatyta vertė yra mažesnė 5 proc. (10 000 Eur). Nustatytas turto verčių skirtumas nežymus, nepagrindžia, kad nustatyta neproporcinga turto rinkos vertė. Apeliantas nepateikė kitų duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad turto kaina neatitiko rinkos vertės, jis galėjo būti parduotas brangiau, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog antstolis turėjo iš naujo įvertinti turtą atmestinas kaip nepagrįstas.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad antstolis nustatydamas turto kainą ir organizuodamas turto pardavimą iš varžytynių, nepažeidė CPK XLIX skyriuje nustatytos turto realizavimo tvarkos.

53. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio argumentu, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais įvertinta antstolio nustatyta turto pardavimo kaina. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi priėmė apelianto pareiškimą iškelti jam bankroto bylą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškėlė apeliantui bankroto bylą (civilinė byla Nr. e2FB-1289-1126/2021). Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi leido antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, leido turto pirkėjui sumokėti likusią sumą ir surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą (vykdomosios bylos Nr. 0085/16/01842 ir 0085/16/01841). Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-316-638/2021). Pastarosiose nutartyse teismas įvertino apelianto argumentus, susijusius su turto pardavimo kaina, UAB „Ober-Haus“ 2019 m. lapkričio 21 d. turto vertės nustatymo pažymą, siekiu, kad turtas būtų parduodamas bankroto byloje, ir padarė išvadą, kad turto pardavimas bankroto procese nebūtų objektyvesnis ir efektyvesnis, lemtų, jog turtas būtų parduotas už mažesnę kainą. Teismas taip pat nurodė, kad varžytynės įvyko 2018 m. rugsėjo 20 d., t. y. daugiau negu prieš dvejus metus, tačiau nei iki varžytynių pradžios, nei iki dabar pareiškėjas nesurado kito pirkėjo, kuris būtų sutikęs mokėti didesnę kainą. Teismas nusprendė, kad apelianto argumentai, susiję su antstolio veiksmais ir turto kaina, nėra pagrindas spręsti, kad leidimas užbaigti vykdymo procedūras išduotas nepagrįstai (civilinė byla Nr. e2S-316-638/2021). Apeliantas nepateikė duomenų, kad nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra panaikinti, todėl juose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė šalių neatvykimo į teismo posėdį padarinius, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, areštuoto turto vertės nustatymą ir pardavimą iš varžytynių reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. Dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

55. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovui iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalys). Atsakovas antstolis R. B. nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas M. G. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

56. Įvertinusi priežastis, dėl kurių atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 punktus, apeliacinės instancijos teismėjų daro išvadą, kad atsakovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis yra pagrįstas. Dėl to atsakovui iš apelianto priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.