Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Regimantas Budreika, AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 7 d. antstoliui pateiktu skundu prašo pripažinti neteisėtais antstolio Regimanto Budreikos veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/0141 ir Nr. 0085/16/0142, organizuojant varžytynes Nr. 146282, Nr. 146283, varžytynes atšaukti, įpareigoti antstolį pareiškėjų lėšomis pakartotinai atlikti iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjai nurodė, kad antstolis iš varžytynių pardavinėja jų turtą – 0,1024 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir 0,1090 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pradinė iš varžytynių parduodamo turto pardavimo kaina 167120 Eur. Nustatydamas parduodamo turto kainą antstolis rėmėsi UAB „Jungtinis verslas“ atliktais nekilnojamojo turto ekspertizės aktais Nr. K547/1708AE(165) ir Nr. K552/1709AE(168), pagal kuriuos viso pareiškėjų turto vertė yra 208900 Eur. Pareiškėjai mano, kad atliktos dvi ekspertizės neatitinka realios iš pareiškėjų nekilnojamojo turto vertės ir yra atliktos nesilaikant Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos vertinimo metodikos, pagal kurią turto rinkos vertei nustatyti turi būti naudojamas lyginamasis metodas. Jei skolininkų turtas lyginamuoju metodu būtų tinkamai lygintas su kitais panašiais nekilnojamojo turto objektais, turto vertė turėjo būti nustatyta didesnė. Šiuo atveju atliekant ekspertizes nebuvo tinkamai taikytas lyginamasis metodas, t. y. vertinami panašūs sandoriai ir juose numatyta turto pardavimo kaina. Skolininkai pateikė panašių parduodamų namų skelbimus, kuriuose nurodyta ženkliai didesnė pardavimo kaina. Po ekspertizių atlikimo iki varžytynių paskelbimo praėjo daugiau kaip du mėnesiai, per tą laiką turto vertė pakito. Skolininkų teigimu, jų turtą antstolis perdavinėja per pigiai. Be to, išvaržomame name su skolininkais gyvena jų trys nepilnamečiai vaikai T. B., O. B., G. B. ir jau pilnametė dukra L. B.. Antstolis pasielgė netinkamai, varžytynes paskelbdamas taip, kad jų pabaiga būtų prieš pat Šv. Kalėdas. Antstolis privalo dar kartą pavesti atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kad įkainojimas atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininkų interesus.Suinteresuotas asmuo antstolis Regimantas Budreika 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-1271 pareiškėjų skundo netenkino ir persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad nekilnojamojo turto ekspertizės aktais 2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. K547/1708AE(165) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. K552/1709AE(168) nustatyta parduodamo skolininkų turto vertė yra 208900 Eur. Pareiškėjai savo skundą dėl netinkamai nustatytos turto vertės grindžia tik keliais skelbimais iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų. Tai, kad skelbimuose nurodoma norima pardavimo kaina dar nereiškia, kad už tiek ir pavyks turtą parduoti. Kaip žinoma, turtas beveik visada nuperkamas už mažesnę nei pradinę skelbime nurodytą kainą. Antstolio nuomone, jei būtų galima vadovautis skelbimų informacija, ekspertų paslaugos iš viso nebūtų reikalingos. Ekspertizėse buvo vadovaujamasi lyginamuoju metodu, jos atliktos tinkamai, nepažeidžiant jokių reikalavimų. Per 2-3 mėnesius nuo ekspertizių atlikimo nekilnojamojo turto kainos rinkoje ženkliai nekito. Tai, kad turtas nėra įvertintas per maža suma įrodo ir tai, kad 2017 m. gruodžio 13 d. neįvyko varžytynės Nr. 146282 ir Nr. 146283, kurių metu 0,1024 ha žemės sklypas su namu nebuvo nupirktas už 152000 Eur, o 0,1090 ha žemės sklypas nebuvo nupirktas už 15120 Eur (iš viso už 167120 Eur). Tai, kad išvaržomame name gyvena nepilnamečiai vaikai, jokios teisinės reikšmės varžytynių procesui neturi, nes išvaržomas hipoteka įkeistas turtas. Patvarkymai dėl turto vertės nustatymo skolininkams buvo išsiųsti 2017 m. rugsėjo 11 ir 26 dienomis ir įteikti asmeniškai A. B. 2017 m. spalio 18 ir 19 dienomis. Skolininkai skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė 2017 m. gruodžio 7 d., taip siekdami vilkinti varžytynes. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turto pardavimas iš varžytynių sustabdytas iki skundo išnagrinėjimo. Antstolis prašo skundo netenkinti.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į skundą nepateikė.Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais (b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.). Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0085/16/0141 ir Nr. 0085/16/0142 duomenų nustatyta, kad antstolis Regimantas Budreika vykdo Vilniaus miesto 14-tojo notarų biuro išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 14-3085 ir Nr. 14-3083 dėl 199998,19 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui AB SEB bankui iš skolininkų A. B. ir I. B.. Vykdymo procese antstolis iš varžytynių pardavinėja skolininkų turtą – 0,1024 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, 0,1090 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto ekspertizės aktais 2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. K547/1708AE(165) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. K552/1709AE(168) nustatyta parduodamo skolininkų turto vertė yra 208900 Eur. Iš varžytynių turtas buvo pardavinėjamas už 80 procentų ekspertų nustatytos turto vertės, t. y. už 167120 Eur. Varžytynės Nr. 146282 ir Nr. 146283 2017 m. gruodžio 13 d. paskelbtos neįvykusiomis, nes parduodant 0,1024 ha žemės sklypą su namu už 152000 Eur, o 0,1090 ha žemės sklypą už 15120 Eur (iš viso už 167120 Eur), išvaržomas turtas už nurodytą kainą nebuvo parduotas, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis (vykdomosios bylos Nr. 0085/16/01841 lapai 155-158). Antstolis CPK 719 straipsnio pagrindu, paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išieškotojui siūlė paimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, tačiau išieškotojas AB SEB bankas atsisakė paimti neparduotą turtą ir prašė toliau tęsti vykdymą (vykdomosios bylos Nr. 0085/16/01841 lapas 160). Be to, antstoliui paskelbus varžytynes, skolininkams nebuvo užkirstas kelias patiems surasti turto pirkėjus ir parduoti turtą už didesnę kainą nei kad ji buvo nustatyta ekspertizės aktais, tačiau pareiškėjai to nepadarė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad dar didesnės parduodamo turto vertės nustatymas neatitiktų realių rinkos kainų ir tik apsunkintų bei užvilkintų vykdymo procesą.Susipažinus su vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/0141 ir Nr. 0085/16/0142 atliktais turto vertinimo ekspertizių aktais 2017 m. rugsėjo 4 d. Nr. K547/1708AE(165) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. K552/1709AE(168) nustatyta, kad ekspertai pasirinko vertinamo turto rinkos kainą skaičiuoti lyginamuoju metodu (vykdomosios bylos Nr. 0085/16/01841 lapas 100, antra pastraipa ir lapas 70A antra pastraipa), vertino nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, analizavo panašaus turto pardavimo skelbimus ir turto kainas, todėl pareiškėjų teiginiai dėl to, jog ekspertai nelygino panašaus turto sandorių, t. y. netinkamai taikė lyginamąjį metodą, nepagrįsti. Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka pakankamai stabili, didelių pokyčių joje nefiksuota, todėl pareiškėjų teiginiai, kad per 2-3 mėnesius nuo ekspertizių atlikimo ženkliai pasikeitė turto vertė (padidėjo) taip pat nepagrįsti. Skolininkai, skunde teigdami, jog ekspertizės aktais nustatyta per maža turto vertė, savo argumentus grindžia tik keliais skelbimais iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų, kuriuose skelbiama apie parduodamą panašų į skolininkų turtą. Tokiuose skelbimuose nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, tačiau realiai turtas dažniausiai parduodamas už mažesnę kainą. Skelbimuose nurodoma kaina nėra pakankamas argumentas suabejoti ekspertizės aktais nustatyta turto verte, nes turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą (įsivaizduojamą) turto pardavimo kainą, kuri nebūtinai atitiks realias rinkos kainas. Pareiškėjų subjektyvi nuomonė apie tai, jog jų nekilnojamojo turto vertė turi būti didesnė nei nustatyta ekspertizės aktuose, neįrodo ekspertizių atlikimo trūkumų ir nepaneigia ekspertizių išvadų dėl turto vertės. Kitų objektyvių įrodymų apie didesnę savo nekilnojamojo turto vertę pareiškėjai nepateikė, todėl nėra pagrindo vadovaujantis vien pareiškėjų pateiktais panašaus turto pardavimo skelbimais iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų dar kartą skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Tai, kad išvaržomame turte kartu su pareiškėjais gyvena nepilnamečiai vaikai ar kad kaip nurodė pareiškėjai skunde varžytynių pabaiga buvo prieš pat Šv. Kalėdas, yra svarbūs asmeniniai išgyvenimai pareiškėjų šeimai, tačiau teisinės reikšmės varžytynių eigai neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 4 d.), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėjai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali naudotis ne tik nuosavybės, bet ir nuomos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-307-513/2017).Pareiškėjams nepateikus objektyvių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytas aplinkybes dėl per mažos turto vertės ir antstolio veiksmų skelbiant varžytynes, vertintina, kad pareiškėjų skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, teisme nagrinėjant pareiškėjų skundą antstolio veiksmų neteisėtumas nekonstatuotas, todėl pareiškėjų 2017 m. gruodžio 7 d. skundas dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/0141 ir Nr. 0085/16/0142 netenkintinas (CPK 593-594 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593-594, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjų I. B. ir A. B. 2017 m. gruodžio 7 d. skundo dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/0141 ir Nr. 0085/16/0142.

Nutartį siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.