- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-307-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13577-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, G. B., A. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos D. B. skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2YT-16215-901/2016 pagal pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, G. B. ir A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės L. P. veiksmų, kuriuo prašo paskelbti neįvykusiomis pareiškėjos D. B. ir G. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), antrąsias pakartotines varžytynes (varžytynių Nr. 126260), panaikinti areštą šiam butui. Pareiškėja nurodo, kad išvaržomam turtui turi būti taikomas šeimos turto režimas, nepaisant to, ar tai įregistruota viešame registre. Bute su pareiškėja gyvena du jos nepilnamečiai vaikai, tai yra vienintelė jų gyvenamoji vieta, todėl antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ir neteisėtai nuo 2016-08-23 iki 2016-09-22 vykdė antrąsias pakartotines šio buto varžytynes.Antstolė L. P. su pateiktu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad CPK nenustato vykdymo procese išieškojimo iš gyvenamojo būsto išimčių, kai jis įkeistas hipoteka. Antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą, o ne bandyti savo pareigos naštą perkelti priverstinį vykdymą privalančiam atlikti antstoliui. Ne antstolis, o būtent tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai privalo užtikrinti vaiko teises ir interesus.Suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus įgaliota atstovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti maksimalią baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai prašo pripažinti varžytynes neteisėtomis, kadangi net ir iš šeimos turto galimas išieškojimas, kai jis yra įkeistas hipoteka. Be to, registre varžytynėse parduotas butas net nebuvo įregistruotas kaip šeimos turtas. Jokių kitų tariamai neteisėtų antstolės veiksmų vykdymo procese, konkrečių teisės aktų pažeidimų pareiškėja skunde nenurodo, todėl manytina, kad pareiškėja apskųsdama antstolės veiksmus bando sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, taip vilkindama vykdymo procesą, už tai pareiškėjai prašoma skirti baudą.Suinteresuoti asmenys G. B. ir A. P. atsiliepimų į skundą nustatytu laiku teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-15 nutartimi pareiškėjos D. B. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų atmetė. Suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus įgaliotos atstovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmetė. Nurodė, kad CPK nenustato vykdymo procese išieškojimo iš gyvenamojo būsto išimčių, kai jis įkeistas hipoteka. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas kaip šeimos turtas. Pareiškėjos prievolė kreditoriui kilo iš būsto kreditavimo sutarties. Šios sutarties pasirašymo metu pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis G. B. buvo gavę teismo leidimą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 nutartis Nr. P2-4062-792/2008) įkeisti Nordea Bank AB Lietuvos skyriui butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. įrodė teismui, kad turto įkeitimas niekaip nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Apie tai, kad iš varžytynių yra parduodamas butas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, dar 2015 m. Vaiko teisių apsaugos tarnybai pranešė prieš tai priverstinio išieškojimo veiksmus vykdžiusi antstolė M. B., kuri nebevykdo veiklos nuo 2016-07-01.Pareiškėja negali remtis aplinkybėmis, kad varžytynėse parduodamas šeimos turtas ir kad pareiškėja neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta.Teismas nenustatė jokių pagrindų ar antstolės vykdytų procedūrų pažeidimų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, dėl kurių antrąsias pakartotines varžytynes reikėtų pripažinti neteisėtomis ir todėl neįvykusiomis, taip pat teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti parduodamo iš varžytynių buto areštą, apie kurį pareiškėja informuota dar 2015 m.Nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos pareiškėjai skyrimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad antstolė neteisėtai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į butą, kuriame gyvena pareiškėja ir du nepilnamečiai vaikai, todėl tokie antstolės veiksmai turi būti panaikinti.Teismas turėjo nagrinėti, ar antstolė L. P. teisėtai nukreipė išieškojimą į butą, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, kurių vienintelė gyvenamoji vieta ir yra išvaržomas butas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto, ar jam išliks užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.), jei tik yra nustatytas faktas, kad kito nuolat gyvenamo būsto šeima su nepilnamečiais vaikais neturi ir tame būste gyvena nuolat.Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jį nepagrįstai atmetė, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, antstolei vykdant priverstinį išieškojimą (antrąsias pakartotines buto varžytynes) iš paskutinio gyvenamojo įkeisto bankui šeimos būsto, kuriame gyvena pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, teisėtumo. Nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo iš antstolės M. B. perimtą vykdomąją bylą Nr. 0109/16/06043 pagal 2014-10-14 Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11018 dėl 99 759,95 Eur skolos, 16 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. ir subsidiariai atsakingos įkaito davėjos D. B., priverstine tvarka parduodant iš varžytynių įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai.2015-07-09 buvo surašytas pranešimas dėl įkeisto turto pardavimo, kuriame pranešta apie pirmąsias varžytynes, jos neįvyko, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2015-09-31 paskelbtos antrosios varžytynės, kurios taip pat neįvyko varžytynių laimėtojui nustatytu terminu nesumokėjus visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. 2016-01-11 antstolė pranešė apie įkeisto turto pardavimą iš antrųjų pakartotinių varžytynių. Skolininkui apskundus antstolės veiksmus, jos 2016-02-09 patvarkymu atšauktos ir turto realizavimas sustabdytas, o teismams išnagrinėjus ir atmetus G. B. skundą, 2016-05-12 antstolės patvarkymu vykdymo veiksmai atnaujinti. 2016-08-23 pranešta apie antrąsias pakartotines varžytynes Nr. 126260, kurių pradžios data 2016-08-23, o pabaigos data 2016-09-22. 2016-09-22 šios varžytynės baigėsi, jų laimėtoju paskelbtas A. P. Antstolė 2015-09-29 raštu informavo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad iš varžytynių yra parduodamas įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai.Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-15 nutarties iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad teismas negynė nepilnamečių vaikų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), prioritetinių teisių, nes iš varžytynių parduodamas turtas yra vienintelis nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas, kurį pardavus vaikai liks be būsto.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).Kasaciniam teismui išaiškinus, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka, su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti varžytynes. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą.Apeliantė nurodo, kad iš varžytynių parduodamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas. Pažymėtina, kad CK 3.84 straipsnio 4 dalis nustato, jog skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Tačiau nurodyta aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisės reikalauti nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įkeitimo sutarties pasirašymo metu pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis G. B. buvo gavę teismo leidimą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-21 nutartis Nr. P2-4062-792/2008) įkeisti Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. įrodė teismui, kad turto įkeitimas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad antstolės veiksmais vykdant priverstinį išieškojimą, nukreiptą į įkeistą turtą, pažeidžiami vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad antstolė neteisėtai priverstinį skolos išieškojimą nukreipė į įkeistą butą, kuriame gyvena pareiškėja ir du nepilnamečiai vaikai, todėl nėra pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.