Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų, nustatant skolininkų turto vertę ir organizuojant varžytines, teisėtumo. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdomi Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2015 m. liepos 20 d. išduoti vykdomasis įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 199 998,19 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui AB SEB bankui iš skolininkų A. B. ir I. B. Antstolis 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu UAB „Jungtinis verslas“ paskyrė atlikti ekspertizę, nes nustatė, jog areštuoto turto vertė nėra aiški (v. b. l. 44-45 Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 0,1024 ha žemės sklypo vertė – 14 000 Eur, o 253,34 kv. m. gyvenamojo namo vertė – 176 000 Eur, bendra žemės sklypo ir namo vertė – 190 000 Eur (v. b. l. 69), o ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 0,1090 ha žemės sklypo vertė yra 18 900 Eur (v. b. l. 92). 2017 m. lapkričio 13 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, kurių metu 0,1024 ha žemės sklypas su 253,34 kv. m. gyvenamuoju namu buvo išvaržomas už 152 000 Eur, o 0,1090 ha žemės sklypas už 15 120 Eur, varžytinių pabaiga - 2017 m. gruodžio 13 d. (v. b. l. 137-138). Varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 157-158).Teismas taip pat nustatė, kad skolininkai 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų organizuojant varžytines, kurio antstolis netenkino ir 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu vykdomąsias bylas su pareiškėjų skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (v. b. l. 165-170). Kauno apylinkės teismas skundžiama 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjų skundą taip pat atmetė (b. l. 42-45). Pareiškėjai, nesutikdami su priimta teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad vykdymo proceso metu buvo nustatyta per maža parduodamo turto vertė, nes ekspertizės metu nebuvo tinkamai taikomas lyginamasis metodas, o antstolio veiksmai buvo neteisėti, nes varžytinių pabaiga buvo numatyta prieš pat Šv. Kalėdas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, kurios metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad vykdymo proceso metu buvo nustatyta per maža turto vertė. Apeliantai šį teiginį grindžia tuo, kad ekspertizės metu buvo netinkamai taikomas lyginamasis metodas, nes ekspertizei nepateikė analogiškų ar panašių sandorių per paskutiniuosius 36 mėnesius. Teismas pažymi, kad iš 253,34 kv. m. gyvenamojo namo ir 0,1024 ha žemės sklypo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ekspertai naudojo lyginamąjį metodą, duomenų ekspertizei atlikti ieškojo VĮ Registrų centro informacinėje sistemoje, spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonės bei šaltiniuose (v. b. l. 66). Ekspertai nurodė, kad VĮ Registrų centre panašių namų valdų sandorių per paskutinius 36 mėnesius buvo įvykę nepakankamai, todėl lyginamųjų objektų paieška buvo išplėsta (v. b. l. 64). Ekspertai lygino 3 panašios būklės objektų kainas, esančių Kauno rajono savivaldybėje: Narėpuose, Ringauduose ir Margavoje, kurie buvo parduoti nuo 2017 m. kovo iki gegužės mėnesio ir nurodė, kad objektų rinkos kaina svyruoja nuo 175 000 Eur iki 207 375 Eur (v. b. l. 64). Ginčo namą su žemės sklypu ekspertai įvertino 190 000 Eur (v. b. l. 63). Iš 0,1090 ha žemės sklypo ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertai taip pat naudojo lyginamąjį metodą, lygino 3 panašių objektų kainas, esančių Kauno rajono savivaldybėje: Teleičiuose ir Jonučiuose, kurie buvo parduoti nuo 2017 m. rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio ir nurodė, kad objektų rinkos kaina svyruoja nuo 9 574 Eur iki 18 500 Eur (v. b. l. 93). Ginčo žemės sklypą įvertino 18 900 Eur (v. b. l. 92). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad kelių skelbimų iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenys nėra pakankamas pagrindas suabejoti ekspertizės aktais nustatyta turto verte, nes turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą turto pardavimo kainą, kuri nebūtinai atitiks realias rinkos kainas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, paremta VĮ Registrų centre užregistruotų panašių sandorių, įvykusių Kauno rajono savivaldybėje, duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo dar kartą skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Tokios ekspertizės atlikimas atitiko Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatas, pagal kurias, nustatant turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 36 mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, ir šios kainos palyginamos (57 ir 58.1 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizę atliko kvalifikuotas ekspertas, ekspertizės akte yra nurodyti vertinimo metodai, aprašytas vertinamas turtas, pateikta jo techninė charakteristika, vertės nustatymo pagrindai bei pagrįstos išvados. Pažymėtina, kad šis ekspertizės aktas nėra nuginčytas, o pareiškėjai nepateikė jokio kito alternatyvaus ekspertizės akto (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantų argumentas dėl per 2,5 mėnesio ženkliai padidėjusios nekilnojamojo turto vertės yra atmestinas, nes nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto rinkoje įvyko ryškių pasikeitimų, o taip pat pažymėtina, kad varžytinėse paskelbus pradinę žemės sklypo su namu kainą 152 000 Eur, o žemės sklypo 15 120 Eur kainą, jie ne tik nebuvo nupirkti, bet varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis. Ši aplinkybė pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjų nurodoma dar didesnė turto pardavimo rinkos kaina nėra pagrįsta.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų nurodomas argumentas, jog antstolis, atlikęs ekspertizes 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d., 2,5 mėnesio delsė ir varžytines paskelbė tokiu metu, kad varžytinių pabaiga būtų prieš Šv. Kalėdas, yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu antstolis nustatė areštuoto turto vertę, atsižvelgdamas į pateiktą turto vertės ekspertizę ir nurodė, kad išieškotojas ir skolininkas turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Antstolis du kartus registruota pašto siunta bandė įteikti šį patvarkymą skolininkams, tačiau siuntos buvo grąžinamos siuntėjui, grąžinimo priežastis – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, paskutinė siunta grąžinta 2017 m. lapkričio 6 d. (v. b. l. 127-130). Tokie antstolio veiksmai negali būti laikytini delsimu paskelbti varžytines.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad varžytinių paskelbimas prieš pat Šv. Kalėdas, kai su pareiškėjais gyvena nepilnamečiai vaikai, yra svarbus asmeninis išgyvenimas, bet teisinės reikšmės varžytinių eigai neturi. Pažymėtina, kad draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, jog vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Dėl to aplinkybė, kad skolininkai paėmė didelės sumos kreditą, kartu reiškia, kad skolininkai kasmėnesinę sumą gali skirti jų šeimai reikalingo būsto nuomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliantų I. B. ir A. B. atskirąjį skundą, iš jų į valstybės biudžetą priteisiamos 8,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, po 4,06 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 4,06 Eur (keturis eurus, 6 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.