Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir I. B. ieškinį atsakovams M. G. ir antstoliui R. B. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei atsakovo M. G. priešieškinį ieškovams ir jų pilnamečiui bei nepilnamečiams vaikams L. B., O. B., G. B., T. B. dėl iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovų reikalavimų ir atsakovių atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio esmė

1. Ieškovai A. B. ir I. B. (toliau – ieškovai) 2021 m. balandžio 9 d. pateiktu teismui ieškiniu prašo pripažinti 2021 m. kovo 8 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-85-6320 (toliau – varžytynių aktas) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovų nuosavybėn 0,1024 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 253,34 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai savo reikalavimus grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Antstolio R. B. kontoroje, vykdant skolų iš ieškovų išieškojimą hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai, 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykusių varžytynių metu už 114 000 Eur atsakovui buvo parduotas ieškovams priklausantis ginčo turtas. Atsakovas antstolis R. B. netinkamai nustatė ginčo turto vertę. Šią aplinkybę ne kartą ieškovai akcentavo kitose bylose ir tokią savo poziciją grindė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad to paties turto rinkos vertė yra 200 000 Eur. Tai reiškia, kad antstolis turtą pardavė beveik dvigubai pigiau, nei jo reali vertė.

1.2. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

1.3. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 160200 turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu turėtų būti taikoma restitucija ir ieškovų nuosavybėn grąžintas ginčo turtas.

2. Atsakovas M. G. prašo ieškinį atmesti ir 2021 m. gegužės 20 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti ieškovą A. B., I. B., L. B., O. B., G. B., T. B. iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,1024 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 253,34 kv. m. bendro ploto gyvenamuoju namu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo tokius nesutikimo su ieškiniu ir priešieškinio argumentus:

2.1. Įstatymo leidėjas nustato, kad turtas antrose varžytinėse parduodamas 40 procentų mažesne negu rinkos kainos. Todėl ieškovas nepagrįstai grindžia savo ieškinį kainos skirtumu tarp parduoto ginčo turto rinkos vertės (200 000 Eur), nurodytos ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, ir ginčo turto pardavimo kainos antrose varžytinėse, nes CPK 722 straipsnis imperatyviai nurodo, kad už parduodamą antrose varžytinėse turtą, pradinė turto kaina yra 60 procentų nuo antstolio nustatytos kainos sutinkamai su CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.2. Šiai dienai ginčo turtas M. G. priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieškovai ir jų vaikai be atsakovo sutikimo gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ir gera valia iš jo neišsikeldina. Atsakovas 2021 m. balandžio 9 d. kreipėsi į ieškovus ir trečiuosius asmenis, kad pastarieji išsikeltų, atlaisvintų patalpas ir sumokėtų komunalinius mokesčius, tačiau gera valia jie neišsikėlė.

2.3. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys neturi jokio teisinio pagrindo gyventi atsakovui priklausančioje nuosavybėje, kadangi tarp atsakovo, ieškovų bei trečiųjų asmenų nėra susiklostę jokie prievoliniai santykiai. Kadangi ieškovas ir tretieji asmenys naudojasi atsakovui priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir jo sutikimo, atsakovo pažeistos teisės turi būti apgintos ir ieškovai bei tretieji asmenys su visa manta iškeldinti iš atsakovui priklausančio turto sutinkamai su CK 4.98 straipsniu.

3. Atsakovas antstolis R. B. prašo ieškinį atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

3.1. Ginčo turto vertę – 190 000 Eur antstolis nustatė 2018 m. liepos 1 d. patvarkymu, vadovaudamasis UAB „Jungtinis verslas“ 2017 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr.K547/1708AE(165). Ieškovas A. B. ieškinį grindžia turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaita, kurioje turtas įvertintas 200 000 Eur, taigi skirtumas tarp turto verčių sudaro 10 000 Eur, kas atitinka 5 proc. Tai reiškia, kad ginčo turto verčių skirtumas yra visiškai nereikšmingas.

3.2. Nustačius 190 000 Eur turto vertę, vadovaujantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse jo vertė sudarė 152 000 Eur (80 proc. nustatytosios turto vertės), o antrosiose varžytynėse – 114 000 Eur. (60 proc. nustatytosios turto vertės) (CPK 722 straipsnis).

3.3. Trejose varžytynėse ginčo turtas nei už 152 000 Eur, nei už 114 000 Eur parduotas nebuvo. Tik ketvirtą kartą skelbiant turto varžytynes už tą pačią 114 000 Eur kainą, ginčo turtą nupirko vienintelis varžytynių dalyvis – M. G.. Todėl ieškovų argumentai, kad antstolis pardavė turtą už beveik perpus mažesnę kainą, yra niekiniai.

3.4. Ieškovas A. B. ne kartą teikė skundus teismams dėl įvairių ginčo turto pardavimo procesinių klausimų tiek vykdymo procese (abu skundai abiejų teismų instancijų buvo atmesti), tiek bankroto procese dėl leidimo antstoliui užbaigti pardavimo procedūras, todėl pardavimo iš varžytynių aktas buvo patvirtintas tik teismams galutinai išnagrinėjus visus ieškovo skundus ir suteikus antstoliui leidimą užbaigti procedūras. Teismai, suteikdami antstoliui leidimą surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, jau išnagrinėjo A. B. argumentus dėl 200 000 Eur UAB „Ober-Haus“ ataskaitoje nustatytos turto vertės, tačiau ieškovas nepagrįstai šiuos prejudicinius faktus dar kartą ginčija.

4. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį paršo jo netenkinti, kadangi šiuo metu neturi finansinių galimybių užtikrinti savo vaikams kito gyvenamojo būsto, nes A. B. yra iškelta bankroto byla, o gaunamas pajamas sudaro apie 500 Eur/mėn. neįgalumo pašalpa. Ieškovė I. B. per mėnesį gauna apie 1000 Eur dydžio pajamas, todėl vienam šeimos nariui tenka po 250 Eur. Kito nekilnojamojo turto ieškovai neturi, banko paskolos objektyviai negalėtų gauti, lėšų kito būsto nuomai taip pat nepakanka, todėl ginčo nekilnojamasis turtas šiuo metu yra vienintelė jų gyvenamoji vieta.

5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. paskelbtose antrosiose ieškovams priklausančio ir bankui įkeisto turto varžytynėse jas laimėjo didžiausią kainą – 114 000 Eur pasiūlęs pirkėjas. Ši kaina yra artima ekspertizės metu nustatytai turto rinkos vertei. Akivaizdu, kad tai yra didžiausia kaina, kurią rinkos dalyviai buvo pasiruošę sumokėti už turtą.

6. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui 2021 m. liepos 7 d. išvadą, kurioje pažymėjo, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams sudarymą, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą. Prašė teismo atkreipti dėmesį, kad tėvams neturint kito gyvenamojo būsto, į kurį jie galėtų persikelti priešieškinio tenkinimo atveju, svarstytinas klausimas dėl ilgesnio termino išsikelti suteikimo, tokiu būdu suteikiant galimybę nepilnamečių vaikų tėvams susirasti kitą gyvenamąją patalpą.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės

7. Teismas, supažinęs su ieškinio bei atsiliepimų į ieškinį turiniu, šių procesinių dokumentų priedais, 2021 m. gegužės 7 d. pripažino, kad byloje ginčo esmė yra aiški, papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, todėl nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio (nuotolinio) proceso tvarka 2021 m. birželio 8 d. 13.30 val. Posėdis neįvyko, kadangi iki paskirto posėdžio buvo gautas atsakovo priešieškinis ir trečiojo asmens I. B. prašymas pakeisti jos procesinę padėtį iš trečiojo asmens į bendraieškio.

8. Sekantis teismo posėdis, paskirtas 2021 m. liepos 8 d. 13.30 val., neįvyko, nes į posėdį neatvyko ieškovai, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovo atstovės prašymu (dėl ieškovų neatvykimo) bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

9. Kitas teismo posėdis paskirtas 2021 m. rugsėjo 9 d. 13.30 val. Ieškovams apie teismo posėdį pranešta CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, prisijungimo per Zoom sistemą duomenys šalims išsiųsti 2021 m. rugsėjo 3 d.

10. Ieškovai A. B. ir I. B. į paskirtą teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios rašytinių įrodymų, pateisinančių neatvykimo priežastis, bei kitų prašymų nei vienas iš ieškovų nepateikė.

11. Atsakovo M. G. atstovė, atsakovas antstolis R. B. prašė teismo bylą nagrinėti iš esmės. Išvadą teikiančios institucijos atstovė dėl bylos nagrinėjimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

12. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina būtent teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka bei sąlygomis gali priimti sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

13. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato dalyvaujantiems asmenims pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1733-236/2020).

14. Nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirti du teismo posėdžiai, į kuriuos ieškovai neatvyko ir iki paskirtų posėdžių pradžios jokių neatvykimo priežastis pateisinančių rašytinių įrodymų nepateikė, atsakovai prašo bylą nagrinėti iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant ieškovams.

II Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje buvo vykdomos dvi vykdomosios bylos – Nr. 0085/16/01841 ir Nr. 0085/16/01842, kurios užvestos pagal Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro 2015 m. liepos 20 d. išduotus vykdomuosius dokumentus Nr.14-3085 ir Nr. 14-3083 dėl bendros 199 998,19 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. ir I. B., kuri subsidiariai atsakinga įkeistu turtu, (toliau – ir skolininkai) išieškotojos ir hipotekos kreditorės AB SEB banko naudai.

16. 2017 m. birželio 12 d. ir 2017 m. birželio 22 d. turto arešto aktais buvo areštuotas skolininkams nuosavybės teise priklausantis ir bankui įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas.

17. 2017 m. liepos 27 d. prašymu antstolis kreipėsi į UAB „Jungtinis verslas“ dėl ekspertizės atlikimo skolininkams priklausančio ginčo turto vertei nustatyti.

18. UAB „Jungtinis verslas“ 2017 m. rugsėjo 4 d. antstoliui pateikė ginčo nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr.K.547/1708AE(165), kuriame 1024 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainotas 14 000 Eur verte, 253,34 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas – 176 000 Eur verte. Bendra nekilnojamojo turto vertė – 190 000 Eur.

19. Vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, antstolis 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė patvarkymą Nr.S-965, kuriuo nustatė, jog bendra ginčo turto vertė yra 190 000 Eur, ir apie tai informavo skolininkus.

20. Antstolis 2017 m. lapkričio 13 d. paskelbė pirmąsias varžytynes skolininkams priklausančio ginčo turto pardavimui Nr. 146282, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo 152 000 Eur. Pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado nė vienas pirkėjas.

21. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-31391-962/2017, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas ginčo turto pardavimas iš varžytynių iki bus išnagrinėtas skolininkų skundas dėl antstolio R. B. veiksmų. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi skolininkų skundo netenkino, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantų A. B. ir I. B. atskirąjį skundą, 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi prieš tai minėtą apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą (civ. byla Nr. 2S-903-773/2018).

22. Vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose buvo atnaujinti 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. birželio 6 d. paskelbtos antrosios ginčo nekilnojamojo turto varžytynės Nr. 155186, kuriose turto pardavimo kaina buvo 114 000 Eur. Antrosios varžytynės taip pat neįvyko, nes neatsirado nė vienas pirkėjas.

23. Antstolis 2018 m. liepos 11 d. priėmė patvarkymą perkainoti areštuotą turtą ir nustatė, kad ginčo nekilnojamojo turto vertė yra ta pati – 190 000 Eur, bei nustatė pradinę varžytynių kainą – 152 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 157921, kurios vėl gi neįvyko, nes neatsirado nė vienas pirkėjas.

24. Antstolis 2018 m. rugsėjo 20 d. paskelbė antrąsias to paties turto pardavimo varžytynes Nr. 160200, kuriose turto pardavimo kaina nustatyta 114 000 Eur. Varžytynės baigtos 2018 m. spalio 22 d., paskelbus jų laimėtoju M. G., pasiūliusį didžiausią kainą – 114 000 Eur.

25. Antstolio 2018 m. spalio 22 d. patvarkymu vykdomosiose bylose vykdymo veiksmai sustabdyti, kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi A. B. iškėlė bankroto bylą.

26. Antstolis 2018 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į skolininko A. B. bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti baigti pradėtas vykdymo procedūras vykdomosiose bylose Nr. 0085/16/01842 ir 0085/16/01841. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi leido antstoliui R. B. baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras minėtose vykdomosiose bylose, leisti turto pirkėjui sumokėti likusią sumą bei surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi minėtą 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko galioti (civ. byla Nr. e2S-316-638/2021).

27. Varžytynes laimėjęs M. G. likusią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 2021 m. kovo 4 d. Antstolis 2021 m. kovo 8 d. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-85-6320, kuris yra M. G. nuosavybės teises į ginčo turtą patvirtinantis dokumentas. 2021 m. kovo 15 d. patvarkymu antstolis vykdomąsias bylas užbaigė.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto (ne)teisėtumo

28. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 32 punktas).

29. Priverstinis turto realizavimo procesas turėtų būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020,19 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu remdamiesi vieninteliu argumentu – jog antstolis ginčo turtą antrųjų varžytynių metu pardavė už per žemą kainą. Ieškovai savo argumentus grindžia UAB „Ober-Haus“ 2019 m. lapkričio 18 d. atlikta turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo turto vertė nurodyta 200 000 Eur.

31. Pažymėtina, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

32. Byloje nustatyta, kad antstolis R. B. ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti pasitelkė ekspertą – UAB „Jungtinis verslas“, kuri nustatė, jog to paties ginčo turto rinkos vertė yra 190 000 Eur. Šiuo atveju sutiktina su antstolio argumentais, kad klausimas dėl ekspertų nustatytos vertės jau buvo išnagrinėtas, eksperto ataskaita įvertinta ir tuo klausimu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2S-903-773/2018. Minėtoje byloje teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog vykdymo proceso metu buvo nustatyta per maža turto kaina. Teismas taip pat nurodė, kad kelių skelbimų iš nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenys nėra pakankamas pagrindas suabejoti ekspertizės aktais nustatyta turto verte, nes turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą turto pardavimo kainą, kuri nebūtinai atitiks realias rinkos kainas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, paremta VĮ Registrų centre užregistruotų panašių sandorių, įvykusių Kauno rajono savivaldybėje, duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindo dar kartą skirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Tokios ekspertizės atlikimas atitiko Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizę atliko kvalifikuotas ekspertas, ekspertizės akte yra nurodyti vertinimo metodai, aprašytas vertinamas turtas, pateikta jo techninė charakteristika, vertės nustatymo pagrindai bei pagrįstos išvados.

33. Taigi, iš naujo kelti klausimą dėl turto vertinimo ekspertizės paskyrimo tvarkos ir jos atlikimo teisėtumo bei pagrįstumo nėra pagrindo, kadangi dėl jos teisingumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

34. Varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jei pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nesudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis) arba kai antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nesudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Tokia CPK įtvirtinta gynybos būdų tvarka ir visuma remiasi antstolio atliekamų funkcijų varžytynių procese pobūdžiu, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-800-1120/2021).

35. Kaip jau buvo minėta, antstolis pirmose varžybose turto pardavimo kainą nustatė 152 000 Eur, tai sudaro 80 proc. eksperto nustatytos rinkos kainos (190 000 Eur × 80 proc./100 proc.). Nepardavus turto 2017 m. lapkričio 13 d. prasidėjusiose pirmosiose varžytynėse, antrosioms varžytynėms turto kaina buvo sumažinta iki 114 000 Eur (190 000 Eur × 60 proc./100 proc.), t. y. taip, kaip numatyta CPK 718 ir 722 straipsniuose. Nepardavus šio turto dvejose varžytynėse, antstolis atliko turto perkainavimą ir nustatė vėl tokią pačią kainą, kuri nurodyta eksperto išvadoje – 190 000 Eur. Dar kartą 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskelbus pirmąsias ginčo turto pardavimo varžytynes, turto pardavimo kaina nustatyta 152 000 Eur. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, turto kaina sumažinta iki 114 000 Eur, t. y. vėl gi tai, kaip nustatyta CPK 718 ir 722 straipsniuose. Taigi, aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad antstolis, organizuodamas ginčo turto pardavimą iš varžytynių, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

36. Be to, ieškovų teiginius, kad ginčo turto vertė buvusi didesnė, nei eksperto nustatyta, akivaizdžiai paneigia jau vien toks faktas, kad nuo 2017 m. lapkričio 13 d. turtas buvo pardavinėjamas keturiose varžytynėse, iš jų trijose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Todėl išvadą dėl pernelyg mažos turto kainos nustatymo būtų įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei būtų atsiradę aktyviai besivaržančių pirkėjų, siūlančių didesnę už pradinę kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-827-464/2020).

37. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta kaina buvo esmingai mažesnė nei tikroji šio turto vertė, o turtas parduotas už ženkliai mažesnę to turto rinkos kainą, dėl ko būtu neproporcingai apribotos skolininkų teisės. Todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl iškeldinimo

38. Atsakovas M. G. pareikštu priešieškiniu prašo iškeldinti ieškovus ir jų pilnametį bei nepilnamečius vaikus iš jam nuosavybės teise priklausančio ginčo turto.

39. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 8 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-85-6320 pagrindu atsakovas įgijo ginčo turtą ir VĮ Registrų centre įregistravo į jį nuosavybės teises. Prieš tai konstatuota, kad ginčo turto įgijimo pagrindas – varžytynių aktas – yra teisėtas.

41. CPK 715 straipsnyje įtvirtinta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir varžytynių aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015). Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad dėl finansinių sunkumų šiuo metu jie neturi galimybių įsigyti ar išsinuomoti kito gyvenamojo būsto, tačiau nenurodė teisnių argumentų ir pagrindų, dėl kurių jie galėtų toliau gyventi atsakovui priklausančiame ginčo gyvenamajame name. Tai, kad šiuo metu ieškovų finansinė padėtis sunki, nereiškia, kad tokia ji išliks ateityje ir tokiu būdu būtų galima riboti teisėto šio turto savininko teises bei interesus.

42. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas dėl ieškovų ir kartu su jais gyvenančių pilnamečio bei nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto CK 4.98 straipsnio pagrindu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo

43. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi visu pirma privalo užtikrinti tėvai, o valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.

44. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 7 d. išvadoje pažymėta, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams sudarymą, tarp jų – ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 ir 13 straipsniai).

45. Tarnybos vertinimu, nepilnamečiai vaikai negali būti palikti be gyvenamojo būsto, todėl A. B., I. B., L. B., nepilnamečių ieškovų vaikų O. B., G. B. ir T. B. iškeldinimas iš gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nepažeistų nepilnamečių vaikų O. B., G. B., T. B. interesų tik tuo atveju, jeigu nepilnamečių vaikų tėvai užtikrins jų teisę į kitą gyvenamąjį būstą. Kaip jau minėta, Tarnyba atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad tėvams neturint kito gyvenamojo būsto, į kurį jie galėtų persikelti priešieškinio tenkinimo atveju, turėtų būti apsvarstytas klausimas dėl ilgesnio termino išsikelti suteikimo, tokiu būdu suteikiant galimybę nepilnamečių vaikų tėvams susirasti kitą gyvenamąją patalpą.

46. Įstatymas suteikia teismui teisę, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių turtinę padėtį, atidėti teismo sprendimo vykdymą (CPK 284 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-106-302/2018).

48. Ieškovai atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad jie ir jų vaikai iki šiol gyvena adresu ginčo turte, kito gyvenamojo būsto neturi, šiuo metu turtinė padėtis yra sudėtinga, ieškovui A. B. išketa fizinio asmens bankroto byla, jo pajamos – gaunama apie 500 Eur/mėn. dydžio neįgalumo pašalpa, ieškovė I. B. gauna apie 1000 Eur/mėn. pajamas, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai.

49. Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje esančių įrodymų nustatė, kad nors ieškovų ir jų šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovai savo dabartinę gyvenamąją vietą nurodo kitu adresu – (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo A. B. teismui 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikta pažyma (DOK-21600).

50. Ši nustatyta aplinkybė teikia pagrindo išvadai, jog ieškovai jau turi kitą gyvenamąją patalpą. Be to, šioje byloje nustatytos aplinkybės, be kita ko, ir aplinkybė dėl įvairių kitų teisminių procesų trukmės, teikia pagrindo išvadai, jog ieškovai turėjo pakankami laiko parūpinti savo vaikams kitą gyvenamąją patalpą, nes tai, visų pirma, yra tėvų pareiga.

51. Atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 6 ir 7 straipsniuose numatytus asmenų lygybės įstatymui ir teismui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo pricipus, į aplinkybę, kad ieškovai šiai dienai nurodo kitą gyvenamosios patalpos adresą, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo šio teismo sprendimo vykdymą atidėti.

52. Teismui nusprendus ieškovų ieškinį atmesti, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešas įrašas, draudžiantis atsakovui M. G. perleisti, įkeisti, išnuomoti ir/ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į ginčo turtą, paliktinos galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

54. Teismui nusprendus ieškovų ieškinį atmesti, atsakovo M. G. priešieškinį patenkinti, atitinkamai atsakovui M. G. iš ieškovų priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

55. Bylos duomenimis, atsakovo M. G. byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1260 Eur už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bei 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį. Iš viso – 1410 Eur. Atsakovas antstolis R. B. nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

57. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad atsakovo M. G. atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovų po lygiai – po 705 Eur (CPK 93 str.).

58. Nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi A. B., ieškinio suma – 114 000 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1830 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), tačiau jis pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

59. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi trečiojo asmens I. B. prašymą patenkinus ir pakeitus jos procesinę padėtį į bendraieškio, jai atsirado pareiga, atmetus teismui jos ieškinį, sumokėti valstybei jai tenkančią žyminio mokesčio dalį, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei nėra atleista. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje yra du ieškovai, todėl ieškovei I. B. tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis yra 915 Eur (1830 Eur / 2), kuri priteistina valstybei iš ieškovės I. B. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

60. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 13,91 Eur. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės I. B., kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.

Iškeldinti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti atsakovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 705 Eur (septynis šimtus penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 915 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų) žyminį mokestį ir 13,91 Eur (trylika eurų 91 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“ arba „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660.

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešą įrašą, draudžiantį atsakovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) perleisti, įkeisti, išnuomoti ir/ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į 0,1024 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 253,34 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.