- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-780-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-217-1180/2023 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių ir pagal atsakovo L. J. priešieškinį ieškovei E. J. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 93, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę – J.; 3) nustatyti nepilnametės dukros K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu L. J.; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama E. J.; 5) nustatyti ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) pripažinti automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. J. asmenine nuosavybe; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 8) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė asmeniškai atsako už prievolės kreditorei L. Š. vykdymą; 9) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas asmeniškai atsako už prievolės kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ vykdymą.
2. Atsakovas L. J. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 93, tarp šalių nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) palikti atsakovui pavardę J.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu L. J.; 4) priteisti iš ieškovės E. J. nepilnamečiams vaikams K. J. ir Ą. J. po 235 Eur kas mėnesį mokamų išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės 16 000 Eur kompensaciją.
3. Teisme taip pat buvo gauti trečiojo asmens L. Š. savarankiški reikalavimai, ji prašė priteisti jai solidariai iš ieškovės E. J. ir atsakovo L. J. 6 130,35 Eur skolą, 697,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo sutarčių vykdymo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2023 m. vasario 13 d. priimtas dalinis sprendimas dėl trečiojo asmens L. Š. savarankiškų reikalavimų ir dėl ieškovės E. J. ieškinio reikalavimo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė asmeniškai atsako už prievolės kreditorei L. Š. vykdymą. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. kovo 16 d.
5. Teisme taip pat buvo gautas šalių prašymas dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. balandžio 3 d. daliniu sprendimu tenkintas ieškovės E. J. ir atsakovo L. J. prašymas, nutraukta jų santuoka bendru sutikimu, patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovo 2023 m. kovo 14 d. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarta dėl dalies santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d.
6. Civilinėje byloje 2023 m. vasario 13 d. ir 2022 m. balandžio 3 d. priėmus dalinius sprendimus, liko neišspręsti šie šalių reikalavimai, kurie išspręstini šiuo sprendimu, t. y.:
Šalies argumentai
6.1. ieškovė E. J. ieškiniu prašo: nustatyti nepilnametės dukros K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu L. J.; nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama E. J.; nustatyti ieškovės ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
6.1.1. E. J. bendrauja su dukra K. J. kiekvieną dieną po pamokų mokykloje nuo 15.00 val. ir iki tol, kol iš darbo grįžta tėvas, išskyrus dienas, kai dukra turi lankyti būrelius. E. J. 15.00 val. pasiima dukrą iš mokymo įstaigos ar iš jos gyvenamosios vietos ir grįžus iš darbo tėvui (preliminariai 19.00 val.) grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą.
6.1.2. Šeštadienius nepilnametė dukra K. J. praleidžia su mama E. J.. Kiekvieną šeštadienį 9.00 val. mama E. J. paima dukrą K. J. iš jos gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžina ją į jos gyvenamąją vietą.
6.1.3. Sūnus Ą. J. su tėvu L. J. praleidžia kiekvieną sekmadienį. Sekmadieniais 10.00 val. tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžina jį į jo gyvenamąją vietą.
6.1.4. Vaikų tėvai gali bendrauti su savo atskirai nuo jų gyvenančiais nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis – telefonu, Skype՚u, Viber՚iu ir kt., kiekvieną dieną, bet ne ilgiau kaip 30 min. per dieną.
6.2. atsakovas L. J. priešieškiniu prašo: nustatyti nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu L. J.; priteisti iš ieškovės E. J. nepilnamečiams vaikams K. J. ir Ą. J. po 235 Eur kas mėnesį mokamų išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nurodant, kad ieškovė gali bendrauti su vaikais iš anksto pranešusi atsakovui prieš 3 dienas ir esant vaikų sutikimui.
7. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus – dukrą K. J. ir sūnų Ą. J.. Atsakovas įkalbėjo dukrą gyventi su juo ir šiuo metu dukra gyvena kartu su atsakovu. Sūnus Ą. J. ieškinio pateikimo metu gyveno su ieškove. Kad dukra nebūtų traumuojama, ieškovė sutinka, jog dukra gyvens su tėvu. Dukrai bendrauti su mama atsakovas draudžia, o jai teigia, kad dukra pati nenori su mama bendrauti. K. bijo tėvo ir jam neprieštarauja. Esant tokioms aplinkybėms, tam, kad dukra nebūtų traumuojama, jos gyvenamąją vielą prašo nustatyti su tėvu. Nenori, kad ji būtų įtraukta į tėvų ginčą ir kentėtų dėl jų nesutarimų. Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja (ieškove). Kadangi dukra gyvens su atsakovu ir bus jo išlaikoma, priteisti išlaikymą sūnui neprašo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo, kadangi ieškovės ir vaikų santykiai yra konfliktiški. Ieškovė ypač nemoka bendrauti su dukra, nesugeba tinkamai atlikti mamos pareigų, įsiklausyti į dukros norus. Ieškovė turi sveikatos problemų, jai reikalinga gydytojų psichiatrų pagalba, tačiau į juos ji nesikreipia. Dėl turimų sveikatos problemų ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su juo (vaikų tėvu). Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės turi būti priteistas kas mėnesį mokamas išlaikymas. Savo nepilnamečius vaikus išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį. Ieškovė dukrai išlaikymo neteikia daugiau kaip metus laiko. Ji rūpinasi tik sūnaus išlaikymu. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, prašo iš ieškovės kiekvienam vaikui priteisti po 235 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo. Teismo neprašo nustatyti konkrečios ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos, nes neribos ieškovės ir vaikų bendravimo. Ji galės bendrauti su vaikais iš anksto pranešusi prieš 3 dienas ir esant vaikų sutikimui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų tėvu L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (kiekvienam) kas mėnesį mokamų išlaikymo išmokų nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 30 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą L. J.. Nustatė E. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
10. Ieškovė E. J. su vaikais K. J. ir Ą. J. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiima vaikus penktadienį 18.00 val. iš su atsakovu sutartos vietos ir grąžina vaikus to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. į vaikų gyvenamąją ar kitą sutartą su atsakovu vietą. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaikų gyvenamosios vietos adresą.
11. Ieškovė E. J. su vaikais K. J. ir Ą. J. turi teisę bendrauti kiekvieną darbo dieną iki 30 min. nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais ir pan.), skambina darbo dienomis tarp 18.00 val. ir 20.00 val. Atsakovas privalo užtikrinti vaikų galimybes naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis bendraujant su mama ir privatumą vaikams bendraujant su mama.
12. Ieškovė E. J. su vaikais K. J. ir Ą. J. turi teisę bendrauti ir matytis ir kitu laiku, ieškovei apie tai su atsakovu suderinus ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.
13. Ieškovė su vaikais turi teisę praleisti ne mažiau kaip pusę ugdymosi įstaigose vaikams suteikiamų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais mama praleidžia su vaikais pirmąją atostogų laiko dalį, neporiniais metais – antrąją atostogų laiko dalį.
14. Ieškovė kasmet su vaikais praleidžia motinos dieną ir savo gimtadienį (liepos 22 d.), pasiima vaikus 11.00 val. arba po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.
15. Vaikų negalint pasiimti dėl svarbių priežasčių (dėl jų ligos ir pan.), atsakovas informuoja ieškovę nedelsiant iki jos bendravimo su vaikais pradžios.
16. Ieškovė, negalėdama susitikti ir pasiimti vaikus pagal nustatytą bendravimo tvarką arba vėluodama, privalo informuoti atsakovą nedelsdama, kai paaiškėja negalėjimo bendrauti su vaikais priežastis arba vėluodama.
17. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis (susijusias su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu, bendravimo tvarkos nustatymu), kiek jos netenkintos šiuo sprendimu, atmetė. Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo paliko galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, šias laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Priteisė iš ieškovės E. J. valstybei 650,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš ieškovės E. J. valstybei 21,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo L. J. valstybei 660,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš atsakovo L. J. valstybei 280 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo L. J. valstybei 21,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
18. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo konstatavo, jog atsakovas dukra rūpinasi tinkamai, jai yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos atsakovo namuose, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, todėl daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl jų nepilnametės dukros K. J. gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti ir šalių nepilnametės dukros K. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu L. J..
Šalies argumentai
19. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo konstatavo, jog esminis ginčas tarp šalių šioje byloje kilo dėl jų sūnaus Ą. J. gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamąją vietą su ja (mama), tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. J. gyvenamąją vietą su juo (tėvu).
Žemesnės instancijos teismas
20. Ą. J. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuo 2022 m. rudens Ą. gyvena su tėvu ir seserimi K. K., o mama gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), kartu gyvena atsakovo antra pusė V. V. ir jos trys vaikai. Ą. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vaikų šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apklaustos ugdymo įstaigos mokytojos D. J. ir A. A. nurodė, jog Ą. darželyje adaptavosi gana greitai ir lengvai, turi keletą draugų, jam labai gerai sekasi piešti, meno, sporto srityse, sunkiau su raidėmis, taip pat trūksta dėmesio koncentracijos klausant pasakų. Ą. raida ir pasiekimai atitinka jo amžiaus raidą bei pasiekimus (tuo tarpu, kaip nurodė ieškovė, ankstesniame darželyje V. Ą. raida atsiliko vienais metais). Rytais atveda ir pasiima vakarais Ą. dažniausiai atsakovo antroji pusė, kadangi ji dirba tame pačiame darželyje visuomenės sveikatos specialiste. Į darželį ateina ir namo iš darželio Ą. eina noriai. Ieškovę abi Ą. mokytojos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. matė vos po du kartus. Taip pat nurodė, jog Ą. visada yra atvedamas tvarkingas, turi visas reikiamas ugdymosi priemones. Taip pat mokytojos nurodė, jog Ą. yra uždaresnio būdo vaikas, mažai išreiškia emocijas, mažai pasakoja apie savo veiklas namuose arba su mama, kartais pasipasakoja, ką veikė su tėčiu ir seserimi. Vaikas nėra mokytojoms niekada sakęs, su kuo jis norėtų gyventi.
21. Išvadą, kad Ą. dabartinė jo gyvenamoji ir ugdymosi vietos yra saugios, teismui leidžia daryti tai, jog Ą. dingo problemos su tuštinimusi į kelnaites, problemos vaikui buvo atsiradusios atsakovui išsikrausčius su dukra K. gyventi atskirai, o Ą. likus gyventi mamos E. J. namuose (2022 m. pirmoje pusėje). Apklausiama Vaiko teisių apsaugos specialistų šalių dukra nurodė, jog brolis Ą. į kelnaites pridaro po mamos rėkimų arba ar tėvų ginčų. (duomenys neskelbtini) J. Š. gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja V. G., buvusi Ą. mokytoja, teismui nurodė, jog Ą. elgesys itin buvo pasikeitęs 2022 m. balandžio mėn., jis vartojo daug negražių žodžių, gestų, buvo agresyvus, 2022 m. rudenį išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), išvyko Ą. su problemomis – tuštinosi į kelnes (būdamas (duomenys neskelbtini) su puse metų), jam taip pat buvo reikalinga ir teikiama darželyje logopedo pagalba. Tačiau dabartinės Ą. mokytojos teismui nurodė, jog berniukas jokių problemų su tuštinimusi į kelnaites neturi. Be to, darželio „(duomenys neskelbtini)“ logopedė vertino vaiką ir nustatė, jog jam logopedo pagalba nebėra reikalinga. Taip pat ieškovė teismui nurodė, jog po to, kai sūnus pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) ir lankyti darželį (duomenys neskelbtini), jis daug daugiau pradėjo kalbėti, gražiai elgiasi, nebevartoja žargonų, vaikas būna linksmas. Nei vienas iš byloje apklaustas kaip liudytojas asmuo, nei pati ieškovė nenurodė teismui, kad Ą. būtų skundęsis dėl gyvenimo kartu su tėčiu ir sese, kad būtų prašęs ieškovės (mamos) pasiimti jį gyventi pas save.
22. Išvadą teikiančios institucijos 2022 m. birželio 7 d. rašytinėje išvadoje, be kita ko, buvo nurodoma, jog Skyriaus specialistė papildomai išklausė (duomenys neskelbtini) J. Š. gimnazijos socialinės pedagogės (2022 m. pavasarį, kai Ą. dar gyveno su mama). Specialistė, be kita ko, nurodė, kad berniukas labai išgyvena dėl šeimoje esamos situacijos. Ą. labai nori pas tėtį, jo piešiniuose tėtis yra piešiamas kaip mama. Pasak pedagogės, mama Ą. tai duoda tėčiui, tai neduoda, nurodo, kad situacija yra labai liūdna, mama traumuoja vaiką. Pasak moters, paskutinį kartą, kai Ą. sirgo, mama ne tik, kad pati nevežė sūnaus į polikliniką, tačiau neleido to padaryti ir tėčiui, ir tik atvejo vadybininkės pagalba mama buvo įkalbėta leisti tėčiui vaiką nuvežti pas gydytoją. Ą. grupės auklėtojų pastebėjimu, berniukas pabuvęs su tėčiu yra visai kitoks vaikas, o kai būna su mama, situacija liūdnoka. 2022 m. liepos 15 d. Pagalbos plane taip pat užfiksuota šios socialinės pedagogės pozicija, jog Ą. dažnai sako, kad nori būti su tėčiu, klausia, kada tėtis ateis jį pasiimti.
23. Ą. J. byloje buvo apklaustas teismo psichologės individualaus pokalbio metu 2022 m. lapkričio 22d. Jis, teismo psichologės paprašytas pasvajoti, ką pasikviestų gyventi kartu į savo naujus namus, nurodė, jog tėtį ir sesę. Kad egzistuoja stiprus Ą. ryšys su sese K., teismui nurodė ne tik atsakovas, bet ir liudytoja G. V. (ieškovės mama) duodama paaiškinimus, jog jeigu K., būdama pas ieškovę savaitgalį, užsinori važiuoti namo pas tėvą, iš karto namo su sese nori važiuoti ir Ą.. Taip pat ieškovė, atsakydama į klausimą, į ką Ą. dažniausiai kreipiasi pagalbos, ji nurodė, jog į sesę K.. Tai teismui leidžia daryti išvadą, jog sesės ir brolio ryšys yra labai stiprus ir jie tokiame amžiuje vienas kitam yra labai svarbūs.
24. Teismas supranta, jog ieškovė dėl sveikatos problemų galbūt turi ribotas galimybes pasirinkti geriau apmokamą darbą, tačiau ji teismui nurodė, jog dirba draudimo kompanijoje, gaunamas darbo užmokestis priklauso nuo sudarytų sutarčių skaičiaus. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ieškovė nedėjo pastangų, kad jos pajamos didėtų, netgi priešingai, jos pajamos sumažėjo. Pažymėtina, jog jeigu teismas nustatytų šalių sūnaus Ą. gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė skirdama pusę savo pajamų sau ir pusę sūnui (ieškovė nurodo neprašysianti išlaikymo sūnui, kadangi atsakovas augintų dukrą), kiekvienam gautųsi vos po 250 Eur, papildomai valstybė skirtų 85,75 Eur dydžio išmoką vaikui. Tuo tarpu atsakovas, gaudamas nuolatinį darbo užmokestį ir vaiko pinigus, papildomai dar uždarbiaudamas, neabejotinai sau ir kiekvienam vaikui gali skirti didesnes pajamas.
25. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta ir nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko Ą. J. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl teismas šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustato su vaiko tėvu L. J.. Atsižvelgiant į tai, atsakovo priešieškinio dalis dėl šio reikalavimo tenkintina, o ieškovės ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atmestina.
Šalies argumentai
26. Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės E. J. nepilnamečiams vaikams K. J. ir Ą. J. po 235 Eur kas mėnesį mokamų išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
27. Atsakovo prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma (kiekvienam) neviršija nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatyto MMA dydžio (nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA, atskaičius mokesčius, siekia 633 Eur), netgi prašoma mažesnio išlaikymo dydžio nei paprastai teismai priteisia būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti.
28. Abi šalys nurodė, jog Ą. turi regėjimo problemų, abiem vaikams reikalinga lankytis pas odontologus. Todėl teismas sutinka, jog šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kurį nurodo atsakovas (235 Eur x 2 = 470,00 Eur ir papildomai 85,75 Eur vaiko pinigai, iš viso 555,75 Eur vienam vaikui).
29. Teismo vertinimu, ieškovė, įdėjusi daugiau pastangų, galėtų gauti ir didesnes pajamas, nes pati teismui nurodė, jog jos darbo užmokestis priklauso nuo sudarytų sutarčių kiekio. Taip pat ieškovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą su statiniais, t. y. jos gyvenamoji vieta). Kaip nurodė teismui, ji planuoja atnaujinti gėlių verslą. Įvertinus vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą, ieškovės gaunamas itin nedideles pajamas, tačiau taip pat tai, kad ieškovė turi galimybę užsidirbti daugiau, iš ieškovės priteistina kiekvienam vaikui po 200 Eur išlaikymo, atsakovui šiuo atveju perkeliant didesnę vaikų išlaikymo naštą, t. y. jam tenkanti išlaikymo dalis kiekvienam vaikui po 270 Eur (t. y. 555,75 Eur – 85,75 Eur – 200 Eur). Teismo vertinimu, atsakovui tenkanti 270 Eur išlaikymo dalis taip pat yra protinga ir teisinga, kadangi pagal teismų praktiką, esant pakankamai gerai tėvų finansinei padėčiai, iš kiekvieno tėvo paprastai priteisiama bent 274 Eur suma. Priteisus tokio dydžio išlaikymą iš ieškovės, kokio prašo atsakovas (t. y. po 235 Eur kiekvienam vaikui), ieškovei liktų be galo maža suma pragyvenimui. Tačiau, teismo vertinimu, dar mažesnio išlaikymo priteisimas vaikams iš ieškovės neatitiks sąžiningumo ir teisingumo principų, kadangi vaikus išlaikyti privalo abu tėvai, o ieškovė teismui neparodė absoliučiai jokių pastangų gauti didesnes pajamas.
30. Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas neturi duomenų, kurie leistų teismui manyti, kad ieškovės bendravimas su vaikais darytų jiems žalą, kad jos gyvenamoji aplinka būtų vaikams nesaugi. Priešingai, darželio mokytojos teismui nurodė, jog Ą. laukia susitikimų su mama, džiūgauja žinodamas, kad atvyks jo pasiimti iš darželio mama. Liudytoja S. Ž. (atvejo vadybininkė) teismui taip pat nurodė pastebėjusi, jog Ą. labiau linkęs prie sesės ir tėčio, tačiau ir prie mamos eina labai noriai, glaustosi. Tačiau, kaip nustatyta, K. ryšys su mama yra atitolęs ir ieškovė pati supranta, jog tam reikia ir laiko, ir pastangų, kad jų tarpusavio ryšys atsikurtų. Atsakovas taip pat turi suprasti, kad dukrai bendrauti su mama yra itin svarbu, jis privalo dukrą skatinti bendrauti su mama, kad nenutrūktų mamos ir dukters ryšys, kad jis būtų puoselėjamas ir stiprinamas. Išvadą teikianti institucija byloje pasisakė, jog turi būti nustatyta maksimali ieškovės bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas taip pat ne kartą nurodė teismui, jog jis nedraus mamai matytis ir bendrauti su vaikais. Teismo nuomone, šioje situacijoje tikslinga nustatyti iš dalies šalių pasiūlytą bendravimo tvarką, ją papildant ir sukonkretinant, kad tarp šalių nekiltų naujų konfliktų ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko – Ą. J. – gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
31.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė bei vertino aplinkybes ir įrodymus nuspręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas ir ypatingą dėmesį skyrė vaiko gyvenimo aplinkos pas atsakovą tyrimui bei vaiko sveikatos būklės kaitai.
31.2. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium; tačiau atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu nustatymo – taikė nedelsiant; dėl šališkumo teisėja nematė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo; teismas visiškai nesiaiškino, kokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tiktų atsakovui.
31.3. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neišklausė nepilnamečio vaiko noro gyventi su vienu iš tėvų. Psichologo išvadoje informacijos, su kuo norėtų gyventi nepilnametis vaikas, nėra pateikta.
Atsiliepimas
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
32.1. Naujų aplinkybių, kurios galėtų pakeisti Ą. J. gyvenamąją vietą, nėra. Byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo surinkta pakankamai medžiagos, kurią teismas išnagrinėjo labai detaliai.
32.2. Apeliantė po teismo sprendimo savo elgesio ir požiūrio bendraudama su vaikais nekeičia, neparodo didesnės iniciatyvos bendrauti, nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos, prie vaikų išlaikymo teismo priteista suma prisideda tik iš dalies, kaip ir viso proceso metu elgiasi neadekvačiai (sunkumus bendraujant su apeliante patiria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, vietos atvejo vadybininkė).
32.3. Teismo sprendimo 22 punkte nurodyta, jog Ą. J. buvo apklaustas teismo psichologės individualaus pokalbio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir vaiko nuomonės išklausymo
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
35. Ieškovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuojant tuo, jog byloje nebuvo tiesiogiai apklaustas šalių nepilnametis vaikas – Ą. J..
36. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.
37. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).
38. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
39. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nepilnamečiam vaikui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo (duomenys neskelbtini) metai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta teismo psichologo išvada dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kurioje konstatuota, jog dėl savo mažo amžiaus, brandos bei gyvenimiškos patirties stokos vaikas objektyviai negali priimti sprendimų byloje nagrinėjamasi klausimais bei dėl savo ateities. Dėl savo mažo amžiaus dar negali suvokti laiko perspektyvos ir negali atsakyti, kiek laiko ateityje norėtų praleisti su atskirai gyvenančiu tėvu, todėl vaiko apklausos metu gauti duomenys turėtų būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei faktais. Taigi darytina išvada, jog nepilnamečiam vaikui buvo užtikrinta galimybė būti išklausytam, tačiau dėl savo mažo amžiaus jis negali pareikšti objektyvios nuomonės.
40. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl ieškovės prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
41. Šioje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su tėvu, teisėtumo ir pagrįstumo.
42. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos netinkamai tirdamas bei vertindamas aplinkybes ir įrodymus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino šalių turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas bei ypatingą dėmesį skyrė vaiko gyvenimo aplinkos pas atsakovą tyrimui bei vaiko sveikatos būklės kaitai ir visiškai neatsižvelgė į atsakovo moralines savybes, skolų gausą, elgesį šeimoje iki bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimo.
43. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
44. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
45. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.
46. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
47. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį – atsakovas (duomenys neskelbtini) nuomojasi 76 m² butą, kuriame yra trys atskiri kambariai bei erdvi svetainė kartu su virtuve. Šalių nepilnamečiai vaikai dalijasi vienu apie 18 m² kambariu. Kartu gyvena atsakovo draugė su savo trimis vaikais (duomenys neskelbtini) gimimo). Ieškovė gyvena nuosavame name, kaip nurodo apeliaciniame skunde, jame yra atskiras vaiko kambarys, kiemas. Atsakovas turi nuolatinį darbą, dirba (duomenys neskelbtini) kelio darbininku, nurodo, jog papildomai kartais uždarbiauja statybose, jo pajamos per mėnesį yra apie 1 100–1 200 Eur, šiuo metu jo pajamos kyla. Ieškovės pajamos yra nedidelės, apie 500 Eur per mėnesį (300 Eur gaunamas darbo užmokestis ir apie 200 Eur gaunama neįgalumo išmoka). Taigi, vertinant abiejų tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog iš esmės turtinė padėtis yra panaši – atsakovas daugiau uždirba, tačiau nuomojasi gyvenamąjį būstą, ieškovė turi nuosavą būstą, tačiau gauna mažesnes pajamas.
48. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog neįvertinta aplinkybė, jog iš esmės ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, nes atsakovas turi daug skolų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, ir išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustačius faktines aplinkybes, jog iš esmės šalių turtinė padėtis panaši, nesant byloje įrodymų, kurie pagrįstų, jog vieno ar kito iš tėvų gyvenimo sąlygos yra prastos, neatitinkančios vaiko poreikių, šiuo atveju tėvų turtinė padėtis nėra esminė sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
49. Ieškovė taip pat teigia, jog jos namuose vaikui yra sukurtos geresnės sąlygos gyventi, jis turi savo kambarį, tačiau pažymėtina, jog vaikai ieškovės namuose dalijosi vienu kambariu, šiuo metu atsakovo namuose vaikai taip pat dalijasi kambariu, taigi iš esmės nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos yra tokios pačios. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog kuris nors iš tėvų negali tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku dėl savo sveikatos būklės (CPK 178 straipsnis).
50. Tačiau išklausius teismo posėdžių garso įrašus, šalių paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus bei įvertinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone išvadas bei teismo psichologo išvadas darytina išvada, jog nepilnamečio vaiko interesus šiuo metu labiausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
51. Pirmiausia ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog nepilnamečio vaiko sveikatos problemos – tuštinimasis į kelnaites – atsirado dar šalims gyvenant kartu, todėl ne tik ieškovė yra atsakinga už vaiko sveikatos būklę. Nesutiktina su ieškovės argumentais. Iš byloje esančių įrodymų – Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2022 m. birželio 3 d. pranešimo – nustatyta, jog šalys atskirai pradėjo gyventi 2022 m. sausio 24 d. atsakovui išsinuomojus butą (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame atsakovas gyveno su šalių nepilnamete dukra. Šeima kartu vėl pradėjo gyventi 2022 m. gegužės 20 d. Teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) J. Š. gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus mokytoja V. G., buvusi Ą. J. mokytoja, paaiškino, jog 2022 m. balandžio mėnesį vaiko elgesys labai pasikeitė – pradėjo rodyti negražius rankų gestus, negražiai kalbėti. Taip pat prasidėjo nevalingas tuštinimasis į kelnaites, vaikui taip pat buvo būtina logopedo pagalba.
52. Nuo 2022 m. spalio 29 d. nepilnametis vaikas pradėjo gyventi su atsakovu jo nuomojamame 4 kambarių bute (duomenys neskelbtini), pradėjo lankyti lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu apklaustos ugdymo įstaigos mokytojos, auklėjančios Ą. J., nurodė, jog vaikas puikiai adaptavosi, turi draugų. Vaikui nėra teikiama logopedo pagalba, nes nėra tokio poreikio. Kad vaikas nevalingai tuštintųsi į kelnaites, mokytojos nenurodė. Be to, pažymėtina, jog lyginant atsakovo ir ieškovės rūpestį vaiku, mokytojos nurodė, jog mažiau domėjimosi vaiko pasiekimais bei rūpesčio susilaukia iš ieškovės pusės.
53. Sutiktina su ieškove, jog abiejų šalių tarpusavio nesutarimai turėjo įtakos nepilnamečių vaikų sveikatos būklei, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ne tik šalims, bet ir nepilnametei dukrai siūlytos psichologo konsultacijos. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nepilnamečio vaiko sveikatos būklė suprastėjo (nevalingas tuštinimasis) būtent tuo laikotarpiu, kada vaikas gyveno namuose tik su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog būtent ieškovės elgesys turi neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko savijautai bei sveikatos būklei.
54. Tai, kad nepilnametis vaikas yra emociškai labiau prisirišęs prie atsakovo bei jaučiasi saugesnis būtent su atsakovu, patvirtina ir teismo psichologo išvada dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Vaiko pokalbiu su psichologe metu vaikas išsakė tokius teiginius, atsakydamas į psichologės klausimus – „pas mamą nuvažiuoti nenorėtų“, „paklausus, ar su mama norėtų pasikalbėti ne tik per kompiuterį, bet ir su ja susitikti, berniukas teigė, kad nenorėtų“, „paklaustas, kuriam iš tėvų pasisakytų, jei jam kažkas nutiktų, berniukas nurodė – „tečiui““, „paprašytas pasvajoti, ką norėtų pasikviesti gyventi kartu į naujus, savo svajonių ir pasakų namus, Ą. nurodė – „tetį“. Paragintas pagalvoti, kas dar galėtų juose gyventi, nurodė – sesė“. Nors šioje išvadoje aiškiai konstatuota, jog dėl savo mažo amžiaus, brandos bei gyvenimiškos patirties stokos vaikas objektyviai negali priimti sprendimų byloje nagrinėjamais klausimais bei dėl savo ateities, tačiau iš pokalbio su nepilnamečiu vaiku nustatytų aplinkybių matyti, jog vaikas jaučia stipresnį emocinį ryšį su tėvu.
55. Papildomai pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone 2022 m. birželio 7 d. išvadoje nurodyta, jog buvo išklausyta (duomenys neskelbtini) J. Š. gimnazijos socialinė pedagogė, kuri nurodė, jog vaikas labai nori pas tėtį, piešiniuose tėtis piešiamas kaip mama. Grupės auklėtojų teigimu, „berniukas pabuvęs su tėčiu yra visai kitoks vaikas, o kai būna su mama, situacija liūdnoka“. Iš 2022 m. rugsėjo 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra K. J. nurodė specialistams, jog „po mamos rėkimo, ar tėvų ginčų brolis dažnai pridaro į kelnes, verkia ir bijo mamos“. Tos pačios dienos Vaiko situacijos vertinimo anketoje apie Ą. J. nurodyta, jog vaikas paaiškino, kad „kai mama rėkia, jis jos bijo, todėl išeina į kitą vietą“.
56. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie tėvo, būdamas su mama ne visada jaučiasi saugus.
57. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog vaikui yra svarbesnis ryšys su mama nei su seserimi. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog nepilnamečiam vaikui reikalinga mamos globa ir rūpestis, būtent tuo tikslu nustatyta maksimali ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone išvadoje buvo nurodyta, jog šioje situacijoje svarbus yra brolių ir seserų neišskiriamumo principas. Iš teismo psichologo išvados taip pat nustatyta, jog vaikas paklaustas, kas galėtų su juo dalyvauti pasimatyme su mama, nurodė, jog sesė galėtų būti kartu, gyventi savo svajonių name vaikas taip pat norėtų su sese ir tėčiu. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog vaikų ryšys artimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepilnamečiai vaikai neturėtų būti atskirti.
58. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus ir priėmė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu.
59. Ieškovei išaiškintina, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Dėl teisėjos šališkumo
60. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, kadangi netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium; tačiau atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymą – taikė nedelsiant; dėl šališkumo teisėja nematė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo; teismas visiškai nesiaiškino, kokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tiktų atsakovui.
61. Atsakydama į argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kokius tarpinius procesinius sprendimus priėmė pirmosios instancijos teismo teisėja, jog įrodymus bei faktines aplinkybes vertino ne taip, kaip norėtų ieškovė, nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisėja buvo šališka ieškovės atžvilgiu.
63. Ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių neiškilo, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakytina. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
64. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovas bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų neteikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą.