- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-21
- Bylos Nr.
- e2-17788-545/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09531-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- E. A.
dalyvaujant ieškovei E. G.
atsakovui E. A.
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui E. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:
1) priteisti iš atsakovo E. A. sūnaus T. A. naudai išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 350 Eur;
2) paskirti ieškovę E. G. sūnaus T. A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, o pasinaudojus advokato paslaugomis, taip pat ir išlaidas už teisines paslaugas-350 Eur ieškinio parengimą (b.l. 1-3 dok-9506).
Ieškinyje (b.l. 1-3 dok-9506) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ieškovė E. G. ir atsakovas E. A. susilaukė sūnaus T. A., gimusio (duomenys neskelbtini).
Su atsakovu bendro ūkio neveda ir netvarko, kaip šeima negyvena. Atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda, todėl visa išlaikymo našta yra palikta ieškovei, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais.
Motyvuojamoji dalis
CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Ieškovė detalizavo išlaidas, reikalingas sūnaus T. A. poreikiams tenkinti:
Poreikiai Mėnesiui išlaidos Maistas 12 Eur (dienai) arba 360 Eur/mėn. Komunaliniai mokesčiai 192,50 Eur/mėn. Vaikui išlaidos drabužiams 40 Eur/mėn. Vaikui išlaidos sveikatos priežiūrai ((duomenys neskelbtini)ir t.t.) 50 Eur/mėn. Vaikui išlaidos higienai ((duomenys neskelbtini)ir t.t.) 70 Eur/mėn. Įvairioms šventėms (Kalėdoms, Velykoms ir pan.) 50 Eur/mėn. Kasdieninio vartojimo reikmenys ((duomenys neskelbtini) ir kt.) 60 Eur/mėn. Valstybės parama (vaiko pinigai) - 122,50 Eur/mėn. Viso: 700 Eur/mėn.
Taigi, įvertinus įprastus būtinus nepilnamečio sūnaus T. A. poreikius, tenkančios mėnesinės išlaidos vidutiniškai tėvo daliai sudaro 350,00 Eur.
Šalių nepilnametis sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Sūnui reikalinga tinkama bei visavertė mityba, (duomenys neskelbtini) ir pan. Sūnus gyvena su mama - ieškove, tai reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti sūnui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi. Taip pat, tenka kasdieninė sūnaus priežiūra, rūpinimasis juo. Ieškovė viena rūpinasi nepilnamečio sūnaus išlaikymu, kad jo poreikiai nenukentėtų ir būtų patenkinti visiškai.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl tokių išlaidų bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) net nėra įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas 1 038 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 777 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2025 m. abiem tėvams yra apie 389 Eur, įskaičius vaiko pinigus (2024 m. išmoka vaikui (vaiko pinigai) - 122,50 Eur) apie 327 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl būdamas sveikas ir darbingas, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo nepilnamečio sūnaus poreikius. Manau, kad atsakovas yra pajėgus teikti prašomą 350 Eur išlaikymą sūnui. Tokio dydžio išlaikymas žymiai palengvintų ieškovei materialinę naštą išlaikant ir tenkinant būtiniausius minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.
Atsakovas E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2025-04-10 asmeniškai (b.l.14 dok-5692).
Teisminio nagrinėjimo metu (2025-07-08 d.) atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) j. a. k. 188752021, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaiko poreikiais. Tarnyba neprieštarauja ieškiniui (b.l. 16-17 dok-63407).
Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka vaiko interesus ir turėtų būti tenkinamas arba tenkinamas iš dalies; atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie pragyvenimo Lietuvoje lygį, taip pat į teismų praktikoje suformuotą orientacinį minimalaus vaiko poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydį (pusė neto minimalios mėnesio algos iš kiekvieno iš tėvų), ieškovės prašomas nustatyti tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydis, 350 Eur/mėn., galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
Nurodė, kad Tarnybai šalys yra žinomos dėl tarpusavio nesutarimų ir konfliktų, apie kuriuos Tarnybai pranešė policija. Tarnyba 2025-04-08 atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, atitinkamai inicijavo tėvams atvejo vadybą.
Šios išvados rengimo metu Tarnybos atstovė apsilankė A. G. gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė su (duomenys neskelbtini) gyvena savo motinos namuose- (duomenys neskelbtini). Name yra visi patogumai, šildomas namas kietuoju kuru. Būstas kuklus, reikalaujantis kapitalinio remonto, bet tvarka namuose palaikoma tvarka. Ieškovė teigė, jog būstas neseniai įgytas ir planuojami remonto darbai. Ieškovės ir vaiko kambaryje yra (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte yra erdvus kambarys, kuriame ieškovė su vaiku leidžia laiką; yra (duomenys neskelbtini). Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos (duomenys neskelbtini).
Apsilankymo metu (duomenys neskelbtini). Vaiko sveikatos priežiūrą vykdo (duomenys neskelbtini) poliklinika.
Su atsakovu susiekus telefonu E. A. paaiškino, kad laikinai jis apsigyveno pas savo seserį, tačiau, jei yra reikalinga apsilankyti, jis galėtų susitikti tik po (duomenys neskelbtini). Dėl apsilankymo datos buvo susitarta. Atsakovas paskambino 2025-04-22, bei pranešė, jog jis yra skubiai iškviestas į darbą, todėl susitikti nepavyks, labai dėl to apgailestauja. Atsakovas sako, jog jam labai svarbu išlaikyti darbo vietą. Taip pat atsakovas informavo, kad greitu laiku (galimai jau kitą savaitę) jis ketina išsinuomoti savo butą. Atsakovas pažymi, kad jis ieškinyje nurodytu adresu negyvena. Atsakovas sako, kad viskas vyksta labai greitai – nuo to laiko, kai ieškovė jį tiesiog išvarė, praėjo trumpas laiko tarpas, tačiau įvykių būta daug, jis jau bendravo su daugybę specialistų. Atsakovas teigia, kad jis sutinka (ir visada sutiko) su savo vaiko išlaikymu 350,00 Eur, jis dėl to tikrai nesiginčys, nes tai yra jo vaikas, jis vaiką labai myli ir dėl išlaikymo jam nekyla klausimų. Atsakovas sako, kad norėjo su ieškove viską susitarti gražiuoju, tačiau ieškovė nesileidžia į kalbas, didelę įtaką ieškovei daro ir kiršina jų tarpusavio santykius jos artimieji. Tačiau atsakovas prideda, kad su ieškove nesutaria dėl bendravimo su vaiku. Atsakovas teigia, kad ieškovė su vaiku matytis neleidžia, vaiką jis matė tik prieš mėnesį. Jis yra pranešęs ieškovei savo darbo grafiką, jis (duomenys neskelbtini), tačiau į jo darbo grafiką ieškovė neketina atsižvelgti.
Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 22, dok-103648).
Ieškinys tenkintinas visiškai
Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų T. A., gimusį (duomenys neskelbtini) d., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu ji bendro ūkio nevedė ir netvarkė, bendro šeimos gyvenimo negyveno taip pat. Atsakovas vaiko tėvystę pripažino geruoju, tačiau jokio vaiko išlaikymo neteikė. Šiuo metu nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškovė.
Ieškiniu ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskirti vaiko motiną (ieškovę) sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu (2025-07-08) sutiko su ieškiniu visiškai, pagal savo finansines išgales gali mokėti 350 Eur vaiko išlaikymo.
Teisinis bylos įvertinimas
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis. Teismų praktika dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakankamai gerai išplėtota.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).
Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarančios 1038 Eur, kas atskaičius mokėtinus mokesčius sudaro apie 777,39 Eur).
Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).
Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,90 Eur/2 = 327,45 Eur).
Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-2, dok-9506), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jo poreikiai pagal surašytą lentelę sudaro 700 Eur, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo 50 proc. -350 Eur, o likusią vaiko išlaikymo analogišką dalį (350 Eur) padengs ieškovė.
Atsakovas su ieškovės nurodytomis išlaidomis sutiko visiškai ir nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis (nuo (duomenys neskelbtini) d. pajamos iš (duomenys neskelbtini)) leidžia jam mokėti nurodyto dydžio vaiko išlaikymą (350 Eur/mėn.), jis kitų išlaikytinių (vaikų) neturi.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį (atsakovas dirba ir gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini), kitų vaikų/išlaikytinių neturi, yra jauno ir darbingo amžiaus vyras), atsakovo sutikimą mokėti didesnio dydžio išlaikymo sumą sūnui, t. y. 350 Eur, o ne 327 Eur/mėn., atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas vertina, kad 350 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška. Taigi, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai, 350 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui priteisiamas iš tėvo (atsakovo) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 04 d.) iki sūnaus T. A. pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 95 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: (350 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 95 Eur (CPK 79 str,. 80 str.).
Ieškovė patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą pagal (duomenys neskelbtini), 2025-07-08 d. pateiktus teismui 2025-03-25 teisinių paslaugų teikimo sutartį (2.1. p. numato, kad šia Sutartimi numatytos paslaugos įvertintos: už dokumentų parengimą dėl išlaikymo priteisimo – 350 Eur) bei sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šis ieškovės procesinis prašymas atmestinas, atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimą, kuris gerai išplėtotas.
Taip, pagal kasacinio teismo praktiką atlyginimas už procesinio dokumento parengimą, kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies.
CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalimi, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnio 1 dalyje.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant šias proceso teisės normas ir pasisakant dėl galimybės atlyginti laimėjusiai šaliai jos patirtas atstovavimo ir (ar) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, sumokėtas ne advokatui ar advokato padėjėjui, o kitai teisėtai veiklą vykdančiai įmonei, yra nurodyta, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-106-248/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 12,25 Eur ir priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.)
Sprendimui įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-04 d. nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas) naikintinos (b.l. 10-11) (CPK 150 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. A. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnaus T. A. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-04-04 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti E. G. a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
E. G. prašymą priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-04 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos; paskirti ieškovę E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. A. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,25 Eur (dvylika Eur 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo E. A. a. k. (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.