Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-5-606/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: 1A-5-606/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00026-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Edita Lapinskienė (pirm.), Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis: E. B., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Plumingas"
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Advokatai: Jovita Usonytė

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-606/2022

Teisėja Rasa Stonkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00026-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.1.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 8 723,59 Eur turtinei žalai atlyginti, o nesant galimybės priteisto civilinio ieškinio išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, priteistas civilinis ieškinys subsidiariai išieškotinas iš E. B..

Iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 3 888,34 Eur turtinei žalai atlyginti, o nesant galimybės priteisto civilinio ieškinio išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, priteistas civilinis ieškinys subsidiariai išieškotinas iš E. B..

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir uždara akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. (dirbusiai nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 24 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S. (dirbusiai nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. balandžio 7 d.) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. D. (apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2015 m. gegužės 13 d.), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Dėl šios priežasties, buhalterės A. B., L. S. ir I. D., būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 2 atvejais nepagrindė darbuotojui R. S. iš viso 359,32 Eur priskaityto ir 225 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.1.1. už 2017 m. lapkričio mėnesį priskaityto 140,34 Eur ir išmokėto 75 Eur darbo užmokesčio;

1.1.2. už 2018 m. sausio mėnesį priskaityto 218,98 Eur ir išmokėjo 150 Eur darbo užmokesčio;

1.2. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui V. D. iš viso 6 698,15 Eur priskaityto ir 4 875,59 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.2.1. už 2015 m. vasario mėnesį 528,95 Eur priskaityto ir 385,29 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.2. už 2015 m. birželio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.3. už 2015 m. liepos mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.4. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.5. už 2015 m. rugsėjo mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.6. už 2015 m. lapkričio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.7. už 2015 m. gruodžio mėnesį 540,39 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.8. už 2016 m. sausio mėnesį 556,25 Eur priskaityto ir 399 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.9. už 2016 m. vasario mėnesį 577,40 Eur priskaityto ir 414 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.10. už 2016 m. kovo mėnesį 585,43 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.11. už 2016 m. birželio mėnesį 605,61 Eur priskaityto ir 434 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.2.12. už 2016 m. liepos mėnesį 408,15 Eur priskaityto ir 294 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui G. P. iš viso 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.3.1. už 2015 m. vasario mėnesį 798,02 Eur priskaityto ir 589,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.2. už 2015 m. birželio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.3. už 2015 m. liepos mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.4. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.5. už 2015 m. rugsėjo mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.6. už 2015 m. lapkričio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.7. už 2015 m. gruodžio mėnesį 797,62 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.8. už 2016 m. sausio mėnesį 820,26 Eur priskaityto ir 599 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.9. už 2016 m. vasario mėnesį 841,41 Eur priskaityto ir 614 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.10. už 2016 m. kovo mėnesį 849,46 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.11. už 2016 m. birželio mėnesį 877,65 Eur priskaityto ir 639,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.3.12. už 2016 m. liepos mėnesį 615,74 Eur priskaityti ir 454 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 13 atvejų nepagrindė darbuotojui V. A. iš viso 3 596,77 Eur priskaityto ir 2 744,50 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais:

1.4.1. už 2015 m. liepos mėnesį 90,17 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.2. už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 208,05 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.3. už 2015 m. rugsėjo mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.4. už 2015 m. spalio mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.5. už 2015 m. lapkričio mėnesį 336,94 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.6. už 2015 m. gruodžio mėnesį 269,07 Eur priskaityto ir 219,70 išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.7. už 2016 m. sausio mėnesį 352,62 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.8. už 2016 m. vasario mėnesį 342,99 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.9. už 2016 m. kovo mėnesį 394,92 Eur priskaityto ir 280 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.10. už 2016 m. birželio mėnesį 355,43 Eur priskaityto ir 252 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.11. už 2016 m. liepos mėnesį 159,38 Eur priskaityto ir 113 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.12. už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 370,75 Eur priskaityto ir 296 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.4.13. už 2016 m. rugsėjo mėnesį 91,21 Eur priskaityto ir 83 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 6 atvejais nepagrindė darbuotojui L. P. iš viso 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

1.5.1. už 2017 m. rugsėjo mėnesį 208,86 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.2. už 2017 m. spalio mėnesį 213,99 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.3. už 2017 m. lapkričio mėnesį 213,16 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.4. už 2017 m. gruodžio mėnesį 197,36 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.5. už 2018 m. sausio mėnesį 218,98 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

1.5.6. už 2018 m. kovo mėnesį 291,34 Eur priskaityto ir 200 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

1.6. Šiems darbuotojams laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis 45 atvejais. Taip E. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. E. B. nuteistas ir už tai, kad siekdamas išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininku, kuris laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016 m. vasario 15 d. būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – „Mokesčių mokėtojo pareigos” – privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 3 848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S. bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įvykusias ūkines, finansines operacijas penkiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 45 atvejais išmokėtą darbo užmokestį, iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais, dėl to buhalterės, būdamos suklaidintos, darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso priskaičiuoto 21 811,39 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (forma FR0572) ir mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSDĮ suma“ – deklaravo 21 082,09 Eur mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3 684,46 Eur mažiau, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSD suma” – deklaravo 729,30 Eur mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau ir iš jų:

2.1. 2015 m. vasario mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 326,97 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 232,46 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.1. 2015 m. birželio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 415,53 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 248,74 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.2. 2015 m. liepos mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 521,51 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,78 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.3. 2015 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 623,58 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,06 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.4. 2015 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 743,96 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 310,82 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.5. 2015 m. spalio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 312,62 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 59,09 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.6. 2015 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 752,47 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 306,82 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.7. 2015 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 607,08 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 203,36 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.8. 2016 m. sausio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 729,13 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,49 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.9. 2016 m. vasario mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 761,80 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,23 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.10. 2016 m. kovo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 829,81 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 345,72 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.11. 2016 m. birželio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 838,69 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 347,50 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.12. 2016 m. liepos mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1 183,27 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 215,76 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.13. 2016 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 370,75 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 41,38 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.14. 2016 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 91,21 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų;

2.1.15. 2017 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 208,86 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 40,06 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.16. 2017 m. spalio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 213,99 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 44,73 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.17. 2017 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 353,50 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 60,86 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.18. 2017 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 197,36 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,60 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.19. 2018 m. sausio mėnesio deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 437,96 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 98,54 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

2.1.20. 2018 m. kovo mėnesio deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 291,34 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 65,12 Eur išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų.

2.2. Be to, E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininkas, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, ir nuo 2016 m. vasario 15 d. būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia, pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, reikalavimus, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, iš viso 8 723,59 Eur, pateikė 21 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21 811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11), ir iš viso 8 723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), iš jų:

2.2.1. 2015 m. kovo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 415,53 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 530,52 Eur įmokų;

2.2.2. 2015 m. liepos mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 326,97 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 565,93 Eur įmokų;

2.2.3. 2015 m. rugpjūčio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 521,51 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 608,30 Eur įmokų;

2.2.4. 2015 m. rugsėjo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 623,58 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 649,11 Eur įmokų;

2.2.5. 2015 m. spalio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 743,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 697,23 Eur įmokų;

2.2.6. 2015 m. lapkričio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 312,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 124,98 Eur įmokų;

2.2.7. 2015 m. gruodžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 752,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 700,64 Eur įmokų;

2.2.8. 2016 m. sausio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 607,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 642,51 Eur įmokų;

2.2.9. 2016 m. vasario mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 729,13 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 691,31 Eur įmokų;

2.2.10. 2016 m. kovo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 761,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 704,37 Eur įmokų;

2.2.11. 2016 m. balandžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 829,81 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 731,55 Eur įmokų;

2.2.12. 2016 m. liepos mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 838,69 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 735,11 Eur įmokų;

2.2.13. 2016 rugpjūčio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1 183,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 473,07 Eur įmokų;

2.2.14. 2016 m. rugsėjo mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 370,75 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 148,23 Eur įmokų;

2.2.15. 2016 m. spalio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 91,21 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 36,47 Eur įmokų;

2.2.16. 2017 m. spalio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 208,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 83,91 Eur įmokų;

2.2.17. 2017 m. lapkričio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 213,99 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 85,98 Eur įmokų;

2.2.18. 2017 m. gruodžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 353,50 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 142,04 Eur įmokų;

2.2.19. 2018 m. sausio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 197,36 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 79,30 Eur įmokų;

2.2.20. 2018 m. vasario mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 437,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 175,97 Eur įmokų;

2.2.21. 2018 m. balandžio mėnesio pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 291,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir laukeliuose S5 ir A12 deklaravo mažiau 17,06 Eur įmokų.

2.3. E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, siekdamas išvengti įmokų sumokėjimo į garantinį fondą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“ – laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3 darbuotojams nuo 20 108,38 Eur priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20 108,38 x 0,2%) įmokų, iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur, 2016 m. – 17,61 Eur.

2.3.1. Taip E. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. B., kaltinamą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; spręsti klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės; tuo atveju, jeigu aukštesnysis teismas laikys, kad E. B. veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tada skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria patenkinti civiliniai ieškiniai, panaikinti, ir civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; pripažinus E. B. nekaltu, išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių apribojimo į turtą.

3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atskleidžiant pagrindinius nusikaltimų sudėties požymius. Todėl šiuo klausimu apeliantas ginčo nekelia ir negali kelti. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąryšį, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir padarė išvadas, didžiąja dalimi neatitinkančias bylos aplinkybių.

3.2. Apeliantas pažymi, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies, tos pozicijos laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje. Nors jis ir galėjosi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepripažino švelninančia atsakomybę aplinkybe.

Dėl 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo

3.3. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jo kaltę pagrindžia 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1). Teigia, kad pareigūno tarnybinis pranešimas yra procesinis dokumentas, juo pradedamas ikiteisminis tyrimas, kai nustatomi galbūt nusikalstamos veikos požymiai (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas sutinka, kad pagal pranešime užfiksuotus duomenis ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas, pareigūnas turėjo duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Tačiau jeigu pareigūnas savo tarnybiniame pranešime tvirtina, kad surinktų žvalgybinių duomenų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams moka oficialų 500 Eur atlyginimą ir papildomai 300 Eur „vokelyje“, tai šis tarnybinis pranešimas prieštarauja jau byloje apklaustų liudytojų parodymams. Pareigūno tvirtinimu, E. B. vedamuose užrašuose pasirašinėdavo ir darbuotojai, dirbę konkrečiame objekte ir gavę dalį darbo užmokesčio „vokelyje“, tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo nustatyta, tokių duomenų nėra. Byloje esančiuose E. B. užrašų knygutėse nėra dirbusių darbuotojų parašų, yra tik pažymėta, kad atskirais laikotarpiais buvo skaičiuojamos tam tikros sumos, kurios galėjo būti mokamos darbuotojams. Byloje apklausus darbuotojus, didžioji dalis paaiškino, kad tokių sumų, nurodytų užrašų knygutėse, nėra gavę. Pareigūno tvirtinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai dirbo ir kiti asmenys, tačiau ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta. Todėl apeliantas daro išvadą, kad teismas neteisėtai pripažino pareigūno R. K. 2018 m. balandžio 16 d. tarnybinį pranešimą įrodymu, kai į tarnybinį pranešimą įrašyti duomenys, kurie neatitinka realios tikrovės, tai reiškia, kad teismas šiuo klausimu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Dėl specialisto išvados

3.4. Apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad jo kaltę pagrindžia FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-4-1990 (t. 4, b. l. 129–140, 141–193, t. 5, b. l. 1–54). Nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau, priimdamas sprendimą, jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017). Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 konstatuojama, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, tvirtinama, kad 45 atvejais 5 darbuotojams buvo išmokėta iš viso 16 040,88 Eur darbo užmokesčio, jis neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Specialisto išvada iš esmės parengta vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymų pagrindu, kurie aktualiu buhalterinės apskaitos tiriamu laikotarpiu, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistui nebuvo pateikti jo daryti rankraštiniai įrašai knygutėse. Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą tiesiogiai nagrinėjant teisme, jis tvirtino, kad tikrai mokėjo paminėtiems liudytojams neapskaitytą darbo užmokestį, tačiau tai nebuvo 45 atvejai, o iš viso buvo 26 atvejai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjančiam teismui jis sudarė ir pateikė 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėto atlyginimo darbuotojams grynaisiais pinigais ir dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Apeliantas šias suvestines sudarė išimtinai vadovaudamasis savo ankščiau vestais užrašais, dėl kurių specialisto išvadoje neatliktas joks vertinimas. Pagal sudarytą suvestinę, jis darbuotojams iš viso sumokėjo 6 193 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengiant sumokėti 928,95 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestį ir 2 477,52 Eur dydžio socialinio draudimo mokestį. Iš viso nesumokėtų mokesčių dydis 3 406,47 Eur.

3.5. Apeliantas nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesutiko su jam pateikta susipažinti specialisto išvada, ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio ir organizuojančio prokuroro prašė suvesti į akistatą su apklaustais liudytojais V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S., kad išsiaiškintų tiksliai, kokios sumos buvo sumokamos darbuotojams, po to atlikti papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimą, tačiau prokuroras 2019 m. liepos 11 d. nutarimu prašymus atmetė kaip nepagrįstus. Bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateikti motyvuoti argumentai dėl atlikto buhalterinės apskaitos tyrimo ir specialisto išvados, prašyta paskirti buhalterinės apskaitos ekspertizę, tačiau teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Nagrinėjamu atveju tiek prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjantis teismas pažeidė rungtyniškumo principą, pažeidė jo teisę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis gintis nuo pareikšto įtarimo, vėliau ir jam pareikšto kaltinimo, tai įtakojo neteisėto skundžiamo nuosprendžio priėmimą.

3.6. Apelianto tvirtinimu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu jis ir apklausti liudytojai V. A., G. P., V. D., L. P. bei R. S. būtų buvę suvesti į akistatą, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp jo ir šių apklaustų liudytojų, o vėliau ir atlikus pakartotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimą, tikėtina, kad byla būtų buvusi išnagrinėta greičiau ir objektyviau. Parengtos specialisto išvados ydingumas buvo akivaizdus, kai byloje buvo apklausti liudytojai, tvirtinę iš dalies priešingas aplinkybes, nei tai buvo fiksuojama ikiteisminio tyrimo metu. Todėl, apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino specialisto išvadą Nr. 04/12-2-4-1990, neįvertino šios išvados visų bylos duomenų kontekste (jo sudarytos suvestinės, apklaustų liudytojų parodymų ir kt.), tai reiškia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo specialisto išvadą pripažinti įrodymu baudžiamajame procese, dėl to padarė pažeidimą, numatytą BPK 20 straipsnio 5 dalyje.

Dėl liudytojo R. S. duotų parodymų

3.7. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 13 d. apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo priimamų darbuotojų instruktavimą, pildė įvairius žurnalus, priimdavo ir atleisdavo darbuotojus, vykdė darbų vadovo pareigas, bendraudavo su užsakovais. E. B. dirbo kaip darbų vadovas, skaičiuodavo ir skirstydavo atlyginimus darbuotojams, abu skaičiavo sąmatas. Be E. B. negalėjo priimti jokių sprendimų. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo minimalų atlyginimą, gaudavo pavedimu, grynaisiais nemokėdavo. Apie neapskaitytą atlyginimą, mokamą darbuotojams, sužinojo pirmą kartą. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad R. S. parodė, jog įmonė pinigų iš šono negalėjo gauti, darbuotojų atlyginimai skyrėsi, atlyginimas priklausys nuo atliktų darbų, pasiūlydavo atlyginimą darbuotojams, kiti darbuotojai nesutikdavo dirbti, mokėdavo apie 1 000 Eur, pats gaudavo nedidelį atlyginimą, nematė, kad kažkam atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, įmonėje buvo sunki situacija. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad liudytojas iš esmės pakartojo tuos pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, kad skaičiuodavo atlyginimus darbuotojams, darbuotojai norėdavo gauti 1 200 – 1 400 Eur atlyginimą, mano, kad darbuotojams atlyginimas galėjo sudaryti iki 1 000 Eur, tiksliai nežinojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojo K. S. parodymus įrašė, kad „darbuotojams mokėdavo apie 1 000 Eur per mėnesį“, t. y. darė kategoriškas išvadas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Tačiau apeliantas su tokia teismo padaryta išvada nesutinka.

3.8. Apeliantas nurodo, kad lyginant liudytojo R. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojas aiškino, kad skaičiuodavo darbo užmokestį. Tikrai byloje yra darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuose yra aiškiai matomas, koks darbo užmokestis darbuotojui buvo priskaičiuojamas ir koks išmokamas. Tačiau liudytojo įvardintų sumų, kad darbuotojui neva buvo skaičiuojamas ir išmokamas apie 1 000 Eur darbo užmokestis, buhalterinėje apskaitoje nėra. Hipotetiškai galima būtų vertinti, kad jeigu liudytojas R. S. skaičiuodavo darbuotojui apie 1 000 Eur darbo užmokestį į rankas, o tokių duomenų byloje nėra, tai tokiu atveju galima būtų tvirtinti, kad nusikalstamas veikas galėjo vykdyti ne tik jis (E. B.), tačiau ir R. S.. Nagrinėjamu atveju apeliantas patvirtina, kad tikrai R. S. skaičiuodavo darbo užmokestį darbuotojams, o neapskaitytą darbo užmokestį ir, kokio dydžio jis mokėjo darbuotojams, liudytojui R. S. buvo nežinoma, tai jis ir parodė savo pirminėje apklausoje. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio garso įrašo matyti, kad liudytojas R. S. aiškina apie savo manymą, jog darbo užmokestis darbuotojams galėjo būti apie 1 000 Eur, tai teismas, vadovaudamasis liudytojo „manymu“, šio liudytojo parodymus į nuosprendį įrašė „Darbuotojams mokėdavo apie 1000 Eur per mėnesį“, taip konstatuodamas teisiškai reikšmingą faktą. Tačiau tokia teisinė situacija nėra galima, kai teismas liudytojo manymą kategoriškai patvirtina, kai pats liudytojas faktinės aplinkybės apie neapskaitytą mokamą darbo užmokestį darbuotojams ikiteisminio tyrimo metu nieko nekalbėjo, o teisme išdėstė tik savo manymą. Taip pat, apelianto teigimu, be kita ko, lyginat teisiamojo posėdžio protokole trumpai išdėstytus liudytojo R. S. parodymus su garso įrašu, stebimi esminiai neatitikimai, nes tokio liudytojo pasakyto teiginio „Mes mokėdavome apie 1000 Eur“ nėra.

Dėl liudytojo G. P. duotų parodymų

3.9. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas G. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015–2016 metų laikotarpiu, atlyginimas buvo vedamas į asmeninę banko sąskaitą, su E. B. buvo susitarta, kad gaus ne mažiau, kaip po 1 000 Eur į rankas per mėnesį, 500–600 Eur pervedant į sąskaitą, o likusi dalis iki 1 000 Eur grynaisiais pinigais. Nurodė, kad tikslių išmokėtų sumų nepamena. Būdavo kartai, kai sumokėdavo mažiau, nei priklausydavo, tačiau tuos pinigus gaudavo vėliau, kartu su sekančiais mokėjimais. Konstatavo, kad visų sutartų pinigų nėra išmokėjęs. Kai nebūdavo darbo, E. B. liepdavo eiti nemokamų atostogų. Už gaunamus grynus pinigus niekur nepasirašydavo, žino, kad jis tai pasižymėdavo savo sąsiuvinyje. Skaitė, kad jam E. B. nėra išmokėjęs 1 000 Eur darbo užmokesčio. 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad G. P. parodė, jog darbo užmokestį mokėjo per banko kortelę, duodavo dar ir už kurą, gaudavo apie 1 000 Eur per mėnesį, tiek buvo sutarę. 200 Eur gaudavo grynaisiais, jei nesumokėdavo E. B. pinigų, tai nutraukdavo darbus, neišvažiuodavo į darbą dėl nesumokėto atlyginimo, į darbą nevažiuodavo dėl ligos, tada Sodra sumokėdavo pinigus. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad liudytojas G. P. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė objektus, kuriuose dirbo, patvirtino, kad mokėjo atlyginimą per banką, mokėjo už kelionę, suprato, kad dalį grynųjų pinigų gaudavo už kelionę. Darbo užmokestis buvo apie 1 000 Eur, kiek gaudavo į sąskaitą neprisiminė, būdavo 600–700–800 Eur, kitus 200 Eur gaudavo grynaisiais, gaudavo ne visą laiką 1 000 Eur, kiti asmenys matydavo, kaip E. B. išmokėdavo grynuosius pinigus, jis nesakydavo, už ką išmokėdavo grynuosius pinigus. Nedirbdavo, jeigu nebuvo mokami pinigai. Gaudavo pinigus už kurą, nes į darbą važiuodavo su savo automobiliu. Koks darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, neprisiminė, nes sutarties neskaitė. Būdavo atveju, kai neišvažiuodavo į darbą dėl nesumokėto darbo užmokesčio, apie tai pranešdavo E. B., ligos atveju, atostogų metu. Negalėjo įvardinti, bet buvo daug kartų, kai neišvažiuodavo į darbą. Nežinojo, ar į gautą sumą įėjo komandiruotpinigiai. Patvirtino, kad ne visais mėnesiais gaudavo 1 000 Eur, buvo nepriemoka, kuri gali susidaryti virš 1 000 Eur, nors tiksliai nėra suskaičiavęs. Nežinojo, kiek nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio galėjo sudaryti grynųjų pinigų, kuriuos išmokėjo E. B., tačiau negalėjo būti išmokėta grynųjų pinigų 3 000–4 000 Eur, nežinojo, kad neva gavo 7 245,79 Eur grynaisiais pinigais.

3.10. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje liudytojo G. P. parodymus įrašė taip: „Per mėnesį gaudavo apie 1000 Eur, nes taip buvo sutarę <...>. Dalį pinigų gaudavo į banko sąskaitą, dalį – grynais, t. y. 200 Eur <...> liko neišmokėta apie 1000 Eur, todėl išėjęs iš darbo kreipėsi į darbo inspekciją. <...> neprisiminė, ar minėjo pareigūnui apie pinigus kurui.“ Tačiau teismas į skundžiamą nuosprendį neįrašė G. P. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kiek tai susiję su paneigimu apie bendrą grynųjų pinigų išmokėjimo sumą. Todėl, apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

3.11. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio, darbuotojui G. P. nepagrindė 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Tačiau teisme liudytojas G. P. paneigė, kad gavo iš E. B. 7 245,79 Eur grynaisiais pinigais, parodė, kad gaudavo po 200 Eur degalams, kai reikėdavo vykti į darbą savo automobiliu. Todėl apeliantas daro išvadą, kad liudytojo G. P. duoti parodymai esmingai skiriasi nuo specialisto išvadoje padarytų skaičiavimų, tai reiškia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai darė išvadas, jog G. P. buvo 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur dydžio išmokėtas nepaskaitytas darbo užmokestis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be kita ko, liudytojo parodymai nebuvo sulyginti su rankraštiniais įrašais užrašų knygutėse, teismui apsiribojant formaliu vertinimu.

Dėl liudytojo V. D. duotų parodymų

3.12. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas V. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2015–2016 metų laikotarpiu, atlyginimas buvo mokamas į asmeninę banko sąskaitą ir dalis atlyginimo buvo išmokama grynaisiais. Grynuosius pinigus gaudavo iš E. B., kiek gaudavo kas mėnesį, neprisiminė, o atlyginimas būdavo ne mažesnis kaip 800 Eur per mėnesį. Nors ir buvo susitarta su E. B., tačiau jis susitarimo nesilaikė ir mokėdavo mažiau, išmokos grynaisiais galėjo siekti nuo 200 iki 300 Eur per mėnesį. Už gaunamus grynuosius pinigus niekur nepasirašinėdavo, nėra net skaičiavęs, kiek E. B. jam yra išmokėjęs grynaisiais pinigais. Iš darbo išėjo dėl to, kad nuolat vėluodavo sumokėti atlyginimą, pažadų nesilaikymo bei dėl darbų trūkumo, nes buvo priversti eiti neapmokamų atostogų. 2020 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad V. D. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas buvo E. B., atlyginimas buvo 500 Eur, pinigus pervesdavo į sąskaitą, kartais nedirbdavo, nes nebūdavo darbų, grynaisiais pinigais jam niekas nemokėjo, kai davė parodymus pareigūnui, geriau prisiminė. Gaudavo už kurą, kai važiuodavo su savo mašina, manė, kad atlyginimas gaudavosi 600 ar 700 Eur. Duotų parodymų pareigūnui neperskaitė, nes nelabai buvo įdomus protokolas. E. B. jokių pretenzijų neturi, neprisiminė, ar 2015 metais gavo grynųjų pinigų, gaudavo pinigus tik už kurą, neprisiminė, kiek gavo 2015 metais grynųjų pinigų. Teismas liudytojo parodymus pagarsino. Iš byloje esančio garso įrašo matyti, kad liudytojas V. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. B. buvo vadovas, dirbo santechniku, nurodė objektus, kuriuose dirbo. Darbo užmokestį mokėdavo į sąskaitą, grynaisiais nėra gavęs. Įsidarbindamas kalbėjo su R. S., derėjosi dėl atlyginimo su darbdaviu, neprisiminė, nes praėjo 5 metai. Patvirtino, kad gaus ir gavo 500 Eur. Negalėjo atsakyti, ar duoti parodymai pareigūnui yra teisingi. Patvirtino, kad E. B. mokėdavo 200–300 Eur už kurą, už gautus pinigus niekur nepasirašydavo. Su papildomai išmokėtais pinigais iš viso gaudavosi 600–700 Eur. Kvitų už degalus direktoriui (E. B.) neatiduodavo. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, spaudimo niekas nedarė, protokole parašai yra jo. (Gynėjas prašė negarsinti protokolo, prašė leisti užduoti klausimus apklausiamam liudytojui. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojo parodymai skiriasi.). Patvirtino, kad savo apklausos protokolo neskaitė, nes nebuvo įdomu, buvo seni laikai. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. B. neturi. Ar gavo 2015 metais vasario mėnesį grynųjų pinigų, nežinojo. Ar gavo grynųjų pinigų birželio mėnesį, neprisiminė. Liepos, rugpjūčio mėnesiais taip pat neprisiminė. Ar gavo 2015 metais iš viso kokią sumą, nežinojo, galėjo gauti už kurą. Kiek tai galėjo būti, nežinojo. Neprisiminė, kiek per 2016 metus iš E. B. gavo grynųjų pinigų. Ar gavo per 6 000 Eur grynųjų pinigų, liudytojas atsakė, kad negavo. Sutiko, kad 6 000 Eur yra didelė suma, tačiau tiek pinigų tikrai negavo. Tvirtino, kad gavo „biški“. Į darbą važiuodavo automobiliu kartu su G. P.. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus ir uždavus klausimą, ar parodymai yra teisingai užrašyti, šis atsakė, kad parodymai yra teisingi. Tačiau dar kartą patvirtino, kad kažkiek tai E. B. „dadėdavo“, ir tai būdavo tik už kurą. Negalėjo apsispręsti, kurie jo parodymai yra teisingi. Liudytojas dar kartą į prokuroro užduotus klausimus patvirtino, kad gaudavo 500 Eur, o 200–300 Eur už kurą. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu minėjo pareigūnui, kad dalį pinigų gaudavo už kurą.

3.13. Apeliantas nurodo, kad teismas į skundžiamą nuosprendį liudytojo V. D. parodymus įrašė „Jo atlyginimas, kurį jam pervesdavo į sąskaitą, buvo 500 Eur. Grynais pinigais jam nemokėjo. Papildomai iš E. B. gaudavo pinigų už kurą [...j gaudavo 600 Eur ar 700 Eur [...j duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir kad jie yra teisingi (t. 5, b. l. 74), tačiau jų prieš pasirašydamas neperskaitė. Manė, kad sakė tyrėjai apie pinigus už kurą.“ Tačiau teismas į skundžiamą nuosprendį neįrašė teisiamajame posėdyje duotų V. D. parodymų, kiek tai susiję su paneigimu apie bendrą grynųjų pinigų išmokėjimo sumą, t. y. kad jis iš E. B. negavo iš viso per 6 000 Eur.

3.14. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio darbuotojui V. D. nepagrindė 6 698,15 Eur priskaityto ir 4 875,59 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Liudytoją V. D. tiesiogiai apklausiant teisme, liudytojas paneigė, kad iš E. B. gavo grynųjų pinigų per 6 000 Eur, patvirtino, kad gaudavo tik po 200 Eur degalams, kai reikėdavo vykti į darbą savo automobiliu. Specialistas savo išvadoje nepasisakė apie E. B. rankraštinius įrašus užrašų knygutėje tiek, kiek tai buvo susiję su šiuo liudytoju.

3.15. Apeliantas daro išvadą, kad liudytojo V. D. duoti parodymai esmingai skiriasi nuo specialisto išvadoje padarytų skaičiavimų, tai reiškia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai darė išvadas, jog V. P. buvo 6 698,15 Eur priskaityto ir 4 875,59 Eur dydžio išmokėtas darbo užmokestis, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

Dėl liudytojo R. S. duotų parodymų

3.16. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d., dėl darbo tarėsi su E. B., susitarta, kad bus mokama 50 Eur per dieną, atėmus privalomus mokesčius, per mėnesį gaudavosi nuo 750 iki 790 Eur, galėdavo gauti ir daugiau, tačiau neišdirbdavo viso mėnesio, nes daug būdavo atvejų, kai neatvykdavo į darbą dėl asmeninių priežasčių. Atlyginimo dalis nebuvo mokama grynaisiais pinigais, tvirtino, kad iš E. B. grynaisiais pinigais gavo 150 Eur, už šiuos pinigus jis niekur nepasirašė. 2017 metais lapkričio mėnesį iš E. B. gavo 75 Eur, kai buvo pasiūlyta padirbėti šeštadienį. 2020 m. vasario 13 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad liudytojas R. S. faktiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.17. Apeliantas sutinka, kad R. S. per du kartus išmokėjo 225 Eur grynaisiais pinigais, jų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, ginčo dėl to nėra.

Dėl liudytojo L. P. duotų parodymų

3.18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 8 d. apklaustas kaip liudytojas L. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, sutiko su pasiūlymu dirbti bendrovėje už 50 Eur per dieną, atlyginimas buvo pervedamas į banko asmeninę sąskaitą, jis buvo mokamas per du kartus, dalis – 800 Eur į asmeninę sąskaitą, dalis – 150 Eur grynaisiais pinigais, kartais būdavo ir daugiau, bet tikslių sumų neprisiminė. Liudytojas supažindintas su atlyginimo mokėjimo žiniaraščiais, paaiškino, ką reiškia įrašyti skaičiai ties jo pavarde. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. P. apklaustas nebuvo, jo 2018 m. spalio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti. Skundžiamame nuosprendyje teismas citavo liudytojo L. P. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, laikė, kad šie parodymai gali būti byloje kaip įrodymas. Tačiau apeliantas nesutinka su šia teismo padaryta išvada, nes grynųjų pinigų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, L. P. tiek neišmokėjo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 metų kovo mėnesio darbuotojui L. P. nepagrindė 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Tačiau iš jo sudarytos suvestinės matyti, kad faktiškai L. P. buvo išmokėta 550 Eur grynaisiais pinigais. Specialistas netyrė rankraštinių jo (E. B.) įrašų užrašų knygutėse, nes šie duomenys jam pateikti nebuvo.

3.19. Apeliantas daro išvadą, kad teismas negalėjo imti už pagrindą L. P. parodymų, jo neapklausus teisme, šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai „tikslių sumų neprisimenu“ negalėjo būti teisinis pagrindas specialisto išvadoje konstatuoti 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto jam darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, todėl teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

Dėl liudytojo V. A. duotų parodymų

3.20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 15 d. apklaustas kaip liudytojas V. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015 metų vasarą santechniko pareigose, atlyginimas buvo aptartas su E. B., sutarė, kad gaus 600 Eur su galimybe uždirbti daugiau. Atlyginimas buvo mokamas dviem dalimis, viena dalis buvo pervedama į banko sąskaitą, o kitą dalį gaudavo grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų dalis buvo įvairi, galėjo siekti iki 200 Eur per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo parodytos E. B. pildytos užrašų knygutės, patvirtino, kad prie jo vardo ir pavardės įrašytos sumos atitinka jam išmokėtas į sąskaitą ir grynaisiais pinigais sumas. Tvirtino, kad dalis grynųjų pinigų buvo mokama už kurą. Visi duomenys, užfiksuoti užrašų knygelėse, yra teisingi, išskyrus tas vietas, kur sumos buvo didelės, nes tokių pinigų jis negavo. 2020 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad liudytojas V. A. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. B. buvo vadovas, gaudavo 400 Eur darbo užmokestį, kitas atlyginimas nebuvo mokamas, viskas buvo mokama į kortelę, tik gaudavo papildomai už kurą, už kelią 50 Eur. Jis neskaitė protokolo, kai pasirašė ikiteisminio tyrimo metu, knygos buvo rodomos pas policijos pareigūną, pinigų sumas matė, tačiau tai buvo direktoriaus planai, kiek mokėti, tačiau tokių sumų jis negaudavo. Pareigūnui sakė, kad negaudavo tokių sumų, grynuosius pinigus gavo tik už kurą, kartą per mėnesį. Teisme parodymus duoda laisva valia, neprisiminė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį būtų gavęs 150 Eur, spalio mėnesį pinigų negavo, sumų, kuriuos vardijo gynėjas, nėra gavęs. Į prokuroro klausimą liudytojas atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas negrasino, nedarė poveikio, nėra iš kaltinamojo gavęs grynųjų pinigų, nėra gavęs iš kaltinamojo grynųjų pinigų. Teismui pagarsinus liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino duotus parodymus. Į užduotus klausimus, kokias sumas E. B. mokėjo grynaisiais pinigais, atsakyti negalėjo, kaip ir nurodyti mokėjimo vietos. Neprisiminė prie kokių aplinkybių jam buvo sumokėti grynieji pinigai.

3.21. Apeliantas nurodo, kad teismas į skundžiamą nuosprendį liudytojo V. A. parodymus įrašė, kad „Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad tada geriau prisiminė įvykius. Prieš pasirašydamas apklausos protokolą, jo neperskaitė. Pažymėjo, kad nei tada, nei dabar jam nebuvo daromas poveikis. Taip pat nurodė, kad jis nebuvo gavęs tokių sumų, kurios pažymėtos E. B. knygutėse.“

3.22. Apeliantas taip pat nurodo, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio darbuotojui V. A. nepagrindė 3 596,77 Eur priskaityto ir 2 744,50 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Specialistas šioje dalyje netyrė rankraštinių jo (E. B.) įrašų ir apie tai nieko nepasisakė.

3.23. Nagrinėjamu atveju apeliantas pastebi liudytojo V. A. duotų parodymų esminius skirtumus, kai ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino apie gautas sumas grynaisiais pinigais, o bylą nagrinėjant teisme, liudytojas grynųjų pinigų gavimą paneigė. Tik teismui intensyviai priminus apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, liudytojas, neturėdamas kito pasirinkimo, pradėjo aiškinti priešingai, kad ikiteisminio tyrimo metu, nors ir neskaitęs protokolo, parodymus davė teisingus. Tačiau pabandžius detalizuoti grynųjų pinigų perdavimo atvejus, liudytojas nieko negalėjo apie tai paaiškinti. Patvirtino, kad tokių grynųjų piniginių sumų, kurios buvo fiksuojamos E. B. užrašų knygutėse, jis negavo. Teismas, nepašalindamas prieštaravimų kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, laikė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tačiau su tokiomis išvadomis apeliantas nesutinka, mano, kad duotus parodymus galima vertinti kritiškai, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas buvo šališkas, siekė bet kokiomis priemonėmis pagrįsti kaltinimą, pareikštą jam (apeliantui).

Dėl užrašų knygučių

3.24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė jo (E. B.) užrašų knygutėmis, kuriose įvairiais laikotarpiais prie darbuotojų vardų ir pavardžių buvo fiksuojami jo (E. B.) padaryti paskaičiavimai. Tačiau teismas šių užrašų knygučių neištyrė, knygutėse esančių duomenų nelygino su liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais, nepašalino prieštaravimų, kurie yra itin akivaizdūs. Pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir rengiant specialisto išvadą, specialistas taip pat netyrė jo (E. B.) rankraštinių įrašų, esančių jo užrašų knygutėse, nelygino padarytų įrašų su liudytojų parodymais. Todėl, apelianto nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neatsakant į esminius suformuluotus klausimus užduotyje. Teismas, netirdamas užrašų, esančių jo užrašų knygutėse, o tik paviršutiniškai pasisakydamas, kad apelianto kaltė įrodinėjama ir užrašų knygutėmis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu.

Dėl kaltinamojo akto

3.25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016 ir kt).

3.26. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, aiškiai buvo atskleista, kad į kaltinamąjį aktą įrašyti duomenys, kurie neatitinka realios tikrovės, arba į kaltinamąjį aktą įrašyti tie duomenys, kurie yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, kurie galėjo turėti reikšmės objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimui ir skundžiamo nuosprendžio priėmimui.

3.27. Baudžiamojo proceso įstatymai draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012). Taip pat in dubio pro reo principas įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (kasacinė nutartis Nr.2K-177/2009).

Šalies argumentai

3.28. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apelianto nuomone, galima daryti išvadas, kad kaltinamasis aktas surašytas neteisingai, pažeidžiant esminius BPK 219 straipsnio reikalavimus, tai sutrukdė teismui bylą išnagrinėti teisingai ir objektyviai, dėl to jis turėtų būti išteisintas pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl administracinės atsakomybės atskyrimo nuo baudžiamosios atsakomybės

3.29. Apelianto nuomone, buvo pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas, nes pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės atsakomybės. Apeliantui inkriminuotas buhalterinės apskaitos pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, pagal kurį būtina kilti baudžiamajai atsakomybei, laipsnio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-409/2011, 2K-161/2012, 2K-63/2014).

3.30. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) bei kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012, pažymi, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, o atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, svarbūs yra didesnį ar mažesnį veikos pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai. Negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-573/2012, 2K-324/2013).

3.31. Nusikaltimai – tai tik tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas yra ypač svarbus, nes ne bet kokia teisinė veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai, tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/20096, 2K-262/2011).

Šalies argumentai

3.32. Pirmosios instancijos teisme buvo aiškinama, kad E. B. padaryti neteisėti veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį, o ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šios svarbios aplinkybės net neaptarė.

Dėl civilinių ieškinių

3.33. Apelianto teigimu, jeigu laikyti, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo, tai tuomet pagal BPK taisykles, nuosprendžiu turėjo būti tinkamai išnagrinėti ir civiliniai ieškiniai.

3.34. Apelianto tvirtinimu, teismas civilinius ieškinius tenkino neatsižvelgęs į teisme ištirtus įrodymus, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, kurie buvo ir egzistavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje. Prieštaravimų byloje dar daugiau paaiškėjo, kai teismas pradėjo bylą nagrinėti iš esmės. Teismas nesivadovavo BPK nurodyta taisykle, kad tais atvejais, kai nėra galimybės civilinio ieškinio išspręsti, ieškiniai perduodami nagrinėti civilinio proceso tvarka. Geriausiu atveju teismas galėjo konstatuoti, kad apeliantas į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 3 406,47 Eur dydžio įmokų, tai ir buvo galima priteisti subsidiariai iš E. B..

3.35. Apeliantas supranta, kad kaltinamasis aktas buvo grindžiamas specialisto išvada, kuri parengta išimtinai vadovaujantis tik ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymais. Apklausti liudytojai teisme arba prieštaravo, kad gavo grynuosius pinigus, nurodytus kaltinime, arba aiškino, kad gavo ne tokias sumas, o daug mažesnes sumas, grynieji pinigai faktiškai didžiąja dalimi buvo mokami už kurą, vykstant į darbą ir atgal. Sumokėtos sumos nebuvo darbo užmokestis, tai faktinės išlaidos už kurą, nuo kurių mokesčiai neskaičiuojami. Teismui nevertinus specialisto išvados, nuosprendis galėjo būti jam (apeliantui) ir išteisinamasis. Apeliantas bet kokiu atveju nesutinka su patenkintais civiliniais ieškiniais, ir jeigu manyti, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal 222 straipsnio 1 dalį, tai tuomet civiliniai ieškiniai turi būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kad būtų neginčijamai nustatyta padaryta žala valstybės biudžetui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. B. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, savaime nereiškia, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai. Atsiliepimu prašoma nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja palaikė nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, tačiau kartu pažymi, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies, tos pozicijos laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje. Nors jis ir galėjosi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Nuteistasis E. B. sutinka su tuo, kad pagal tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas, pareigūnas turėjo duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Tačiau jeigu pareigūnas savo tarnybiniame pranešime tvirtina, kad surinktų žvalgybinių duomenų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams moka oficialų 500 Eur atlyginimą ir papildomai 300 Eur „vokelyje“, tai šis tarnybinis pranešimas prieštarauja jau byloje apklaustų liudytojų parodymams, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad jo vedamuose užrašuose pasirašinėdavo ir darbuotojai, dirbę konkrečiame objekte ir gavę dalį darbo užmokesčio „vokelyje“. Nuteistasis E. B. nurodo, kad nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 konstatuojama, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, tvirtinama, kad 45 atvejais 5 darbuotojams buvo išmokėta iš viso 16 040,88 Eur darbo užmokesčio, jis neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Specialisto išvada iš esmės parengta vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymų pagrindu, kurie aktualiu buhalterinės apskaitos tiriamu laikotarpiu, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau specialistui nebuvo pateikti jo daryti rankraštiniai įrašai knygutėse. Nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą tiesiogiai nagrinėjant teisme, jis tvirtino, kad tikrai mokėjo paminėtiems liudytojams neapskaitytą darbo užmokestį, tačiau tai nebuvo 45 atvejai, o iš viso buvo 26 atvejai, pagal jo sudarytą suvestinę, jis darbuotojams iš viso sumokėjo 6 193 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengiant sumokėti 928,95 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestį ir 2 477,52 Eur dydžio socialinio draudimo mokestį, iš viso nesumokėtų mokesčių dydis 3 406,47 Eur. Apelianto teigimu, liudytojas R. S. tik manė, jog darbuotojams buvo mokamas apie 1 000 Eur atlyginimas per mėnesį, tačiau teismas darė kategoriškas išvadas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Taip pat nurodoma kad liudytojas G. P. teisme paneigė, jog gavo iš E. B. 7 245,79 Eur grynaisiais pinigais, parodė, kad gaudavo po 200 Eur degalams, kai reikėdavo vykti į darbą savo automobiliu. Todėl apeliantas daro išvadą, kad liudytojo G. P. duoti parodymai esmingai skiriasi nuo specialisto išvadoje padarytų skaičiavimų, tai reiškia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu neteisingai darė išvadas, jog G. P. buvo 9 813,46 Eur priskaityto ir 7 245,79 Eur dydžio išmokėtas nepaskaitytas darbo užmokestis. Taip pat nurodoma, kad teisme liudytojas V. D. nepatvirtino, jog jis gavo 6 000 Eur, tvirtino, kad gavo „biški“, ir tai būdavo tik už kurą. Apeliantas sutinka, kad liudytojui R. S. per du kartus išmokėjo 225 Eur grynaisiais pinigais, jų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Apelianto teigimu, teismas negalėjo imti už pagrindą L. P. parodymų, jo neapklausus teisme, šio asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad „tikslių sumų neprisimenu“, negalėjo būti teisinis pagrindas specialisto išvadoje konstatuoti 1 343,69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto jam darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Apeliantas pastebi ir liudytojo V. A. duotų parodymų esminius skirtumus, kai ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino apie gautas sumas grynaisiais pinigais, o bylą nagrinėjant teisme, liudytojas grynųjų pinigų gavimą paneigė, patvirtino, kad tokių grynųjų piniginių sumų, kurios buvo fiksuojamos E. B. užrašų knygutėse, jis negavo. Nuteistojo E. B. teigimu, teismas neištyrė ir jo užrašų knygučių, knygutėse esančių duomenų nelygino su liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais, nepašalino prieštaravimų, kurie yra itin akivaizdūs. Apelianto tvirtinimu, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, aiškiai buvo atskleista, kad į kaltinamąjį aktą įrašyti duomenys, kurie neatitinka realios tikrovės, arba į kaltinamąjį aktą įrašyti tie duomenys, kurie yra prieštaringi ir nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, kurie galėjo turėti reikšmės objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimui ir skundžiamo nuosprendžio priėmimui. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas, nes pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nuo administracinės atsakomybės. Apeliantas nesutinka ir su patenkintais civiliniais ieškiniais, teigia, kad, jeigu manyti, jog jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal 222 straipsnio 1 dalį, tai tuomet civiliniai ieškiniai turi būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kad būtų neginčijamai nustatyta padaryta žala valstybės biudžetui.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (aktuali redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaip minėta, kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. sutinka su tuo, kad pagal tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas, pareigūnas turėjo duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Tačiau jeigu pareigūnas savo tarnybiniame pranešime tvirtina, kad surinktų žvalgybinių duomenų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams moka oficialų 500 Eur atlyginimą ir papildomai 300 Eur „vokelyje“, tai šis tarnybinis pranešimas prieštarauja jau byloje apklaustų liudytojų parodymams, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad jo vedamuose užrašuose pasirašinėdavo ir darbuotojai, dirbę konkrečiame objekte ir gavę dalį darbo užmokesčio „vokelyje“.

12. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 16 d. tarnybiniu pranešimu, pagal gautus kriminalinės žvalgybos duomenis, buvo pranešta dėl galbūt nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra E. B., turimais duomenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio darbuotojams dalis mokamo darbo užmokesčio nėra apskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. kiekvienam darbuotojui kas mėnesį prie oficialaus darbo užmokesčio E. B. papildomai sumoka maždaug 300 eurų dydžio atlyginimą „vokelyje“. Be to, kad E. B. savo užrašuose pasižymi, kokiame statybų objekte, kada ir koks darbuotojas dirbo, o kiekvieną dieną objekte dirbę darbuotojai juose pasirašo, taip patvirtindami, kad minėtame statybų objekte buvo ir dirbo. Minėtuose užrašuose yra ne tik oficialūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bet ir neoficialiai dirbantys asmenys, kuriems mokamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitomas darbo užmokestis. Pažymėtina, kad įvertinus surinktą informaciją, buvo daroma tik prielaida, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galbūt apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiamos ne visos gautos pajamos, kurios galbūt panaudojamos neoficialiam darbo užmokesčiui išmokėti, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1), t. y. šiuo atveju tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys buvo vada pradėti ikiteisminį tyrimą bei būtent ikiteisminio tyrimo metu ir buvo tiriamos visos aplinkybės, susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, kartu nustatinėjami ir galbūt mokamų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitomų darbo užmokesčių dydžiai.

13. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 nustatyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo padaryta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00026-18 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“: laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 45 atvejais išmokėjo 5 darbuotojų iš viso 16 040,88 Eur (2015 m. – 8 454,78 Eur, 2016 m. – 6 411,10 Eur, 2017 m. – 675,00 Eur, 2018 m. – 500 Eur) darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:

13.1. 21 811,39 Eur (2015 m. – 11 303,72 Eur, 2016 m. – 8 804,66 Eur, 2017 m. – 973,71 Eur, 2018 m. – 729,30 Eur) atlyginimo priskaitymo;

13.1.1. 16 040,88 Eur (2015 m. – 8 454,78 Eur, 2016 m. – 6 411,10 Eur, 2017 m. – 675,00 Eur, 2018 m. – 500 Eur) atlyginimo išmokėjimo, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, tai yra 45 atvejais, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

13.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ tai yra 45 atvejais, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., neužregistravo iš viso 16 040,88 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

13.3. Pagal Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00026-18 bylos medžiagą, negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 45 atvejais 5 darbuotojams išmokėjo iš viso 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais darbo užmokestį. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 129–140, 141–193, t. 5, b. l. 1–54).

14. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju – specialisto išvada, įrodomąja prasme yra vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilti – nusikalstamų padarinių buvimas – nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu.

15. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, jog pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sąlyginės specialisto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. teigia, kad specialisto išvada iš esmės parengta vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymų pagrindu, kurie aktualiu buhalterinės apskaitos tiriamu laikotarpiu, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau specialistui nebuvo pateikti jo daryti rankraštiniai įrašai knygutėse, knygutėse esantys duomenys nebuvo palyginti su liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais parodymais, nepašalinti prieštaravimai, kurie yra itin akivaizdūs. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą tiesiogiai nagrinėjant teisme, jis tvirtino, kad tikrai mokėjo paminėtiems liudytojams neapskaitytą darbo užmokestį, tačiau tai nebuvo 45 atvejai, o iš viso buvo 26 atvejai, pagal sudarytą suvestinę, jis darbuotojams iš viso sumokėjo 6 193 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengiant sumokėti 928,95 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestį ir 2 477,52 Eur dydžio socialinio draudimo mokestį, iš viso nesumokėtų mokesčių dydis 3 406,47 Eur.

17. Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. B. pripažino, kad jis bendrovėje viskam vadovavo, iš dalies apgaulingai vedė įmonės apskaitą, nes reikėjo išsilaikyti, sumažinti mokesčius, tačiau, jo teigimu, jis darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjo mažesnes sumas negu nurodytos kaltinime. Parodė, kad bendrovėje 2015 metais dienos uždarbis buvo 35 Eur, 2016 metais – 40 Eur, 2017 metais – 45 Eur, 2018 metais – 50 Eur. Atlyginimas buvo skaičiuojamas už praktiškai dirbtas dienas. Jis grynaisiais pinigais 2015 m. gruodžio mėnesį V. D. išmokėjo 400 Eur, 2016 m. sausio mėnesį – 250 Eur, 2016 m. vasario mėnesį – 400 Eur, 2016 m. kovo mėnesį – 310 Eur, 2016 m. birželio mėnesį – 70 Eur, t. y. iš viso 2016 m. – 830 Eur. G. P. išmokėjo 2015 m. rugpjūčio mėnesį – 150 Eur, 2015 m. rugsėjo mėnesį – 200 Eur, 2015 m. gruodžio mėnesį – 400 Eur, 2016 m. sausio mėnesį – 50 Eur, 2016 m. vasario mėnesį – 500 Eur, 2016 m. kovo mėnesį – 410 Eur, t. y. iš viso 2016 m. – 960 Eur. Pažymėjo, kad jis iš anksto nesitarė nei su V. D., nei su G. P., kad per mėnesį jiems bus išmokėta 800 Eur ar 1 000 Eur. V. A. išmokėjo 2015 m. liepos mėnesį – 150 Eur, 2015 m. rugpjūčio mėnesį – 150 Eur, 2015 m. lapkričio mėnesį – 250 Eur, 2016 m. sausio mėnesį – 350 Eur, 2016 m. vasario mėnesį – 250 Eur, 2016 m. kovo mėnesį – 280 Eur, 2016 m. birželio mėnesį – 252 Eur, 2016 m. rugpjūčio mėnesį – 296 Eur, iš viso 2016 m. 1 440 Eur. L. P. išmokėjo 2017 m. rugsėjo mėnesį – 100 Eur, 2017 m. spalio mėnesį – 100 Eur, 2017 m. lapkričio mėnesį – 100 Eur, 2017 m. gruodžio mėnesį – 100 Eur, 2018 m. sausio mėnesį – 150 Eur, iš viso 550 Eur. R. S. vieną kartą išmokėjo 75 eurus, vieną kartą – 150 Eur, t. y. iš viso 225 eurus. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pateikęs šiuos duomenis, bet tyrėja jam darė spaudimą, kad jis sutiktų su jos duomenimis. Paaiškino, kad nuo tų sumų, kurias pripažįsta, jis nesumokėjo mokesčių, nes jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Bendrovės buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikė deklaracijas VMI, Sodrai, ruošė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Buhalterija su grynaisiais pinigais nedirbo, priėjimą prie sąskaitos turėjo tik pavedimams. Atlyginimus iš kasos mokėjo jis, kai buvo pinigų, vienos atlyginimų mokėjimo dienos nebuvo. Atžymas darė tik savo knygutėje. Jei kasoje nebuvo pinigų, o darbuotojai reikšdavo nepasitenkinimą, mokėdavo iš dividendų. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje kai kurie skaičiai yra „paimti iš lubų“, nes žmonės buvo kerštingi ir davė neteisingus parodymus. Pažymėjo, kad kai kurie liudytojų parodymai yra netikslūs. Jam liudytojai, su kuriais jis draugiškai bendrauja, sakė, kad tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas. Tuos pinigus, kuriuos mokėjo, mokėjo iš asmeninių lėšų. Pinigai buvo gauti iš dividendų. Mokesčiams buvo sumokėti pinigai per pelno mokestį. Dividendai, kuriuos jis gavo, irgi buvo apmokestinti 15 procentų. E. B. gailisi patekęs į tokią situaciją (t. 7, b. l. 138–140).

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. teigia, kad liudytojas R. S. aiškino apie savo manymą, jog darbo užmokestis darbuotojams galėjo būti apie 1 000 Eur, tačiau teismas, vadovaudamasis liudytojo manymu, šio liudytojo parodymus į nuosprendį įrašė kaip faktą, be to, liudytojas faktinės aplinkybės apie neapskaitytą mokamą darbo užmokestį darbuotojams ikiteisminio tyrimo metu nieko nekalbėjo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. buvo apklaustas vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsniu 3 dalimi, todėl liudytojo nesaistė pareiga duoti galbūt sau nenaudingus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. S. parodymų nustatyta, kad bendrovėje darbuotojams buvo mokamas apie 1 000 Eur atlyginimas, jis patvirtino, jog žinojo, kad atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Liudytojas neprisiminė, kad darbuotojams būtų mokama už kurą, jis pats už kurą pinigų negaudavo (t. 7, b. l. 119–120). Pažymėtina, kad šiuo atveju liudytojo R. S. parodytą aplinkybę apie tai, kad bendrovėje darbuotojai gaudavo apie 1 000 Eur atlyginimą, parodė ir liudytojai G. P., R. S..

19. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo G. P. parodymų nustatyta, kad jis nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Dirbo penkias darbo dienas po aštuonias valandas, viršvalandžių nedirbo. Darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitą, dalis grynaisiais pinigais, t. y. 200 Eur. Per mėnesį gaudavo apie 1 000 Eur, nes taip buvo sutarę. Jis suprato, kad gauna 200 Eur kurui. E. B. apie sumokėtus grynuosius pinigus pasižymėdavo knygutėje. Darbo metu ateidavo E. B. ir paduodavo pinigus. Kiti tai matydavo. Jei nesumokėdavo, tai nedirbdavo. Taip buvo daug kartų. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pasirašydamas savo parodymus, juos perskaitė. Neprisiminė, ar minėjo pareigūnui apie pinigus kurui (t. 7, b. l. 118–119). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. P. parodymų nustatyta, kad su E. B. buvo sutarta, kad jis gaus per mėnesį ne mažesnį kaip 1 000 Eur atlyginimą į rankas. Į jo asmeninę sąskaitą buvo pervedama apie 500 – 600 Eur, likusi dalis buvo išmokama grynaisiais pinigais. Būdavo, kad sumokėdavo mažiau, bet juos gaudavo vėliau, kartu su kitu mokėjimu. Jo atlyginimas kartu su išmokamais grynaisiais pinigais per mėnesį būdavo ne mažesnis kaip 1 000 Eur. Galėjo būti, kad grynaisiais pinigais buvo išmokama nuo 400 iki 500 Eur, t. y. ta suma iki 1 000 Eur. Apie išmokėtus pinigus E. B. pasižymėdavo sąsiuvinyje, jam už juos pasirašyti nereikėjo (t. 5, b. l. 79–81).

20. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V. A. parodymų nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku apie metus laiko. Darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitą. Iš pradžių gaudavo 400 Eur. Kas mėnesį papildomai gaudavo apie 50 Eur už kurą, nes važiuodavo savo automobiliu. Už pinigus, gautus kurui, nepasirašydavo. Juos E. B. išmokėdavo darbo vietoje. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad tada įvykius prisiminė geriau, jam spaudimo niekas nedarė. Prieš pasirašydamas apklausos protokolą, jo neperskaitė. Taip pat parodė, kad jis nebuvo gavęs tokių sumų, kurios pažymėtos E. B. knygutėse (t. 7, b. l. 92–93). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. A. parodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino maždaug 2015 metų vasarą santechniku. Dėl darbo sąlygų bendravo su E. B., kuris prisistatė kaip bendrovės direktorius. Atlyginimas buvo aptartas, kad gaus iki 600 Eur per mėnesį ir bus galimybė didinti atlyginimą. Atlyginimas buvo mokamas per du kartus, viena dalis buvo pervedama į jo asmeninę banko sąskaitą, kitą dalį gaudavo grynaisiais pinigais. Grynųjų pinigų dalis būdavo įvairi, kartais siekdavo 200 Eur per mėnesį. Į savo asmeninę banko sąskaitą gaudavo minimalią sumą, kartais 400 Eur, o likusi dalis – iki 600 – jam būdavo sumokama grynaisiais. Apklausos metu jam buvo parodytos dvi užrašų knygos (oranžinė ir mėlyna). Liudytojas, apžiūrėjęs knygas patvirtino, kad kai kuriuose lapuose prie jo vardo ir pavardės nurodytos sumos atitinka jo gautas pajamas į asmeninę banko sąskaitą bei pinigus, gautus grynaisiais. Grynuosius pinigus jam išmokėdavo pats E. B., niekas kitas pinigų nemokėdavo. Pagal jam pateiktas knygas, mėlynoje knygoje su užrašu ant viršelio 2015 matė, kad jam už 2015 m. liepą grynaisiais pinigais buvo išmokėta 150 Eur, už 2015 m. rugpjūtį grynaisiais pinigais jam buvo išmokėta 100 Eur ir 50 Eur už kurą, nes tekdavo važinėti į kitus objektus, esančius kituose miestuose, į juos važinėdavo savo automobiliais. Už rugsėjį, pagal esamus užrašus neaišku, kiek jis turėjo gauti, tačiau tą mėnesį kartu su pinigais, pervestais į asmeninę banko sąskaitą ir grynaisiais, gavo 600 Eur. Už 2015 m. spalį jis prie savo vardo matė, kad jam turėjo būti sumokėta 970 Eur kartu su atlyginimu į banko sąskaitą, tačiau jis tikrai nėra tiek gavęs ir tą mėnesį gavo ne mažiau kaip 600 Eur kartu su grynaisiais pinigais ir pinigais, gautais į asmeninę banko sąskaitą. Už 2015 m. lapkritį jis grynaisiais pinigais gavo 230 Eur ir 20 Eur už kurą. Už 2015 m. gruodį yra paskaičiuota, kad jis turėjo gauti 455 Eur grynaisiais, tačiau parodė, kad tiek tikrai negavo, tą mėnesį jis kartu su atlyginimu, gautu į asmeninę banko sąskaitą, gavo ne mažiau kaip 600 Eur. Oranžinėje knygoje su užrašu ant viršelio 2016, parašyta, kad jis už 2016 m. sausį gavo 300 Eur grynaisiais, tačiau realiai tiek negavo, gavo gal tik 200 Eur ir 50 Eur už kurą. Už 2016 m. vasarį gavo 200 Eur grynaisiais ir 50 Eur už kurą, už 2016 m. kovą gavo 230 Eur grynaisiais ir 50 Eur už kurą. Buvo laikas, kai grynaisiais pinigais nieko negaudavo, pagal matomus užrašus nėra paskaičiavimų už 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Šiais mėnesiais grynųjų pinigų negavo. Už 2016 birželio mėnesį gavo 202 Eur ir 50 Eur už kurą grynaisiais, už 2016 m. liepą gavo 113 Eur grynaisiais pinigais, už 2016 m. rugpjūčio mėnesį gavo 296 Eur grynaisiais pinigais, už 2016 m. rugsėjo mėnesį gavo 83 Eur grynaisiais. Liudytojas patvirtino, kad visi šie duomenys, esantys tose knygose, susiję su jam išmokėtais grynaisiais pinigais, yra teisingi, išskyrus tas vietas, kur sumos buvo didelės. Už gaunamus grynuosius pinigus – už darbą ir kurą –pasirašyti ant jokių dokumentų nereikėjo (t. 5, b. l. 95–110).

21. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. S. parodymų nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Su E. B. sutarė, kad per dieną gaus 50 Eur. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, nežinojo. Dirbo penkias darbo dienas per savaitę – nuo 8 val. iki 17 val. Iš viso jis uždirbdavo apie 1 000 Eur. Daugiau kaip pusė atlyginimo buvo mokama į sąskaitą, likusi dalis – grynaisiais. Kokias sumas gaudavo į rankas, nurodyti negalėjo. Su tyrėjais apie tai taip pat nekalbėjo. E. B. žymėdavosi kiek pinigų davė. Už grynaisiais pinigais gautą darbo užmokestį niekur nepasirašydavo. Prisiminė, kad vieną kartą dirbo šeštadienį, tada gavo 75 Eur į rankas (t. 7, b. l. 137–138). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. S. parodymų nustatyta, kad buvo sutarta, jog jam bus mokama 50 Eur per dieną jau atėmus privalomus mokesčius. Per mėnesį gaudavo nuo 750 iki 790 Eur. Jokia dalis atlyginimo jam nebuvo mokama grynaisiais pinigais, nors E. B. siūlė jam mokėti dalį darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Prisiminė, kad už 2018 m. sausio mėnesį E. B. jam pervedė 150 Eur mažiau nei turėjo, kadangi iš darbo laiko žiniaraščių jam išbraukė 3 dienas. Jis ilgai su E. B. ginčijosi ir jis jam grynaisiais pinigais atidavė 150 Eur. Už šiuos gautus pinigus jis niekur nepasirašė. Taip pat prisiminė atvejį, kad 2017 m. lapkričio mėnesį jam buvo pasiūlyta padirbėti šeštadienį, kuri tiksliai tai buvo diena, neprisiminė, bet prisiminė, kad už tą dieną gavo 75 Eur grynaisiais pinigais iš E. B., už kuriuos taip pat nereikėjo niekur pasirašyti. Daugiau jokių grynųjų pinigų iš E. B. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs (t. 5, b. l. 69–71).

22. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V. D. parodymų nustatyta, kad jo atlyginimas, kurį jam pervesdavo į sąskaitą, buvo 500 Eur. Papildomai iš E. B. gaudavo pinigų už kurą, kai važiuodavo į objektą savo automobiliu. Už tuos pinigus niekur nepasirašydavo. Taip gaudavo 600 Eur ar 700 Eur. Dirbo penkias darbo dienas po aštuonias darbo valandas. Kartais nedirbdavo, nes nebuvo darbo. Pažymėjo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, viską prisiminė geriau, jie yra teisingi, kai juos davė, jų pats neperskaitė (t. 7, b. l. 117–118). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. D. parodymų nustatyta, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasaros pabaigos, dalis atlyginimo jam buvo mokama grynaisiais pinigais, juos išmokėdavo E. B.. Tikslios atlyginimo sumos liudytojas prisiminti negalėjo, tačiau parodė, kad per mėnesį kartu su pervestais pinigais į asmeninę sąskaitą ir gautais grynaisiais pinigais, atlyginimas būdavo ne mažesnis kaip 800 Eur. Su E. B. buvo sutarta, kad atlyginimas bus didesnis, tačiau jis susitarimo nesilaikė ir mokėjo mažiau. Išmokos grynaisiais pinigais galėjo būti nuo 200 iki 300 Eur per mėnesį. Už gautus grynuosius pinigus niekur nepasirašydavo (t. 5, b. l. 74–76).

23. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo L. P. parodymai, kadangi liudytojas gyvena ne Lietuvoje ir atvykti į teisiamąjį posėdį negalėjo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo L. P. parodymų nustatyta, kad jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. B. pasiūlė mokėti po 50 Eur per dieną. Dar klausė, kiek rodyti atlyginimo oficialiai. Pirmas atlyginimas už kelias dienas buvo visas pervestas į asmeninę jo banko sąskaitą. Vėliau, kiti atlyginimai, būdavo mokami per du kartus, dalis į asmeninę banko sąskaitą, kita dalis grynaisiais pinigais. Į savo asmeninę banko sąskaitą gaudavo 800 Eur, o kas būdavo perdirbama, gaudavo grynaisiais pinigais. Atlyginimo grynaisiais pinigais gaudavo ne mažiau kaip 150 Eur per mėnesį, kartais būdavo ir daugiau, bet tikslių sumų neprisiminė, tačiau dar kartą patvirtino, kad kas mėnesį grynaisiais pinigais gaudavo mažiausiai 150 Eur papildomai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Šios apklausos metu jam buvo parodytas atlyginimų mokėjimų žiniaraštis. Pagal jame esančius duomenis sprendė, kad tai yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir jame matė savo pavardę. Gale eilutės matomą užrašytą aritmetinį veiksmą – 19x50 – paaiškino, kad jis 2018 m. sausio mėnesį dirbo 19 dienų ir už jas E. B. mokėjo po 50 Eur per dieną. Jam išmokėta suma turėjo būti 950 Eur, kuri ir yra užrašyta, o šalia apibraukti du skaičiai – 800 ir 150, tai 800 Eur gavo į savo sąskaitą ir 150 Eur gavo grynaisiais. 2018 m. vasario mėnesį dirbo tik kelias dienas, todėl, kiek prisiminė, nieko grynaisiais negavo, o už 2018 m. kovo mėnesį jam grynaisiais buvo išmokėta 200 Eur, kadangi dirbo 20 darbo dienų (t. 5, b. l. 84–86).

24. Pažymėtina, kad iš aptartų liudytojų G. P., V. A., R. S., V. D. ir L. P. parodymų nustatyta, kad liudytojai parodė, kiek laiko kiekvienas dirbo bendrovėje, kiek gaudavo atlyginimo, iš jo, kiek buvo pervesta į asmeninę sąskaitą banke, kiek išmokėta grynaisiais pinigais. Šiuo atveju liudytojas R. S. parodė, kokią konkrečią pinigų sumą gavo grynaisiais pinigais, liudytojai G. P., V. A., V. D. teisiamajame posėdyje negalėjo prisiminti konkrečių jiems išmokėtų atlyginimų ir jų dalių, išmokėtų grynaisiais pinigais, tačiau teismui perskaičius jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Akivaizdu, kad liudytojai, praėjus atitinkamam laikui, teisiamajame posėdyje negalėjo prisiminti konkrečių jiems išmokėtų atlyginimų sumų, jų ir dydžiai nebuvo vienodi, tačiau akcentuotina, kad liudytojai G. P., V. A., V. D., tiek ir liudytojas L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė jiems išmokėtas bendras grynaisiais pinigais ir pervestas į asmenines sąskaitas banke sumas, kurios buvo „ne mažesnės kaip“. Iš aptartų liudytojų G. P., V. A., V. D. parodymų nustatyta, kad jie gaudavo pinigų ir už kurą, tačiau liudytojai aiškiai parodė, jog atlyginimo dalį gaudavo būtent grynaisiais pinigais. Šios aplinkybės nepaneigia ir nuteistojo E. B. užrašuose esantys įrašai, iš kurių galima suprasti, kad juose nurodytas kiekvienam darbuotojui mokėtinas atlyginimas, kiek pervesta į asmenines banko sąskaitas, kiek išmokėta grynaisiais pinigais bei visiškai atskiras stulpelis, kur nurodyta suma su „K“ raide, kaip būtų galima suprasti, kad atskirai kartais dar būdavo mokama ir už kurą po 50 Eur ar 100 Eur (t. 5, b. l. 105–106). Ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų G. P., V. A., R. S., V. D. ir L. P. parodymų teisingumu.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas citavo liudytojo L. P. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, laikė, kad šie parodymai gali būti byloje kaip įrodymas. Tačiau apeliantas nesutinka su šia teismo padaryta išvada, nes grynųjų pinigų, kurie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, L. P. tiek neišmokėjo. Tačiau tai, kad nuteistasis E. B. nesutinka su liudytojo L. P. parodymais, o liudytojas nebuvo apklaustas teisme, šiuo konkrečiu atveju visiškai nepaneigia jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, nenustatyta ir tai, jog parodymai būtų gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant BPK normas, o įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog liudytojo apklausa atlikta tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, liudytojas apklaustas būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Ir tai objektyviai suponuoja liudytojo parodymus nagrinėjamoje byloje vertinti kaip teisėtus, įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus. Kartu pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje tiek nuteistasis E. B., tiek ir jo gynėjas neprieštaravo tam, kad liudytojo L. P. parodymai būtų perskaityti ir ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 7, b. l. 138).

26. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo E. B. gynėjas advokatas R. Lupeika pateikė prašymą paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ekspertizę už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo užduotimi buvo paskirta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, o tyrimas faktiškai buvo atliktas vien tik liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų pagrindu bei nebuvo tirti nuteistojo E. B. rankraštiniai įrašai, jo paskaičiavimai dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiems darbuotojams V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S., šie rankraštiniai įrašai nebuvo lyginami su minėtų liudytojų parodymais.

27. Siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus ir paskirtį nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacine tvarka, tam, kad būtų ištirti rankraštiniai įrašai, jie būtų palyginti su minėtų liudytojų parodymais bei padaryta išvada iš esamų duomenų visumos, kurio tyrimui reikalingos specialios žinios, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi paskyrė ūkinės finansinės veiklos ekspertizę.

28. Iš 2021 m. lapkričio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-396 (21) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į liudytojų apklausas, nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestines bei 2015 m. (mėlynos spalvos), 2016 m. (oranžinės spalvos), 2018 m. (žydros spalvos) darbo kalendorius, galbūt mokėjo bendrovės darbuotojams V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. neapskaitytą bendrovės apskaitoje darbo užmokestį grynaisiais pinigais.

28.1. Jeigu V. A., G. P., V. D. buvo mokamas grynaisiais pinigais bendrovės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse bei 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį galbūt jiems išmokėjo 3 890,15 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais.

28.2. Kokia darbo užmokesčio suma galbūt buvo išmokėta grynaisiais L. P. ir R. S. per 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį nustatyti nėra galimybės, kadangi liudytojų apklausos protokoluose, nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse ir 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose nurodyti duomenys apie išmokėtą grynaisiais pinigais neapskaitytą bendrovės apskaitoje darbo užmokestį tarpusavyje skiriasi, be to, vienuose dokumentuose yra nurodyta suma, o kituose nenurodyta.

28.3. Jeigu 2015 m. – 2016 m. laikotarpiu V. A., G. P., V. D. buvo mokamas grynaisiais pinigais bendrovės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. – 2016 m. tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 16 straipsnio l dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LRV 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179) 4 punkto ir 16 punkto reikalavimų, nes bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitytas V. A., G. P., V. D. apskaičiuotinas ir išmokėtinas darbo užmokestis, kuris galbūt buvo išmokėtas jiems grynaisiais pinigais bei apskaičiuoti mokėtini mokesčiai – nuo jo gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą, dėl to bendrovės apskaitos informacija iš dalies yra neišsami apie darbo užmokesčio sąnaudas, mokėtinus mokesčius bei lėšų šaltinius, iš kurių galėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

29. Pažymėtina, kad ekspertizės akte konstatuota, jog nagrinėjamu atveju pagal liudytojų apklausos protokoluose, nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse ir 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose nurodytus duomenis apie išmokėtą grynaisiais pinigais neapskaitytą bendrovės apskaitoje darbo užmokestį L. P. ir R. S. per 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį nustatyti nėra galimybės. Tačiau ekspertizės akte nustatytos aplinkybės, remiantis liudytojų parodymais, neprieštarauja ir specialisto išvadoje padarytai išvadai, jog ne tik V. A., G. P., V. D., bet ir L. P. bei R. S. galėjo būti mokamas bendrovėje neapskaitytas darbo užmokestis. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju ekspertizės akte padaryta išvada neprieštarauja specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padarytai išvadai dėl to, kad jeigu 2015 m. – 2016 m. laikotarpiu, nors ir trims bendrovės darbuotojams – V. A., G. P., V. D. – buvo mokamas grynaisiais pinigais bendrovės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. – 2016 m. tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 16 straipsnio l dalies ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LRV 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr.179) 4 punkto ir 16 punkto reikalavimų, nes bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitytas V. A., G. P., V. D. apskaičiuotinas ir išmokėtinas darbo užmokestis, kuris galbūt buvo išmokėtas jiems grynaisiais pinigais bei apskaičiuoti mokėtini mokesčiai – nuo jo gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą, dėl to bendrovės apskaitos informacija iš dalies yra neišsami apie darbo užmokesčio sąnaudas, mokėtinus mokesčius bei lėšų šaltinius, iš kurių galėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir nuteistasis E. B. neneigė aplinkybės, kad darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, jis iš dalies apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, tačiau nesutiko su darbuotojams išmokėtų grynųjų pinigų suma, tvirtino, kad ją galima nustatyti lyginant liudytojų parodymus su jo užrašais ir padarytomis suvestinėmis. Atlikus ūkinės finansinės veiklos ekspertizę, kaip jau aptarta, nustatyta, jog jeigu V. A., G. P., V. D. buvo mokamas grynaisiais pinigais bendrovės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse bei 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį galbūt jiems išmokėjo 3 890,15 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju, nustatant V. A., G. P., V. D. galbūt mokamą atlyginimą grynaisiais pinigais, paties nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytose suvestinėse dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais ir nesumokėtų mokesčių sumos duomenys iš dalies skyrėsi tarp savęs, o, kokia darbo užmokesčio suma galbūt buvo išmokėta grynaisiais pinigais L. P. ir R. S. per 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį nustatyti nėra galimybės, kadangi liudytojų apklausos protokoluose, nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse ir 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose nurodyti duomenys apie išmokėtą grynaisiais pinigais neapskaitytą bendrovės apskaitoje darbo užmokestį tarpusavyje skiriasi, be to, vienuose dokumentuose yra nurodyta suma, o kituose nenurodyta. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad remtis ekspertizės akte padaryta išvada, kai paties nuteistojo E. B. pateikti duomenys skyrėsi, nėra objektyvaus pagrindo. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis suvestines pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 11 d. teisiamajame posėdyje, jos buvo sudarytos paties nuteistojo pagal subjektyvų vertinimą. Šią aplinkybę patvirtina teisiamajame posėdyje duoti paties nuteistojo E. B. parodymai, iš kurių nustatyta, kad pats nuteistasis negalėjo parodyti, ką reiškia užrašuose pažymėti atitinkami duomenys, kuris stulpelis su skaičiais yra kaip grynųjų pinigų išmokėjimas, o kuris – kaip atlyginimas, pervestas į darbuotojų banko sąskaitas ir panašiai, parodė, kad kai ką „atkūrė“ pats. Pažymėtina, kad nuteistasis parodė, jog prieš teisiamąjį posėdį sėdėjo prie popierių ir mąstė iš naujo, pradėjo matyti, kad ne taip atžymėta, todėl tas sumas atmetė. Kai bandė „atkurti iš naujo“, gavosi kitaip (t. 7, b. l. 138–140). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis E. B. taip pat parodė, kad paskaičiavimus dėl neapskaityto darbo užmokesčio atliko „iš atminties“, neprisiminė, ką pateiktose užrašų knygose užsirašė, ir kokie paskaičiavimai buvo atlikti (t. 6, b. l. 34–40). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, akivaizdu, kad nuteistojo E. B. suvestinėse surašyti duomenys nėra objektyvūs, todėl ir atliekant ekspertizę, juos lyginant su liudytojų parodymais, pateikta išvada negali būti vertinama kaip objektyviai pagrįsta. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, aptartų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymus, kuriais netikėti dėl jiems mokėto neapskaityto darbo užmokesčio ir jo dydžio nėra jokio pagrindo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikima ir nekelianti abejonių yra būtent specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padaryta išvada, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis grynaisiais pinigais 45 atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 129–140, 141–193, t. 5, b. l. 1–54).

30. Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. B., faktiškai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vadovaudamas bendrovės ūkinei, komercinei veiklai ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. (dirbusiai nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 24 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S. (dirbusiai nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. balandžio 7 d.) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. D. (apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2015 m. gegužės 13 d.), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Dėl šios priežasties, buhalterės A. B., L. S. ir I. D., būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Taip E. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ir šiuo atveju neabejotinai E. B. veikė tiesiogine tyčia, ir tokia jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

31. Pažymėtina, kad nuteistojo veiksmų, tyčios, kitų bylos aplinkybių vertinimas negali būti formaliai išskiriamas pagal nagrinėjamas nusikalstamas veikas, nes šiuo atveju abi nusikalstamos veikos (nurodytos BK 220 ir 222 straipsniuose) yra tarpusavyje susijusios bei sudaro bendrą nuteistojo E. B. veiklos mechanizmą.

32. BK 220 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių.

33. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 45 atvejais išmokėjo 5 darbuotojams iš viso 16 040,88 Eur (2015 m. – 8454,78 Eur, 2016 m. – 6 411,10 Eur, 2017 m. – 675,00 Eur, 2018 m. – 500 Eur) darbo užmokesčio, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, iš jų: 21 811,39 Eur (2015 m. – 11 303,72 Eur, 2016 m. – 8 804,66 Eur, 2017 m. – 973,71 Eur, 2018 m. – 729,30 Eur) atlyginimo priskaitymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, t. y. nedeklaravo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėtas iš viso 21 811,39 Eur (išmokos, neatėmus NPD, PNPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ) su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, iš jų: 2015 m vasario, birželio – gruodžio mėnesiais – 11 303,72 Eur, 2016 m. sausio – kovo, birželio – rugsėjo mėnesiais – 8 804,66 Eur, 2017 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais – 973,71 Eur, 2018 m. sausio, kovo mėnesiais – 729,3 Eur.

33.1. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (forma FR0572) ir mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą:

33.1.1. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (forma FR0572) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 21 082,09 Eur, mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3 684,46 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį;

33.1.2. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – deklaravo 729,30 Eur, mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį.

33.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

33.2.1. Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“;

33.2.2. Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, tai yra laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 5 darbuotojams nuo priskaičiuoto 21 811,39 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 8 723,59 Eur, iš jų: 6 760,57 Eur (2015 m. – 3501,89 Eur, 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2016 m. – 2 727,68 Eur, 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2017 m. – 303,60 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2018 m. – 293,04 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo), 654,30 Eur (2015 m. – 339,06 2016 m. – 264,15 Eur, 2017 m. – 29,21 Eur, 2018 m. – 21,88 Eur) 3 proc. sveikatos draudimo įmokų ir 1 308,72 Eur (2015 m. – 678,21 Eur, 2016 m. – 528,33 Eur, 2017 m. – 58,42 Eur, 2018 m. – 43,76 Eur) 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

33.3. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė 75 pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21 811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 8 723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12).

33.4. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“ – laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3 darbuotojams nuo 20 108,38 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20108,38 x 0,2%) įmokų.

33.5. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nepriskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 12 611,93 Eur (3 848,12+8 723,59+40,22), iš jų:

33.5.1. 1) Valstybės biudžetui iš viso – 3 848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2015 m. – 1 908,13 Eur, 2016 m. – 1 601,08 Eur, 2017 m. – 175,25 Eur, 2018 m. – 163,66 Eur;

33.5.2. 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui įmokų iš viso 8 723,59 Eur (654,30 Eur + 1 308,72 Eur + 6 760,57 Eur), iš jų: 2015 m. iš viso 4 519,16 Eur (339,06 Eur +678,21 Eur + 3 501,89 Eur), 2016 m. iš viso 3 520,16 Eur (264,15 Eur +528,33 Eur + 2727,68 Eur), 2017 m. iš viso 391,23 Eur (29,21 Eur +58,42 Eur + 303,61 Eur), 2018 m. iš viso 293,04 Eur (21,88 Eur +43,76 Eur + 227,40 Eur);

33.5.3. 3) Garantiniam fondui iš viso – 40,22 Eur, iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur , 2016 m. – 17,61 Eur (t. 4, b. l. 129–140, 141–193, t. 5, b. l. 1–54).

34. Iš 2021 m. lapkričio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-396 (21) nustatyta, kad jeigu V. A., G. P., V. D. buvo mokamas grynaisiais pinigais bendrovės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse bei 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2015 m. – 2016 m. laikotarpį neapskaitė 5 118,67 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio turėtų būti apskaičiuota 767,83 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo 460,69 Eur įmokų, mokamų darbuotojo bei 1 585,76 Eur įmokų mokamų darbdavio, 10,22 Eur įmokų į garantinį fondą mokamų darbdavio.

34.1. Jeigu 2015 m. – 2016 m. laikotarpiu V. A., G. P., V. D. buvo mokamas grynaisiais pinigais bendrovės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. liepos – rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. bei 2016 m. sausio – kovo mėn., ir birželio mėn. netiksliai deklaravo duomenis apie apskaičiuotą darbo užmokestį, išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį bei mokėtinas socialinio draudimo įmokas:

34.1.1. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (FR0572) netiksliai deklaravo išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, sumą (18 langelis) ir išskaičiuotą pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų sumą (19 ir 20 langelis), t.y. apskaičiuotina darbo užmokesčio suma deklaruota 5 118,67 Eur mažesnė ir išskaičiuotina gyventojų pajamų mokesčių suma deklaruota 767,83 Eur mažesnė.

34.1.2. Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM) ir apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos (SAM3SD) netiksliai deklaravo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą (eilutė S4 ir A.11) ir įmokų sumą (eilutė S5 ir A12), t. y. apskaičiuotina darbo užmokesčio suma deklaruota 5 118,67 Eur mažesnė ir įmokų suma 2 046,45 Eur mažesnė (t. 8, b. l. 134–143).

35. Pažymėtina, kad šios nutarties 29 punkte jau aptartos priežastys, dėl kurių nėra pagrindo abejoti būtent specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padaryta išvada dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, bei sąlygos, su kurių buvimu šiuo atveju siejamos specialisto išvados, yra patvirtintos. Atitinkamai nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padaryta išvada ir dėl nepriskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžių valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui bei Garantiniam fondui.

36. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, po to, kai 2015 m. sausio mėnesį pats pradėjo faktiškai vadovauti bendrovei, daliai bendrovės darbuotojų mokėjo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, šių duomenų buhalterėms nepateikdavo, kurios, nežinodamos apie tokius duomenis, įrašydavo į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą (t. 6, b. l. 34–40, t. 7, b. l. 138–140). Tai, kad duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą pateikdavo bei nurodymus duodavo nuteistasis E. B., patvirtina ir teisiamajame posėdyje duotų liudytojų L. S. ir I. D. parodymai (t. 7, b. l. 116–117). Ir šiuo atveju, nors E. B. pats netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė deklaracijų valstybės įgaliotoms institucijoms, tačiau jis buvo įmonės direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų teikimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

37. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. B., vadovaudamas bendrovės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingas už ataskaitų pateikimą, nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., siekdamas išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms buhalterėms nepateikdamas atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. veikdamas per buhalteres, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir turtą bei pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad E. B. vienareikšmiškai suprato ir žinojo, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams nepateikiant buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniai apskaitos dokumentai taip pat bus užpildyti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, ir šie dokumentai su neteisingais duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą bus pateikti įgaliotoms valstybės institucijoms. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja ir esminę nagrinėjamu aspektu išvadą, jog E. B. nusikalstamai veikė turėdamas aiškų ir apibrėžtą tikslą – išvengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog E. B. ir šiuo atveju veikė tikslingai ir sąmoningai, t. y. tiesiogine tyčia. Ir tokia jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

38. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad į kaltinamąjį aktą buvo įrašyti duomenys, neatitinkantys realios tikrovės, arba duomenys, nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, kurie galėjo turėti reikšmės objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimui ir skundžiamo nuosprendžio priėmimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas neteisingai, pažeidžiant esminius BPK 219 straipsnio reikalavimus, trukdančius teismui bylą išnagrinėti teisingai ir objektyviai.

39. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. B. padaryti neteisėti veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnį, o ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. apgaulingai tvarkant finansinę apskaitą, siekta išvengti 12 611,93 Eur mokesčių, t. y. ši suma viršija 100 MGL, todėl E. B. neteisėti veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį.

41. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. bet kokiu atveju nesutinka su patenkintais civiliniais ieškiniais, ir jeigu manyti, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal 222 straipsnio 1 dalį, nuteistojo nuomone, civiliniai ieškiniai turi būti perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kad būtų neginčijamai nustatyta padaryta žala valstybės biudžetui. Teigia, kad kaltinamasis aktas buvo grindžiamas specialisto išvada, kuri parengta išimtinai vadovaujantis tik ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų V. A., G. P., V. D., L. P. ir R. S. parodymais, o jų parodymai teisme buvo prieštaringi dėl to, kad gavo grynuosius pinigus, nurodytus kaltinime, parodė, kad grynieji pinigai faktiškai didžiąja dalimi buvo mokami už kurą.

41.1. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamu atveju nuteistajam E. B. ginčijant darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais sumas, apeliacinės instancijos teismas, pažymėtina, nuteistojo gynėjo prašymu tam, kad liudytojų parodymai būtų įvertinti kartu su nuteistojo E. B. užrašais ir padarytomis jo suvestinėmis būtent dėl darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais sumų, kartu ir mokėtinų mokesčių ir įmokų sumų nustatymo, paskyrė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizę. Tačiau dar kartą pažymėtina, kad ekspertizės akte buvo nustatyta, jog paties nuteistojo E. B. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. suvestinėse ir 2015 m., 2016 m., 2018 m. darbo kalendoriuose nurodyti duomenys apie išmokėtą grynaisiais pinigais neapskaitytą bendrovės apskaitoje darbo užmokestį tarpusavyje skiriasi, be to, vienuose dokumentuose yra nurodyta suma, o kituose nenurodyta. Todėl, kaip matyti, patikrinti duomenis nuteistojo E. B. pageidautu būdu nėra galimybės, nes skyrėsi paties nuteistojo E. B. pateikti duomenys. Kaip jau buvo aptarta nutarties 29 punkte, E. B. pats parodė, kad paskaičiavimus dėl neapskaityto darbo užmokesčio atliko „iš atminties“, pats neprisiminė, ką pateiktose užrašų knygose užsirašė, ir kokie paskaičiavimai buvo atlikti. Ir šiuo atveju byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 padarytomis išvadomis, konstatavus, kad abejonių nekelia būtent specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl apgaulingai tvarkytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir nustatytų mokėtinų mokesčių ir įmokų sumos. Todėl nagrinėjamu atveju, esant priežastiniam ryšiui tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. B. veiksmų ir atsiradusios žalos, nusikalstamais veiksmais padarytų turtinių žalų dydžiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyti remiantis specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 atliktu paskaičiavimu, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 8 723, 59 Eur ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 3 888,34 Eur pagrįstai ir teisėtai.

41.2. Pažymėtina, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šio Kodekso 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

41.3. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, turtinės žalos dydžiai yra nustatyti, todėl klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius pagrįstai.

42. Apeliaciniame skunde, nuteistojo E. B. teigimu, jis savo kaltę pripažino iš dalies ir gailėjosi, tos pozicijos laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje, tačiau teismas nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.

42.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).

42.2. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. B. ir pats pripažįsta, kad jis kaltę pripažino tik iš dalies, ginčijo darbuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio sumas, nors savo paskaičiavimų objektyviai pagrįsti negalėjo, juos, kaip nurodė, darė „iš atminties“, todėl šiuo atveju nuteistojo prisipažinimą tik iš dalies pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jokio pagrindo.

43. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas ir nekeistinas.

44. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos bei prašymas iš nuteistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteisti 513,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės J. Usonytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

44.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

44.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskundė, jį skundė nuteistasis E. B. bei apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio panaikinimo atveju, spręsti klausimą ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžio neskundė, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 513,66 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas