Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos stiklas“ ir atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ieškinį atsakovei Alumina D.O.O. Zvornik dėl skolos priteisimo, atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ ir trečiojo asmens BIRAČ AD Zvornik u stečaju, Zvornik (bankrutuojanti) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – BIRAČ AD Zvornik u stečaju, Zvornik (bankrutuojanti), M. K. ir M. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

36.5. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios ieškovės nesąžiningas ir objektyviai nepagrįstas procesinis elgesys. Teismas pagrįstai taikė 87 proc. proporciją visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu, ieškovė nepagrįstai procesą skaido į tris atskirus procesus – byloje kilo vienas ginčas dėl skolos pagrįstumo, kurį, be kita ko, paneigia pateiktas priešieškinis ir trečiojo asmens pareikštas savarankiškas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

39. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl kai kurių atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateiktų argumentų, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis).

40. Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiantį tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė iš esmės siekia išplėsti savo apeliacinio skundo argumentus, atsikirsdama į atsakovės atsiliepime į jos apeliacinį skundą nurodytus argumentus, susijusius su ieškovės galimu nesąžiningumu, ieškinio nepagrįstumu ir pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

42. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, juos atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

44. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 24 d. tarp ieškovės UAB „Baltijos stiklas” ir Alumina D.O.O. Zvornik buvo pasirašyta Investavimo sutartis, kuria UAB „Baltijos stiklas” įsipareigojo investuoti į Alumina D.O.O. Zvornik 14,6 mln. Eur, o Alumina D.O.O. Zvornik įsipareigojo pastatyti / įrengti stiklo fabriką ir tiekti UAB „Baltijos stiklas” tam tikrą stiklo produkciją.

45. 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. UAB „Baltijos stiklas” mokėjimo pavedimais pervedė Alumina D.O.O. Zvornik 14,6 mln. Eur. Mokėjimo nurodymuose nurodytas mokėjimo pagrindas – Investavimo sutartis.

46. 2011 m. spalio 24 d. tarp UAB „Baltijos stiklas” ir Alumina D.O.O. Zvornik pasirašytas papildomas susitarimas (novacija), kuriuo remiantis Investavimo sutartimi nustatytos teisės ir pareigos pakeistos į paskolos teisinius santykius.

47. 2011 m. spalio 24 d., kaip prievolių pagal Investavimo sutartį užtikrinimo priemonę, Alumina D.O.O. Zvornik pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 14 941 040 Eur sumai. Novacijos sutarties 5 punkte nurodyta, kad Vekselis yra Aluminos D.O.O. Zvornik prievolių pagal Novacijos sutartį užtikrinimo priemonė.

48. 2012 m. gruodžio 7 d. V. R., O. G., UAB „Ūkio banko investicinė grupė”, AB „Birač Europe“ ir BIRAČ AD sudarė sandorį, kuriuo prisiėmė solidarią prievolę atsakyti už Alumina D.O.O. Zvornik skolos grąžinimą pagal terminus, nurodytus Garantinio įsipareigojimo 3 punkte (Grafike). Garantiniu įsipareigojimu, kurį pasirašė ir Alumina D.O.O. Zvornik, 2012 m. gruodžio 7 d. užfiksuota skolos ir palūkanų suma sudarė 16 116 074,43 Eur.

49. Pagal Garantinio įsipareigojimo 3 punkto Grafiką skola turėjo būti grąžinama kas mėnesį. Atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik atliko du mokėjimus ieškovei pagal Garantinio įsipareigojimo 3 punkte nurodytą Grafiką – 2013 m. sausio 30 d. pervedė 110 277,22 Eur ir 2013 m. vasario 27 d. pervedė 106 231,13 Eur, iš viso 216 508,13 Eur.

50. Dėl V. R., O. G., UAB „Ūkio banko investicinė grupė” ir AB „Birač Europe“ prievolių ir atsakomybės pagal Garantinį įsipareigojimą ginčas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015, kuriuo UAB „Baltijos stiklas“ priteista 15 899 566,08 Eur skola ir atitinkamai 5 bei 6 proc. procesinės palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje byloje priimti Lietuvos teismų sprendimai buvo pripažinti Bosnijoje ir Hercegovinoje (Bijeljinos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimas).

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-124-943/2015 reikšmės nagrinėjamam ginčui

53. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

54. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

55. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (išspręstos bylos) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio2 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57. Atsižvelgiantį į tai, kad tiek šioje byloje dalyvauja, tiek Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015 dalyvavo tie patys asmenys, ir į tai, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, be kita ko, buvo sprendžiama dėl tų pačių sandorių (Investavimo sutarties ir Novacijos sutarties) teisėtumo ir dėl skolos pagal Garantinį įsipareigojimą iš solidariųjų skolininkų priteisimo, spręstina, jog minėtoje byloje nustatyti faktai, susiję su ginčo sandoriais, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikyti prejudiciniais šioje byloje.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis, (ne)teisėtumo

59. Atsakovė skunde tvirtina, kad byla dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nurodytais pagrindais nutraukta nepagrįstai.

61. Civilinė byla iš esmės išsprendžiama teismui priėmus sprendimą dėl visų šalių pareikštų reikalavimų ir jame nustačius šalių teises ir pareigas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), tačiau CPK yra nustatyti ir atvejai, kada byla gali būti nutraukiama, tokiais atvejais byla užbaigiama nepriimant sprendimo. Byla nutraukiama tais atvejais, kai ji būna iškelta neteisėtai, nesant teisės kreiptis į teismą prielaidų ar šios teisės įgyvendinimo sąlygų, arba teisėtai pradėtame procese atsiradus aplinkybių, dėl kurių negalima užbaigti bylos priimant teismo sprendimą.

64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo bei taikymo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir išskyręs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo šalių nekyla – jos yra tapačios.

66. Pateiktame teismui ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo, tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą; kt.).

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, kad faktinės aplinkybės (reikalavimo pagrindas), kuriomis atsakovė šioje byloje grindė priešieškinio reikalavimą dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, yra tapačios aplinkybėms, kuriomis buvo remiamasi ir prejudicinėje byloje, kurioje sandoriai buvo ginčijami kaip apsimestiniai CK 1.87 straipsnio pagrindu: pirma, ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik buvo kontroliuojama V. R.; antra, ginčijamų sandorių sudarymo metu Lietuvos bankas buvo nustatęs BAB „Ūkio bankas“ ribojimus skolinti susijusiems asmenims; trečia, ginčijami sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų siekiant pridengti neteisėtą su BAB „Ūkio bankas“ susijusių asmenų finansavimą; ketvirta, Alumina D.O.O. Zvornik nebuvo aktyviai įsitraukusi į ginčijamų sandorių derybas ir neveikė savarankiškai; penkta, Alumina D.O.O. Zvornik valdybos pirmininkas buvo BAB „Ūkio bankas“ administracijos vadovo sūnus; šešta, Alumina D.O.O. Zvornik nebuvo galutinis 14,6 mln. Eur gavėjas. Taigi, nors prejudicinėje byloje ginčo sandorius buvo prašoma pripažinti negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu, tačiau reikalavimo faktinį pagrindą iš esmės didžiąja dalimi sudarė tos pačios aplinkybės, kuriomis priešieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais šioje byloje grindžia atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik.

68. Nors šalių nurodyti teisiniai sandorių negaliojimo pagrindai formaliai yra skirtingi, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek šioje byloje pareikšto priešieškinio ir trečiojo asmens savarankiško ieškinio, tiek prejudicinės bylos ginčo dalykas (pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas) yra tapatus.

69. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo šalies reikalavimo formuluotės ir pasirinkto teisinio pagrindo, teisinė sandorių kvalifikacija, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis (faktiniu ieškinio pagrindu) yra išimtinai teismo prerogatyva.

70. Taigi, nors prejudicinėje byloje sandorius buvo prašoma pripažinti negaliojančiais tik CK 1.87 straipsnio pagrindu, tačiau teismo šis nurodytas teisinis sandorių negaliojimo pagrindas neribojo, t. y. teismui nebuvo jokių kliūčių sandorius kvalifikuoti kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis) ir / ar viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 39 punktas).

72. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką ir pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais.

73. CPK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Pagal CPK 294 straipsnio 1 dalį, byla nutraukiama teismo nutartimi. Remiantis CPK 295 straipsniu, dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai atskiriesiems skundams paduoti – jie paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

74. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindais, buvo nutraukta priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės, ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pateikta pozicija, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl bylos nutraukimo yra įsiteisėjęs, nes nebuvo apskųstas per įstatyme nustatytą septynių terminą, skirtą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria nutraukta bylos dalis, pateikti, todėl apeliacinis procesas dalyje dėl bylos nutraukimo turi būti nutrauktas, vertintina kaip stokojanti teisinio pagrindimo.

75. Ieškovė savo poziciją, kad apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria byla nutraukta, turi būti laikomas atskiruoju skundu, be kita ko, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-925-790/2019.

76. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

77. Pastebėtina, kad ieškovės nurodomoje byloje, kurioje konstatuota, jog nutartis dėl bylos nutraukimo turi būti skundžiama atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu, buvo susiklosčiusi visai kitokia procesinė situacija. Minėtu atveju byla buvo nutraukta nutartimi, o šalys, kurios nesutiko su minėta nutartimi, pateikė ne atskiruosius, o apeliacinius skundus, kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė ir išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas ir nurodė, kad, pateikdamos apeliacinius skundus, šalys nesilaikė CPK nustatytos nutarčių apskundimo tvarkos, o pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinius skundus nagrinėjimui, nepagrįstai nenustatė šio trūkumo, dėl to šalių paduoti apeliaciniai skundai buvo kvalifikuoti kaip atskirieji skundai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju bylos dalis buvo nutraukta priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o neįsiteisėję teismų sprendimai skundžiami apeliaciniu skundu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu

80. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (lot. favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

82. Ginčijamus sandorius sudariusi atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik yra privatus juridinis asmuo, o privataus juridinio asmens vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra pelno siekimas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijami sandoriai, kurių pagrindu atsakovei Alumina D.O.O. Zvornik suteikta 14,6 mln. Eur paskola, patys savaime atsakovei nėra žalingi, kadangi jų pagrindu atsakovės turtas padidėjo. Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės suteiktos paskolos sąlygos neatitiko rinkos sąlygų ar buvo ekonomiškai nepalankios atsakovei. Atsakovė paskolą panaudojo, pretenzijų dėl Investavimo, Novacijos ar Garantinio įsipareigojimo sąlygų ieškovei nereiškė, vadinasi, atitinkamų sandorių sąlygas priėmė ir patvirtino, todėl nėra jokių prielaidų išvadai, kad šioje byloje ginčijami sandoriai prieštarautų atsakovės veiklos tikslams.

83. Įvertinęs tai, kad, pasirašydamas atitinkamus valdybos sprendimus, M. U. neviršijo valdymo organo nario kompetencijos, nes 2011 m. spalio 24 d. pasirašant Investavimo sutartį, Novacijos sutartį ir Vekselį, jis buvo trečiojo asmens BIRAČ AD Zvornik valdybos pirmininkas, o Alumina D.O.O. Zvornik valdyboje ar kituose šios įmonės valdymo organuose jokių pareigų neužėmė (šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos), bei tai, kad, net ir praėjus keleriems metams po Alumina D.O.O. Zvornik valdymo organų sudėties pasikeitimo, Alumina D.O.O. Zvornik ginčo sandorių netraktavo kaip neteisėtų ir iki ieškovės UAB „Baltijos stiklas“ ieškinio pateikimo jų niekada neginčijo, o faktiškai juos vykdė, taip pat niekada nebuvo ginčijami ir atitinkami valdymo organų sprendimai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo sandoriai neprieštaravo atsakovės veiklos tikslams.

85. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo metu atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik buvo susijusi tiek su BAB „Ūkio bankas“, tiek su įmonėmis, kurioms perleido 14,6 mln. Eur pasiskolintas lėšas (priešieškinio 3.2.2.1–3.2.2.7 papunkčiai). Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje nustatyta, kad Aluminos D.O.O. Zvornik valdybos pirmininkas buvo BAB „Ūkio bankas“ administracijos vadovo sūnus (sprendimo 38 punktas), o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė negalėjo nežinoti aplinkybių, susijusių su BAB „Ūkio banko“ skolinimo susijusiems asmenims politika.

86. Be to, pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė ginčija tik tuos sandorius, kurių pagrindu jai buvo suteikta 14,6 mln. Eur paskola ir kurių pagrindu jos turtas padidėjo, tačiau į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog būtų ginčyti sandoriai, kurių pagrindu ji neva „neteko“ pasiskolintų 14,6 mln. Eur. Pastebėtina ir tai, kad pati atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik priešieškinyje pripažino, jog iš ieškovės gautą 14,6 mln. Eur paskolą ji panaudojo įvairioms piniginėms operacijoms su pačia atsakove susijusiems asmenimis, įskaitant vienintelę jos akcininkę – BIRAČ AD, o vėliau dalis lėšų vėliau grįžo į atsakovė sąskaitą (priešieškinio 3.2.2.1–3.2.2.7 papunkčiai), todėl nepagrįsta būtų teigti, kad šiomis piniginėmis operacijomis buvo pažeisti atsakovės interesai.

87. CK 1.82 straipsnio pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis (šiuo atveju ieškovė) veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Kaip konstatuota pirmiau, ginčijami sandoriai apskritai nebuvo žalingi atsakovei, o vėlesnės piniginės operacijos, kuriomis buvo panaudota gauta paskola, šiuo atveju negali turėti įtakos kvalifikuojant su ieškove sudarytus sandorius, todėl dėl ieškovės tariamo nesąžiningumo plačiau nepasisakoma.

88. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; 2) pareikalavo, jog kita šalis įvykdytų sandorį; 3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises (CK 1.79 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

89. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta nemažai aplinkybių, kurios CK 1.79 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip sandorių patvirtinimas: pirma, 2011 m. spalio 24 d. Alumina D.O.O. Zvornik ieškovei išdavė Vekselį; antra, 2012 m. gruodžio 7 d. Alumina D.O.O. Zvornik pasirašė Garantinį įsipareigojimą, kuriuo buvo patvirtintas tiek Investavimo sutarties, tiek Novacijos sutarties, tiek Vekselio galiojimas; trečia, 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. vasario 27 d. ieškovei pagal Garantiniame įsipareigojime numatytą Grafiką atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik atliko mokėjimus (iš viso ieškovei pervesta 216 508,13 Eur). Be to, ginčijamų sandorių patvirtinimu laikytina ir atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik pozicija, kad ginčijami sandoriai yra teisėti ir galiojantys, kurios pati atsakovė laikėsi prejudicinėje byloje.

90. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė CK 1.82 straipsnio taikymo pagrindų, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu

91. Atsakovė ginčo sandorius, kaip sudarytus dėl šalių piktavališko susitarimo, prašo pripažinti negaliojančiais ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

92. Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

93. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014).

95. Kaip jau konstatuota pirmiau, nagrinėjamu atveju ginčijami sandoriai patys savaime atsakovei Alumina D.O.O. Zvornik nebuvo nenaudingi, kadangi jų pagrindu atsakovės turtas, kuriuo ji galėjo disponuoti, padidėjo. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinta kaip šalinanti galimybę nagrinėjamu atveju taikyti CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Vėlesni atsakovės sandoriai ir piniginės operacijos negali turėti jokios įtakos ginčijamų sandorių kvalifikavimui CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu

99. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas.

101. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą).

102. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 26 punktas). Aplinkybių, ar sandoris tariamasis ir ar jis buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019 22 punktas).

103. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

104. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

105. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė UAB „Baltijos stiklas“ ir atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik ginčijamus sandorius vykdė: tiek į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, tiek prejudicinėje byloje nustatytos aplinkybės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015, 75 punktą) patvirtina, kad paskolos dalyką, t. y. 14,6 mln. Eur, ieškovė perdavė atsakovei; 2011 m. spalio 24 d. atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik ieškovei išdavė Vekselį, tokiu būdu užtikrindama įsipareigojimų įvykdymą ieškovei; 2012 m. gruodžio 7 d. V. R., O. G., BIRAČ AD, AB „Birač Europe“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ ir Alumina D.O.O. Zvornik pasirašė Garantinį įsipareigojimą, kuriuo V. R., O. G., BIRAČ AD, AB „Birač Europe“ ir UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ aiškiai bei nedviprasmiškai įsipareigojo paskolos davėjai (UAB „Baltijos stiklas“) sumokėti už atsakovę Alumina D.O.O. Zvornik paskolos sumą ir palūkanas pagal pateiktą lentelę (Garantinio įsipareigojimo 3–4 punktai), t. y. suteikė ieškovei papildomas užtikrinimo priemones ir patvirtino tiek Vekselio, tiek Investavimo sutarties, tiek Novacijos sutarties galiojimą; 2013 m. sausio 1 d. ir 2013 m. vasario 27 d. pagal Garantiniame įsipareigojime numatytą Grafiką atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik atliko du bankinius mokėjimus, t. y. iš dalies vykdė pareigą grąžinti ieškovei pasiskolintas lėšas, ši aplinkybė analogiškai buvo vertinta ir prejudicinėje byloje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015, 75 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 88 punktą).

106. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į trečiojo asmens pozicijos dėl ginčo sandorių vykdymo akivaizdų nenuoseklumą – prejudicinėje byloje pats trečiasis asmuo BIRAČ AD akcentavo, kad ginčo sandoriai buvo vykdomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015, 14.2 papunktį), o pirmosios instancijos teismui jo atžvilgiu priėmus nepalankų sprendimą, šią sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovių reikalavimai (paskolos, Investavimo ir Novacijos sutartys pripažintos negaliojančiomis), kartu su atsakove Alimina D.O.O. Zvornik apeliaciniame skunde prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą – reikalavimus atmesti. Be to, šioje byloje pareikštas trečiojo asmens BIRAČ AD reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais dėl jų tariamumo, nėra suderinamas su jo paties suformuluota pozicija Bosnijoje ir Hercegovinoje Bijeljinos apygardos komerciniame teisme iškeltoje byloje Nr. 59 0 Ps 028 202 15 Ps, kurioje Investavimo sutartį prašoma pripažinti apsimestiniu sandoriu. Apsimestinis sandoris tuo pačiu metu negali būti kvalifikuotas ir kaip tariamas (ir atvirkščiai), nes jis yra realiai vykdomas, nors ir ne tuo būdu, kuris išoriškai deklaruojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2013).

107. Taigi ieškovė UAB „Baltijos stiklas“ savo įsipareigojimą perduoti paskolos dalyką įvykdė visiškai, o atsakovė Alumina D.O.O. Zvornik savo įsipareigojimus vykdė tik iš dalies (grąžino tik nedidelę dalį paskolos), tačiau ieškovei buvo suteikta eilė užtikrinimo priemonių, patvirtinančių įsipareigojimų saistantį pobūdį.

108. Skundo argumentas, kad minėti sandorių vykdymo veiksmai negali būti laikomi sandorių vykdymu CK 1.86 straipsnio prasme, nes jais buvo siekiama neteisėtų tikslų, t. y. suklaidinti Lietuvos banką, jį vertinant visų šioje byloje bei prejudicinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir atsižvelgiant į sandorių vykdymo veiksmų pobūdį bei reikšmę, atmestinas kaip stokojantis pagrįstumo.

109. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-238-378/2018, 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

110. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; kt.).

111. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė reikalavimo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs tariamojo sandorio įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino trečiojo asmens BIRAČ AD ieškinio reikalavimų.

112. Skunde akcentuojama aplinkybė, kokiu būdu ir kokiems tikslams iš ieškovės gautą paskolą atsakovė panaudojo, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, esminės reikšmės sprendžiant dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu neturi, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.

113. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais, o prejudicinėje byloje buvo aiškiai konstatuota, jog Novacijos sutartis, modifikuota Garantiniu įsipareigojimu, yra galiojanti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015, 86 punktą), dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su restitucijos taikymu, nepasisakoma.

Dėl skolos ginčo sandorių pagrindu priteisimo

114. Paskolos sutartimi kreditorius skolininkui perduoda pinigus, kuriuos skolininkas įsipareigoja gražinti per paskolos sutartyje nustatytus terminus (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

115. Šiuo atveju Novacijos sutartis atitinka paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Tiek į bylą pateikti 2011 m. spalio 27 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimai, tiek pačios atsakovės atsakovo patvirtinimas, kad 14,6 mln. Eur buvo pervesti kitoms įmonėms, tiek prejudicinėje byloje konstatuotos aplinkybės (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo 75 ir 86 punktus), patvirtina, jog ginčo pinigų suma buvo pervesta į atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik banko sąskaitą ir kad tarp ieškovės ir atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o Novacijos sutartis, modifikuota Garantiniu įsipareigojimu, yra teisėta civilinės apyvartos požiūriu.

116. Kadangi šalių laisva valia sudaryta sutartis yra teisėta ir galiojanti, ji jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis) ir turi būti vykdoma tinkamai.

117. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, ar atsakovė buvo galutinė ar negalutinė paskolos gavėja, nėra reikšminga reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės nagrinėjimui, nes, kaip konstatuota prejudicinėje byloje ir teismų praktikoje, kredito lėšų paskesnio perdavimo aplinkybė, ieškovui tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimą perduoti jas atsakovo nuosavybėn, nėra teisiškai reikšminga sutarčių galiojimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

118. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai ieškovei UAB „Baltijos stiklas“ iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priteisė skolą.

119. Gindamasi nuo prievolės grąžinti pasiskolintą sumą, atsakovė, be kita ko, tvirtina, kad ieškovės teisės šioje byloje neturėtų būti ginamos dėl jos nesąžiningumo, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė, kaip ir ieškovė, buvo tos pačios sandorių grandinės dalyve, toks atsakovės argumentas vertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai.

120. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

121. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kvalifikuodamas šalių teisinius santykius ir spręsdami dėl sandorių teisėtumo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, teismo išvados atitinka teismų praktiką nurodytais klausimais, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl galimybės priteisti kompensacines ir pelno palūkanas

123. Ieškovė UAB „Baltijos stiklas“ prašė priteisti iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik 15 899 566,08 Eur skolą, 4 769 869,82 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovės prašomą priteisti 15 899 566,08 Eur skolą, ieškovės teigimu, sudaro 14 490 000 Eur paskolos suma ir 1 409 566,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos.

124. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negrąžinta paskolos suma po atliktų mokėjimų pagal Garantinio įsipareigojimo Grafiką 2013 m. kovo 27 d. sudaro 14 490 000 Eur, o palūkanos – 54 860,75 Eur, todėl priteisė ieškovei 14 544 860,75 Eur skolą.

125. Ieškovės apeliaciniame skunde tvirtinama, kad yra pagrindas priteisti ne tik 14 490 000 Eur negrąžintą paskolą, bet ir Garantinio įsipareigojimo 4 punkto pagrindu atsiradusią papildomą 1 409 566,08 Eur skolą. Priteisdamas tik 54 860,75 Eur vietoj 1 409 566,08 Eur, teismas atsakovę pastatė į palankesnę padėtį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktų išaiškinimų.

126. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, buvo pakeista praktika dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. nutarties 54 punktą).

127. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai (žr. nutarties 49 punktą).

128. Tuo tarpu skundžiamame sprendime (95 punktas) nors ir yra remiamasi minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, tačiau neįvertinama tai, jog Garantinis įsipareigojimas, kaip ir Novacijos sutartis, nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta ir yra galiojanti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-124-943/2015 86 punktą), todėl darytina išvada, kad, priteisdamas ieškovei tik 54 806,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas vietoj 1 409 566,08 Eur, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų ginčo klausimu.

Dėl skolos dydžio

129. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 2013 m. kovo 27 d. pradelsta tapo visa 15 899 566,08 Eur skola, t. y. skolos suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Tuo tarpu, remdamasi Garantinio įsipareigojimo 4 punktu, ieškovė skunde tvirtina, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu solidarieji skolininkai praleis 2013 m. kovo 27 d. mokėjimą, solidariųjų skolininkų skola taps 15 899 566,08 Eur, o pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su šia pozicija pažeidė sutarčių laisvės principą.

130. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

131. Garantinio įsipareigojimo 4 punkte numatyta, kad: „V. R., O. G., Birač, Birač Europe, UBIG ir Paskolos gavėjas patvirtina, kad pažeidus nors vieną Įsipareigojimo 33 punkte pateikiamo grafiko mokėjimo terminą, V. R., O. G., Birač, Birač Europe, UBIG ir Paskolos gavėjas solidariai nedelsiant sumokės Paskolos davėjui visas Papildomame susitarime ir šiame Įsipareigojime nurodytas sumas ir mokėjimus, o nedelsiant nesumokėjus, V. R., O. G., Birač, Birač Europe, UBIG ir Paskolos gavėjas solidariai atsakys už nurodytų sumų ir mokėjimų nesumokėjimą.“. Taigi Garantinio įsipareigojimo 4 punkte buvo įvardinta aplinkybė, kuriai įvykus, skolos grąžinimo Grafikas netenka reikšmės, t. y. ieškovė įgyja teisę reikalauti visų Garantiniame įsipareigojime nurodytų sumų ir mokėjimų grąžinimo prieš terminą. Garantinio įsipareigojimo 3 punkte pateiktame Grafike užfiksuota visa skolos, kurią sudaro pagrindinė skola ir mokėjimo (pelno) palūkanos, suma – 16 116 074,43 Eur.

132. Atsižvelgdama į Garantinio įsipareigojimo 4 punkte įtvirtintą šalių susitarimą ir į tai, kad nėra pagrindo spręsti, jog minėtas susitarimas akivaizdžiai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su ieškove, kad, praleidus 2013 m. kovo 27 d. mokėjimą, solidariųjų skolininkų skola tapo 15 899 566,08 Eur (16 116 074,43 Eur – 216 508,13 Eur (grąžinta skolos dalis).

133. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad prejudicinėje byloje ieškovei iš solidariųjų skolininkų, garantavusių už skolos grąžinimą, buvo priteista būtent 15 899 566,08 Eur skolos suma. Solidariųjų skolininkų atsakomybės apimtis negali būti didesnė už pagrindinės skolininkės.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio

134. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bet kuriuo atveju, ar skaičiuojant mokėjimo (pelno), ar kompensuojamąsias palūkanas, taikytina Garantiniame įsipareigojime nustatyta 4,7 proc. palūkanų norma. Tokiu būdu 4,7 proc. dydžio palūkanos nuo 14 490 000 Eur paskolos sumos už 5 metų laikotarpį, teismo skaičiavimu, sudaro 3 405 150 Eur.

136. Kaip minėta pirmiau, Garantinio įsipareigojime 4 punkte buvo susitarta, kad, pažeidus Grafike numatytus terminus, skolos gražinimo Grafikas nebus taikomas, o nesumokėta bendra paskolos įmokų ir palūkanų suma sudarys 16 116 074,43 Eur, tai suponuoja išvadą, jog Garantinio įsipareigojimo 3 punkto Grafike numatytas 4,7 proc. palūkanų dydis, pažeidus Grafike nustatytus terminus, neteko reikšmės, kadangi skolos dydis buvo užfiksuotas konkrečia suma, nuo kurios ir turi būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos.

137. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017; kt.).

138. Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 str.) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-2019/2017).

140. Be to, atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota pirmiau, solidariesiems skolininkams pažeidus mokėjimą Grafiką, visa 15 899 566,08 Eur suma laikytina skola, šioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliuoja į tai, jog ieškovė neva nepagrįstai prašo priteisti palūkanas nuo palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų

141. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik 14 544 860,75 Eur skolą, 3 405 150 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 14 544 860,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

142. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, priteisdamas procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas tik nuo paskolos sumos, o ne nuo visos sprendimu priteistos sumos, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti ir su šiuo skundo argumentu.

143. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas procesines palūkanas.

144. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 18 punktas).

145. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to buvo priverstas kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

146. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos neskaičiuojamos nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

147. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad procesines palūkanas priteisdamas tik nuo pagrindinės skolos sumos, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į procesinių palūkanų paskirtį ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, todėl nepagrįstai sumažino atsakovės civilinės atsakomybės apimtį.

148. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteisdamas ieškovei iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik 14 544 860,75 Eur skolą, 3 405 150 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 14 544 860,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė palūkanų priteisimą reglamentuojančias teisės normas ir ją aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priteisiama 15 899 566,08 Eur skola, 4 769 869,82 Eur palūkanos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 20 669 435,9 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

149. Atsižvelgiant į tai, kad, iš dalies keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, bus perskaičiuojamos ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų netinkamu paskirstymu nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

150. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priteista 14 544 860,75 Eur skola, 3 405 150 Eur palūkanos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 14 544 860,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš dalies keičiama, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priteisiama 15 899 566,08 Eur skola, 4 769 869,82 Eur palūkanos ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 20 669 435,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškiniu ir priešieškiniu, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat ieškovei iš trečiojo asmens BIRAČ AD priteisiama 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

151. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

152. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

153. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės ieškinys tenkinamas visa apimtimi, o atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priešieškinis ir trečiojo asmens BIRAČ AD ieškinys atmetami, darytina išvada, jog atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatlyginamos, o ieškovė įgyja teisę į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

154. Iš bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės UAB „Baltijos stiklas“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 11 250 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 47 550 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 12 100 Eur atstovavimo išlaidos, susijusios su ieškiniu, 12 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priešieškiniu, 12 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su trečiojo asmens BIRAČ AD ieškiniu.

155. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

156. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su ieškiniu, priešieškiniu ir trečiojo asmens BIRAČ AD ieškiniu, suma (36 000 Eur), viršija Rekomendacijose numatytas maksimaliai leistinas priteisti atstovavimo išlaidų sumas.

157. Ieškovės samprotavimai, kad byloje iš esmės vyko trys skirtingi teismo procesai, o tai sąlygojo poreikį jai turėti tris atstovus, todėl patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui (advokato padėjėjui) dydžio, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu, tiek trečiojo asmens BIRAČ AD ieškiniu reiškiami reikalavimai buvo tarpusavyje neatsiejamai susiję, nekeičia situacijos vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuspręsdama naudotis trijų atstovų teikiamomis teisinėmis paslaugos, ieškovė veikė savo rizika, o dėl tokio ieškovės sprendimo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo naštą būtų neteisinga perkelti pralaimėjusioms šalims.

158. Nors nagrinėjama byla ir yra nemažos apimties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos visas faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nebuvo pagrindo, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

159. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir įvertinus bylos procesinę baigtį, tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį bei advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ieškovei UAB „Baltijos stiklas“ iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priteistina 17 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su ieškiniu ir priešieškiniu, o iš trečiojo asmens BIRAČ AD, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, kurio ieškinys buvo atmestas, 5 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

160. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik ir trečiojo asmens BIRAČ AD turi būti priteistos solidariai.

161. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6. straipsnio 3 dalis).

162. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prievolė yra dali, t. y. teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos ginantis nuo atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priešieškinio ir nuo trečiojo asmens BIRAČ AD ieškinio, be to, šios išlaidos ieškovės teismui pateiktuose dokumentuose yra aiškiai išskirtos, jos atskirai priteistinos iš atsakovės ir iš trečiojo asmens.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

163. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

164. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo ir tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja ieškovė. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 11 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, būtų patyrusi teisinės pagalbos išlaidų, į bylą nepateikti, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Civilinę bylą Nr. e2-1133-467/2020 dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 ir 1.81 straipsnius nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ (juridinio asmens kodas 300649116) iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik (juridinio asmens kodas 4400281290005, Zvornik 75400, Karakaj BB, BA-SRP, Bosnija ir Hercogovina) 15 899 566,08 Eur (penkiolikos milijonų aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt šešių Eur 8 ct) skolą, 4 769 869,82 Eur (keturių milijonų septynių šimtų šešiasdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių Eur 82 ct) palūkanas ir 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20 669 435,90 Eur (dvidešimt milijonų šešių šimtų šešiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių Eur 90 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 000 (septyniolika tūkstančių) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik priešieškinį ir trečiojo asmens BIRAČ AD Zvornik u stečaju, Zvornik (bankrutuojanti) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ (juridinio asmens kodas 300649116) iš trečiojo asmens BIRAČ AD Zvornik u stečaju, Zvornik (bankrutuojanti) (juridinio asmens kodas 4400252600003, Karakaj BB 85400 Zvornik, Bosnija ir Hercogovina) 5 000 (penkis tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos stiklas“ (juridinio asmens kodas 300649116) iš atsakovės Alumina D.O.O. Zvornik (juridinio asmens kodas 4400281290005, Zvornik 75400, Karakaj BB, BA-SRP, Bosnija ir Hercogovina) 11 250 (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.