- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2-925-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00121-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivalybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nelsta“ padavė ieškinį, prašydama pripažinti, kad supaprastinto viešojo pirkimo Nr. 419458 „Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygos yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, dviprasmiškos.
2. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2.5.2.1 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti ne mažesnes kaip 2 mln. Eur vidutines metines pajamas per paskutinius 3 finansinius metus, nustatytas pažeidžiant Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką ir yra neproporcingas.
3. Pirkimo sąlygų 6.19.1 papunktyje nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus, pagal kurį gali būti skiriami vienodi balai už vadovaujančio specialisto patirtį vykdant daug nedidelės vertės sutarčių ir vykdant vieną didelės vertės sutartį, ieškovės manymu, neaiškus, nesusijęs su pirkimo objektu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio reikalavimų. Vykdant Pirkimo preliminariąją sutartį reikės tiekėjo gebėjimų vienu metu atlikti darbus pagal kelias nedidelės vertės rangos sutartis.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlyga, kad didžiąją dalį darbų ugdymo įstaigų patalpose numatoma atlikti ne ugdymo proceso metu, t. y. ikimokyklinio ugdymo įstaigose – per vieną mėnesį, o bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo įstaigose per 1–3 mėnesius, neaiški. Teikdami pasiūlymus tiekėjai negali įsivertinti, per kokius konkrečius terminus reikės įvykdyti užsakomus darbus, iš Pirkimo sąlygų neaišku, kokiais principais bus nustatomi realūs darbų atlikimo terminai.
5. Ieškovė nurodė, kad nėra aišku, kodėl Pirkimo sąlygų 1.5.4 papunktyje reikalaujama patirtis tik statinių grupėje: negyvenamieji pastatai (administracinės, mokslo, kultūros, sporto paskirties pastatai). Specialiuose teisės aktuose ši statinių grupė nėra išskirta kaip savarankiška. Toks reikalavimas, ieškovės nuomone, yra neproporcingas bei objektyviai būtinas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir, be kita ko, nurodė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Atsakovė šį teiginį grindė tuo, kad ieškovė nepateikė pasiūlymo, neįrodinėja, kad jį pateikti sukliudė ginčijamos Pirkimo sąlygos. Bet kuriuo atveju ieškovė nebūtų pajėgi vykdyti sutarties nei pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas, nei pagal tokias sąlygas, kokių ji pageidautų. Iš ieškovės finansinių ataskaitų matyti, kad 2015 – 2017 m. vidutinės metinės jos pajamos buvo 409 442,33 Eur, t. y. ženkliai mažesnės nei reikalaujama Pirkimo sąlygų 2.5.2.1 papunktyje. Be to, vidutinis metinis ieškovės darbuotojų skaičius 2015 – 2017 m. svyravo nuo 1 iki 3, todėl, atsakovės įsitikinimu, abejotina, ar ieškovės darbuotojai atitiktų Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 papunktyje nurodytus kvalifikacijos reikalavimus.
Šalies argumentai
7. Ieškovė dublike, grįsdama suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, nurodė, kad tiek viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, tiek Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, todėl ieškovės finansinių ataskaitų duomenys ar darbuotojų skaičius negali būti pagrindu konstatuoti tiekėjo atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Ieškovė taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2016 m. kovo 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-177-916/2016, kad tiekėjo galėjimas patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį pirkimo objektu kaip teisinio suinteresuotumo sąlyga labiau vertinamas ne in concreto, bet in abstracto, t. y. svarbu ne tai, ar tiekėjo pasiūlymas atitinkamame pirkime buvo pripažintas kaip atitinkantis nustatytus reikalavimus, o ar tiekėjo įsisteigimo tikslai, vykdoma veikla, jo turimi pajėgumai apskritai suponuoja jo (vieno ar kartu su kitais ūkio subjektais) galimybę varžytis dėl pirkimo objekto.
8. Atsakovė triplike palaikė argumentus dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, papildomai nurodė, kad būtent ieškovė turi įrodyti, kad ji realiai ketino ir turėjo galimybes dalyvauti Pirkime (atitikti kvalifikacijos reikalavimus) remdamasi kitų ūkio subjektų pajėgumais bei kad tai padaryti jai sutrukdė būtent ginčijamos Pirkimo sąlygos. Be to, atsakovė pateikė informaciją, kad tęsiant Pirkimo procedūras Pirkimas buvo užbaigtas VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl to, kad visi tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti. Atsakovės teigimu, dėl šios priežasties neliko ginčo objekto, tai sudaro pagrindą nutraukti bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 058,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose tiekėjams pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas nurodė, kad ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo Pirkimo sąlygos, todėl ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti konkurso sąlygų teisėtumą.
11. Teismas iš atsakovės pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo Nr. 32-16-26 išrašo nustatė, kad Pirkime buvo atmesti visų tiekėjų pasiūlymai, todėl pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą viešojo pirkimo procedūros baigėsi. Teismas nurodė, kad tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pirkimo procedūros pasibaigė, įprastai nėra pakankama priežastis pripažinti, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos. Pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad naujo pirkimo dėl analogiško pirkimo objekto skelbimas yra neišvengiamas, todėl ieškovės teisinis suinteresuotumas įprastai turėtų egzistuoti.
12. Tačiau teismas nurodė, kad naujas viešasis pirkimas nėra paskelbtas, todėl nėra aiškios jo sąlygos. Teismo nuomone, kai ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios, netenka reikšmės ankstesnio pirkimo sąlygų šioje byloje ginčijimas. Teismas ieškinio argumentus vertino kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamų pasibaigusio Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad ji galimai pažeistas teises galės ginti įstatyme nustatyta tvarka ginčydama naujo viešojo pirkimo sąlygas ar perkančiosios organizacijos sprendimus.
13. Teismas, įvertinęs, kad Pirkimo procedūros yra pasibaigusios atmetus visus tiekėjų pasiūlymus, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino, o atsakovės turėtas išlaidas priteisė iš ieškovės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Ieškovė UAB „Nelsta“ atskirajame skunde (ieškovė procesinį dokumentą įvardija apeliaciniu skundu) prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas. Tačiau teismas, nusprendęs šiuo atveju nutraukti bylą, padarė kasacinio teismo formuojamai praktikai visiškai priešingą išvadą.
15.2. Atsakovė 2019 m. balandžio 11 d. paskelbė naują Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų (ikimokyklinių įstaigų) vidaus patalpų remonto darbų pirkimą (Pirkimo Nr. 430356), kuriuo perkami identiški darbai, tik sumažintas remontuojamų objektų skaičius. Naujai paskelbto pirkimo sąlygos yra patikslintos (pakoreguotos) iš dalies atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ir (ar) dviprasmiškumo.
15.3. Vadovaujantis skundžiamoje nutartyje pateiktu aiškinimu galėtų susidaryti situacijos, kai perkančiosios organizacijos skelbtų VPĮ neatitinkančias pirkimų sąlygas, o tiekėjams jas ginčijant teisme iki teismo sprendimo priėmimo tokias procedūras nutrauktų ir teismai priteistų iš tiekėjų bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu, ieškovės vertinimu, būtų netiesiogiai ribojamos tiekėjų galimybės ginti interesus viešuosiuose pirkimuose.
15.4. Teismas šiuo atveju neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes civilinę bylą nutraukus išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju principu „pralaimėjęs moka“, bet vadovaujantis priežasties teorija.
Šalies argumentai
16. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde (atsakovė procesinį dokumentą įvardija apeliaciniu skundu) prašo iš Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties pašalinti šiuos sakinius:
16.1. „Ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo pirkimo sąlygos, todėl pagal kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną, ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti konkurso sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015)“;
16.2. „Atsižvelgiant į ginčo pirkimo objektą, t. y. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės ir patikėjimo teise valdomų pastatų vidaus patalpų remonto darbai, darytina išvada, kad naujo pirkimo dėl analogiško pirkimo objekto skelbimas yra neišvengiamas, todėl ieškovės teisinis suinteresuotumas įprastai egzistuotų vien dėl šio teismo sprendimo galimos reikšmės ateityje rengiant naujas pirkimo sąlygas“.
17. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies išvados turės reikšmingą įtaką kitiems atsakovės organizuojamiems viešiesiems pirkimams, nes jos atveria kelią ieškovei ir su ja susijusioms įmonėms nevaržomai skųsti bet kokių atsakovės organizuojamų viešųjų pirkimų sąlygas.
17.2. Skundžiamomis išvadomis nepagrįstai plečiamuoju būdu aiškinama suinteresuotumo viešuosiuose pirkimuose koncepcija. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygiu yra pripažįstama, kad ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi teisę tik teisinį suinteresuotumą turintys subjektai. Peržiūros procedūros turi būti užtikrintos asmenims, kurie atitinka tris esmines kumuliacines sąlygas: asmenims, kurie turi arba turėjo suinteresuotumą sudaryti konkrečią sutartį, asmeniui buvo padaryta žala arba kilusi tokios žalos rizika, žala arba žalos rizika kilo būtent dėl tariamo pažeidimo. Teismo nutarties skundžiamose išvadose tokios sąlygos nebuvo vertinamos. Teismo išvados yra bendro pobūdžio, padarytos neįvertinus ieškovės suinteresuotumo nebuvimą šiuo konkrečiu atveju patvirtinančių faktinių aplinkybių.
17.3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose neteigė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos kokia nors apimtimi pažeidė jos teises, ieškovė netgi neužsiminė apie bent potencialias jos vykdomos veiklos sąsajas su Pirkimo sąlygomis ar Pirkimo objektu. Ieškovė pasiūlymo nepateikė ir nebandė įrodinėti, kad pasiūlymą pateikti jai sutrukdė ginčijamos Pirkimo sąlygos.
17.4. Viešai prieinami finansiniai ir kiti duomenys apie ieškovę patvirtina, kad tinkamo pasiūlymo ji nebūtų sugebėjusi pateikti dėl neatitikties kvalifikacijos reikalavimui vidutinėms metinėms veiklos pajamoms, taip pat reikalavimui turėti ne mažiau kaip 1 ypatingo statinio vadovą ar specialiųjų statybos darbų vadovą.
Šalies argumentai
17.5. Ieškovės teiginiai dėl rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais yra deklaratyvūs, ieškovė nepateikė su atitinkamais ūkio subjektais sudarytų sutarčių, ketinimo protokolų, patvirtinimų.
17.6. Pirkimui pasibaigus, atsakovė paskelbė du naujus pirkimus dėl darbų, kuriuos buvo siekiama įsigyti Pirkimu (išskyrimas į du pirkimus atliktas pagal ugdymo įstaigų tipą). Nei viename iš naujai paskelbtų pirkimų ieškovė pasiūlymų nepateikė. Net Pirkimą išskaidžius ir sumažėjus kvalifikacijos reikalavimams, ieškovė nebuvo pajėgi juose dalyvauti.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovės UAB „Nelsta“ atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Reikšdama ieškinį ieškovė siekė nutraukti Pirkimo procedūras, tačiau bylos nagrinėjimo metu jos buvo nutrauktos 2019 m. kovo 22 d. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl neliko byloje nagrinėjamo ginčo objekto ir faktiškai susiklostė rezultatas, kurio ieškovė siekė.
18.2. Pasibaigus Pirkimui atsakovė paskelbė du naujus pirkimus dėl darbų, kuriuos buvo siekiama įsigyti Pirkimu (išskyrimas į du pirkimus atliktas pagal ugdymo įstaigų tipą). Ieškovė turėjo galimybę dalyvauti naujuose pirkimuose ir teikti pasiūlymus, tačiau to nepadarė. Byloje nagrinėto Pirkimo sąlygos buvo paliktos tokios, kokios buvo, tik perkeltos į naujų pirkimų sąlygas. Naujų pirkimų sąlygų ieškovė neginčijo. Ieškovė atskirajame skunde deklaratyviai teigia, kad naujo pirkimo sąlygos buvo patikslintos iš dalies atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, tačiau šių teiginių nepagrindžia. Atsakovė teigia, kad naujų pirkimų sąlygos jokia apimtimi nebuvo koreguotos pagal ieškovės reikštus reikalavimus. Naujų pirkimų sąlygos buvo pakoreguotos tik tiek, kiek to reikalavo Pirkimo išskaidymas į du atskirus pirkimus. Pavyzdžiui, atsakovė nesumažino kvalifikacijos reikalavimo dėl vidutinių metinių pajamų, dėl praeityje vadovaujančio specialisto vykdytų sutarčių vertės.
18.3. Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė teisingai. Ieškovė padavė ieškinį, neturėdama suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, nedalyvavo naujuose pirkimuose, sprendimas baigti Pirkimą nebuvo nulemtas atsakovės noro ar valios. Atsakovė privalėjo Pirkimo procedūras nutraukti pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsakovės vertinimu, vienintelė bylinėjimosi išlaidų priežastis – ieškovės nesąžiningas sprendimas inicijuoti bylą.
19. Atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nelsta“ prašo netenkinti jo reikalavimų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Atsakovės skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai grindžiami suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-690/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
19.2. Atsakovės paskelbto naujo pirkimo sąlygos yra patikslintos (pakoreguotos) iš dalies atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo ir/ar dviprasmiškumo.
19.3. Atsakovės atskirojo skundo teiginiai nesuderinami su VPĮ reglamentuotu tiekėjo pažeistų interesų gynimu. Remiantis atsakovės teiginių logika, perkančioji organizacija, jau gavusi tiekėjo pretenziją dėl neaiškių ar neteisėtų pirkimo sąlygų, turėtų vertinti tiekėjo atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams, nors būtent tokias pirkimo sąlygas tiekėjas ir skundžia. Neteisėtos, neaiškios pirkimo sąlygos neleidžia tiekėjams pateikti pasiūlymų. Visiškai akivaizdu, kad UAB „Nelsta“ kaip tiekėjas turėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti neaiškias, neteisėtas Pirkimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl paduotų skundų kvalifikavimo atskiraisiais skundais ir jų padavimo termino atnaujinimo
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 290 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Pagal CPK 294 straipsnio 1 dalį, byla nutraukiama teismo nutartimi. Remiantis CPK 295 straipsniu, dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai atskiriesiems skundams paduoti – jie paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 10 d. priėmė nutartį nutraukti civilinę bylą. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, dalyvaujantys byloje asmenys, nesutikdami su šia nutartimi, turėjo teisę paduoti dėl nutarties atskiruosius skundus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. Kadangi ši nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas galėjo būti duodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. 2019 m. balandžio 10 d. teismo nutartis šalių atstovams buvo išsiųsta tą pačią dieną elektroninių ryšių priemonėmis, todėl remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi nutarties įteikimo diena laikoma 2019 m. balandžio 11 d.
22. Šalys, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, 2019 m. balandžio 24 d. pateikė apeliacinius skundus, kurie pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucijomis buvo priimti nagrinėjimui.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys, siekdamos apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, turėjo teisę CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti ne apeliacinius, bet atskiruosius skundus. Taigi, šalys, pateikdamos apeliacinius skundus, nesilaikė CPK nustatytos nutarčių apskundimo tvarkos, o pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinius skundus nagrinėjimui, nepagrįstai nenustatė šio trūkumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalių paduoti apeliaciniai skundai turi būti kvalifikuojami kaip atskirieji skundai.
24. Kaip minėta, šalys apeliacinius skundus, kurie turėtų būti kvalifikuojami kaip atskirieji skundai, padavė 2019 m. balandžio 24 d., jau pasibaigus pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties apskundimo terminui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėjimui šiuos skundus, praleisto jų padavimo termino atnaujinimo klausimo neišsprendė. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingą šios nutarties apskundimo terminą ir tvarką – pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išaiškinimas objektyviai galėjo suklaidinti šalis. Kadangi šiuo atveju šalys procesinius dokumentus, pavadintus apeliaciniais skundais, padavė per pirmosios instancijos teismo nurodytą neteisingą apskundimo terminą, taip pat kadangi atskirųjų skundų padavimo terminas buvo praleistas nereikšmingai ir nėra duomenų apie šalių nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalių praleistas atskirųjų skundų padavimo terminas atnaujintinas teismo iniciatyva ir jie nagrinėtini iš esmės.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas iki Pirkimo pasibaigimo
26. Iš šios nutarties aprašomojoje dalyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose kvestionavo ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas. Tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei kreipiantis teisminės gynybos Pirkimo sąlygos galiojo, todėl ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą jas ginčyti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada atsakovė nesutinka ir skundžia nutarties motyvus, remdamasi argumentais, kurie iš esmės buvo dėstomi ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu.
27. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis).
28. Pažymėtina, kad 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis derinimo 89/665/EEB (toliau – Direktyva 89/665) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.
29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. Sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1).
30. ESTT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad dalyvavimas viešojo pirkimo konkurse iš principo pagrįstai gali būti nustatomas kaip reikalavimas, kurį turi įvykdyti atitinkamas asmuo, kad įrodytų savo suinteresuotumą laimėti nagrinėjamą sutartį arba riziką patirti žalos dėl tariamai neteisėto sprendimo sudaryti nagrinėjamą sutartį. Nepateikęs pasiūlymo, toks asmuo sunkiai gali įrodyti, kad turi suinteresuotumą ginčyti minėtą sprendimą arba kad jam buvo ar gali būti padaryta žala dėl šio sprendimo sudaryti sutartį (žr. ESTT 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Grossmann Air Service, C-230/02, EU:C:2004:93, 27 punktą). Vis dėlto, jei įmonė nepateikė pasiūlymo dėl tariamai diskriminacinių konkurso dokumentuose ar konkurso sąlygose pateiktų specifikacijų ir konkrečiai dėl jų ji nebūtų galėjusi teikti visų prašomų paslaugų, būtų nepagrįsta reikalauti, kad ji pirma pateiktų pasiūlymą per ginčijamą sutarties sudarymo procedūrą tam, kad vėliau galėtų pasinaudoti peržiūros procedūromis, siekdama užginčyti tokias specifikacijas, net jeigu dėl tokių specifikacijų jos galimybės laimėti sutartį būtų niekinės (žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Grossmann Air Service, C 230/02, EU:C:2004:93, 28 ir 29 punktus).
31. Plėtodamas šį teisės aiškinimą ESTT naujausioje savo praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimai, numatyti Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalyje, yra tenkinami, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, kuris nepateikė pasiūlymo, turi, be kita ko, teisę pareikšti ieškinį, kai mano, kad dėl konkurso dokumentuose nurodytų specifikacijų pasiūlymo pateikimas apskritai neįmanomas. Tačiau kadangi ekonominės veiklos vykdytojo, kuris nepateikė pasiūlymo, teisė pareikšti ieškinį gali būti pripažinta tik išimtiniais atvejais, negali būti laikoma nepagrįsta iš jo reikalauti įrodyti, kad dėl konkurso sąlygų apskritai nebuvo įmanoma pateikti pasiūlymo. Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad jomis nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais ekonominės veiklos vykdytojams neleidžiama pareikšti ieškinio dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, susijusių su konkurso procedūra, kurioje jie nusprendė nedalyvauti, nes dėl šiai procedūrai taikomų taisyklių atitinkamos viešojo pirkimo sutarties sudarymas su jais buvo labai mažai tikėtinas (žr. ESTT 2018 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Amt Azienda Trasporti e Mobilit? SpA, C‑328/17, ECLI:EU:C:2018:958, 51, 53, 58 punktus).
32. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus kasacinio teismo, inter alia, remiantis ESTT praktika, pripažįstama plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškinamas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjo galėjimas patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį pirkimo objektu kaip teisinio suinteresuotumo sąlyga labiau vertinamas ne in concreto, bet in abstracto, t. y. svarbu ne tai, ar tiekėjo pasiūlymas atitinkamame pirkime buvo pripažintas kaip atitinkantis nustatytus reikalavimus, o ar tiekėjo įsteigimo tikslai, vykdoma veikla, jo turimi pajėgumai apskritai suponuoja jo (vieno ar kartu su kitais ūkio subjektais) galimybę varžytis dėl pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti jos nurodytas Pirkimo sąlygas.
34. Nors ieškovė Pirkime pasiūlymo nepateikė, ši aplinkybė, atsižvelgiant į aptartą ESTT ir kasacinio teismo praktiką, savaime nepaneigia suinteresuotumo neturėjimo. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad, kaip nurodo pati atsakovė, iki Pirkimo paskelbimo ieškovė nuolat dalyvaudavo ugdymo įstaigų organizuojamuose remonto darbų pirkimuose ir atlieka įvairius remonto darbus pagal atskirai ugdymo įstaigų vykdytus pirkimus (atsiliepimo į ieškinį 2 dalis). Taigi, ieškovės veikla susijusi su paskelbto Pirkimo objektu esančių darbų vykdymu. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės vidutinės metinės pajamos yra pakankamai reikšmingos (409 442,33 Eur).
35. Nors atsakovė, kvestionuodama ieškovės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, nurodo, kad ieškovės vidutinės metinės pajamos yra ženkliai mažesnės nei reikalaujama Pirkimo sąlygų 2.5.2.1 papunktyje, be to, abejotina, ar ieškovės darbuotojai atitiktų Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 papunktyje nurodytus kvalifikacijos reikalavimus, tokie argumentai nepaneigia ieškovės teisinio suinteresuotumo. Ieškovė būtent ir ginčijo Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus kaip neproporcingus ir ribojančius konkurenciją. Iš ieškovės pozicijos, išreikštos procesiniuose dokumentuose, matyti, kad ji ginčijamas Pirkimo sąlygas vertino kaip užkertančias kelią jai pačiai ar pasitelkus kitus ūkio subjektus dalyvauti Pirkime.
36. Nors atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl ketinimo dalyvauti Pirkime pasitelkiant kitus ūkio subjektus, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nei Lietuvos nacionalinėje teisėje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra reikalaujama, kad tiekėjas, ginčijantis pirkimo sąlygas, specifiškai pagrįstų savo galimybę pateikti perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymą ir (ar) pateiktų itin konkrečius įrodymus dėl turėto ketinimo pateikti pasiūlymą pirkime, pavyzdžiui, pateiktų įrodymus dėl galimo kitų ūkio subjektų pasitelkimo (sudarytas sutartis su kitais ūkio subjektais, ketinimų protokolus ar kt.). Priešingai, toks reikalavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apsunkintų pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą. Neatmestina, kad tiekėjas negali pateikti konkrečių įrodymų dėl turėto ketinimo teikti pasiūlymą ar ketinimo susitarti su kitais ūkio tiekėjais dėl dalyvavimo pirkime būtent dėl ginčijamų pirkimo sąlygų turinio, pavyzdžiui, dėl nustatytų per aukštų kvalifikacijos reikalavimų ar pan.
37. Taigi, remiantis aptarta ESTT ir kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad šiuo atveju ieškovė ieškinį padavė neturėdama jokio protingo tikslo siekti pirkimo sutarties sudarymo, taigi, neturėdama teisinio suinteresuotumo. Atsakovės atskirajame skunde ginčijama apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties išvada „Ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo pirkimo sąlygos, todėl pagal kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną, ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti konkurso sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015)“ atitinka formuojamą teismų praktiką, ja užtikrinamas pažeistų teisių gynybos veiksmingas įgyvendinimas, todėl ji pripažįstama pagrįsta.
Dėl bylos nutraukimo paaiškėjus, kad Pirkimo procedūros bylos nagrinėjimo metu pasibaigė
38. Bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimu pasibaigė VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (atmetus visus pasiūlymus). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ši aplinkybė reiškia, jog Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas praranda prasmę ir tai yra pagrindas nutraukti civilinę bylą.
39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar pirkimo sąlygos buvo (ne)teisėtos. Ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo pirkimo sąlyga, todėl pagal kasacinio teismo ir ESTT praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą ir reikšti reikalavimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
40. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsižvelgiant į Pirkimo objektą, naujo pirkimo dėl analogiško objekto skelbimas yra neišvengiamas. Tai reiškia, kad remiantis paminėta kasacinio teismo praktika šiuo atveju vien tik Pirkimo procedūrų pabaiga negalėjo būti pagrindu pripažinti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą ir nutraukti civilinę bylą. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė, pasibaigus Pirkimui, paskelbė du naujus pirkimus dėl tų pačių darbų, kuriuos buvo siekiama įsigyti Pirkimu. Taigi, ieškovė turėjo teisę dalyvauti šiuose pirkimuose, pateikdama pasiūlymus, o nesutikdama su naujų pirkimų sąlygomis juos ginčyti. Atsakovė teismui nurodė, kad ieškovė nei viename iš šių pirkimų nepateikė pasiūlymų ir neginčijo šių pirkimų sąlygų. Pastebėtina, kad ieškovė nepateikia jokių argumentų, kuo tokioje situacijoje pasireiškia jos suinteresuotumas ginčyti pasibaigusio Pirkimo sąlygas. Ieškovė nepaaiškina ir to, dėl kokių priežasčių ji nedalyvavo naujų pirkimų procedūrose, neteikė jose pasiūlymų, neginčijo jų sąlygų.
41. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pasibaigusio Pirkimo sąlygų teisėtumo tolesnis vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė nebeturi galimybės pretenduoti sudaryti sutartį dėl pasibaigusio Pirkimo objektu buvusių darbų. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pasibaigusio Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas reikalingas siekiant užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams. Tuo būdu vertintina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju prarado teisinį suinteresuotumą ginčyti pasibaigusio Pirkimo sąlygas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutraukė bylą. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią nustačius, kad pirkimas, kurio sąlygos ginčijamos, pasibaigė ir yra paskelbtas naujas pirkimas, byla nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1156-236/2018). Dėl išdėstytų argumentų ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo procedūros pasibaigė, nes buvo atmesti visi jame dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino, o atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės. Su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ieškovė nesutinka.
43. CPK 94 straipsnis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, paduodama ieškinį, turėjo teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas. Tačiau pagrindą nutraukti bylos nagrinėjimą sudarė aplinkybės, kad Pirkimas pasibaigė VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (atsakovei atmetus visus pasiūlymus) ir paskelbus naujus pirkimus, todėl pasibaigė ieškovės, kaip tiekėjos, teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos baigtis nepriklausė nei nuo vienos iš šalių valios – Pirkimo nutraukimui nurodytu pagrindu nei ieškovės, nei atsakovės veiksmai negalėjo turėti jokios įtakos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kuri nors iš šios bylos proceso šalių netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad kurios nors iš jų procesinis elgesys buvo netinkamas. Esant tokioms aplinkybėms, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos tarp jų neturėjo būti paskirstytos. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.
46. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui padavė prašymą iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės atskirasis skundas iš esmės netenkinamas (tenkinama tik jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, netinkamo paskirstymo), atsakovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
47. Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą, privalėjo ieškovei grąžinti už ieškinį jos sumokėtą 788 Eur žyminį mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė, žyminis mokestis grąžinamas ieškovei šia nutartimi, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
48. Ieškovė už skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties sumokėjo 788 Eur žyminį mokestį. Kadangi pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, ieškovei grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos baigties
49. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylą, ši apskųstosios teismo nutarties dalis paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė bylinėjimosi išlaidas, todėl ši nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 94 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nelsta“ ir atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai atskirųjų skundų padavimo terminus.
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai priteista 2 058,54 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo netenkinti.
Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nelsta“ prašymo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nelsta“ (juridinio asmens kodas 302929056) už ieškinį ir atskirąjį skundą sumokėtą 1 576 Eur žyminį mokestį (2019 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14, sumokėta 788 Eur, ir 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 40, sumokėta 788 Eur).