Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-464-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-26
Bylos Nr.: 2A-464-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01183-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: A. S.
Ieškovas: E. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-464-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01183-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą šalių santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas ir kitą vaikų turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad santuoka su atsakove sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. S., (duomenys neskelbtini) – dukra G. S. Iš pradžių šalių santykiai klostėsi gerai, tačiau ilgainiui šeimyniniai ryšiai pradėjo silpti, išryškėjo esminiai šalių interesų, požiūrio į gyvenimą, problemų sprendimo būdus skirtumai. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Ieškovas iš pradžių bandė kalbėtis su atsakove, siūlė kartu ieškoti sprendimo būdų, tačiau problemos nepavyko išspręsti. Santuoka yra galutinai iširusi dėl atsakovės kaltės ir jos išsaugoti neįmanoma. Atsakovė daro vaikams neigiamą įtaką, kuri ateityje gali dar labiau stiprėti. Ieškovas nurodė nesieksiantis riboti atsakovės bendravimo su vaikais. Vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia skirti apie 300 Eur kiekvienam vaikui.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą šalių santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų L. S. ir G. S. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas ir kitą vaikų turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei; nustatyti nepilnamečių šalių vaikų L. S. ir G. S. bendravimo su ieškovu tvarką: 1) pirmą kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. nuo sekmadienio 18 val. pasiimant ir iki sekančio sekmadienio 18 val. parvežant vaikus į atsakovės gyvenamąją vietą arba kitą su atsakove suderintą vietą; 2) ieškovo pasirinktą ir bent prieš 3 dienas su atsakove suderintą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios ar su atsakove suderintos vietos, iki sekmadienio 18 val., parvežant į jų gyvenamąją ar su atsakove suderintą vietą; 3) vasaros atostogų metu nepertraukiamai abi savaites, suderinant atostogų laiką su atsakove ne vėliau kaip likus keturioms savaitėms iki atostogų pradžios; teismui netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nustatyti, kad šalių vaikai su atsakove bendrauja tokia tvarka: 1) trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. nuo sekmadienio 18 val. pasiimant ir iki sekančio sekmadienio 18 val. parvežant vaikus į ieškovo gyvenamąją arba kitą su ieškovu suderintą vietą; priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad vykdė sutuoktinės pareigas, tuo tarpu ieškovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, negerbė atsakovės, jos nerėmė moraliai, darė psichologinį spaudimą, smurtavo fiziškai. Atsakovės liga – priklausomybė alkoholiui, kurią ji sėkmingai gydosi, yra ieškovo elgesio su atsakove pasekmė – atsakovės psichologinių problemų, kilusių dėl nesutarimų su ieškovu, jo nuolatinės psichologinės ir fizinės prievartos rezultatas. Atsakovė nėra surinkusi įrodymų dėl sutuoktinio smurto. Atsakovė savarankiškai kreipėsi psichologinės pagalbos, deda pastangas atsikratyti priklausomybės alkoholiui. G. S. teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovės bendravimas su dukra tik kas antrą savaitgalį yra per retas, gali susilpninti motinos ir dukros ryšį. Abiem vaikams yra nustatyti raidos sutrikimai. Atsakovė yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dėl to ji šeimoje užsiimdavo vaikų ugdymu, lavinimu. Ieškovas tėra įgijęs vidurinį išsilavinimą, šeimoje nesirūpino vaikų kasdieniais poreikiais, auklėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį, atmetė priešieškinį: nutraukė (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą šalių santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės, nusprendė po santuokos nutraukimo nekeisti pavardžių; nustatė nepilnamečių šalių vaikų L. S. ir G. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatė tokią vaikų L. S. ir G. S. bendravimo su atsakove tvarką: 1) kiekvieną kalendorinių metų nelyginę savaitę, nuo antradienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val.; 2) kiekvieną kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; 3) vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturias savaites, suderinant atostogų laiką su ieškovu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki atostogų pradžios; 4) sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau raštu (registruotu laišku, el. paštu arba SMS trumpąja žinute) informavo kitą apie savo atostogas; 5) nelyginiais metais atsakovė bendrauja su vaikais nuo gruodžio 24 d. 18.00 val. iki gruodžio 25 d. 18.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; 6) lyginiais metais atsakovė bendrauja su vaikais per šv. Velykas, pasiimant vaikus iš vakaro prieš pirmą šv. Velykų dieną 18.00 val. ir grąžinant pirmą šv. Velykų dieną 18.00 val., nelyginiais metais – antrą šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val.; 7) motinos dienos savaitgalį atsakovė bendrauja su vaikais nesilaikant eiliškumo pagal lyginių savaičių savaitgalių tvarką; 8) atsakovė vaikus pasiima ir grąžina ieškovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), arba kitoje su ieškovu sutartoje vietoje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku; 9) atsakovė, negalėdama vaikų paimti šioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti ieškovui skambučiu arba SMS trumpąja žinute, arba el. paštu; 10) jeigu vaikų susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovės bendravimo su vaikais dienomis, atsakovės bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie aplinkybes, trukdančias atsakovei bendrauti su vaikais, ieškovas turi nedelsdamas informuoti atsakovę telefonu, trumpąja SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki nustatyto bendravimo pradžios; 11) nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovas bei atsakovė ir tai nekenkia vaikų interesams; priteisė iš atsakovės nepilnamečiams vaikams L. S. ir G. S. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos po 150 Eur kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas ir kitą vaikų turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 041 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 173,84 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, akcentavo, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Aplinkybę, kad turėjo priklausomybę nuo alkoholio, pripažino ir pati atsakovė. Tą patvirtina atsakovės lankyta „Minesotos“ programa, liudytojos D. D. parodymai apie atsakovės užsikodavimą nuo alkoholio, pažyma apie atsakovės gydymąsi Vilniaus priklausomybės ligų centre. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, iš dalies pripažindama savo kaltę, dėl santuokos iširimo kaltina ir ieškovą. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes dėl kaltės santuokos iširimo byloje ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas laikė neįrodytomis aplinkybes apie ieškovo neištikimybę, naudotą fizinį ir psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad smurto šalių šeimoje faktą galėtų pagrįsti policijos pažymos, nuotraukos, vaizdo įrašai, registruoti pranešimai policijoje, medicininiai dokumentai apie patirtus sužalojimus ir pan. Atsakovė minėtų duomenų ar kitų jos teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė ir nurodė, kad jų neturi. Kaltinimai ieškovui neištikimybe ir smurtu iš esmės buvo grindžiami byloje esančiais liudytojų parodymais, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos D. D., A. B. ir I. S. yra susijusios artimais ir (arba) artimesniais ryšiais su atsakove negu su ieškovu, t. y. jos laikytinos atsakovės pusės liudytojomis. Be to, minėtų liudytojų, kaip ir R. B., teigiamos aplinkybės apie ieškovo smurtą paremtos tuo, kad jos tiesiogiai nematė ieškovo naudojamo smurto, o apie jį išgirdo iš atsakovės. Teismas atsakovės sesers A. B. parodymus laikė tendencingais, kadangi teismo posėdžio metu ji parodė, kad atsakovei nėra problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo galima neištikimybė pagrindžiama tuo, jog jis buvo pastebėtas automobiliu vežantis kitą moterį, moteriškos lyties atstovė (-ės) galimai jam padėjo namų ruošoje. Teismo vertinimu, netgi ir pasitvirtinus šioms aplinkybėms, tai nėra pakankami įrodymai neištikimybės faktui nustatyti (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustatyta kitų duomenų apie ieškovo, kaip sutuoktinio, santuokinių pareigų pažeidimą atsakovės atžvilgiu. Dėl išvardintų priežasčių, esant prieštaringiems liudytojų parodymams, teismas atmetė atsakovės ir jos atstovės teiginius apie ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas santuokos iširimo priežastimi laikė atsakovės kaltę, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus, dėl ko šalys liovėsi gerbti viena kitą ir tai jų bendrą gyvenimą padarė negalimu. Teismas paminėjo, kad, bylą nagrinėjant teisme, atsakovė 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti automobilį, jai atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

7. Teismas nustatė, kad išvadą teikianti institucija vaikų gyvenamąją vietą siūlė nustatyti su ieškovu. Išvadoje nurodyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos ieškovo gyvenamojoje vietoje, jam nuosavybės teise priklausančiame name, yra geros, sudarytos sąlygos vaikų poilsiui, žaidimams ir laisvalaikio praleidimui. Išvadą teikianti institucija 2017 m. lapkričio 21 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte įvertino, kad atsakovė gyvena su tėvais, namai tvarkingi, juose šilta ir švaru, buities sąlygos geros. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė D. D. pateikė pakartotinę išvadą, vaikų gyvenamąją vietą siūlydama nustatyti su ieškovu. Ji nurodė, kad šiuo metu nėra žinoma ir aišku, ar atsakovė vis dar vartoja alkoholį, ieškovas yra baigęs kursus, susijusius su tėvyste, per laikotarpį nuo išvados pateikimo buities sąlygos vaikams yra pagerėjusios, ieškovo namuose tvarkinga ir švaru, atsakovė neigia vaikų pažangą, kas prieštarauja esamiems faktams, yra irzli, ieškovas yra atsakingas, rūpinasi vaikais, tinkamai juos prižiūri. Siekiant išsiaiškinti šalių vaikų psichologinę būseną ir jų norus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, buvo paskirta psichologinė ekspertizė, kurios aktuose buvo nurodyta, jog šalių vaikai šiuo metu negali išreikšti savo savarankiškos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nei dėl bendravimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė pakankamai įrodymų ir teismui nėra žinoma, jog atsakovės priklausomybė nuo alkoholio šiuo metu yra išnykusi. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikius geriau užtikrins ieškovas, todėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu.

8. Teismas vertino, kad 2017 m. spalio 27 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovės ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka turėtų būti išplėsta, nustatant atsakovės ir vaikų papildomą bendravimą kiekvieną kalendorinių metų nelyginę savaitę. Atsižvelgęs į tai, kad išvadą teikiančios institucijos ir psichologinės ekspertizės išvadose nurodyta, jog nustatant bendravimo tvarką neturėtų būti per dažnai keičiama nakvynės vieta, tačiau bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį yra per retas, teismas sprendė, kad papildomą atsakovės bendravimą su nakvyne būtina nustatyti tik kas antrą savaitę. Dėl to teismas išplėtė laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, paliekant galioti tas pačias laikinosios bendravimo tvarkos nuostatas, papildomai nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną kalendorinių metų nelyginę savaitę, nuo antradienio 18 valandos iki ketvirtadienio 18 valandos. Teismas padarė išvadą, kad šitaip bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, nebus pažeista jų stabili gyvenamoji aplinka.

9. Byloje nesant ginčo dėl šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, teismas iš atsakovės kiekvienam vaikui priteisė 150 Eur periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

10. Patenkinęs ieškinį ir atmetęs patikslintą priešieškinį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 41 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį, prijungti prie civilinės bylos medžiagos papildomus įrodymus, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl atsakovės kaltė turėjo būti įrodyta. Teismas nevertino, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, kaip kiekviena iš šalių vykdė sutuoktinių pareigas, nevertino kiekvienos iš šalių pastangų santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, nesiaiškino, kada faktiškai iširo santuoka, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovei įrodinėjant ieškovo neištikimybę (atsakovė šią aplinkybę įrodinėjo liudytojų parodymais), ieškovas neneigė šios aplinkybės, pats patvirtino, kad atsakovei išvykus gydytis, jam namų ruošoje padėjo bendradarbės, o G. S. psichologinės ekspertizės metu nurodė, kad pas tėtį gerai, „kad ateina mergaitė“. Atsakovės pusės liudytoja I. S. patvirtino, kad atsakovė prieš 3–4 metus „turėjo įtarimų“ dėl ieškovo neištikimybės, tvirtino, kad atsakovą „matydavom važinėjant su kita moterimi“. D. D. nurodė, kad iš šalių žinojo, jog „santykių kaip tarp vyro ir žmonos nėra daugiau kaip 2 metus“. Atsakovės sesuo tvirtino ne kartą ieškovą „mačiusi važinėjant su kita moterimi“, iš vaikų girdėjusi, kad, atsakovei išvykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, į namus pradėjo eiti „mergaitės“, „tetutės“, su kuriomis važiuoja į keliones, kavines, pramogauja. Atsakovo kviesta liudytoja kaimynė R. B. taip pat paliudijo, kad ieškovė jai skundėsi dėl atsakovo neištikimybės. Teismas turėjo vertinti šių duomenų visumą, o ne atmesti liudytojų parodymus vien dėl to, kad liudytojai yra labiau susiję su atsakove nei su ieškovu. Teismas vadovavosi ieškovo pateiktais 13 vaizdo įrašų ir 8 nuotraukomis, užfiksuotais šalių namuose šalims gyvenant kartu 2015–2017 metais, tačiau nevertino šios medžiagos fiksavimo aplinkybių, tokios medžiagos įrodomosios galios, ieškovo elgesio atsakovės atžvilgiu. Ieškovo pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra matyti gerianti atsakovė, nematyti agresijos ieškovo atžvilgiu, išskyrus kelis mėginimus patraukti kamerą, todėl nėra aišku, ką įrodo pateikta filmuota vaizdo medžiaga. Ieškovo. išsakyti teiginiai nėra patvirtinami vaizdo, be to, teismas netyrė šių teiginių pagrįstumo, nevertino jų visų byloje surinktų duomenų kontekste. Teismas, nevertindamas ieškovo elgesio (sutuoktinės nuolatinio filmavimo ir fotografavimo šeimos namuose, vengimo spręsti šeimos problemas, ieškovo neigiamų atsiliepimų apie atsakovę vaikų akivaizdoje, kliudymo atsakovei patekti į antrą šeimos namo aukštą), nukrypo nuo teismų praktikos, kuomet sprendžiant dėl kaltės, sutuoktinio elgesys, pavyzdžiui, kitam sutuoktiniui darant įvairias kliūtis namuose pakliūti į patalpas šeimos namuose, laikytinas aplinkybe lemiančia šalies kaltę, sprendžiant dėl abipusės kaltės santuokos nutraukimo bylose. Dėl ieškovo smurto atsakovės atžvilgiu liudytojų parodymai taip pat buvo nuoseklūs. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio ir (arba) dažnai juo piktnaudžiauja. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas bandė spręsti atsakovės alkoholio vartojimo problemą (jei tokia buvo) ir kokiais būdais, visi liudytojai teigė, kad apie atsakovės alkoholio problemą sužinojo iš ieškovo, patys nebuvo pastebėję, kad atsakovė piktnaudžiautų alkoholiu. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad atsakovei 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo atimta teisė vairuoti, kadangi šis įvykis įvyko gerokai po ieškinio teismui pateikimo, todėl neturėtų būti laikomas pagrindu konstatuoti atsakovės kaltę. Iš liudytojų parodymų matyti, kad atsakovė siekė išsaugoti šeimą, o, prasidėjus teismo procesui, išgerdavo nusiraminimui ir užsimiršimui. Teismas neteisingai vertino atsakovės dalyvavimą „Minesotos“ programoje, atsakovės užsikodavimą nuo alkoholio kaip aplinkybes, įrodančias atsakovės priklausomybę nuo alkoholio ir jos kaltę dėl santuokos iširimo, o ne priešingai – kaip atsakovės pastangas išvengti problemų su alkoholiu ir pakeisti situaciją. Atsakovei praradus teisę vairuoti, ji kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kuriame praėjo „Minesotos“ programą, kurią ėjo kaip prevencinę priemonę, ieškodama pagalbos. Ieškovas nepateikė duomenų, kad „Minesotos“ programa buvo nesėkminga, neveiksminga ir (arba) duomenų apie atsakovės alkoholio vartojimą po „Minesotos“ programos. Teismas neatsižvelgė, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitas įstatyme nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30 straipsniai) ir dėl to santuokos iširimą lėmė ne išimtinai atsakovės, o abiejų sutuoktinių kaltė.

1.2. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, nesiaiškinti vaikų poreikiai, netirta, kokias sąlygas gali sudaryti atsakovė, nevertinti duomenys apie šalių, kaip tėvų, pareigų vykdymą, todėl nukrypta nuo geriausių vaikų interesų principo. Teismas nevertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2017 m. gegužės 12 d. pirminės išvados tinkamumo ir objektyvumo laiko atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje esančios informacijos įrodomoji reikšmė teismo turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, ko teismas nepadarė, priimdamas skundžiamą sprendimą. Teismas aiškinosi išskirtinai ieškovo, o ne abiejų tėvų galimybę užtikrinti vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. VTAS 2017 m. gegužės 12 d. išvada į bylą buvo pateikta įvertinus vaikų gyvenimo sąlygas šeimos namuose. Tuo metu šalys gyveno kartu, tačiau išvadoje pateikiami išskirtinai tik ieškovo paaiškinimai, nes prieš pateikiant išvadą VTAS specialistai nesusisiekė su atsakove, nors VTAS buvo žinomi duomenys apie atsakovės darbovietę, gyvenamąją vietą. Dėl to išvada buvo neišsami ir tendencinga. VTAS išvada pateikta seniai (17 mėnesių iki priimant sprendimą), todėl teismui išskirtinai remiantis VTAS išvada nebuvo atsižvelgta į pasikeitusias šalių gyvenimo sąlygas ir vaikų poreikius. Teismas nesiaiškino faktinės situacijos iki ieškinio pateikimo ir (arba) iki atsakovės išvykimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, iš kurio grįžusi atsakovė išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Byloje buvo duomenų, kad atsakovė rūpinosi vaikų ugdymu, o ieškovas – pramogomis, ieškovas neužsiiminėja su vaikais, nesirūpina ugdymu. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas daug dirba, nebūna namuose, su šeima neatostogauja, grįžta namo vėlai, o iki 2017 metų rugsėjo mėnesio su vaikais išskirtinai būdavo atsakovė, kuri tenkindavo vaikų poreikius, rūpinosi buitimi, vaikų lavinimu ir ugdymu, su vaikais vykdavo atostogų, užtikrindavo vaikų bendravimą su šeimos nariais. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad vienas nesugeba pasirūpinti buitimi ir vaikų ugdymu, todėl jam tenka kreiptis pagalbos į kitus asmenis, bendradarbes. Atsakovei išsikrausčius ir vaikams likus su ieškovu, vaikų kontaktas su atsakove staiga ir labai stipriai sumažėjo, vaikai neteko pastovumo. Teismas nevertino šalių į bylą pateiktų duomenų apie gyvenimo ir buities sąlygas, neatsižvelgė, kad ieškovo gyvenamasis namas įrengtas tik iš dalies, vaikams miegoti ir žaisti skirtoje patalpoje nėra langų, nėra galimybės patalpos išvėdinti, į antrą aukštą reikia lipti pavojingais laiptais. Nebuvo vertinamas vaikų aplinkos saugumas, šiems esant su ieškovu: greta ieškovo namo ieškovo brolis yra įsirengęs pirtį, neatsižvelgta, kad ieškovo brolis yra teistas, liudytojų parodymus, kad jis girtauja ir smurtauja. Pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai, turėjo būti atsižvelgta į tai, kokias sąlygas vaikams gali užtikrinti atsakovė, kaip vaikai jaučiasi toje aplinkoje. Vaikai buvo pratę lankytis pas senelius, išvadą teikiančios institucijos atstovė atsakovės gyvenimo ir buities sąlygas įvertino gerai, į bylą buvo pateikta duomenų (foto nuotraukos), kuriomis atsakovė įrodinėjo, kad buities sąlygos, kurias ji gali užtikrinti vaikams, yra gerokai geresnės nei ieškovo, tačiau teismas jų nevertino. Atsakovės gyvenamoji vieta yra mieste, arti ugdymo įstaigų, netoli gyvena vaikų draugai, pusseserė. Vaikams sergant arba atsakovei dirbant ir negalint pačiai pasirūpinti vaikais, vaikai gali būti su močiute, kaip yra pratę. Senelis dirba (duomenys neskelbtini), retai būna namuose, todėl bute yra daugiau vietos. Teismas, spręsdamas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų vertinti ir ieškovo elgesį – ieškovas draudžia vaikams bendrauti su atsakovės šeima, seneliai negali matytis su vaikais be VTAS įsikišimo, ieškovas trukdo vaikams bendrauti su atsakove telefonu, atsakovei neteikia informacijos apie vaikus. Teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė išvadą teikiančios institucijos specialistės teismo posėdžio metu išsakytai nuomonei, kad yra pagerėjusios ieškovo buities sąlygos, tačiau ji nepateikė jokių duomenų, netikrino, kaip pasikeitusios atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos. Teismas skyrė ypatingai didelę reikšmę aplinkybei, kad ieškovas pabaigė kursus, susijusius su tėvyste, specialistės teiginiams, kad atsakovė nepripažįsta vaikų pažangos, nors nebuvo pateikta tokį teiginį pagrindžiančių duomenų. Išvadą teikianti specialistė nebuvo informuota, kad atsakovė yra užsiregistravusi į pozityvios tėvystės kursus. Nei teismas, nei išvadą teikianti specialistė nesistengė išsiaiškinti vaikų nuomonės dėl noro gyventi su vienu iš tėvų (nuo teismo psichologijos ekspertizės iki bylos išnagrinėjimo praėjo penki mėnesiai). Nebuvo sprendžiamas klausimas, ar nustačius G. S. gyvenamąją vietą su tėvu bus patenkintas mergaitės motiniškos globos, artumo su motina poreikis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kada nors yra turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo (išskyrus 2017 metų rugsėjo mėnesio incidentą), todėl teismo reikalavimas atsakovei įrodyti neigiamas aplinkybes pažeidžia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu ir nepasikeitus ieškovo elgesiui, atsakovei būtų ribojama jos teisė įgyvendinti jos, kaip motinos, teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, taip pažeidžiant vaikų interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė siektų atskirti vaikus nuo ieškovo ar kitaip norėtų apriboti jo teisę dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime, todėl nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina būtų sudarytos visos prielaidos abiem tėvams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu.

1.3. Nustatant atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, tinkamai nesiremta ekspertų rekomendacijomis, nevertinta faktinė situacija ir aplinkybės, kurios lėmė vaikų susilpnėjusį ryšį su atsakove ekspertizės atlikimo metu, neįvertinta bylos nagrinėjimo trukmė, vaikų bendravimas ir ryšys su atsakove iki bylos iškėlimo teisme ir bylos nagrinėjimo metu iki atsakovei išsikraustant iš šeimos gyvenamojo namo 2017 metų rugsėjo mėnesio, neigiama laikinosios bendravimo tvarkos įtaka vaikų ir atsakovės ryšiui. Teismas suteikė neproporcingai didelę reikšmę VTAS 2017 m. gegužės 14 d. išvadai, kuri buvo surašyta prieš daugiau nei metus ir keturis mėnesius iki bylos išnagrinėjimo, neatsižvelgė į faktinę situaciją, vaikų ryšį su motina iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, jo eigoje, priežastis, dėl ko silpo vaikų ir atsakovės ryšys – dėl nustatytos nepalankios laikinos bendravimo tvarkos, ieškovo ribojimo vaikams bendrauti su atsakove ir artimais giminaičiais iš atsakovės pusės, nevertino vaikų prisirišimo prie atsakovės, motiniškos globos poreikio. Nebuvo atsižvelgta į tai, kas prižiūri vaikus ligos atveju nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu ar kitu iš tėvų, koks vaikų ryšys su tais asmenimis, į vaikų norą bendrauti ir būti su atsakove. Ieškovas neskatina vaikų santykių su atsakove, elgiasi savininkiškai, todėl nustačius atsakovės bendravimo su vaikais tvarką kas antrą savaitgalį ir kas antrą savaitę nuo antradienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val. ribojama atsakovės galimybė dalyvauti vaikų ugdymo procese, be to, tokia tvarka prieštarauja ekspertų rekomendacijoms didinti bendravimą, bet vengti dažnos nakvynės vietos kaitos. Vaikams reikalinga rutina, pastovumas ir aiškumas, todėl priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų vaikų interesus – abu tėvai turėtų galimybę tenkinti vaikų kasdienius poreikius, leisti savaitgalius, vaikų rutina nebūtų keičiama kelis kartus per savaitę, išliktų pastovi ilgesnį laikotarpį, vaikai jaustųsi saugiai, būtų aiškumas, nebūtų kaitaliojama nakvynės vieta savaitės viduryje, abu tėvai turėtų galimybes pilnavertiškai dalyvauti vaikų ugdyme, padėti mokantis, formuoti vaikų įgūdžius, įpročius, nepertraukiamai praleisti su vaikais ilgesnį laiką. Atsakovės priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka, be kita ko, užtikrintų vaikų teisę bendrauti su atsakovės giminaičiais. Nustatyta, kad atsakovė gali užtikrinti geras gyvenimo ir buities sąlygas, vaikai yra pratę leisti laiką aplinkoje, kurioje gyvena atsakovė, iki 2017 metų rugsėjo mėnesio vaikai gyveno kartu su atsakove, nuo to laiko nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikų kontaktas su atsakove turėtų būti ribojimas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovė negali užtikrinti vaikų interesų ar tenkinti jų poreikių, priešingai, nustatyta, kad vaikų kontaktas su atsakove yra per retas. Nustačius vaikų bendravimą su vienu iš tėvų konkrečiomis darbo dienomis (popietėmis), ribojama vaikų laisvė laisvai pasirinkti popamokinę veiklą – vaikai turės rinktis, ar bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), ar eiti į būrelį.

1.4. Neatsižvelgta į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ta dalimi reikalavimų, kurie byloje šalių išspręsti taikos sutartimi, į tai, kad, sprendimu nustačius šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančia motina, buvo iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis. Ieškovas iš viso patyrė 1 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai, kurios nėra išsamiai detalizuotos. Atsakovė iš viso patyrė 6 180,58 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai, kurios išsamiai detalizuotos atliktų darbų ataskaitose. Teismas sprendime nurodė, kad ieškinys tenkintinas visiškai, patikslintas priešieškinis atmestinas ir priteisė ieškovui iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, tačiau neprašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašė, jei būtų netenkintas reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančia atsakove. Teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas mažesnės apimties atsakovės bendravimo tvarką su vaikais nei buvo prašoma priešieškiniu, iš dalies tenkino atsakovės reikalavimą. Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai turėjo būti paskirstytos tarp šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, šalys turtinius klausimus išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri teismo buvo patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. Sudarydamos taikos sutartį, šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su turtiniais klausimais, išspręstais taikos sutartimi, turėjo būti šalims nepaskirstytos. Nemaža bylinėjimosi išlaidų dalis buvo susijusi su turtinių klausimų sprendimu, todėl teismas turėjo analizuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai (tokių išlaidų paskirtį) ir atitinkamai, sutinkamai su CPK 94 straipsnio 2 dalimi, šias išlaidas paskirstyti, neatlyginant ieškovui jo patirtų išlaidų teisinei pagalbai, susijusiai su klausimais, išspręstais taikos sutartimi.

Atsiliepimas

12. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Ieškovas bandė kalbėtis su atsakove, siūlė kartu ieškoti sprendimo būdų, vėliau kreipėsi į atsakovės tėvus, prašydamas padėti spręsti kilusią problemą. Atsakovė nenorėjo pripažinti, kad turi problemų dėl alkoholio, jai būtina gydytis. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesutiko nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovė nepateikė teismui ieškovo kaltės įrodymų. Ieškovas nėra nė karto pakėlęs rankos ar sudavęs atsakovei. Dėl to, kad šalių vaikams padėjo kiti žmonės, nelogiška ieškovą kaltinti neištikimybe, kadangi atsakovė nepateikė kitų duomenų, galinčių įrodyti ieškovo neištikimybę. Atsakovė savo veiksmais parodė (dalyvavimas „Minesotos“ programoje, kodavimasis nuo alkoholio), kad turi priklausomybę nuo alkoholio, nors to bylos nagrinėjimo metu nepripažino. Toks atsakovės elgesys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nepripažino turinti problemų. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų apie atsakovės priklausomybę nuo alkoholio. Tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų, kad „Minesotos“ programa buvo veiksminga. Ieškovas nesiekė pažeminti atsakovės, priešingai, siekė spręsti kilusiais problemas. Teiginys, kad prasidėjus teismo procesui atsakovė išgerdavo nusiraminimui ir užsimiršimui, nepagrįstas ir neįrodytas.

2.2. Teismas sprendime rėmėsi ne tik atsakovės nurodyta vaiko teisių specialistės išvada, bet ir ekspertų pateiktomis išvadomis, kurių didesnė dalis yra nepalanki atsakovei. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad nei L. S., nei G. S. šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nei dėl bendravimo tvarkos. Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėto Kėdainių pagalbos šeimai centro rašto, jis surašytas 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po teismo posėdžio ir beveik mėnesiui po teismo sprendimo priėmimo, todėl vaiko teisių specialistė teismo posėdžio metu negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kad atsakovė yra užsiregistravusi į pozityvios tėvystės kursus. Ieškovas neneigė faktinių aplinkybių, kad gyvenant santuokoje jis daug dirbo, vaikų ugdymu daugiau užsiėmė atsakovė. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, ieškovas tinkamai užsiėmė vaikų ugdymu ir auklėjimu. Jeigu ko nežinojo, siekė sužinoti – lankė kursus, tinkamai rūpinosi vaikais, kreipėsi į psichologus dėl pagalbos, kilus problemoms, nevengė jų, bet siekė jas spręsti. Teismo psichologinė ekspertizė buvo baigta 2018 m. liepos 20 d., taigi nuo ekspertizės iki teismo posėdžio 2018 m. spalio 24 d. praėjo ne penki, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, o trys mėnesiai. Per tokį laiką niekas negalėjo pasikeisti. Be to, atsakovė neprašė teismo apklausti vaikus, neprašė, kad VTAS pateiktų naują išvadą. Teismo posėdžio metu vaiko teisių specialistė pateikė pakartotinę išvadą, kuri buvo iš esmės analogiška ankstesnei, vaikų gyvenamąją vietą siūlydama nustatyti su ieškovu.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Nuo 2017 metų rudens ieškovas sąžiningai vykdė šią teismo nutartį, netrukdydamas atsakovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais nutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. spalio 27 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo numatyta, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturias savaites, suderinant atostogų laiką su ieškovu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki atostogų pradžios. Atsakovė, turėdama galimybę su vaikais būti visą mėnesį, to nepadarė. Atsakovė retai leidžia laiką su vaikais jai priklausančiais savaitgaliais, nes vaikus dažniausiai paima ir sekmadienį atveža atsakovės motina, grįžę pas ieškovą vaikai pasakoja, kad laiką leido su močiute, teta (atsakovės seserimi), bet ne su pačia atsakove. Vaikai nuo gimimo gyvena toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini). Gyvenvietė labai netoli miesto, iki mokyklos ir darželio, kuriuos lanko vaikai, yra 3 km. Vieta tyli, rami, aplinka saugi vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, skyrė dvigubai daugiau laiko bendravimui, nei buvo nustatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 41 Eur žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė Kėdainių pagalbos šeimai 2018 m. gruodžio 14 d. raštą, L. S. dienyno ir pratybų sąsiuvinio ištraukas su mokytojų pastabomis, prašydama juos priimti.

16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktus įrodymus. Ieškovas apie šių įrodymų pateikimą buvo informuotas jam pateikiant apeliacinio skundo nuorašą, todėl turėjo galimybę dėl jų pareikšti savo nuomonę raštu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) – sūnus L. ir (duomenys neskelbtini) – dukra G.

18. 2017 m. balandžio 27 d. E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo. 2017 m. spalio 24 d. atsakovė teismui pateiktame priešieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš ieškovo priteisti vaikams išlaikymą, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą.

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, priešieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka atsakovė. Ji ginčija sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

20. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė piktnaudžiavimu alkoholiu. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad problemų dėl alkoholio neturėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

22. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės kaltę grindė atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu, atsakovė teigė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos teigimu, ieškovas buvo neištikimas, naudojo smurtą prieš atsakovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširusi ir to pagrindinė priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Tokios išvados padarytos ne tik iš ieškovo pateiktų įrodymų (paaiškinimo, nuotraukų, vaizdo įrašų), tačiau jas patvirtina rašytiniai įrodymai (išrašai apie atsakovės lankytą „Minesotos“ programą, pažyma apie atsakovės gydymąsi Vilniaus priklausomybės ligų centre), pačios atsakovės paaiškinimas.

24. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Jos teigimu, ieškovo neištikimybė įrodyta liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, vertinusiu kritiškai atsakovės liudytojų, kaip artimiau susijusių su atsakove, parodymus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie liudytojai aplinkybes apie ieškovo neištikimybę teigė sužinoję iš pačios atsakovės. Jokių kitų įrodymų nei apie ieškovo neištikimybę, nei apie panaudotą smurtą nebuvo pateikta.

25. Apeliantės teigimu, nevertintos šalių pastangos išsaugoti šeimą, įvykis 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet iš jos buvo atimta teisė vairuoti automobilį, negali būti jos kaltės įrodymu. Iš bylos medžiagos (pačios atsakovės teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų) spręstina, kad kaip tik ji pati nesiekė išsaugoti šeimos. O būtent, ji aiškino, kad prasidėjęs skyrybų procesas turėjo įtakos alkoholio vartojimui (išgerdavo nusiraminimui, užsimiršimui). Analogiškai vertintina apeliantės nurodyta aplinkybė dėl vairavimo teisės praradimo.

26. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl plačiau dėl atsakovės kaltės nepasisako.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

27. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, Apeliantė su šia sprendimo dalimi nesutinka. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino vaikų poreikių, netyrė, kokias sąlygas gali sudaryti atsakovė, nevertino duomenų apie šalių, kaip tėvų, pareigų vykdymą, todėl nukrypo nuo geriausių vaikų interesų principo. Teismas nevertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 12 d. pirminės išvados tinkamumo ir objektyvumo laiko atžvilgiu.

28. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų visų nekartoja, atkreipia dėmesį į kai kuriuos apeliantės argumentus.

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; kt.).

30. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

31. Nesutiktina su apeliante, kad nebuvo tirti vaikų poreikiai. Pažymėtina, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Nagrinėjamu atveju Teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad nei L. S., nei G. S. šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nei dėl bendravimo tvarkos.

32. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamų vaikams sąlygų ieškovo namuose. Visų pirma, pastebėtina, kad, iki atsakovei išeinant iš namų gyventi pas savo tėvus, šalys gyveno būtent tuose namuose, kuriuose ir liko gyventi vaikai. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek vienos, tiek kitos šalies namuose vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

33. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išreiškė nuomonę, kad tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik pirminę Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pateikė pakartotinę išvadą, kuri buvo iš esmės analogiška pirmesniajai išvadai – šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą siūlė nustatyti su ieškovu.

34. Iš priimto sprendimo, jo motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės elgesį, ieškovo elgesį su vaikais, jo rūpinimąsi vaikų gerove, psichologine būsena, atsižvelgė į ekspertų išvadas, todėl, nustatydamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, teismas užtikrino vaikams saugią ir stabilią aplinką, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

35. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prašo tenkinti priešieškinį. Priešieškinyje ji prašė nustatyti vieną bendravimo tvarką, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, ir kitą – jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Šiuo atveju ji prašė nustatyti su ja tokią bendravimo tvarką – trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. nuo sekmadienio 18 val. pasiimant ir iki kito sekmadienio 18 val. parvežant vaikus į ieškovo gyvenamąją arba kitą su ieškovu suderintą vietą. Pirmosios instancijos teismas priešieškinio netenkino, nustatė kitą bendravimo tvarką, kuri nurodyta nutarties 5 punkte.

36. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo klausimą, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į ekspertų pateiktas išvadas (bendravimas su motina tik kas antrą savaitgalį tokio mažo amžiaus vaikams yra per retas ir gali susilpninti jos ryšį su vaikais), priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės prašoma nustatyti bendravimo tvarka po dvi savaites, nelaikytina tinkama. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

39. Pažymėtina, kad šalių ir jų vaikų santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu privalo juos auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu.

40. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ta dalimi reikalavimų, kurie byloje šalių išspręsti taikos sutartimi, bei į tai, kad, sprendimu nustačius šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančia motina, buvo iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis.

42. Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šalims, kurios sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė iš viso patyrė 6 180,58 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinys tenkinamas visiškai, patikslintas priešieškinis atmetamas, priteisė ieškovui iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai – 1 000 Eur bei sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Iš sprendimo matyti, kad buvo patenkinti visi ieškinio reikalavimai, atsakovės priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.

46. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008, yra išaiškinęs, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties

47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

48. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Apeliacinį skundą atmetus, netenkintinas apeliantės (atsakovės) prašymas dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas ieškovo prašymas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

50. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šios išlaidos pagrįstos įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse pagrįsta suma bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.11 punkte nurodytos maksimalios sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apeliantės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė