Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Teismo priimta nutartis gali įtakoti tolesnę bylos eigą, kadangi ieškovas vaikais manipuliuoja siekdamas palankaus teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Vaikai ieškovui yra tik priemonė turtiniams tikslams pasiekti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė daro neigiamą įtaką vaikams, jais nesirūpina. Vaikai nori likti su atsakove. Atsakovė yra gera mama, visą laiką rūpinasi vaikų sveikata ir gerove, jos ir vaikų tarpusavio ryšiai geri, glaudūs, atsakovė gerai žino vaikų problemas ir lūkesčius. Atsakovė nėra bausta už vaikų nepriežiūrą, šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą neįrašyta. Teismas nurodė vienintelį argumentą, jog atsakovė po skyrybų ketina išsikelti su vaikais pas tėvus. Tai yra tiesa, kadangi namas ieškovui yra dovanotas, už namo pagerinimus ieškovas siūlo kompensaciją. Atsakovė turi gyvenamąjį plotą pas savo mamą, be to ketina įsigyti savo būstą. Išlaikymas iš atsakovės yra priteistas nepagrįstai. Teismas neteisingai nurodė, jog atsakovės pajamos yra 1100,00 Eur per mėnesį. Atsakovės pajamos nuo 2017 m. balandžio 1 d. yra 400,00 Eur, o sumokėjus mokesčius – 350,00 Eur. Sumokėjus ieškovui 300,00 Eur, atsakovei liktų 50,00 Eur, kurių neužtektų pragyvenimui. Atsakovė nuo gimimo rūpinasi vaikais, juos išlaiko. Mokslo metų pradžioje atsakovė vaikams supirko reikalingas mokyklines priemones, kitus daiktus – rūbus, avalynę, apmokėjo medicinines paslaugas, ir teikia šių išlaidų pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovė teikia išlaikymą vaikams, iš jos laikinas išlaikymas priteistas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nepilnamečių L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu - ieškovu E. S. jo gyvenamojoje vietoje ir iš atsakovės A. S. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams L. S. ir G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150,00 Eur nuo prašymo padavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 11 d.).

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir jų nepilnamečiai vaikai L. S. ir G. S. gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name, esančiame Kėdainių r. sav. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams priteisimo. Ieškovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo ieškovo gyvenamojoje vietoje, iš atsakovės priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Atsakovė teisme yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo priešingai, prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams išlaikymą. Taigi byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto (tėvas nori, kad vaikai gyventų su juo, motina – su jais).Apeliantė nurodo, kad ji rūpinasi vaikais, byloje nėra įrodymų, kad ji daro neigiamą įtaką vaikams, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nustatyta laikina nepilnamečių L. ir G. gyvenamoji vieta su jų tėvu pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu, vaikams būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaikų gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 12 d. išvadoje Dėl vaikų L. S. ir G. S. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nurodyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos yra geros, sudarytos sąlygos vaikų poilsiui, žaidimams ir laisvalaikio praleidimui. Apeliantės buities sąlygos pirmosios instancijos teisme nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo vertinamos, nes tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Be to, apeliantė nurodo, jog ji su vaikais gyventų pas mamą, o ateityje ketina įsigyti savo būstą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu teismas neturėjo duomenų apie atsakovės gyvenamąją aplinką, todėl negalėjo vertinti jų tinkamumo vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu.Pažymėtina ir tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Visas faktines aplinkybes, susijusias su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, teismas įvertins išnagrinėjęs bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu vaikų teisės ir interesai bus tinkamai užtikrinti nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, t. y. kur vaikai nuolatos ir gyveno. Atsakovė ir toliau turės galimybę bendrauti ir rūpintis vaikais, juos ugdyti, kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi, atsakovės prašymu, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nustatyta nepilnamečių L. S. ir G. S. laikina bendravimo su mama A. S. tvarka.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš jos priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams L. S. ir G. S., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur nuo prašymo padavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 11 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nurodydama, kad atsakovė teikia vaikams išlaikymą, t. y. mokslo metų pradžioje atsakovė vaikams supirko reikalingas mokyklines priemones, kitus daiktus – rūbus, avalynę, apmokėjo medicinines paslaugas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, pagrįstai iš atsakovės priteisė ir laikiną išlaikymą vaikams, užtikrindamas, kad vaikų poreikiai būtų tenkinami iš abiejų tėvų teikiamo išlaikymo ir nepertraukiamai. Apeliantės pateikti duomenys nepagrindžia aplinkybės, jog išlaikymas vaikams yra teikiamas reguliariai, nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Atsakovės pateikta informacija apie valstybinį socialinį draudimą pagrindžia tik atsakovės gaunamas pajamas iš UAB „duomenys neskelbtini“. Kaip matyti iš kitų SoDros duomenų apie atsakovės darbinę veiklą, atsakovė užsiima ir individualia veikla nuo 2009 m., kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė gauna papildomas pajamas iš individualios veiklos, tačiau neteikia duomenų - kokio dydžio. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150,00 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų amžių bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į atsakovo argumentus. Teismas priteisė iš atsakovės po 150,00 Eur išlaikymą kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti, tačiau pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie kiekvieno vaiko laikino išlaikymo turi prisidėti ir pats ieškovas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaikų poreikių pagal jų amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.