- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-705-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06949-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-428-965/2020 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašė priteisti iš atsakovo 2 500 Eur skolą; 27,05 Eur palūkanų; 5 procentų dydžio procesines ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (2 527,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį į jį (advokatą) atsakovas kreipėsi teisinės pagalbos. A. P. nurodė, kad jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (toliau – FNTT) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam reikia teisinės pagalbos, kad apsigintų nuo įtarimų. Tuo pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. kovo 5 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr.03-05/18, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas teiks atsakovui teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo FNTT Klaipėdos skyriuje metu, o atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškovu atsiskaitys pagal pateiktą sąskaitą už faktiškai sugaištą laiką, bet honoraras bus ne mažesnis nei 2 000,00 Eur.
3. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu truko daugiau nei 15 mėnesių, per šį laiką nuolat buvo teikiamos konsultacijos, 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 15 d. vyko įtariamojo apklausos, 2019 m. vasario 27 d. surašyta ir pateikta specialisto išvada, pateikti pranešimai apie įtarimą. Ieškovas su atsakovu dalyvavo apklausose, nuolat konsultavo atsakovą, analizavo ir vertino FNTT pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovui 2018 m. gruodžio 20 d. buvo išrašytas 200 Eur pinigų priėmimo kvitas, kaip avansinis mokėjimas. Atsakovas jį pasirašė, o kvitą savavališkai pasiėmė, tačiau pinigų taip ir nesumokėjo, nors vėliau ne kartą tai žadėjo padaryti, patvirtindamas tai ir 2019 m. liepos 2 d. žinute per „Viber“.
4. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo baigtas 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. birželio 26 d. atsakovui buvo išrašyta ir jam įteikta sąskaita Nr. 06-26/19 (suma 2 500 Eur) už klientui suteiktas paslaugas ir jo gynybą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovui sąskaita buvo pateikta iškart po išrašymo ir jis ją žadėjo nedelsiant apmokėti, ji nėra apmokėta iki šiol. Iš pradžių atsakovas žadėjo ją apmokėti, tačiau šiuo metu visiškai ignoruoja skambučius ir pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovas pažymėjo, jog bandė spręsti ginčą gera valia, tačiau atsakovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. įvykusio susitikimo metu pareiškė, kad atsisako apmokėti sąskaitą už jam suteiktas teisines paslaugas, nepateikė jokių savo atsisakymo motyvų, todėl ieškovas yra priverstas ginti savo interesus teisme.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, jog jam nėra aiškios atsakovo atsisakymo atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas priežastys, nes jokie svarūs argumentai nebuvo nurodyti. Ieškovas akcentavo, kad tarp jo ir atsakovo buvo susitarimas dėl apmokėjimo už paslaugas ir jo dydžio, teisiniai klausimai buvo sudėtingi ir reikalaujantys išskirtinės analizės, todėl reikalaujama sumokėti suma yra visiškai pagrįsta ir turi būti priteista.
6. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neapmokėjo 2019 m. birželio 26 d. sąskaitos, kurios suma 2 500 Eur, nuo 2019 m. birželio 27 d. skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios ieškinio padavimo dieną (nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. uždelsta 79 dienos) sudaro 27, 05 Eur sumą (2 500 Eur x 5 proc. = 125 Eur; 125 Eur : 365 k. d. x 79 k. d. = 27,05 Eur). Ieškovas nurodė, kad iš atsakovo taip pat priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (2 527,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad FNTT Klaipėdos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui iš pradžių suteiktas specialiojo liudytojo statusas, vėliau pareikšti įtarimai. Su ieškovu buvo pažįstami, todėl kreipėsi į jį dėl teisinių paslaugų suteikimo. Ieškovas žadėjo, kad atsakovui atstovaus baudžiamojoje byloje neatlygintinai, kadangi jie yra draugai, be to, atsakovas jam atves du klientus (N. R. ir A. M.). Atsakovas nurodė, kad, laikydamasis žodinio susitarimo, 2018 metų pavasarį atvyko kartu su N. R. ir A. M. į ieškovo kontorą, ten buvo aptartos bylos aplinkybės. Ieškovas, girdint tiek N. R., tiek A. M., nurodė, kad jiems teisinės paslaugos šioje byloje kainuos po 1000 Eur, taip pat pasakė, kad su atsakovu yra atskiras susitarimas. N. R. sumokėjo ieškovui 1000 Eur, tačiau jam ieškovas nedavė pasirašyti nei teisinių paslaugų sutarties, nei išrašė pinigų priėmimo kvitą, nors pinigus paėmė.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovas dalyvavo keliose apklausose FNTT tarnyboje, jam buvo pateikta specialisto išvada. Apie 2019 metų birželio mėnesį ieškovas paskambino telefonu ir paprašė užsukti pas jį į kontorą. Atsakovui atvykus, paaiškino, kad mokesčių inspekcija tikrina (duomenys neskelbtini) advokatus ir reikia įforminti oficialiai susitarimą dėl teisinių paslaugų ikiteisminiame tyrime. Atsakovui buvo pateikta (su atgaline data) teisinių paslaugų sutartis, kurios grafoje „Sutartas užmokestis“ ieškovo ranka buvo įrašyti žodžiai „pagal susitarimą“ arba „pagal pateikiamą sąskaitą“, konkreti suma nurodyta nebuvo. Atsakovo vertinimu, su ieškiniu pateikta teisinių paslaugų sutartis, kurioje nurodyta 2000 Eur suma, yra suklastota, nes tokios teisinių paslaugų sutarties jis niekada nepasirašė.
9. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas prašė, kad pinigų priėmimo kvite grafoje „Sumokėjau“ atsakovas įrašytų savo vardą, pavardę ir pasirašytų. Paklausus, kodėl reikia pasirašyti, jeigu atsakovas nėra sumokėjęs 200 Eur, kaip nurodyta kvite, ieškovas paaiškino, kad taip jam reikia dėl buhalterinių dalykų. Atsakovas nurodė, kad gavęs tokį paaiškinimą, jis kvite pasirašė, tačiau pinigų nemokėjo, o ieškovas jų nereikalavo.
10. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nežiūrėjo rimtai ir profesionaliai į ikiteisminį tyrimą, todėl jis kreipėsi į kitą advokatų kontorą, kuri iki šiol jam teikia teisines paslaugas šiame ikiteisminiame tyrime. Po kurio laiko atsakovas gavo ieškovo reikalavimą telefonu dėl pinigų už teisines paslaugas. Supratęs, kad tai yra tie 200 Eur, kurie buvo nurodyti kvite, sutiko juos ieškovui sumokėti, tačiau iš kitų pokalbių su ieškovu paaiškėjo, kad jis reikalauja žymiai didesnės sumos, t. y. vieną kartą nurodė 1 500 Eur, kitą kartą – 1 000 Eur sumą. Paprašius ieškovo pateikti prašomos sumos detalizaciją, nei ji, nei sąskaita nebuvo pateikta. Atsakovas pažymėjo, jog apie tai, kad išrašyta 2019 m. birželio 26 d. sąskaita Nr. 06-29/19, sužinojo tik gavęs ieškinį.
11. Atsakovas nurodė, jog per visą laikotarpį, kol ieškovas atstovavo jam ikiteisminiame tyrime, atsakovas nebuvo gavęs jokios sąskaitos ar reikalavimo mokėti už teikiamas paslaugas. Atsakovas pažymėjo, jog nežinojo ir ieškovas nebuvo nurodęs, kad jo vienos valandos darbo įkainis yra 100 Eur, kaip nurodyta su ieškiniu pateiktoje sąskaitoje. Atsakovas apie tai nebuvo informuotas, ieškovo teisinių paslaugų teikimo metu nežinojo sąskaitoje nurodyto ieškovo darbo valandos įkainio dydžio. Tai pat iki ieškinio gavimo dienos atsakovui nebuvo žinoma ir apie teisinių paslaugų apimtį, t. y. kad ieškovas, teikdamas teisines paslaugas, sugaišo 25 val. Iki ieškinio gavimo atsakovas apie šias sąlygas nebuvo informuotas ir su jomis nebuvo supažindintas, sąskaita su atsakovu nebuvo suderinta ir jam nebuvo pateikta. Atsakovas akcentavo, jog ieškovas neatskleidė jam suteiktų paslaugų apimties, kainos, dėl mokėjimų nesitarė. Atsakovas, kreipdamasis teisinės pagalbos, negalėjo numatyti, kad už teisinę pagalbą ieškovui turės sumokėti iš viso 2 500 Eur.
12. Atsakovas nurodė, jog sąskaitoje už teisinę pagalbą Nr. 06-26/19 nurodytas teisinės pagalbos pobūdis „Kliento pateiktų dokumentų analizė, teisinės konsultacijos klientui ir jo gynyba ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT Klaipėdos skyriuje (įtariamojo apklausos 2018-03-06, 2018-04-25, 2019-04-15), 2019-02-27 specialisto išvados, pranešimų apie įtarimą analizė ir konsultacijos.“ Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas sąskaitoje nurodė, kad dalyvaudamas trijų apklausų metu, studijuodamas specialisto išvadą ir analizuodamas įtarimus sugaišo 25 valandas. Atsakovo vertinimu, toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas siekis praturtėti, nepagrįstai pasipelnyti, kadangi sąskaitoje nurodytas darbo valandų skaičius neatitinka faktinių aplinkybių. Apklausos, kuriose dalyvavo ieškovas, kiekviena truko apie valandą, specialisto išvados apimtis su priedu – 15 lapų, įtarimą sudaro 3 lapai. Teisinių konsultacijų ieškovas neteikė, išskyrus tą dieną, kai atsakovas atvyko kartu su N. R. bei A. M. ir kalbėjo apie bylą, buvo sugaišta 1 valanda, konsultuojant visus tris vienu metu. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo darbo patirtį, į ikiteisminio tyrimo bylos sudėtingumą, specialisto išvados ir įtarimų apimtį, susipažinimas su sąskaitoje nurodytais dokumentais turėtų užimti vidutiniškai apie 3 valandas. Atsakovo nuomone, įvertinus ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, dokumentų, su kuriais susipažino ieškovas, apimtį bei laiką, sugaištą apklausose, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suteiktų teisinių paslaugų suma būtų 600 Eur, ir juos atsakovas ieškovui sumokėjo.
13. Sudarydamas su ieškovu teisinių paslaugų sutartį, jam, kaip advokatui, pavedė atstovauti FNTT Klaipėdos skyriuje ir teisme. Pasirašyta sutartis iš esmės buvo abstrakti ne tik teisinių paslaugų apimtimi, bet joje nebuvo numatyta ir konkreti kaina už tokių paslaugų teikimą. Atsakovas pažymėjo, jog reikalaujamoje apmokėti ginčo sąskaitoje jo parašo nėra, sąskaitą atsakovas pamatė tik gavęs ieškinį, jokio susitarimo dėl sąskaitoje nurodyto mokėjimo dydžio nebuvo, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas akceptavo ginčo sąskaitą, kad su atsakovu buvo suderinta ginčo sąskaitoje nurodyta suma.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, jog, kadangi apie išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas jis sužinojo tik gavęs ieškinį, ieškovo reikalavimas priteisti 27,05 Eur palūkanų yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, ieškovas reikalauja priteisti 5 procentų dydžio procesines bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos, t. y. 2527 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau toks palūkanų skaičiavimas yra laikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis.
15. Atsakovas nurodė, jog ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors pats yra advokatas, profesionalus teisininkas, todėl jam parengti ieškinį ar atstovauti byloje nebuvo pagrindo kreiptis į savo padėjėją. Atsakovo nuomone, tokios taktikos ieškovas siekia tik norėdamas prisiteisti kuo daugiau pinigų. Ieškovo reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
16. 2019 m. gruodžio 2 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsisakęs dalies ieškinio, ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 1 900 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas, 27,05 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarta priimti ieškovo R. J. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 600,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo A. P., šią civilinės bylos dalį nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo A. P. 1 400 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 400 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. J.; kitą ieškinio dalį atmesti.
18. Teismas nurodė, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad teisinių paslaugų sutartį pasirašė ne atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje tikėtinai nustatyta, jog atsakovas pasirašė 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 03-05/2018 ir ji pripažintina tinkamu įrodymu byloje. Nustatęs, kad ginčo sutartis pasirašyta atsakovo, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad jam pateiktoje teisinių paslaugų sutartyje suma nebuvo nurodyta ir tokio dokumento jis nepasirašė.
19. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartis, kurią ginčija atsakovas, prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, t. y. būtų niekinė, o nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu teismas gali tik suinteresuoto asmens reikalavimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sutarties šiais pagrindais neginčija, todėl ji yra teisėta ir galiojanti bei privalo būti vykdoma. Teismas akcentavo, jog, nors atsakovas ginčija savo parašą ant sutarties dėl teisinių paslaugų, sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių, apie šios sutarties sudarymą jam buvo žinoma, t. y. pats faktas, kad susitarta, jog advokatas jam atstovaus, atsakovui buvo žinomas.
20. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovas pasirašė teisinių paslaugų sutartį ir ja, kaip įrodymu, galima remtis sprendžiant šalių ginčą, darytina išvada, kad atsakovas su ieškovu tarėsi dėl ne mažesnio kaip 2 000 Eur atlygio, o įrodymų, kad šalys susitarė dėl 2 500 Eur sumos už paslaugų teikimą, byloje nėra.
21. Teismas pažymėjo, kad šalių pozicijos sutampa dėl to, jog atsakovui buvo teikiamos atlygintinės teisinės paslaugos, ir, nors atsakovas teigia, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad ieškovas atsakovui teisines paslaugas teiks neatlygintinai, šių aplinkybių atsakovas nepagrindė, bylos medžiaga šių aplinkybių taip pat nepatvirtina, be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas su ieškovu iš dalies atsiskaitė.
22. Teismas nurodė, kad ginčo sutartimi šalys susitarė dėl advokato honoraro, kuris nebuvo susijęs su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ar jų įkainojimu; šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 2 000 Eur atlygio. Įvertinęs šalių sudarytos sutarties turinį, šalių pozicijas dėl sąlygos, susijusios su apmokėjimu, teismas sprendė, kad sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai kliento vardu bus atliekami, nenurodytas konkretus užmokestis už konkrečiai suteiktas paslaugas, todėl vertintina, kad šalių aptarta ir susitarta teisinių paslaugų apimtis buvo – atstovavimas atsakovui viso ikiteisminio tyrimo metu, nepaisant sugaišto atstovavimo laiko ir atliktų veiksmų. Teismas vertino, kad byloje reikėtų vadovautis šalių susitarimu dėl atsiskaitymo, kad už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovas ieškovui turėjo sumokėti ne mažiau kaip 2 000 Eur. Teismas akcentavo, jog iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovas atsakovą aiškiai, iš anksto supažindino su jo paslaugų įkainiais, paskui pateikė aiškią ataskaitą apie suteiktų paslaugų apimtį, todėl nėra pagrindo vadovautis kitokia, nei šalių sudarytoje ir pasirašytoje sutartyje nurodyta 2 000 Eur suma. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors atsakovas ieškovo paslaugas vertina tik 600 Eur, nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui atstovaujančios advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos sudaro 1 100 Eur, ši suma nei atsakovui, nei jo atstovei nekelia abejonių, t. y. laikoma protingai sutarta ir pagrįsta.
23. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad šalys susitarė dėl paslaugų kainos pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas su atsakovu tarėsi dėl pastovaus 100 Eur vienos valandos įkainio. Be to, reikalaujamoje apmokėti ginčo sąskaitoje atsakovo parašo nėra, jokio kito tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad ginčo šalys susitarė dėl sąskaitoje nurodyto mokėjimo dydžio, nėra, nėra ir įrodymų, kad atsakovas suderino su ieškovu ginčo sąskaitoje nurodytą sumą. Teismas akcentavo, kad, būdamas profesionalus teisininkas, ieškovas turėjo pateikti sąskaitos detalizaciją, suteikti informaciją klientui apie suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir įkainius, tai nebuvo padaryta. Kadangi kitų įrodymų apie sutartą paslaugų kainą byloje nėra, teismas darė išvadą, kad ieškovas nepagrindė, jog atsakovui buvo suteiktos paslaugos už 100,00 Eur valandinį atlygį. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškinio reikalavimo dėl skolos, kildinamos iš apskaičiuoto 100 Eur užmokesčio už valandą (2 500 Eur), dalį, kuri viršija 2 000 Eur, atmetė kaip neįrodytą. Teismas sprendė, kad šalys susitarė būtent dėl 2 000 Eur galimo atlygio, todėl, atsižvelgęs į ieškovo suteiktų paslaugų apimtį, ikiteisminio tyrimo trukmę ir sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš atsakovo ieškovo naudai šią sumą priteisė.
24. Teismas pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad ieškovas siuntė atsakovui raginimus atsiskaityti, byloje nepateikta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui sąskaita būtų įteikta pasirašytinai. Teismas nurodė, kad sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo šalys susitarė, kad atsiskaitoma bus pagal pateikiamą sąskaitą, dėl palūkanų skaičiavimo nesitarė. Teismas sprendė, kad atsakovo sužinojimo momentas apie jam atsiradusią prievolę yra susijęs su ieškinio gavimo momentu, kadangi, pareikšdamas ieškinį, ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų prievolę. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad palūkanų už naudojimąsi ieškovo pinigais (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.) skaičiavimas nėra pagrįstas.
25. Teismas nurodė, kad, priešingai nei netesybos ir (arba) palūkanos, kurios skaičiuojamos pagal įstatymą ar sutartį iki bylos iškėlimo teisme, procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti po bylos iškėlimo nuo teismo priteistos sumos. Teismas nurodė, kad iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
26. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog galiojantys teisės aktai nenumato draudimo profesionaliam teisininkui vesti bylas teismuose per atstovą.
27. Įvertinęs tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio dalies, nes ta reikalavimo dalis buvo patenkinta, bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos dėl tos bylos dalies laikomos atsiradusiomis dėl atsakovo kaltės ir priteisiamos iš atsakovo. Teismas nurodė, kad ieškovas yra sumokėjęs 57 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1130 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; ieškinio reikalavimai laikytini patenkintais 79 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 937,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1094,65 Eur, tad atsižvelgiant į tai, kad likusi ieškovo ieškinio dalis, kuri sudaro 21 proc., buvo atmesta, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 229,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai reikalavimai, teismas sprendė, kad jos įskaitytinos, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
28. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) A. P. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuriuo ieškovui buvo priteista 1 400 Eur skola už suteiktas teisines paslaugas, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar ginčo sutartį pasirašė atsakovas, kokios apimties teisinės paslaugos atsakovui buvo suteiktos, ar sąskaitoje Nr.06-26/19 nurodyta teisinių paslaugų apimtis yra teisinga, o sąskaitoje nurodytas įkainis atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnį, o ieškovas privalėjo šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu įrodyti.
28.2. Ieškovas, įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimą, į bylą pateikė 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartį Nr.03-05/18 bei 2019 m. birželio 26 d. sąskaitą faktūrą 06-26/19, tačiau nė vienas iš šių dokumentų neįrodo šalių susitarimo dėl konkretaus advokato honoraro dydžio ir suteiktų paslaugų apimties bei kainos. Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, 2020 m. kovo 6 d. ekspertizės akte Nr. l 1-337(20) padaryta išvada, kad nustatyti, ar eilutėje „Klientas“ pasirašė A. P., nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pasirašė 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartį Nr.03-05/18, nes tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje atliktos rašysenos ekspertizės išvadai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui perkėlė pareigą pateikti kitus įrodymus, kurie patvirtintų, kad byloje pateiktą teisinių paslaugų sutartį pasirašė ne atsakovas, toks pirmosios instancijos teismo įpareigojimas reiškia įpareigojimą atsakovui įrodyti aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti, tai yra teisės į teisingą teismą paneigimas. Ekspertizės metu nenustačius, kad ginčo teisinių paslaugų sutartį pasirašė atsakovas, būtent ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad šią sutartį pasirašė atsakovas, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovas pasirašė ginčo teisinių paslaugų sutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 2 000 Eur atlygio.
28.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nė viena iš advokato paslaugų nėra detalizuota, nenurodyta apklausų trukmė, nepateikti ikiteisminio tyrimo duomenys ar kiti objektyvūs įrodymai, kurie leistų spręsti apie suteiktų paslaugų apimtį, todėl darytina išvada, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad atsakovui suteikė teisines paslaugas, kurių apimtis ir vertė yra didesnė nei 600,00 Eur, kuriuos atsakovas, gavęs ieškinį, ieškovui sumokėjo. Byloje nenustatyta, kokias konkrečias paslaugas atliko ieškovas, tinkamai neįvertintas reikalaujamo užmokesčio pagrįstumas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas. Be to, pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes, spręsdamas dėl ieškovo suteiktų teisinių paslaugų atsakovui kainos, vertino šioje byloje atsakovo atstovės teisinių paslaugų įkainius.
Žemesnės instancijos teismas
28.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2019 m. birželio 25 d. sąskaita Nr.06-26/19, kurioje nurodyta 2 500 Eur suma, atsakovui buvo pateikta tik su ieškiniu, anksčiau ieškovas atsakovui sąskaitos pateikęs nebuvo. Atsakovas, gavęs ieškinį, sumokėjo 600 Eur ieškovui už suteiktas teisines paslaugas, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad ieškovas pats kaltas dėl šios bylos dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl ieškovui šios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
28.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo patenkinta 79 proc. ieškovo reikalavimų, nes vietoje 2 527,05 Eur iš atsakovo buvo priteista 1 400,00 Eur, tai yra patenkinta tik 55 proc. ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir atsakovo išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (700 Eur), ir bendrą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (1094,65 Eur), nes teisingos išlaidos yra 1100 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti ir 394,65 Eur už ekspertizę, iš viso 1494,65 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar ginčo sutartį pasirašė atsakovas, kokios apimties teisinės paslaugos atsakovui buvo suteiktos, ar sąskaitoje nurodyta teisinių paslaugų apimtis yra teisinga, o nurodytas įkainis atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalį ir CK 1.5 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytus veiksmus atliko, todėl šiuos klausimus atsakovas kelia be jokio teisinio pagrindo. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad byloje reikia vadovautis konkrečiu šalių susitarimu dėl atsiskaitymo, t. y. kad už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovas ieškovui turėjo sumokėti ne mažiau kaip 2 000 Eur.
29.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į bylai išspręsti esminės reikšmės turinčias aplinkybes, todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai apie įrodymų vertinimo pažeidimus yra nepagrįsti.
29.3. Skundžiamame sprendime teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos dalies, kildinamos iš apskaičiuoto 100,00 Eur užmokesčio už valandą, kuri viršija 2 000,00 Eur, atmetė, kaip neįrodytą, ir sprendė, kad šalys susitarė būtent dėl 2 000 Eur galimo atlygio, todėl, atsižvelgęs į ieškovo suteiktų paslaugų apimtį, ikiteisminio tyrimo trukmę ir sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš atsakovo ieškovo naudai šią sumą ir priteisė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami dokumentai, kuriais remiantis buvo įrodinėjama atsakovo pozicija; atsakovui įtarimas buvo pareikštas tik dėl 6 automobilių iš 33; buvo rengiamas teisinės pagalbos prašymas dėl duomenų gavimo iš užsienio, dėl to atsakovas buvo konsultuojamas; ikiteisminio tyrimo apimtis buvo didelė (dėl 33 automobilių); tyrimo laikotarpis maždaug 1,5–2 m.; medžiagoje buvo nemažai rašytinių įrodymų, telefoninių pokalbių. Atsakovas šių aplinkybių niekada neginčijo ir nepaneigė jokiais įrodymais, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tokios apimties paslaugos atsakovui ir buvo suteiktos. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodytos apimties paslaugos, atsižvelgiant į ieškovo kvalifikaciją, patirtį, yra vertintinos 2 000 Eur suma, kurią šalys sutarė, pasirašydamos teisinių paslaugų teikimo sutartį.
29.4. Atsakovas niekada neginčijo sąskaitoje nurodytų paslaugų suteikimo, po ieškinio gavimo sumokėdamas 600 Eur, nenurodė, už kurias paslaugas moka, už kurias nemoka, tad akivaizdu, kad sąskaitoje nurodytos paslaugos buvo suteiktos. Skundžiamame sprendime pagrįstai atmesta atsakovo pozicija dėl atsiskaitymo su ieškovu (sumokant 600 Eur sumą), nes atsakovas nepagrindė savo sumokėto 600,00 Eur sumos dydžio, be to, teismui sulyginus konkrečioje nesudėtingoje civilinėje byloje atsakovo patirtas 1100 Eur bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato padėjėjai ir tai, kad ši suma atsakovui nekelia abejonių ir laikoma protingai sutarta bei pagrįsta, laikytina, kad ieškovo prašoma priteisti suma už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime yra sąžininga ir pagrįsta. Atsakovas nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą išėjus už ieškinio ribų, jam palyginus atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas konkrečioje civilinėje byloje ir ieškovo prašomą sumą už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime.
29.5. Atsakovo subjektyvus aplinkybių vertinimas ir siekis išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu už jam suteiktas teisines paslaugas suma, kuri buvo aptarta šalių teisinių paslaugų sudarymo metu, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
29.6. Paneigtini atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Būtent atsakovas savo atsiliepime į ieškinį iškėlė gynybinę versiją apie ginčo teisinių paslaugų sutarties nepasirašymą, todėl būtent jam ir teko pareiga įrodyti savo teiginius, o to jis nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ginčo teisinių paslaugų sutartimi kaip įrodymu, nes rašysenos ekspertams negalėjus nei patvirtinti, nei paneigti atsakovo pasirašymo ginčo teisinių paslaugų teikimo sutartyje bei nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, šio įrodymo ignoravimas nebūtų atitikęs CPK 184 straipsnio nuostatų. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas įrodė savo ieškinio reikalavimus. Atsakovas niekada neneigė teisinių paslaugų jam suteikimo ir paslaugų apimties, tačiau nesąžiningai ginčijo šalių sutartą ir sutartimi įtvirtintą 2000 Eur minimalų įkainį už teisines paslaugas, siekdamas išvengti pareigos už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovas niekada jokių teisinių paslaugų teikimo ataskaitų nereikalavo, o tiesiog be jokių motyvų atsisakė apmokėti jam pateiktą sąskaitą, tai negali būti pripažinta kaip sąžiningas ir teisėtas elgesys.
Žemesnės instancijos teismas
29.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas atsisakė ieškinio dalies, nes ta reikalavimo dalis buvo patenkinta; įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, ta bylinėjimosi išlaidų dalis laikoma atsiradusi dėl atsakovo kaltės ir priteisiama iš atsakovo. Atsakovo kaltę patvirtina tai, kad dar ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovui sąskaita buvo pateikta iškart po išrašymo, jis ją žadėjo nedelsiant apmokėti, tačiau ji nėra apmokėta iki šiol; ieškovas bandė spręsti ginčą gera valia, tačiau atsakovas įvykusio susitikimo metu pareiškė, kad atsisako apmokėti sąskaitą už jam suteiktas teisines paslaugas. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu ieškovas ne kartą patvirtino; šių aplinkybių atsakovas niekada neneigė ir nepaneigė, priešingai – savo atsiliepime nurodė, kad iš pokalbių su ieškovu paaiškėjo, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo žymiai didesnės sumos. Tai reiškia, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimą atsiskaityti, tačiau delsė iki ieškinio pateikimo teismui momento. Teismo išvados, kad atsakovas kaltas ir iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl tos dalies, kuri susijusi su atsakovo 600 Eur sumokėjimu po ieškinio gavimo, yra pagrįstos. Paminėtos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad buvo patenkinta 55 proc. ieškinio sumos, o ne 79 proc., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
29.8. Atsakovo atstovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad prašoma iš ieškovo atsakovui priteisti patirtas 1100 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas – 700 Eur, prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, prašymų, susijusių su ekspertizės skyrimu, rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose – 400 Eur bei išlaidas, patirtas už atliktą ekspertizę. Būtent atsakovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo nurodyta prašoma priteisti 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl pirmosios instancijos teismas pateiktu prašymu vadovavosi. Atsakovas niekada neįrodinėjo ir neprašė priteisti iš ieškovo 1494 Eur sumos, todėl ši atsakovo apeliacinio skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
31. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
32. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. tarp R. J. ir A. P. buvo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. 03-05/2018, kuria atsakovas A. P., kaip klientas, pavedė ieškovui R. J., kaip advokatui, jį ginti, jam atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas. Sutartas užmokestis pagal pateikiamą sąskaitą, ne mažiau kaip 2 000,00 Eur.
33. Nustatyta, kad pagal 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartį ieškovas 2019 m. birželio 26 d. atsakovui išrašė sąskaitą Nr. 06-26/19, kurios suma 2 500,00 Eur, už teisinę pagalbą. Sąskaitoje nurodytas teisinės pagalbos pobūdis: kliento pateiktų dokumentų analizė, teisinės konsultacijos klientui ir jo gynyba ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT Klaipėdos skyriuje (įtariamojo A. P. apklausos 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 15 d.), 2019 m. vasario 27 d. specialisto išvados, pranešimų apie įtarimą analizė ir konsultacijos. Grafoje „Valandų skaičius“ nurodytos 25 val., grafoje „Kaina“ nurodyta 100 Eur, grafoje „Suma“ nurodyta 2 500 Eur.
34. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė (2020 m. kovo 6 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-337 (20)), kurios metu duota išvada: 1) nustatyti, ar 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. 03-05/18, eilutėje „Klientas“, pasirašė A. P. ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 2) kadangi nenustatyta, ar 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. 03-05/18 pasirašė A. P. ar kitas asmuo, klausimas, ar parašas atliktas anksčiau už įrašą „ne mažiau 2 000 Eur“, esantis grafoje „Sutartas užmokestis“, nespręstas.
Dėl ginčo esmės
35. Byloje kilo ginčas dėl atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimties bei ieškovo prašomo priteisti honoraro dydžio už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu.
36. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą (advokatą) dėl teisinių paslaugų suteikimo FNTT Klaipėdos skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui iš pradžių buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, vėliau pareikšti įtarimai. Į bylą pateikta 2018 m. kovo 5 d. tarp ieškovo R. J. ir atsakovo A. P. sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. 03-05/2018, kuria atsakovas, kaip klientas, pavedė ieškovui R. J., kaip advokatui, jį ginti, jam atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas; sutartas užmokestis pagal pateikiamą sąskaitą, ne mažiau kaip 2 000 Eur.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar ginčo sutartį pasirašė atsakovas, kokios apimties teisinės paslaugos atsakovui buvo suteiktos, ar sąskaitoje Nr.06-26/19 nurodyta teisinių paslaugų apimtis yra teisinga, o sąskaitoje nurodytas įkainis atitinka Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalį ir CK 1.5 straipsnį, o ieškovas privalėjo šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu įrodyti.
38. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad pasirašė ieškovo pateiktą teisinių paslaugų sutartį, kurios grafoje „Sutartas užmokestis“ ieškovo ranka buvo įrašyti žodžiai „pagal susitarimą“ arba „pagal pateikiamą sąskaitą“, tačiau konkreti suma nurodyta nebuvo. Atsakovo vertinimu, su ieškiniu pateikta teisinių paslaugų sutartis, kurioje nurodyta 2 000 Eur suma, yra suklastota, nes tokios teisinių paslaugų sutarties jis niekada nepasirašė.
39. 2020m. vasario 3 d. byloje atsakovo prašymu paskirta 2018 m. kovo 5 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 03-05/18 rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar šį dokumentą pasirašė A. P.. Atlikus ekspertizę 2020 m. kovo 6 d. Ekspertizės akte Nr. 11-337 (20) duota išvada: 1) nustatyti, ar 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. 03-05/18, eilutėje „Klientas“, pasirašė A. P. ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai); 2) kadangi nenustatyta, ar 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. 03-05/18 pasirašė A. P. ar kitas asmuo, klausimas, ar parašas atliktas anksčiau už įrašą „ne mažiau 2 000 Eur“, esantis grafoje „Sutartas užmokestis“, nespręstas.
40. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisinių paslaugų sutartį pasirašė ne atsakovas, konstatavo, kad byloje tikėtinai nustatyta, kad atsakovas pasirašė 2018 m. kovo 5 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 03-05/2018 ir ji pripažintina tinkamu įrodymu byloje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo iniciatyva atlikus rašysenos ekspertizę, nepaneigta, kad teisinių paslaugų sutartyje yra atsakovo A. P. parašas.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013 yra nurodęs, jog ginčijant įrodymus, pvz., dėl jo suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas akcentavo – dėl kasatoriaus iškeltos versijos dėl spausdintinio teksto ir parašo eiliškumo pažymėtina, kad aplinkybė, jog ekspertas negali atsakyti į tokį klausimą, vertintina kaip kasatoriaus teiginio neįrodantis įrodymas. Jei kyla ginčas dėl įrodymo tikrumo ir patikimumo, teismui reikšminga specialistų, ekspertų pateikiama informacija, kuri tam tikras aplinkybes patvirtina ar paneigia. Tuo atveju, kai specialistai ir (ar) ekspertai nurodė, kad į užduotą klausimą dėl tam tikrų priežasčių, pvz., nesant moksliškai pagrįstos ar aprobuotos įrodymų tyrimo metodikos ir pan., negalima atsakyti, manytina, jog toks įrodymas lieka nenuginčytas ir teismas privalo vadovautis jame esančia informacija tiek, kiek tai aktualu ginčui išspręsti.
42. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ekspertizės akte konstatuota, jog nustatyti, ar teisinių paslaugų sutartyje, eilutėje „Klientas“, pasirašė A. P. ar kitas asmuo, negalima, kadangi įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Daroma išvada, kad į bylą pateikta teisinių paslaugų sutartis laikytina rašytiniu įrodymu, kuris yra nenuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, turėjo pagrindą juo bei jame esančia informacija vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė teisinių paslaugų sutarties suklastojimo fakto, to nepatvirtino ir byloje atlikta rašysenos ekspertizė, todėl spręstina, jog ginčo teisinių paslaugų sutartį, kurioje buvo numatytas bei sutartas užmokestis už teisines paslaugas (ne mažiau kaip 2 000 Eur), atsakovas pasirašė. Byloje nesant kitų patikimų ir pakankamų įrydomų, kurie paneigtų šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti tokiu teismui pateiktu įrodymu.
43. Be to pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018).
44. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, be to nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui perkėlė pareigą pateikti kitus įrodymus, kurie patvirtintų, kad byloje pateiktą teisinių paslaugų sutartį pasirašė ne jis.
45. Nustačius, kad ginčo sutartis pasirašyta atsakovo, vertintinos aplinkybės dėl atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimties bei ieškovo prašomo priteisti honoraro dydžio.
Dėl suteiktų teisinių paslaugų apimties
46. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį; klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi minėtas įstatymas nustato bendruosius kriterijus, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas.
47. Byloje nustatyta, kad teisinių paslaugų sutartyje atsakovas A. P., kaip klientas, pavedė ieškovui R. J., kaip advokatui, jį ginti, jam atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas; sutartas užmokestis pagal pateikiamą sąskaitą, ne mažiau kaip 2 000 Eur. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sudarytoji sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai kliento vardu bus atliekami, nenurodytas konkretus užmokestis už konkrečiai suteiktas paslaugas, dėl maksimalaus, konkretaus valandinio atlygio susitarimo tarp šalių taip pat nebuvo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, daroma išvada, kad šalys teisinių paslaugų sutartimi susitarė, kad už ieškovo suteiktas paslaugas ikiteisminio tyrimo metu atsakovas ieškovui turės sumokėti ne mažiau kaip 2 000 Eur.
48. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad, įvertinus ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, dokumentų, su kuriais susipažino ieškovas, apimtį bei laiką, sugaištą apklausose, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suteiktų teisinių paslaugų suma sudaro tik 600 Eur. Šią sumą atsakovas, gavęs ieškovo ieškinį, ieškovui sumokėjo ir ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta.
49. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas kliento ir advokato ginčą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016 22 punktą; 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018 23 punktą, 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019 24 punktą).
50. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu truko daugiau nei 15 mėnesių, per šį laiką nuolat buvo teikiamos konsultacijos; 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 15 d. vyko įtariamojo apklausos; 2019 m. vasario 27 d. surašyta ir pateikta specialisto išvada; pateikti pranešimai apie įtarimą. Ieškovas pažymėjo, jog su atsakovu dalyvavo apklausose, nuolat konsultavo atsakovą, analizavo ir vertino FNTT pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis. Teismui pateiktoje 2019 m. birželio 26 d. sąskaitoje Nr. 06-26/19 už teisinę pagalbą nurodytas teisinės pagalbos pobūdis: kliento pateiktų dokumentų analizė, teisinės konsultacijos klientui ir jo gynyba ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), FNTT Klaipėdos skyriuje (įtariamojo A. P. apklausos 2018 m. kovo 6 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2019 m. balandžio 15 d.), 2019 m. vasario 27 d. specialisto išvados, pranešimų apie įtarimą analizė ir konsultacijos. Grafoje „Valandų skaičius“ nurodytos 25 val., grafoje „Kaina“ nurodyta 100 Eur, grafoje „Suma“ nurodyta 2500 Eur.
51. Įvertinus ieškovo nurodytus argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad, kaip matyti iš sąskaitos už teisinę pagalbą turinio, nurodytos ieškovo suteiktos paslaugos nėra detalizuotos, nenurodyta vykusių apklausų trukmė; taip pat į nagrinėjamą bylą nepateikti ikiteisminio tyrimo duomenys ar kiti objektyvūs įrodymai, kurie leistų spręsti apie suteiktų paslaugų apimtį arba tokią apimtį, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti didesnę, nei šalių susitarta minimali 2 000 Eur, sumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinių paslaugų sutartyje šalių sutartą 2 000 Eur galimą atlygį, į ieškovo suteiktų paslaugų apimtį (kliento konsultacijos, duomenų analizė, dalyvavimas apklausose), ikiteisminio tyrimo trukmę (ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei 15 mėnesių) ir sudėtingumą (tyrimas vyko dėl 33 automobilių), advokato kvalifikaciją, patirtį, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš atsakovo ieškovo naudai 2 000 Eur sumą priteisė pagrįstai.
52. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad byloje nenustatyta, kokias konkrečias paslaugas ieškovas atliko; tinkamai neįvertintas ieškovo reikalaujamo užmokesčio pagrįstumas; ieškovas šioje byloje neįrodė, kad atsakovui suteikė teisines paslaugas, kurių apimtis ir vertė yra didesnė nei 600,00 Eur, kuriuos atsakovas, gavęs ieškinį, ieškovui sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė sumokėtos 600 Eur sumos, t. y. nenurodė ir neįrodė, pagal kokius įkainius ir kokia suteiktų paslaugų apimtimi jo sumokėta suma turėtų būti laikoma tinkamu atlygiu už ieškovo ikiteisminiame tyrime suteiktas teisines paslaugas. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog, įvertinus ikiteisminio tyrimo sudėtingumą, dokumentų, su kuriais susipažino ieškovas, apimtį bei laiką, sugaištą apklausose, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suteiktų teisinių paslaugų suma sudaro 600 Eur, tačiau šios sumos nedetalizavo bei nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kad jam buvo suteiktos teisinės paslaugos, kurių apimtis ir vertė yra būtent 600,00 Eur. Šiuo atveju atsakovas neteikė įrodymų iš ikiteisminio tyrimo kiek truko konkretus ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuris įprastai yra nurodomas.
53. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo, vertino, koks buvo šalių susitarimas, kokia apimtimi buvo susitarta teisines paslaugas teikti, kokia dalimi už teisines paslaugas buvo atsiskaityta, ar ieškovo prašoma priteisti honoraro suma atitinka realiai ieškovo, kaip advokato, atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką. Teismas atsižvelgė į advokato užmokesčio vertinimo kriterijus, ieškovo kvalifikaciją, patirtį, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad šalys susitarė būtent dėl 2000 Eur galimo atlygio, todėl laikė šią sumą pagrįsta ir iš atsakovo priteisė 1400 Eur skolos ieškovui, įvertinęs tai, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 600 Eur skolos priteisimo, kadangi atsakovas šią sumą sumokėjo iškėlus bylą teisme.
54. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo suteiktų teisinių paslaugų atsakovui kainos, atkreipė dėmesį į nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovui atstovaujančios advokato padėjėjos atstovavimo išlaidas, tačiau už bylos nagrinėjimo ribų neišėjo ir CPK normų nepažeidė.
55. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. sąskaita Nr.06-26/19, kurioje nurodyta 2500 Eur suma, jam buvo pateikta tik su ieškiniu. Atsakovas, gavęs ieškinį, sumokėjo 600 Eur ieškovui už suteiktas teisines paslaugas, todėl priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad ieškovas pats kaltas dėl šios bylos dalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo, todėl ieškovui šios bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
57. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
58. Ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos daliai, kurioje reikalavimai sumažinti, išspręsti atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
59. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinį atsakovui. Sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių, apie teisinių paslaugų sutarties sudarymą atsakovui buvo žinoma; faktas, kad buvo susitarta, jog ieškovas jam atstovaus ikiteisminiame tyrime, atsakovui taip pat buvo žinomas; teisinės paslaugos, vykstant ikiteisminiam tyrimui, buvo teikiamos; atsakovo prašyta atsiskaityti; savo procesiniuose dokumentuose atsakovas pats nurodė, jog gavo ieškovo reikalavimą telefonu dėl pinigų už teisines paslaugas, supratęs, kad tai yra tie 200 Eur, kurie buvo nurodyti kvite, sutiko juos ieškovui sumokėti, tačiau iš kitų pokalbių su ieškovu paaiškėjo, kad jis reikalauja didesnės sumos, t. y. vieną kartą nurodė 1 500 Eur, kitą kartą 1 000 Eur sumą. Konstatuotina, kad atsakovas, gavęs sutartas paslaugas, turėjo pareigą už jas atsiskaityti, to nagrinėjamu atveju nepadarė, t. y. ieškinio pareiškimą nulėmė būtent atsakovo elgesys, o ne ieškovo, kaip teigia atsakovas.
60. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad atsakovas, gavęs ieškovo ieškinį bei sąskaitą už teisinęs paslaugas, sumokėjo ieškovui 600 Eur sumą (mokėjimo nurodymas atliktas 2019 m. spalio 28 d., ieškovo ieškinys teisme priimtas 2019 m. rugsėjo 19 d.) ir ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta, tačiau akcentuotina, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo ne atsakovo naudai, o todėl, kad atsakovas, gavęs ieškovo ieškinį, dalį įsiskolinimo padengė gera valia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių dalies bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas atsakovas.
61. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo patenkinta 79 proc. ieškovo reikalavimų, nes vietoje 2 527,05 Eur iš atsakovo buvo priteista 1 400,00 Eur, tai yra patenkinta tik 55 proc. ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo nutarta priimti atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 600 Eur skolos priteisimo iš atsakovo, šią civilinės bylos dalį nutraukti, kadangi atsakovas dalį įsiskolinimo padengė gera valia. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškinio reikalavimai laikytini patenkintais 79 proc. (600 + 1 400 x 100 / 2 527,05).
62. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė atsakovo išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (700 Eur) ir bendrą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (1 094,65 Eur), nes teisingos išlaidos yra 1100,00 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti ir 394,65 Eur už ekspertizę, tai yra iš viso 1494,65 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
63. Į bylą pateiktas 2020 m. gegužės 25 d. atsakovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame teismo prašoma priteisti atsakovui patirtas 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas – 700 Eur, prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, prašymų, susijusių su ekspertizės skyrimu, rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose – 400 Eur bei išlaidas, patirtas už atliktą ekspertizę. Teismui pateiktas 2019 m. spalio 24 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio suma 100 Eur, bei 2020 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitas, kurio suma 1 000 Eur.
64. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ekspertizės kaina 394,65 Eur, atsakovas už ekspertizės atlikimą į teismo sąskaitą buvo įmokėjęs 800 Eur, po ekspertizės atlikimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovui buvo sugrąžinta likusi nepanaudota 405,35 Eur suma.
65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1094,65 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsakovo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1100,00 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (700 Eur už atsiliepimą, 400 Eur už prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, prašymų, susijusių su ekspertizės skyrimu, rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose) ir 394,65 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso 1494,65 Eur.
66. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1187 Eur, ieškinio reikalavimai laikytini patenkintais 79 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 937,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio dalis, kuri sudaro 21 proc., buvo atmesta, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 313,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai reikalavimai, jos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovui priteistina 623,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
67. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslintina, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Šiuo atveju spręstina, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į nustatytą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintina.
Dėl bylos procesinės baigties
68. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamo iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinti. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
71. Apeliantas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P. 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1400 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 623,86 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus aštuoniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui advokatui R. J..
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.