- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- e2-7900-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02460-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- S. D.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. D. ieškiniu prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-400-922/2013 ir priteisti iš S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui N. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis 170,00 Eur kiekvienam vaikui išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus L. D. ir sūnaus N. D. pilnametystės. Nutraukti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų išieškojimą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2-400-922/2013 (el. b. l. 1–3).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2009 m. sausio 22 d. Ji tuo metu augino sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini) iš ankstesnių santykių. Po santuokos sudarymo atsakovas L. įsisūnijo, o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. Ieškovės ir atsakovo santuoką 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-922/2013 nutraukė Akmenės rajono apylinkės teismas, konstatavęs kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismo sprendimu abiejų sūnų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas abiems sūnums kasmėnesinėmis periodinėmis 200 Lt išmokomis iki kiekvieno sūnaus pilnametystės (dabartine valiuta priteistas išlaikymas yra 57 Eur/mėn.). Nutraukiant santuoką atsakovas buvo pradėjęs atlikti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą. Įkalinimo įstaigoje atsakovas kartais dirbdavo ir gaudavo pajamų, todėl laikas nuo laiko mokėjo dalį vaikams priteistos išlaikymo sumos, kitą dalį mokėdavo vaikų išlaikymo fondas. Tačiau vaikams augant priteista išlaikymo dalis tapo visiškai menkavertė, neatitinkanti vaikų poreikių. Šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra sunki, neteko darbo ir gyvena su sūnumis iš santaupų, materialiai padeda jos artimieji. Ieškovė yra užsiregistravusi darbo ieškančių asmenų biržoje, tačiau darbo pasiūlymų dar negavo. Ieškovei turėtų būti mokama nedarbingumo pašalpa, tačiau ji šiuo metu skaičiuojama ir jos dydis jai nėra žinomas. Sūnų poreikiai taip pat žymiai padidėjo: mažasis sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado visos su tuo susijusios išlaidos. Vyresnysis sūnus išaugo į jaunuolį, drabužius ir avalynę jam perka suaugusiųjų parduotuvėse, o tai kainuoja brangiai. Berniukams augant padidėjo išlaidos maistui, moka už jų laisvalaikio užsiėmimus, lavinimą, sporto užsiėmimus. Nepilnamečių tėvai yra atsakingi už vaikų visapusišką ir harmoningą vystymąsi, išsilavinimo jiems suteikimą, sūnų paruošimą savarankiškam gyvenimui, todėl šios išlaidos neabejotinai priskirtinos prie būtinųjų poreikių. Šiuo metu sūnaus L. išlaikymui išleidžia iš viso 297 Eur/mėn., o sūnaus N. – iš viso 287 Eur/mėn. Teismo priteistos sumos sūnų L. ir N. išlaikymui – po 57 Eur kiekvienam vaikui, neatitinka vaikų poreikių, taip pat akivaizdu, kad nuo 2013 metų, kai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl priteistas išlaikymas neužtikrina sūnų sveikatos priežiūros, lavinimo, socialinių ir buitinių sąlygų. Ieškovė turi papildomų išlaidų sūnų gyvenimo sąlygų užtikrinimui, baldeliams pagal amžių, buities užtikrinimui (patalynės įgijimas, skalbimas, drabužių priežiūra), skiria savo laiką maisto supirkimui ir gaminimui, būsto priežiūrai, sūnų laisvalaikiui, slaugo juos susirgusius, veda pas gydytojus, užtikrina jų sveikatos apsaugą, lavinimą ir kt., todėl atsakovo prisidėjimas prie sūnų išlaikymo pinigine išraiška turėtų būti didesnis.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu jos situacija nėra gera, nepakanka lėšų, vaikai auga, jų poreikiai didėja, norai didesni, jai vienai yra labai sunku išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Gauna išmoką iš Sodros kas mėnesį apie 200 Eur. Daugiau asmeninių pajamų negauna. Gauna už vaikus išmokas po 45 Eur, vaikų išlaikymą po 57 Eur. Buvęs sutuoktinis moka iš dalies – 45 Eur dviem vaikams. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę. Vaikas L. lanko rankinio treniruotes kainuoja 17,37 Eur, kurias ieškovė apmoka. Vaikų poreikiai yra treniruotės, kelionės, mokykliniai renginiai, pramogos, maistas, rūbai, higienos reikmenys. Ieškovei padeda mama, kuri siunčia batukus, rūbelius, apatinį trikotažą. Prašo patenkinti ieškinį.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad priteista suma nepilnamečių vaikų išlaikymui po 57 Eur yra nepakankama vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui. Ieškovė ieškinyje nurodė vaikų poreikius, kurie yra realūs ir pagrįsti. Išlaidos yra vidutiniškos, nėra per didelės. Prašo patenkinti ieškinį.
Atsakovas S. D. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje dalyvauti neišreiškė pageidavimo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (el. b. l. 28, 47–48).
Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog natūralu, kad augant vaikams, keičiasi jų poreikiai ir atsiranda papildomos vaikų priežiūros išlaidos, t. y. reikalingos didesnės piniginės lėšos jų išlaikymui. Nuo išlaikymo priteisimo galėjo padidėti vaikų poreikiai mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Vaiko išlaikymo dydis yra siejamas su protingais jo paties poreikiais. Nepilnamečiai L. ir N. D. gyvena su mama, todėl A. D., kasdien tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, geriausiai žinomos patiriamos jų išlaikymo išlaidos. Iš atsakovo S. D. priteistas išlaikymas sudaro 57,92 Eur, todėl manytina, kad jis yra nepakankamas šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai. Ieškovė A. D. šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką. Duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, nėra. Ieškovė turi dar 2 nepilnamečius vaikus, G. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės motinos valdžia į šiuos vaikus yra neterminuotai apribota, iš jos priteistas išlaikymas vaikams, atitinkamai 36,15 Eur ir 37,65 Eur. Atsakovo S. D. turtinė padėtis nėra žinoma, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, nėra. Skyrius pritaria iš atsakovo S. D. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui pagal įrodymus dėl padidėjusių L. D. ir N. D. poreikių, kuriuos ieškovė pateiks byloje. Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, atsižvelgtina ne tik į atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vaikų vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas (el. b. l. 29–30). Pateikė prašymą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 52).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovė A. D. ir atsakovas S. D. turi nepilnamečius vaikus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4, 5). Ieškovė ir atsakovas yra nutraukę santuoką (el. b. l. 11). Akmenės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-922/2013, be kita ko, nusprendė priteisti iš S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams – N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. vasario 26 d.) iki vaikų pilnametystės (el. b. l. 6–10). Pagal ieškovės apskaičiavimą, sūnaus L. išlaikymui išleidžia iš viso 297 Eur/mėn., o sūnaus N. – iš viso 287 Eur/mėn. (el. b. l. 1–2). Ieškovė nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, neteko darbo ir gyvena su sūnumis iš santaupų, materialiai padeda jos artimieji (el. b. l. 12–14). Ieškovė turi dar 2 nepilnamečius vaikus – G. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės motinos valdžia į šiuos vaikus yra neterminuotai apribota, iš jos priteistas išlaikymas vaikams, atitinkamai 36,15 Eur ir 37,65 Eur (el. b. l. 29–30). Šiuo metu yra užsiregistravusi darbo ieškančių asmenų biržoje, tačiau darbo pasiūlymų dar negavo (el. b. l. 17). Ieškovė gauna išmoką iš Sodros kas mėnesį apie 200 Eur ir gauna už vaikus išmokas po 45 Eur (el. b. l. 55). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 15, 16). Vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl priteistas išlaikymas neužtikrina sūnų sveikatos priežiūros, lavinimo, socialinių ir buitinių sąlygų. Ieškovė turi papildomų išlaidų sūnų gyvenimo sąlygų užtikrinimui, baldeliams pagal amžių, buities užtikrinimui (patalynės įgijimas, skalbimas, drabužių priežiūra), skiria savo laiką maisto supirkimui ir gaminimui, būsto priežiūrai, sūnų laisvalaikiui, slaugo juos susirgusius, veda pas gydytojus, užtikrina jų sveikatos apsaugą, lavinimą ir kt., todėl atsakovo prisidėjimas prie sūnų išlaikymo pinigine išraiška turėtų būti didesnis. Vaikas L. lanko rankinio treniruotes, jos kainuoja 17,37 Eur, kurias ieškovė apmoka (el. b. l. 49, 50).
Atsakovas S. D. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje dalyvauti neišreiškė pageidavimo, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (el. b. l. 28, 47–48). Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą nerasta, nekilnojamojo turto atsakovas neturi (el. b. l. 32).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikams, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po 2013 m. birželio 13 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai, bei pasikeitė ekonominė situacija. Kaip matyti, nuo 2013 m. birželio 13 d., kuomet buvo priteistas išlaikymas po 200,00 Lt (57,92 Eur) praėjo beveik 5 metai. Ieškovė argumentuoja tuo, kad pasikeitė vaikų poreikiai. Teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo priteisimo metu nepilnamečiai vaikai buvo atitinkamai apie 3 / 6 metų amžiaus, o šiuo metu yra 8 / 11 metų amžiaus, lanko mokyklą, būrelius. Teismas sprendžia, kad vaikų poreikiai pasikeitė, nes atsirado išlaidų, susijusių su vaikų ugdymu, t. y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaikų poreikiai jiems augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Taigi byloje nustatyta, kad vaikų poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ji neteko darbo. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas pažymi, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, nėra duomenų, kad turi kitų išlaikytinių. Nors atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai, jis jokių prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė. Atsakovas nepaneigė išaugusio vaikų poreikio fakto, neginčija konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos byloje, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vaikų poreikių apimtis, kuri yra mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydis, nelaikytina nerealia nei nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti abu tėvai. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtinais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti laikomos tokiomis, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti priteistino išlaikymo vaikams (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1602-265/2017).
Teismas taip pat įvertina ir tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).
Nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia, kad būtų nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, todėl nustatytinas išlaikymo dydis, kuris patenkintų būtinus vaikų poreikius.
Teismas įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat išvadą teikiančios institucijos pritarimą iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui. Atsižvelgdamas į pasikeitusius vaikų poreikius, tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius ir teikti išlaikymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti po 170,00 Eur kas mėnesį išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 15 d., iki vaikų pilnametystės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1902-601/2017).
Ieškovė prašo nutraukti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų išieškojimą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2-400-922/2013. Pažymėtina, kad tai yra išvestinis, perteklinis reikalavimas, nes pakeitus sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisus didesnį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teisme dienos automatiškai didesnis išlaikymas bus skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos. Toks reikalavimas galėtų būti pareikštas, jei keistųsi vaikų gyvenamoji vieta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (el. b. l. 18–19). Pagal 2018 m. balandžio 18 d. pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 123,50 Eur (el. b. l. 51). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos 123,50 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 60,00 Eur žyminis mokestis (((170-57,92) x 12 x 3 proc. x 0,75 proc.) x 2), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 4,05 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-400-922/2013 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams šalių vaikams L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 15 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną A. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 123,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 50 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 4,05 Eur (keturis eurus 5 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.