Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui R. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu patvirtintos A. N. ir R. N. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.1 punktą. Nustatė L. N. gyvenamąją vietą su motina A. N.. Pakeitė 2.2 punktą ir priteisė iš R. N. išlaikymą dukrai L. N., asmens kodas Duomenys neskelbtini, po 150 Eur kas mėnesį nuo 2017-03-15 iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. A. N. paskyrė išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš R. N. A. N. naudai 41 Eur žyminio mokesčio, 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš R. N. valstybės naudai 54 Eur žyminio mokesčio.Atsižvelgęs, kad atsakovui Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi panaikintas bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimas, ir jis pasiųstas atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs aplinkybes, jog šalių dukra gyvena su ieškove Anglijoje, nuo 2017 m. kovo 27 d. lanko Duomenys neskelbtini pradinę mokyklą, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti L. N. gyvenamąją vietą su ieškove.Konstatavo, jog ieškovės prašoma priteisti 150 Eur suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, laikytina protinga ir reali, užtikrinanti fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas nustatė šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Apeliantas taip pat nesutinka su priteista 150 Eur dukros išlaikymo suma. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. Negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu A. N. ir R. N. santuoka buvo nutraukta. Šiuo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria dukters L. N. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu ir iš ieškovės atsakovui dukters L. N. išlaikymui buvo priteistos lėšos po 300 Lt (86,88 Eur) per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ja, motyvuodama, jog atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose. Taip pat prašė priteisti 150 Eur išlaikymą dukrai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovui Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi panaikintas bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimas, ir jis pasiųstas atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių pasirūpinti dukra. Kaip matyti iš bylos duomenų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neprieštaravo, kad mergaitė gyventų kartu su mama (2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdis, 08:12 min.), tačiau apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją šiuo klausimu ir teigia, kad mergaitę, atsakovui bausmę atliekant pataisos namuose, prižiūrėtų atsakovo sesuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovo seserimi, tuo labiau, kad šioje byloje toks reikalavimas nebuvo sprendžiamas ir nebuvo nagrinėjamas toks klausimas.Apeliantas teigia, jog byloje nėra duomenų, kad mergaitė svetimoje šalyje jaučiasi gerai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kad mergaitė patiria adaptacijos sunkumų ar išreiškė norą su mama negyventi. Priešingai, į bylą yra pateiktas raštas iš Duomenys neskelbtini pradinės mokyklos ir darželio, iš kurio matyti, kad mergaitės gyvenimo sąlygos yra geros, taip pat akcentuota, jog mergaitė labai gerai prisitaikė mokykloje (b. l. 46). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kurių neginčijo apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jog mergaitė pas ieškovę Anglijoje yra atostogavusi ne vieną vasarą, jai yra pažįstama ieškovės gyvenamoji aplinka, leidžia daryti išvadą, kad adaptacijos problemų nekilo ir mergaitė jaučiasi gerai. Pažymėtina, kad byloje taip pat pateikti dokumentai apie ieškovės gaunamas pastovias pajamas, taip pat gyvenamąjį būstą (b. l. 15-16, 18, 22-27). Apeliacinės instancijos teismo vertimu, šių byloje esančių įrodymų pagrindu ir atsižvelgiant į atsakovo sutikimą, kad mergaitė gyventų kartu su mama, išreikštą teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove.Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybės įsidarbinti, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto 150 Eur išlaikymo. Apeliantas sutinka mokėti po 86,88 Eur.Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir remdamasis jais nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos byloje, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 380 eurų, t. y. kiekvienam iš tėvų tenkantis išlaikymo dydis yra 190 Eur. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (300 Eur) yra mažesnė nei orientacinis kriterijus. Kolegija sutinka su priteistu pirmosios instancijos teismo išlaikymo dydžiu ir konstatuoja, kad vaiko poreikių apimtis, kuri yra mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydis, nelaikytina nerealia nei nepagrįsta, kurios negalėtų patenkinti abu tėvai. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtinais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas teigia, jog priteistas 150 Eur išlaikymo dydis yra pernelyg didelis, kadangi atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės įsidarbinti yra ribotos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti laikomos tokiomis, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti priteisto išlaikymo vaikui, tuo labiau, jog atsakovui paskirta pakankamai trumpa laisvės atėmimo bausmė.Apelianto argumentai, jog nėra pagrindo keisti išlaikymo dydžio, kuris buvo priteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu, nepagrįsti. Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip trys metai, todėl sutiktina su ieškove, jog šalių dukros poreikiai padidėjo, mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo dukters išlaikymui priteista 150 eurų suma per mėnesį yra pagrįsta, protinga, atitinkanti vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu bylinėjimosi dydžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 54 Eur žyminį mokestį. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai iš atsakovo priteisė ir 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė.Bylos nagrinėjimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet nemažiau kaip dvidešimt eurų. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad kituose ginčuose mokamas 41 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokamas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurį ieškovė sumokėjo, ir kuris, ieškovės ieškinį patenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistas iš atsakovo ieškovės naudai. 54 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš atsakovo priteistas valstybės naudai, kadangi ieškovė minėto žyminio mokesčio ieškinio padavimo dieną nebuvo sumokėjusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šilutės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. birželio 20 sprendimą, grąžino sumokėtą žyminį mokestį, kadangi vadovavosi CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju minėtos normos pritaikyti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu. Patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina Šilutės rajono apylinkės teismui 2017 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu pateiktas Pinigų priėmimo kvitas Ser. LAT Nr. 870533, kuriame nurodyta, kad ieškovė A. N. už atstovavimą ir dokumentų surašymą advokatui V. K. sumokėjo 650 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio, vykusio 2017 m. gegužės 3 d., metu ieškovės atstovas pateikė teismui minėtą pinigų priėmimo kvitą ir prašė jį prijungti prie bylos (posėdžio garso įrašo 50 min. 20 s.), atsakovas dėl pateikto prašymo neprieštaravo (posėdžio garso įrašo 50 min. 31 s.). Šios nustatytos aplinkės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo argumentai dėl nepagrįstai priteistų 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 250 Eur sumą (2017-07-31 DNB banko sąskaitos išrašas). Turėtas bylinėjimosi išlaidas ji prašo priteisti iš apelianto. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnis).Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartimi apeliantui atidėtas 64 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinas 64 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. N. naudai 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 64 Eur žyminio mokesčio.