- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-49-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19156-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- E. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2966-896/2017 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8749-713/2011 nustatytą 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymo dydį ir iš R. B. priteisti po 250 Eur išlaikymą sūnui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo vaikas paaugo, jo didesni poreikiai. Vaikui reikia daugiau maisto, vitaminų, lanko būrelius, daugiau lėšų reikia skirti ugdymui, pramogoms. Užsienyje gyvena nuo 2012 m. birželio mėn., nuo 2015 m. rugsėjo mėn. gyvena Škotijoje. Išvyko savo iniciatyva. Su sūnumi gyvena dviese. Būsto nuoma yra 900 svarų, komunalinės paslaugos 200-250 svarų. Sūnus lanko valstybinę mokyklą. Ieškovė jam papildomai perka lietuviškas knygas. Jos manymu, ugdymo priemonės kainuoja gal 5 Eur per mėnesį. Uniforma į mokyklą kainuoja apie 50-60 svarų. Sūnus lanko plaukimo treniruotes, už tris mėnesius ji paskutinį kartą mokėjo 91 svarą, anksčiau mokėdavo apie 40 svarų per tris mėnesius, taip pat kainuoja varžybos. Sūnus specialiųjų poreikių neturi. Nežino, kiek per mėnesį išleidžia maistui, higienos priemonėms, iš viso gal apie 300 svarų. Sūnus anksčiau lankė futbolą, nelanko tik paskutinius du mėnesius. Treniruotės nemokamos, tik reikėdavo vežti į varžybas. Jos pajamas sudaro apie 650 svarų darbo užmokestis, apie 450 Eur už būsto nuomą finansuoja savivaldybė, 110 svarų per savaitę gauna kompensaciją kaip pridėtinį darbo užmokestį už vaiką. Dar apie 50 svarų per mėnesį gauna mokydama vaikus lietuvių kalbos. Dirba puse etato. Studijuoja koledže. Turi aukštąjį universitetinį lietuvių filologijos išsilavinimą. Ji negalėtų dirbti visu etatu, nes negalėtų sūnaus palikti vieno. Anksčiau, kai dirbdavo vakarais, samdydavo auklę. Jokio turto, išskyrus automobilį, neturi. Žino, kad atsakovas turi žemės sklypą, automobilį, gyvena su sužadėtine kotedžo tipo bute. Atsakovas dirba jam priklausančioje ratų montavimo taisykloje. Be to, atsakovas vykdo individualią veiklą, teikia taksi paslaugas. Jos žiniomis, atsakovas sveikas, kitų išlaikytinių neturi. Sūnus pas atsakovą per 2017 m. bus nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., bet per tą laiką sūnus bus savaitę su ja. Sūnaus kelionės išlaidas apmoka pusiau. Kai sūnus būna su atsakovu, išlaikymą teikia jis. Ji sutiktų, jei atsakovas sūnui mokėtų 190 Eur išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8749-713/2011 iš R. B. priteistą išlaikymą ir priteisė iš jo po 160 Eur išlaikymą sūnui E. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
Sprendė, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui. Nors vaikas su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau teismas vertino ir ekonominę situaciją Lietuvoje. Vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau nėra pagrindo išlaikymo sumą skaičiuoti užsienio valstybės pragyvenimo kainomis. Ieškovė pati pasirinko išvykimą į užsienio valstybę, todėl ši našta negali tekti kitam iš tėvų. Ieškovė prašomos priteisti sumos neįrodė, o 10 metų vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, lankančio mokyklą, poreikiams patenkinti pakanka skirti 360 Eur, iš kurių vidutiniškai sudarytų 150 Eur maistui, 50 Eur aprangai ir avalynei, 50 Eur vaistams, higienos prekėms, 60 Eur ugdymui (tame tarpe ir mokamiems būreliams), 50 Eur būsto daliai. Nustatė, kad atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius.
Ieškovės pajamas sudaro virš 1000 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų. Pajamas vertino gyvenamosios vietos valstybės ekonominiame kontekste, todėl nelaikė didelėmis. Atsižvelgė į tai, kad ieškovės galimybės gauti didesnį darbo užmokestį dirbant daugiau valandų ribotos, nes jai tenka kasdienė pareiga rūpintis vaiku. Laikė, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau atsižvelgė į tai, kad nustatyta pakankamai intensyvi vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, kuomet vaiku rūpinasi atsakovas, todėl ieškovės išlaidos sumažėja. Atsižvelgė ir į tai, kad dėl ieškovės gyvenamosios vietos pasirinkimo atsakovas patiria išlaidas bendravimo teisei su sūnumi įgyvendinti, t. y. jis apmoka pusę vaiko ir lydinčio asmens kelionės į Lietuvą išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti sprendimą, išlaikymo dydį sumažinant iki 130 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti pakanka 360 Eur. Tokią išvadą padarė nesant jokių įrodymų, patvirtinančių vidutinius 10 metų amžiaus vaiko poreikius Lietuvoje. Teismas nevertino ieškovės teiginių apie nepilnamečio vaiko poreikius Škotijoje, ji pripažino išsivežusi vaiką į užsienį be atsakovo sutikimo. Teismas turėjo atsižvelgti į orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Nuo 2016 m. liepos 1 d. „bruto“ minimali mėnesinė alga yra 380 Eur, tačiau realiai tokių pajamų minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys neuždirba. Realios pajamos – minimali mėnesinė alga „neto“ yra 335,30 Eur, tad būtent šis dydis turėtų būti orientacinis kriterijus, vertinant vidutinius nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, o kiekvieno iš tėvų teiktina išlaikymo suma – 167,65 Eur (335,30 Eur/ 2). Teismų praktikoje nurodyta, jog orientacinis kriterijus koreguotinas, atsižvelgiant į individualias faktines aplinkybes. Teismas teisingai atsižvelgė į pakankamai intensyvią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Per metus atsakovas su sūnumi praleidžia ne mažiau kaip 55 dienas, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos minėtus du mėnesius mokėti sūnui išlaikymą. Iš bendros per metus teiktinos išlaikymo sumos išminusuotinos dviejų mėnesių įmokos, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistinas ne didesnis kaip 139,71 Eur (167,65x10)/ 12) dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo pajamos yra nereguliarios. Jis užsiima individualia veikla (padangų remontas ir taksi paslaugos). Teismas neatsižvelgė į atsakovo skolinius įsipareigojimus, kurie blogina jo turtinę padėtį, nevertino kas mėnesį patiriamų pragyvenimui būtinų išlaidų. Atsakovo turtinę padėtį atitinkantis ir nepilnamečio sūnaus poreikius tenkinantis išlaikymo dydis būtų 130 Eur. Panašaus dydžio išlaikymas priteisiamas ir pagal teismų praktiką.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad atsakovo pajamos yra kintamos, nesudaro pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi atsakovas nėra bedarbis, neturi sveikatos sutrikimų, savo vardu turi registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo gaunamos kas mėnesinės pajamos yra reguliarios, o darbo užmokestis gaunamas iš darbo įmonėje ir individualios veiklos.
Atsakovo prašoma priteisti mažesnė išlaikymo suma prieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams. Teismas sumažino vaiko poreikius ir sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro 360 Eur, atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje. Priteistas išlaikymas nesiekia pusės Lietuvoje nustatytos minimalios algos, nors atsakovo turtinė padėtis leistų skirti 190 Eur ir daugiau. Tai, kad ieškovė deda daugiau pastangų, siekdama užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad jai vienai turi būti perkelta vaiko išlaikymo pareiga, o atsakovas atleistas nuo pareigos proporcingai įdėti pastangų. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieškovė vaiką išsivežė be atsakovo sutikimo. 2013 m. birželio 7 d. sprendimu pagal abipusį šalių susitarimą buvo nuspręsta, jog vaiką ieškovė išsiveža į užsienį, užsienis tampa vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, nusistatė bendravimo tvarką, kuri abiem buvo priimtina. Tuo metu atsakovui išlaikymas nebuvo sunki turtinė našta, todėl neturėtų nulemti dviejų mėnesių išlaikymo minusavimo. Tėvai nuo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams negali būti atleidžiami iš dalies. Šalys susitarė, kad už sūnaus ir lydinčio asmens išlaidas mokės asmeninėmis lėšomis, lygiomis dalimis. Atsakovas neteisingai nurodo, kad jis vienas dengia vaiko išlaidas atostogų metu Lietuvoje. Darbo dienomis, kai atsakovas dirba, sūnus didelę laiko dalį nuo 10 val. iki 18 val. praleidžia su ieškovės motina ar seserimi, vasaros atostogų metu atsakovas su vaiku praleidžia tik vakarus bei savaitgalius. Ieškovės motinos ar sesers patirtų išlaidų atsakovas neapmoka. Be to, ne kiekvienais metais atsakovas gali vaiką priimti. Kiekvienais metais vaiko praleidžiamų dienų skaičius Lietuvoje yra nevienodas, kai kuriais metais daugiau, kai kuriais – mažiau. Tais mėnesiais, kai vaikas praleidžia atostogas su atsakovu, atsakovo teikiamą išlaikymą perveda į vaiko fondą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie sąlygas pakeisti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį, padidinant ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo sumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo padidinimo
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8749-713/2011 nutraukė E. B. ir R. B. (apelianto) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 962), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino 2011 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, R. B. įsipareigojo kiekvieną kalendorinį mėnesį skirti nepilnamečio sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) iki jo pilnametystės, pinigines lėšas sumokant pavedimu į motinos nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 d.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, tinkamai nustatė šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, teisingai įvertino pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas iš individualios veiklos, turimą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, transporto priemonę), šeiminę padėtį (kitų išlaikytinių neturi, gyvena kartu su sužadėtine jos tėvams priklausančiame būste) (CPK 185 straipsnis). Apeliantui priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), naudojimo pobūdis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba gyvenamojoje teritorijoje. Atsakovas nurodė, kad mėgino žemės sklypą parduoti už 28 tūkstančius (valiutos neįvardino), tačiau nebuvo nė vieno susidomėjusio pirkėjo (2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 52:30 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nerodo apelianto sunkios turtinės padėties. Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad apeliantas nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. vykdo variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto bei šių priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninės prekybos individualias veiklas. Iš VSDFV duomenų apie darbovietes matyti, kad apeliantas nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. dirbo taksi įmonėje UAB „Eines“. Nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. vykdo individualią taksi veiklą. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išduotas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Apeliantas pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2014 m., tačiau nepateikė už 2015 m., 2016 m. Pagal apelianto sudarytą 2016 m. pajamų ir išlaidų suvestinę, apelianto 2016 m. mėnesio pajamų vidurkis sudarė 279,25 Eur (t. 2, b. l. 17). 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad jo vidutines pajamas per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Taigi, nuo šalių susitarimo dėl vaikui teiktino išlaidymo dydžio 2011 metais apeliantas pradėjo vykdyti papildomą individualią veiklą – keleivių vežimą taksi automobiliu, o jo gaunamos pajamos augo (didėjo). Aplinkybė, kad apelianto pajamos nereguliarios, neleidžia spręsti, kad jų neužtenka jo ir nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui. Apeliantas turi aukštąjį universitetinį tarptautinio verslo vadybos išsilavinimą; nurodė skambinęs pagal darbo skelbimus, tačiau darbo gauti negalėtų, nes nemoka anglų kalbos (minėto garso įrašo 56:00–57:00 min.). Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantui neužtektų gaunamų pajamų pragyvenimui, jo profesinis pasirinkimas neatitiktų tėvo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 punktai, CPK 185 straipsnis). Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino skolos raštelį, pagal kurį atsakovas iš D. Š. pasiskolino 3 060 Eur. Atsakovas nurodė, kad skola atsirado dėl ekonominės situacijos Lietuvoje, tačiau šios aplinkybės apeliaciniame skunde niekaip neargumentavo ir nepagrindė. Apeliantas neįrodė, kokiu būdu ekonominė padėtis Lietuvoje įtakojo jo finansinę būklę. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad pinigus skolinosi norėdamas įsigyti geresnį automobilį, naudotiną teikiant keleivių vežimo paslaugas (minėto garso įrašo 01:02:57–01:04:00 val.). Apelianto investicija į verslą rodo, kad apeliantas gerina savo finansinę padėtį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neturi pajamų šaltinių, kad negalėtų teikti vaikui reikalingo didesnio išlaikymo, pasikeitus pastarojo poreikiams (CPK 185 straipsnis).
Apeliantas sutinka, kad vaiko poreikiai padidėjo, tačiau mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą apie šalių vaiko poreikių patenkinimui reikalingą 360 Eur sumą. Pažymėtina, kad apeliantas patvirtino nežinantis, kiek išlaidų reikia vaiko poreikiams patenkinti (aprangai, maistui, būreliams, mokyklai) (2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 48:10-52:05 min.). Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).
Apelianto argumentas, kad vaiko poreikių patenkinimui užtektų 130 Eur išlaikymo, motyvuojamas apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. S. v. I. Z., bylos Nr. 2A-1265-436/2015, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. v. S. V., bylos Nr. 2A-245-513/2015, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. G. v. M. K., bylos Nr. 2A-534-212/2017, nagrinėjo šalių ginčus dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai remiasi šiomis teismo nutartimis. Jų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje – byloje Nr. 2A-1265-436/2015 nustatyta, kad atsakovas turi dar dvi išlaikytines, byloje Nr. 2A-245-513/2015 nustatytas labai žemas atsakovo darbingumas, byloje Nr. 2A-534-212/2017 nustatyta prasta tėvo turtinė padėtis), todėl nurodyta teismų praktika nesivadovautina.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės teiginių apie nepilnamečio vaiko poreikius Škotijoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pasirinko išvykimą į užsienio valstybę, o ši našta negali tekti kitam iš tėvų (apeliantui), taip pat į tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikiams išleidžianti 680 Eur per mėnesį, gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas (6 metai), 2011 m. vaikui buvo 5 metai, ieškovei pateikus ieškinį apeliacine tvarka vertinamoje byloje – 9 metai, t. y. vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Minėta, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nėra suformuota tokia teismų praktika, pagal kurią pastarosiomis išlaidomis laikytina 1 MMA atskaičius mokesčius. Sprendimo priėmimo metu minimalios mėnesinės algos dydį sudarė 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 644 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktas; galiojo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Tai paneigia apelianto argumentą, kad minimalios mėnesinės algos dydis 335,30 Eur. Minimalios mėnesinės algos dydis yra tik orientacinis, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliantas nepaneigė išaugusio vaiko poreikio fakto, neginčija konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Apeliantas pateikė vaiko vasaros išlaidų, kuomet vaikas atostogavo pas tėvą, lentelę (t. 2, b. l. 102), tačiau į ją neįtraukė su ugdymu susijusių išlaidų. Kartu gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurias motina privalo padengti, o tėvas paprastai prie jų neprisideda. Nustatęs, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti pakankama vieno MMA dydžio nesiekianti 360 Eur suma, teismas iš atsakovo priteisė mažiau negu pusę (180 Eur) išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 160 Eur. Paminėtina, kad ši suma iš esmės atitinka apelianto skaičiavimą, nurodytą šios nutarties 6.1. punkte (180 x 10/ 12). Tuo remiantis, nėra pagrindo mažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, jog tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, Jungtinėje Karalystėje. Jos pajamas sudaro virš 1000 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (1125,78 Eur). Šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė jo auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė padidinti šalių sūnaus išlaikymo dydį, įvertinęs vaiko gyvenamąją vietą užsienyje, tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, ieškovei neįrodžius, jog ji išleidžia 680 Eur išlaikymo sumą vaiko poreikiams. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo priteisti jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nors patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio – 2017 I – ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 817,6 Eur), tačiau, atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovės dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų dokumentų analize, iš apelianto ieškovei priteistina 200 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.