- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-245-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00274-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- S. V.
- Advokatai
- Asta Mačernytė
Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00274-2014-1
2015 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. V. atstovės pagal įstatymą G. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. atstovės pagal įstatymą G. V. atstovės advokatės Astos Mačernytės ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės atstovė pagal įstatymą G. V. ieškiniu teismo prašė nepilnametei dukrai E. V. 2004-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą nuo 200 Lt padidinti iki 550 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Argumentavo, jog dukters išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, nes padidėjo vaiko poreikiai. Negalėdama išgyventi, ieškovė su nepilnamete dukra išvyko dirbti į užsienį ir dirba duonos kepykloje, uždirba 9 108 svarų sterlingų per metus. Dukra mokosi vidurinėje mokykloje, 7 klasėje, papildomai lanko plaukimo užsiėmimus, o tam reikia pirkti specialią aprangą bei priemones, dar išleidžia lėšų ir dukters apsirengimui. Teigė, jog atsakovas, nors ir sergantis, tačiau gali mokėti po 550 Lt per mėnesį, yra dirbantis, didelių išlaidų jam nereikia, gyvena pas močiutę. Mano, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia išleisti 1 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas S. V. su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog jam sudėtinga dukters išlaikymui mokėti ir priteistus 200 Lt kas mėnesį. Dirba L. G. ūkyje, gauna 835 Lt (atskaičius mokesčius), nekilnojamojo turto neturi. Turi du automobilius, iš kurių tik vienas gali važiuoti. Pragyvenimui lieka apie 600 Lt, šių lėšų pakanka tik minimaliam egzistavimui. Dėl blogos fizinės ir psichinės sveikatos neturi galimybės susirasti gerai apmokamo darbo, negali pasilenkti. Invalidumo grupės suteikimas sudėtingas, todėl dėl to nesikreipė. Gyvena kartu su 66 metų teta, kuri gauna invalidumą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-10-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2004-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5463/2004 patvirtintoje G. V. ir S. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyto nepilnametei dukrai E. V. iš S. V. išlaikymo dydį iš 200 Lt į 300 Lt (87 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2014-04-15, iki dukters pilnametystės. Priteisė iš S. V. ieškovės pagal įstatymą G. V. naudai 31 Lt (9 Eur) ir 1,62 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas motyvavo CK 3.192 str. 1, 2 d., 3.210 str., rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir nurodė, jog bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės – ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Aplinkybės, jog šalių vaikas dabar gyvena užsienyje, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, nelaikė patvirtinančia, jog vaikui užtenka motinos lėšų jos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nustatė, jog ieškovės motina užsienyje per metus uždirba 9 317,90 svarų. Sutiko, jog motina dukters išlaikymui išleidžia nemažai lėšų, nes visuotinai žinoma, kad tokios metinės pajamos, esant nurodytoms kainoms, nelaikomos didelėmis. Taip pat sutiko, jog pagal esamą padėtį vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 1 000 Lt. Argumentavo, jog, vertinant tėvų pareigą išlaikyti vaikus ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo, nepakanka vertinti tik vaiko poreikius, bet būtina atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, į jų gyvenimo sąlygų ir pajamų pablogėjimą ar pagerėjimą. Ieškovės atstovė pagal įstatymą jau kurį tai laiką gyvena užsienyje, Lietuvoje ji nedirbo, o užsienyje pradėjo dirbti. Atsakovas anksčiau nedirbo, tačiau nuo 2011 m. pradėjo dirbti pas ūkininką, gauna minimalų 1 000 Lt priskaičiuotą darbo užmokestį. Remdamasis šiomis aplinkybėmis sprendė, jog ir vienos, ir kitos šalies materialinė padėtis pagerėjo. Tačiau įvertinęs duomenis, kad atsakovas yra įrašytas Psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro įskaitoje dėl jo sumušimo 2001 m., jog jis gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, – nustatytas potrauminis sindromas ir po traumos laikinai buvo nustatyta 1-a invalidumo grupė, šiuo metu jam nustatyta depresija bei, 2014 m. epikrizės duomenimis, atsakovo sveikata tebėra bloga, jis negali kelti, dirbti pasilenkęs, sprendė, jog atsakovo darbingumo savybės – sugebėjimas reguliuoti savo elgesį, tikslingumą ir pastangų nuolatinumą, labai žemos. Atsakovui rasti geriau apmokamą darbą būtų labai sudėtinga. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, gyvena pas močiutę, turi, kaip jis teigia, vieną automobilį, su kuriuo važinėja, ir kitą nevažiuojantį automobilį. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis po išlaikymo dukrai priteisimo pagerėjo, taip pat padidėjo ir jos poreikiai, todėl padarė išvadą, jog priteisto išlaikymo dydis keistinas. Atsakovo argumentus, dėl ko jis nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo, teismas vertino kaip pateisintinus. Sprendė, jog atsakovas, elgdamasis ryžtingiau ir norėdamas pagerinti savo materialinė padėtį, galėtų daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visetą padarė išvadą, jog atsakovas šiuo metu turi galimybę teikti dukrai 300 Lt dydžio išlaikymą, kas atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus (CK 1.5 str. 4 d., 3.192 str. 3 d.), todėl išlaikymo dydį padidino nuo 200 Lt iki 300 Lt. Padarė išvadą, jog išlaikymo padidinimas iki 550 Lt neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Ieškovės reikalavimą vertino kaip nepagrįstą, neatitinkantį dukters išlaikymo proporcingumo principo bei galintį pažeisti atsakovo interesus, kadangi jam pragyvenimui liktų tik 250 Lt. Pažymėjo, kad nustačius atsakovui pareigą mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą mažesnį nei 300 Lt, būtų pažeistos ieškovės atstovės pagal įstatymą teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Ji ne tik turi aprūpinti vaikus materialiai, bet ir prižiūrėti bei rūpintis jais. Įvertinęs šalių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus ir įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, atstovavimo išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Teismas nepagrįstai taikė atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų užskaitą kaip neva dėl priešpriešinių, vienodo dydžio reikalavimų, nes priešieškinio reikalavimo atsakovas nereiškė ir jo reikalavimų nebuvo tenkinta. Teismas neįvertino, jog atsakovas nesistengia, be darbo pas ūkininką, dirbti papildomai, nesirūpina vaiku bei nevykdo galiojančio teismo sprendimo. Teismas nesirėmė kasacinio teismo praktika ir suabsoliutino vienos šalies interesus (atsakovo), taip paneigdamas šalių teisių pusiausvyros principą. Teismas ignoravo 2014-09-23 posėdyje užfiksuotą aplinkybę, jog atsakovas gyvena pas tetą, pas ją, grįžęs po darbo, dirba ūkio darbus, todėl maistas jam nekainuoja. Važinėja automobiliu į darbą, nors kaimo vietovėje pakaktų ir dviračio. Atsakovas turimus automobilius pirko priteisto išlaikymo teikimo metu. Įrodymai, jog automobiliai priduoti į metalo laužo supirktuvę, byloje nepateikti. Atsakovui galimai mokamas didesnis darbo užmokestis, nes darbdavys, atsakovui mokant antstolei vaiko išlaikymui priteistas sumas, mokėjo jam 1 000 Lt darbo užmokestį. Teigia, jog atsakovas pats kaltas dėl prieš 15 metų patirtos traumos – buvo neblaivus ir sumuštas, bando tuo pasinaudoti. Epikrizės duomenimis, sveikatos prognozė atsakovui yra gera. Atsakovas anksčiau buvo teistas už vagystę, neteko darbo policijoje už nederamą elgesį, neturi planų ateičiai, vartoja alkoholį. Atsakovo potrauminis smegenų sindromas nėra psichofizinis, tam gydyti yra skiriami medikamentai. Atsakovas yra nesąžiningas. Ieškovės turtinė padėtis tapo per sunki. Nedarbingumo lygio atsakovui nenustatyta. Teismas neįvertino, jog šalių pragyvenimo lygiai Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje skiriasi.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, juo su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius, abstrakčius bei neparemtus byloje pateiktais įrodymais. Sutinka su teismo išvadomis ir sprendimas, jo manymu, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad automobiliui, su kuriuo važiuoja į darbą, yra 18 metų (jo vertė apie 1 000 Lt), vienas tinkamas tik metalo laužui, o dar kiti, pagaminti prieš 26–29 metus, neišregistruoti dėl atsakovo aplaidumo. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą nesąžiningumu, be to, pati yra nesąžininga, nes melavo teismui dėl už būsto nuomą mokamų nuompinigių dydžio – teismo posėdyje paaiškėjo, jog ieškovė moka ne nurodytą 1 650 svarų nuomos mokestį, o keturis kartus mažiau ir tą patį būstą nuomojasi keturios šeimos. Bylinėjimosi išlaidas teismas šalims paskirstė teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinį skundą ieškovė iš esmės grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismo priteisto (padidintas) išlaikymo dydis yra neadekvatus šalių vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.
CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį iki ir po šalių santuokos nutraukimo, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, remdamasis įsiteisėjusiu 2004-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5463/2004, kuriuo inter alia nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo dukters E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės žymiai nepagerėjo, nes jis neįgijo nekilnojamojo turto (b. l. 49, 55), gauna tik minimalų darbo užmokestį (300 Eur (neatskaičius mokesčių) (b. l. 45–46, 47,48), jo vardu registruotos 5 transporto priemonės, 1985, 1986, 1987, 1988 ir 1996 metų gamybos, iš kurių viena išregistruota, viena neįregistruota, likusios trys, 1986, 1987 ir 1996 m. gamybos, įregistruotos (b. l. 58), tačiau tai objektyviai mažos vertės transporto priemonės (CPK 179 str. 3 d., 185 str.), kitų pajamų negauna, gyvena pas tetą, iki šiol gydėsi ir gydosi dar 2001 m. patirtos traumos pasekmes (diagnozė: galvos ir veido sumušimas. Galvos smegenų sumušimas), gydymo prognozė –probleminė (b. l. 43, 44), yra neįgalus – iš dalies darbingas (netektas darbingumas 45 proc.) (b. l. 125, 126, 127). Tuo tarpu nepilnamečio vaiko motinos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo realiai pagerėjo labiau, nes, nors ji ir neturi Lietuvoje nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 11), transporto priemonių (b. l. 57), tačiau sveikatos problemų neturi, gyvena su dukra ir dirba Jungtinėje Karalystėje, gauna apie 776 svarus arba 1 046,53 Eur darbo užmokestį per mėnesį (b. l. 21, 22–23), taigi daugiau nei tris kartus nei atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje, kurio galimybės šiuo metu papildomai uždirbti ar surasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai ribotos dėl jo turimų sveiktos sutrikimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadai, jog atsakovo darbingumas labai žemas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra šiuo metu yra 14 metų amžiaus, mokosi 8 klasėje, jos maitinimas mokykloje kainuoja 3,40 svaro per dieną (b. l. 7, 15), ji gyvena su motina nuomojamame bute (b. l. 18–20). Duomenų, jog šalių vaikas papildomai mokosi plaukimo ir pan., jog, be būtinųjų vaiko poreikių (maistui, aprangai ir pan.) tenkinimo, vaikui dar būtina ir papildoma parama, byloje nėra. Apeliantės tiek ieškinyje, tiek skunde nurodomi vaiko maitinimui, aprangai, higienai ir kt. reikalingų išlaidų dydžiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, vien maistui nurodyta reikalinga mėnesiui 250 svarų suma teismo vertintina kaip akivaizdžiai per didelė, nes mokykloje vaikui maitinimas kainuoja tik 3,40 svaro per dieną, taigi apie 68-70 svarų per mėnesį.
Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir (ar) neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi aplinkybes įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis, sveikatos būklė, teismo vertinimu, yra pakankami teikti savo nepilnametei dukrai 300 Lt išlaikymą per mėnesį, o kartu šalių teikiamas išlaikymas dukrai šiuo metu yra pakankamas ir užtikrina jos poreikius.
Taigi, esant išdėstytoms ir įvertintoms ginčo situacijos aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino vaiko interesų naudai, t. y. vertino, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės tik iš dalies leidžia priteisti (nuo 200 Lt išlaikymą padidinti iki 300 Lt) vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismo, priimant sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas per se nėra sprendimas dėl ginčo šalių (ar kurios nors iš jų) dalyko (reikalavimų) iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas privalo išspręsti remdamasis byloje pateiktais šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (užskaitos) atmestini kaip nepagrįsti. Kiti apeliantės argumentai kaip teisiškai nereikšmingi papildomai neanalizuotini.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą.
CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p., iš ieškovės atsakovui priteistina 250 Lt (72,41) bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui B. Sandarui 2014-11-20 sumokėta pinigų suma (b. l. 51, 119).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. V. iš ieškovės E. V. atstovės pagal įstatymą G. V. 72,41 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.