Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei S. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui R. B. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė S. D. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad (teismo posėdžio, vykusio 2017-06-13, garso įrašas, 02 m 50 s – 03 m 39 s).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad E. B., gimė (duomenys neskelbtini) tėvai R. B. ir E. K. (t. 1, b.l. 12). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo byloje iš R. B. sūnui E. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt, (86,89 Eur) (t. 1, b.l. 13-15, 16). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta R. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi bendrauja ne mažiau kaip du kartus per metus ne mažiau kaip dešimt dienų rudens ar žiemos atostogų metu ir ne mažiau kaip 35 dienas vasaros atostogų metu (t. 1, b.l. 17-20). Pagal E. K. apskaičiavimą, sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 804,37 svarų (t. 1, b.l. 20-26). Parduotuvių kvitais ieškovė įrodinėja išlaidas vaiko poreikiams tenkinti (t. 1, b.l. 27-28). Iš VSDFV pažymos matyti R. B. socialinio draudimo laikotarpiai ir įmokos per laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-10-14 (t. 1, b.l. 44-46). Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad 2014 m. R. B. deklaravo 1140,99 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų ir 7627,90 Lt individualios veiklos pajamų (t. 1, b.l. 48-49). R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 91). Iš taksometro kasos operacijų žurnalo matyti, kad per laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-10-16 R. B. turėjo 276 Eur individualios veiklos pajamų (t. 1, b.l. 92). Kelto bilietais R. B. įrodinėja savo išlaidas kelionei su sūnumi (t. 1, b.l. 65-66). Sąskaitos išrašai patvirtina R. B. išlaidas vaiko kelionei bendravimui su tėvu (t. 1, b.l. 67-70, t. 2, b.l. ). Iš elektroninio laiško matyti, kad 2014 m. R. B. skyrė 220 Lt sūnaus gimtadienio ir Šv.Kalėdų dovanai (t. 1, b.l. 77). R. B. yra išduotas leidimas vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (t. 1, b.l. 77). E. K. 2013-09-29 sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dirbti baro darbuotoja gaudama 6,31 svaro per valandą (t. 1, b.l. 103-107). Iš mokėjimo žiniaraščių matyti E. K. darbo užmokestis (t. 1, b.l. 120-124). E. K. ir T. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 125-126). R. B. pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, kad D. Š. yra skolingas 3060 Eur (t. 2, b.l. 10). R. B. nuosavybės teise priklauso automobilis VW Tiguan (t. 2, b.l. 114). R. B. darbo užmokestis per 2016 m. buvo vidutiniškai 719,50 Eur (t. 2, b.l. 15). R. B. apskaičiavo, kad jo pajamos iš individualios veikos 2016 m. per mėnesį sudarė vidutiniškai 279,25 Eur (t. 2, b.l. 17).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškovė, prašydamas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po 2011-09-30 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, bei pasikeitė ekonominė situacija. Kaip matyti, nuo 2011-09-30, kuomet buvo priteistas išlaikymas, iki 2017-06-21, t.y. teismo sprendimo priėmimo dienos, praėjo beveik šešeri metai. Ieškovė argumentuoja tuo, kad pasikeitė vaiko poreikiai. Teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo priteisimo metu E. B. buvo penkerių metų amžiaus, o šiuo metu yra dešimties metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t.y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Nors vaikas su motina gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau teismas vertina ir ekonominę situaciją Lietuvoje, nes vaiko tėvas atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, jog ieškovės iniciatyva vaiko gyvenamoji vieta pakito, o išlaikymas Lietuvoje kainuoja mažiau.

Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių - ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad E. B. gyvena su ieškove E. K.. Ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje, nuomojasi būstą. E. B. lanko mokyklą, specialiųjų poreikių neturi, yra sveikas, lanko būrelius (bylos nagrinėjimo metu lankė futbolą, sprendimo priėmimo metu lanko baseiną). Yra išlaidų, susijusių su būrelių lankymu, nes reikia pirkti aprangą, dalyvaujant varžybose reikia mokėti starto mokestį. Nors ieškovė savo apskaičiavime nurodo, kad vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro 804,37 Eur, tačiau teismas pažymi, kad vaikas gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad išvykimo į Jungtinę Karalystę ir gyvenimo ten iniciatorė buvo ieškovė. Teismas pažymi, kad nors vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau nėra pagrindo išlaikymo sumą skaičiuoti užsienio valstybės pragyvenimo kainomis, nes ieškovė pati pasirinko išvykimą į užsienio valstybę, todėl ši našta negali tekti kitam iš tėvų. Teismas sprendžia, kad ieškovė prašomos priteisti sumos neįrodė, o 10 metų vaiko, neturinčio specialiųjų poreikių, lankančio mokyklą poreikiams patenkinti pakanka skirti 360 Eur, iš kurių vidutiniškai sudarytų 150 Eur maistui, 50 Eur aprangai ir avalynei, 50 Eur vaistams, higienos prekėms, 60 Eur ugdymui (tame tarpe ir mokamiems būreliams), 50 Eur būsto daliai.

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, išsilavinęs, neturintis kitų išlaikytinių. Atsakovas turi du pajamų šaltinius, t.y. gauna pajamas iš individualios veiklos, susijusios su transporto priemonių remontu, o taip pat už taksi paslaugas. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, o taip pat automobilį. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius.

Teismas taip pat įvertina ir tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Nors ieškovės pajamos yra virš 1000 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, tačiau kartu pažymėtina, kad tokios pajamos vertintinos gyvenamosios vietos valstybės ekonominiame kontekste, todėl nelaikytinos didelėmis. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovės galimybės gauti didesnį darbo užmokestį dirbant daugiau valandų yra ribotos, nes jai tenka kasdienį pareiga skirti laiką rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tas aplinkybes, kad nustatyta pakankamai intensyvi vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, t.y. apie du mėnesius per metus vaiku faktiškai rūpinasi tėvas. Jis tuo laikotarpio metu užtikrina vaiko maitinimą, laisvalaikį, pan., todėl ir ieškovės išlaidos sumažėja. Atsižvelgtina ir į tai, kad dėl ieškovės gyvenamosios vietos pasirinkimo atsakovas patiria išlaidas savo bendravimo teisei su sūnumi įgyvendinti, t.y. jis apmoka pusę vaiko ir lydinčio asmens kelionės į Lietuvą išlaidų.

Atsižvelgdamas į pasikeitusius vaiko poreikius, tėvo galimybes teikti išlaikymą, bendravimo intensyvumą ir dėl to patiriamas išlaidas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti 160 Eur išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2015-09-28, iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys įrodymų, patvirtinančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.) (73,11x12x3 proc.), iš viso 26,31 Eur.

Nagrinėjant bylą susidarė 12,54 Eur pašto išlaidos, 3,84 Eur vertimo išlaidos, iš viso 16,38 Eur, kurios proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš šalių. Kadangi buvo priteista 86,89 Eur išlaikymo, ieškovė prašė priteisti 250 Eur išlaikymo, o išlaikymo dydis pakeistas į 160 Eur, darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 45 proc. Todėl iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai, t.y. 9,01 Eur, o iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 7,37 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) išlaikymą sūnui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant motiną E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,01 Eur (devynis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 33,68 Eur (trisdešimt tris eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.