- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-23
- Bylos Nr.
- e2-2977-840/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00663-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- K. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
1. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (2020 m. CBP-12889) prašydamas priteisti iš atsakovės K. P. 33311,15 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Šalių pozicijos
2. Teismo posėdžio metu ieškovas D. P. ir jo atstovė advokatė A. R. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė K. P. ir jos atstovai advokatai I. K.-M. ir E. L. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškovo D. P. ieškinį (2020 m. DOK-89643) išreikštą poziciją – su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
III. Ieškovo argumentai
4. Ieškovo D. P. ieškinio reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje (2020 m. CBP-12889) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovas D. P. ir jo atstovė advokatė A. R.:
4.1. Atsakovė K. P. 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo/ nusipirko butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina – 95000,00 Lt, t. y. 27994,16 Eur). Kadangi įsigytas butas buvo prastos būklės, jame nebuvo galima gyventi, atsakovė K. P. ir ieškovas D. P. 2012 m. pabaigoje, atsakovės K. P. iniciatyva, sutarė žodžiu, kad ieškovas, atsakovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, pagelbės ir savo asmeninėmis lėšomis įrengs butą, o atsakovė grąžins ieškovui visas buto įrengimui išleistas pinigines lėšas, kai parduos nurodytą butą. Šalis siejo draugiški, abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl ieškovas D. P. pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė K. P. laikysis judviejų žodinio susitarimo ir rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovas D. P. neginčija atsakovės K. P. nurodytų aplinkybių, kad ji savo asmeninėmis lėšomis parengė nurodyto buto techninį projektą ir jį suderino, kad pradėjo buto remonto darbus: padedama A. O. išgriovė pertvaras ir pakeitė radiatorius, tačiau ieškovas D. P. savo piniginėmis lėšomis užbaigė remonto darbus/ suremontavo atsakovės K. P. butą (pagal 2020 m. UAB „Bendra statyba“ parengtą atliktų buto remonto darbų aktą sumokėjo 27643,15 Eur; šis aktas buvo surašytas pagal ieškovo paaiškinimus ir pateiktas fotografijas) ir jį apstatė (nupirko vonios baldus, virtuvės baldus su buitine technika, svetainės baldus, koridoriaus ir miegamojo spintas, už ką iš viso sumokėjo 5668,00 Eur sumą). 2020 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė K. P. nurodytą butą pardavė (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina – 77000,00 Eur), tačiau iki šiol ieškovui D. P. negrąžino buto įrengimui išleistų pinigų – 33311,15 Eur (27643,15 Eur + 5668,00 Eur), – nors ieškovas ne kartą prašė atsakovės. Dėl šios priežasties ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Ieškovas D. P. liko atsakovės K. P. apgautas – patyrė turto sumažėjimą, o atsakovė – turto padidėjimą. Kadangi nurodytą butą atsakovė K. P. 2012 m. įsigijo už 27994,16 Eur, o 2020 m. pardavė už 77000,00 Eur, t. y. butą atsakovė pardavė už gerokai didesnę kainą negu jį įsigijo, atsakovė papildomai įgijo 49005,16 Eur, todėl akivaizdu, kad parduotas butas buvo iš esmės pagerintas, ką patvirtina teismui pateiktos buto fotografijos, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai S. M. (draugas, buvęs bendradarbis), K. V., V. B. (dėdės sutuoktinės brolis), N. K., M. V. (pažįstamas, bet ne draugas), D. V., M. P. ir T. M.. Pažymėtina ir tai, kad, ieškovui D. P. įrengus nurodytą butą, atsakovė K. P. turėjo ir kitos naudos – šį butą nuomojo ir gavo pajamų, maždaug 20000,00 Eur per penkerius metus, tačiau ieškovas, būdamas sąžiningas, į juos nepretenduoja.
4.2. Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 1.5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturėjimas. Tam, kad tenkinti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kito); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas; 2017 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-103-378/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas). Šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3- 192/2006; 2012 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014; 2017 m. kovo 8 d. nutartis Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas, ir kitos).
4.3. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 12 ir 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kalbant apie įrodinėjimo pareigos paskirstymą, reikėtų paminėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu, t. y. ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (pavyzdžiui, sutartį, kurioje numatyta ieškovo pareiga sumokėti atitinkamą pinigų sumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-466/2007; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-310/2013). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
4.4. Ieškovo D. P. atsakovei K. P. pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo yra visiškai pagrįstas bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintas – iš atsakovės ieškovui priteistini 33311,15 Eur. Kadangi atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui nurodytos pinigų sumos/ be pagrindo įgyto turto, t. y. nevykdo piniginės prievolės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistinos ir procesinės 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistiną sumą (33311,15 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
5. Paklaustas, teismo posėdžio metu ieškovas D. P. paaiškino, kad nurodyto buto remonto metu atsakovės K. P. finansinė padėtis buvo sunki, nes atsakovė turėjo tik su darbo santykiais susijusių pajamų, o tuo metu atsakovė augino kūdikį ir buvo vaiko priežiūros atostogose – jos pajamos buvo ribotos – 363,00 Eur per mėnesį, – iš esmės ji neturėjo pinigų, ką patvirtina teismui pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai, t. y. atsakovė K. P. negalėjo remontuoti buto, nes neturėjo pinigų, ir niekada ieškovui D. P. nėra davusi pinigų buto remonto išlaidoms: nei už medžiagas, nei už darbą, nei grynaisiais, nei banko pavedimu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovo banko sąskaitų išrašų) matyti, kad ieškovo D. P. pajamos 2013–2014 m. buvo maždaug 135000,00 Lt, iš kurių: 41000,00 Lt 2014 m. paskolino ieškovo motina M. P., būtent atsakovės K. P. buto remontui – atsiskaityti už medžiagas ir atliktus darbus; visa kita – ieškovo D. P. darbo užmokestis ir pajamos, gautos iš saulės elektrinių veiklos. Ieškovo D. P. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad buvo išgryninta būtent tiek pinigų, kiek buto ieškovo investuota į atsakovės butą ir kiek ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės – ne daugiau. Tuo metu ieškovas D. P. kitų išlaidų neturėjo, kiek pamena, paskolų ir kreditų nemokėjo, kredito mokėjimas buvo atidėtas. Ieškovas D. P. patvirtino, jog iš tiesų po jų santuokos nutraukimo 2012 m. atsakovė K. P. iš jo gavo 148000,00 Lt, iš kurių 95000,00 Lt ji išleido nurodo buto įsigijimui, 41000,00 Lt – žemės sklypo įsigijimui, o likusius pinigus, maždaug 10000,00 Lt, galėjo panaudoti pradiniams buto remonto darbas: projektavimui, pertvarų išgriovimui ir radiatorių pakeitimui. Paklaustas, ieškovas D. P. atsakė, kad jis ėmė kreditą iš kredito įstaigos, kad atsiskaitytų su atsakove K. P. pagal jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet ne visą reikiamą pinigų sumą, o tik dalį, tačiau šiuo metu negali pasakyti tikslios kredito sumos, gal 80000,00 Lt. Paimtą kreditą kredito įstaigai ieškovas grąžino tik 2020 m. Atsakovės K. P. buto remonto metu saulės elektrinės jau buvo pastatytos/ įrengtos ir ieškovas D. P. 2013 m. į jas neinvestavo nė vieno euro. Saulės elektrinės buvo statomos/ įrenginėjamos 2012 m. rugsėjį–lapkritį. 2013 ir 2014 m. buvo sudarytos saulės elektrinių priežiūros darbų sutartys, tačiau priežiūros darbų nereikėjo ir jie nebuvo atlikti. Paklaustas, ieškovas D. P. atsakė, kad pinigų iš atsakovės K. P. tėvų 150000,00 Lt nėra skolinęsis, ir paaiškino, kad jo ir atsakovės K. P. gyvenimo kartu pradžioje atsakovės motina pardavė butą Kaišiadoryse ir už jį gautus pinigus pervedė į ieškovo banko sąskaitą ieškovo ir atsakovės gyvenamojo namo statybai, t. y. atsakovės motina davė pinigų dukteriai namo statybai, bet buvo pasirašyta paskolos sutartis. Nutraukiant santuoką, šiuos pinigus ieškovas D. P. grąžino atsakovei K. P. išmokėdamas piniginę kompensaciją, o su atsakovės motina pasirašė popierius, kad niekas niekam nieko neskolingas. Be to, ieškovas D. P. nurodė, jog kartu su atsakove K. P. gyveno nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. Ieškovas D. P. kategoriškai neigė po santuokos nutraukimo gyvenęs kartu su atsakove K. P. ir vedęs bendrą ūkį su ja, bendrai tvarkęs ir kartu sprendęs finansinius reikalus, tačiau pripažino, kad atsakovė kurį laiką gyveno jo namuose kartu su mažamečiu vaiku, nes tuo metu ji neturėjo kur gyventi, o įsigytas apleistas butas nebuvo tinkamas gyventi – buvo išgriautas, remontuojamas. 2013 m. pavasarį ieškovo D. P. asmeninėmis lėšomis bute buvo sutvarkytos pertvaros. Pertvaras sutvarkė S. M., kuriam ieškovas iš viso už medžiagas ir darbą sumokėjo 3000,00 Lt. Po pertvarų įrengimo iki pat 2013 m. spalio bute nebuvo atliekami jokie darbai. 2013 m. spalį bute buvo įrengta signalizacija, ją įrengė K. V., kuriam ieškovas iš viso už medžiagas ir darbą sumokėjo 2500,00 Lt. Tų pačių metų gruodį bute atlikti elektros instaliacijos darbai, juos atliko A. M., kuriam taip pat iš savo asmeninių lėšų sumokėjo ieškovas, iš viso už medžiagas ir darbą – 7000,00 Lt. 2014 m. sausį bute buvo atlikti vandentiekio ir kanalizacijos magistralių tvarkymo darbai. Šiuos darbus atliko S. M., kuriam ieškovas iš viso už medžiagas ir darbą sumokėjo 3000,00 Lt. Po šių darbų iki 2014 m. spalio vidurio bute nebuvo atliekami jokie darbai. 2014 m. spalį N. K. kartu su V. B. atliko visus kitus remonto darbus: šiltino sienas, sudėjo grindis, klijavo plyteles, sustatė duris ir taip toliau. Jiem abiem už visus buto remonto darbus iš viso buvo sumokėta 44500,00 Lt: ir už medžiagas, ir už darbus. Visas buto remontui reikalingas statybines medžiagas ieškovas D. P. pirko iš UAB „Bikuvos prekyba“ Ukmergės padalinio ir iš greta buto buvusios Kaune prekybos centre „Mega“ įsikūrusios UAB „K. S.“. Ieškovo D. P. asmeninėmis piniginėmis lėšomis buvo atliktas ne tik atsakovės buto remontas, bet buvo supirkti ir visi baldai bei buitinė technika tam butui: virtuvės baldai (sumokėta 1500,00 Eur), gartraukis (sumokėta 80,00 Eur), kriauklė virtuvėje (sumokėta 150,00 Eur), dujinė kaitlentė (sumokėta 120,00 Eur), orkaitė (sumokėta 150,00 Eur), šaldytuvas (sumokėta 340,00 Eur), indaplovė (sumokėta 430,00 Eur), svetainės stalas su kėdėmis (sumokėta 500,00 Eur), komoda (sumokėta 130,00 Eur), sofa (sumokėta 200,00 Eur), televizoriai (sumokėta 500,00 Eur), lova (sumokėta 160,00 Eur), tamsaus kambario baldai (sumokėta 250,00 Eur), koridoriaus ir miegamojo spintos (sumokėta 800,00 Eur), užuolaidos (sumokėta 298,00 Eur), balkono langai (sumokėta 1448,00 Eur), vonia (sumokėta 300,00 Eur), vonios veidrodis (sumokėta 119,00 Eur), vonios spintelė (sumokėta 159,00 Eur), skalbimo mašina (sumokėta 200,00 Eur). Visi vonios baldai – RAVAK firmos (iš viso sumokėta 7834,00 Eur). Atsakovės butas buvo suremontuotas, visiškais įrengtas ir paruošas nuomai 2014 m. spalio paskutinę savaitę. Puikiai pamena, nes buvo užsakytos valymo paslaugas teikiančios įmonės paslaugos. Buto nuomininkus atsakovei K. P. padėjo surasti Nekilnojamojo turto agentūros vadybininkas. Pirmas nuomininkas buvo J. Č.. Apie buto panaudą ieškovui D. P. nebuvo žinoma. Ieškovas D. P. tikino teismą, kad su atsakove K. P. ne kartą kalbėjo apie jo asmeninių pinigų, įdėtų į atsakovės butą, grąžinimą, maždaug apie 35000,00 Lt, kai tik atsakovė parduos nurodytą butą. Kalbų apie buto perrašymą vaikui, kuriam tuo metu nebuvo net metų, tarp šalių nebuvo. Tai, kad ieškovas D. P. savo asmeniniais pinigais įrengė atsakovės K. P. butą, atsakovė iki ieškinio pareiškimo neginčijo ir pripažino, ką patvirtina teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota atsakovės 2019 m. spalio 16 d. žinutė ieškovui „Wiber“ programėle. Tik tada atsakovė ir užsiminė ieškovui, kad butas suremontuotas vaikui. Labai negražu, kad atsakovė K. P. pateikė teismui sekcijos, kuri visada buvo ir tebėra ieškovo D. P. namuose, (duomenys neskelbtini), 2011 m., kai šalys dar buvo susituokę, įsigijimo dokumentus, taip pat statybinių medžiagų pirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad už medžiagas buvo atsiskaityta kortele, nors iš atsakovės banko sąskaitos išrašų to nematyti. Be to, dalis statybinių medžiagų įsigyta Kaišiadoryse, galimai atsakovės tėvų gyvenamojo namo remontui.
IV. Atsakovės atsikirtimai
6. Atsakovės K. P. atsikirtimai į ieškovo D. P. ieškinį grindžiami atsiliepime į ieškinį (2020 m. DOK-89643) nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovė K. P. ir jos atstovai advokatai I. K.-M. ir E. L.:
6.1. Iš tiesų atsakovė K. P. 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 95000,00 Lt įsigijo butą Kaune ((duomenys neskelbtini)). Šį butą atsakovė įsigijo iš savo asmeninių pinigų, kuriuos gavo po santuokos su ieškovu D. P. nutraukimo, kai ieškovas pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-603-879/2012, įsiteisėjusį 2012 m. birželio mėnesį, jai turėjo sumokėti 152000,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovas banko pavedimu atsakovei sumokėjo 148000,00 Lt. Atsakovės įsigytas butas buvo suremontuotas 2014 m. pabaigoje ir niekas neketino jo parduoti. Ieškovui D. P. ir atsakovei K. P. po santuokos nutraukimo susitaikius ir nuo 2012 m. rugsėjo vėl pradėjus gyventi kartu, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus – K. P.. Šalys ketino šį butą padovanoti vaikui – pats ieškovas D. P. pasiūlė įrengti būtą vaikui galvojant apie ateitį, juk vaikas užaugs, pradės mokytis, turės butą, nereikės nuomotis. Tai, kad butą buvo norima įrengti vaikui, patvirtina ieškovo D. P. teismui pateikta atsakovės K. P. žinutė ieškovui „Wiber“ programėle, tačiau šioje žinutėje nekalbama apie ieškovo asmeninių pinigų investicijas į atsakovės butą. Ieškovas D. P. melagingai teigia, kad tuo metu atsakovės K. P. finansinė padėtis buvo sunki ir dėl to jis savo asmeninėmis piniginėmis lėšos suremontavo atsakovės įsigytą butą ir į butą nupirko būtiniausius daiktus. Atsakovės K. P. finansinė padėtis visada buvo gera, nes atsakovė turėjo nuolatinį darbą, gaudavo stabilias pajamas, maždaug 1700,00 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, ir turėjo santaupų. Banko indėlių neturėjo. Skolų tuo metu ji taip pat neturėjo, bet lizingo sutarties pagrindu buvo įsigijusi telefoną, už kurį mokėjo lizingo bendrovei. Atsakovės finansinė padėtis jai leido savo asmeninėmis lėšomis įsigyti butą bei atlikti jame remontą, taip pat įsigyti tam tikrus baldus bei namų apyvokos daiktus, ką patvirtina teismui atsakovės pateikti įrodymai. Suprantama, kai atsakovė K. P. buvo vaiko priežiūros atostogose, jos mėnesinės pajamos nebuvo didelės: pirmus metus – 1200,00 Lt, o antrus (2014 m.) – 700,00 Eur, tačiau, išėjus į nėštumo ir gimdymo atostogas bei gimus vaikui, atsakovė gavo pakankamai dideles išmokas. Iš tiesų, šiek tiek pinigų visiškam buto įrengimui atsakovei K. P. pritrūko, bet jų davė/ padovanojo atsakovės tėvai – 20000,00 Lt. Ieškovas D. P. taip pat melagingai teigia, jog tarp jų – ieškovo ir atsakovės K. P. – buvo kažkoks žodinis susitarimas apie jo į atsakovės butą investuotų piniginių lėšų grąžinimą po buto pardavimo ir kad atsakovė, pardavusi butą, piktybiškai nenori su ieškovu atsiskaityti. Jokio susitarimo: nei žodinio, nei rašytinio, tarp šalių nebuvo, kaip ir nebuvo ieškovo D. P. piniginio indėlio į atsakovės K. P. butą. Atsakovę K. P. labai nustebino ieškovo D. P. jai pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kadangi apie tai niekada nebuvo kalbos. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovė K. P. tam tikrą laiką nurodytą butą nuomojo, o kiek vėliau nutarė jį parduoti, o gautus pinigus investuoti į gyvenamojo būsto statybą, nes kitos gyvenamosios patalpos, priklausančios nuosavybės teise, atsakovė neturi. Pats ieškovas D. P. buvo atsakovei K. P. priklausiusio buto remonto iniciatorius, t. y. ieškovas įtikinėjo atsakovę, jog gali padėti, nes: jai, tuo metu auginančiai mažą vaiką, gana sudėtinga viską sužiūrėti; ieškovas turi pažįstamų, kurie galėtų atlikti tam tikrus remonto darbus. Kai kurie darbininkai, kurie atliko buto remontą, dirbo ir jų – ieškovo D. P. ir atsakovės K. P. – statytame gyvenamajame name. Tarp šalių buvo ne tik draugiški ir abipusio pasitikėjimo, bet ir intymūs santykiai: net ir nutraukus santuoką, šalys nuo 2012 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario ir vėl gyveno kartu, augino mažametį sūnų, vyko kartu atostogauti, vakarodavo su bendrais draugais (draugai juos laikė šeima) ir panašiai. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, atsakovė K. P. neprieštaravo ieškovui D. P. dėl jo duodamų patarimų, tačiau tarp jų nebuvo jokių susitarimų/ ieškovo prašymų, kad už ieškovo neturtinio pobūdžio pagalbą atsakovė turės jam atsilyginti/ susimokėti. Net ir nuo 2017 m. vasario šalims pradėjus gyventi skyrium, net ir 2018 m. ieškovui sudarius naują santuoką, net ir gimus jo dukteriai, ieškovas D. P. ir toliau bendravo su sūnumi, apmokėdavo tam tikrą dalį išlaidų, susijusių su sūnaus poreikiais, tačiau nekėlė jokių reikalavimų, susijusių su atsakovei priklausiusiu turtu. Ieškovas D. P. nurodo, jog į atsakovei K. P. priklausiusio buto remontą buvo investuotos jo asmeninės/ nuosavos lėšos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, taip ir nepateikta teismui. Ieškovo D. P. pateiktas UAB „Bendra statyba“ parengtas atliktų darbų aktas yra abejotinas ir nelaikytinas tinkamu įrodymu ne tik dėl jo surašymo laiko, atliktų darbų masto, bet ir kainos – 27643,15 Eur. Atsakovė K. P. buto remontui išleido apie 30000,00 Lt – maždaug tiek pinigų jai buvo likę iš ieškovo D. P. po jų santuokos nutraukimo sumokėtos piniginės kompensacijos, kai iš jos atsakovė įsigijo nurodytą butą (pirko už 95000,00 Lt) ir žemės sklypą (pirko už 20000,00 Lt, nors sutartyje nurodyta pirkimo kaina – 30000,00 Lt). Atsakovei nieko nežinoma apie ieškovo investicijas į nurodytą butą. Atsakovė K. P. neginčija ieškovo D. P. nurodytų aplinkybių, kad atsakovei priklausęs butas Kaune buvo suremontuotas ir kad ieškovas pasisiūlė padėti su buto remonto darbais, t. y. surasti asmenis, galinčius už priimtiną kainą/ pigiau atlikti remonto darbus ir kartas nuo karto nuvykti pažiūrėti kaip vyksta buto remontas. Iš tiesų ieškovas D. P. tvarkė visus atsakovės K. P. buto remonto reikalus, visu kuo rūpinosi, informuodavo atsakovę apie atliktus darbus, rodydavo fotografijas, o atsakovė viską apmokėdavo. Ieškovas atsakovei nėra teikęs jokių sąskaitų, kvitų. Juk jei tik paprašai kokios sąskaitos už atliktus darbus, iš karto moki brangiau. Kiek kas konkrečiai kainavo, ieškovas D. P. atsakovei K. P. taip pat nėra sakęs. Ieškovas D. P. prašydavo atsakovės K. P. išgryninti pinigų, nes buto remontą atlikinėję darbuotojai buvo linkę gauti atlygį grynaisiais, dėl ko atsakovė ne kartą ieškovui yra davusi grynųjų, kad šis atsiskaitytų su darbininkais už atliktus tam tikrus buto remonto darbus. Be to, ieškovas D. P. gerokai pigiau nupirkdavo buto remontui reikalingų medžiagų jo draugo – liudytojo – D. V. vadovaujamame prekybos centre UAB „Bikuvos prekyba“. Atsakovės K. P. grynųjų pinigų išėmimo iš banko sąskaitų operacijas patvirtina teismui pateikti atsakovės banko sąskaitų išrašai. Atsakovė K. P. turėjo dvi banko sąskaitas. Būdavo, kad atsakovė iš vienos savo banko sąskaitos pinigus pervesdavo į kitą savo banko sąskaitą ir tik tada išgrynindavo. Kartais išgrynindavo 1000,00 Lt, kartais – 2000,00 Lt, vėliau, kai pamatė, kad kredito įstaiga ima pakankamai didelį mokestį už pinigų išgryninimą, išgrynindavo mažesnes pinigų sumas. Be to, pati atsakovė K. P. pačioje pradžioje atliko eilę veiksmų, susijusių su teisėtai įgytu turtu/ butu, pavyzdžiui, derino jo remonto projektą, kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimų suderinimo/ išdavimo, komunikavo su kaimynais dėl sutikimų, pirko statybines medžiagas, baldus ir panašiai, ką patvirtina, deja, tik dalis išlikusių ir teismui pateiktų įrodymų. Kiek mokėjo už buto remonto projektą, nepamena. Po buto remonto projekto parengimo, atsakovės nėštumo metu, buvo atlikti buto sienos griovimo darbai, plytelių ardymo ir jų išnešimo, parketo lupimo, taip pat santechnikos tvarkymo darbai. Šiuos darbus atliko atsakovės pagal viešus skelbimus rasti ir pasamdyti darbininkai, kurių vardų ir pavardžių nebepamena. Už atliktus darbus atsakovė darbininkams sumokėjo grynais, kiek – nepamena, bet tiek, kiek darbininkai pasakydavo – paskaičiuodavo. Teismui yra pateikti statybinių medžiagų pirkimą Kaišiadoryse patvirtinantys kvitai, nes iš pat pradžių bute dirbo Kaišiadoryse gyvenantis meistras – plyteles ardė, sienas griovė, – kuris reikiamas statybines medžiagas ar įrankius pirko Kaišiadoryse savo pinigais, o jų įsigijimo kvitus pateikdavo atsakovei apmokėti, t. y. atsakovė jam grynaisiais grąžindavo jo sumokėtas kvituose nurodytas pinigų sumas.
Priešingai nei teigia ieškovas D. P., atsakovė K. P. be pagrindo iš ieškovo nėra įgijusių jokių piniginių lėšų ar nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita, nes butas buvo įsigytas teisėtai už atsakovės asmenines lėšas ir suremontuotas panaudojant atsakovės turėtas asmenines lėšas, nesant jokių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės: nei raštu, nei žodžiu, kuomet šalys gyveno kartu. Praėjus aštuoneriems metams po buto įgijimo, butas buvo parduotas, atsižvelgiant į rinkos kainas. Paminėtina, kad 2015 m. keitėsi Lietuvos valiuta, todėl rinkos bei ekonominiai pokyčiai negali būti interpretuojami kaip asmens nepagrįstas praturtėjimas.
6.2. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir ko kito); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nepagrįsto praturtėjimo institutas yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas ir subsidiarus teisių gynimo būdas, todėl siekiant taikyti šį institutą turi būti įrodytos visos šio instituto taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis Nr. e3K-3-223-1075/2020).
6.3. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo D. P. ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. K. T. praktikoje nurodoma, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019). Pabrėžtina, kad tarp šalių vyko/vyksta keli teisminiai procesai, susiję su tėvystės nuginčijimu ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimu. Atsakovė K. P. 2020 m. vasario 18 d. pateikė ieškovui D. P. taikos sutarties pasiūlymą dėl jų nepilnamečio sūnaus K. P. išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tuomet ieškovas supyko ir kovo mėnesį, kalbant telefonu, yra pagrasinęs atsakovei, kad su ja susidoros. Taigi tokio pobūdžio bylos dėl neva tai nepagrįsto praturtėjimo iniciavimas iš ieškovo D. P. pusės yra interpretuotinas tik kaip kerštas atsakovei K. P. už tai, kad ji iniciavo byla dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Toks ieškovo D. P. elgesys yra nesąžiningas, todėl ieškovui turėtų būti skirtina 5000,00 Eur bauda, pusę šios sumos priteisiant atsakovės K. P. naudai.
7. Paklausta, teismo posėdžio metu atsakovė K. P. paaiškino, kad iš viso buto remontui, įskaitant ir buto remonto projekto parengimą, ji išleido maždaug 30000,00 Lt – tiek pinigų ji turėjo, 2012–2014 m. atsakovė išgrynino iš savo banko sąskaitos ir tiek grynųjų ji yra davusi ieškovui D. P. jos buto remonto darbams ir reikiamoms medžiagoms apmokėti. Be to, tokią pinigų sumą pats ieškovas D. P. yra nurodęs ir atsakovės tėvams – besidžiaugdamas, kad pavyko gana pigiai – už 30000,00 Lt – suremontuoti butą. Gali būti, kad, esant reikalui, kažko pritrūkus, ieškovas D. P. kažkiek iš savo asmeninių pinigų nupirko buto remontui reikalingų medžiagų/ daiktų, tačiau tai buvo smulkmenos, kainavusios 2,00 Lt ar panašiai. Ieškovas D. P. niekada nėra sakęs ar rašęs atsakovei K. P., kad ji jam skolinga ir privalo su juo atsikaityti už buto įrengimą: remontą, baldus, santechniką ir/ ar buitinę įrangą. Suremontuotas butas buvo apstatytas atsakovės K. P. asmeninėmis piniginėmis lėšomis, kurias jai buvo dovanoję tėvai, o ne ieškovo D. P. pinigais. Visi daiktai (baldai, buitinė įranga, santechnika) buvo įsigyti jų bendru sutarimu, kartu juos išsirinkus internete, atsakovei K. P. duodant ieškovui D. P. pinigų daiktams įsigyti, o ieškovas juos užsakydavo, už juos sumokėdavo ir organizuodavo jų atvežimą. Vyras išmanė tuos dalykus. Atsakovė K. P. per apsirikimą pateikė teismui ne tos sekcijos, kuri buvo įsigyta po buto remonto, įsigijimo dokumentus, t. y. pateikė teismui 2011 m. Panevėžyje įsigytos sekcijos, kuri buvo nupirkta dar šalių santuokos metu jų gyvenamajam namui ir po santuokos nutraukimo liko pas ieškovą D. P., sąskaitą ir kvitą, tačiau tokia pati sekcija už tokią pačią kainą, maždaug 800,00 Lt, buvo atsakovės įsigyta Kaune, baldų išparduotuvėje, sumokant grynaisiais 2014 m. į suremontuotą butą. Apie ieškovo D. P. motinos M. P. ieškovui suteiktą 41000,00 Lt paskolą atsakovės K. P. buto remontui, atsakovė sužinojo tik iš ieškovo D. P. šios bylos nagrinėjimo teisme metu ir labai nustebo, nes ieškovo motina nėra ir nebuvo palankiai nusiteikusi jos atžvilgiu, ypač po jų skyrybų. Ieškovas D. P. apie jo motinos jam suteiktą paskolą/ bankinį pavedimą atsakovės buto remontui atsakovei K. P. nėra sakęs. Buto remonto pabaigoje, 2014 m. rugsėjį, atsakovė K. P. apžiūrėjo butą ir kartu su ieškovu D. P. tarėsi, kaip tą butą panaudoti, gal leisti kam nors apsigyventi, kad nors už butą jai nereikėtų komunalinių mokesčių mokėti. Paklausta, atsakovė K. P. atsakė, kad jos įsigytame trijų kambarių bute buvo sutvarkytos/ suremontuotos sienos (išgriauta viena siena), grindys, lubos (įrengtos pakabinamos), durys. Po remonto butas tapo dviejų miegamųjų, o buvo trijų. Durys iš virtuvės į valgomąjį buvo platinamos. Suremontavus butą, nekilnojamojo turto agentas surado nuomininką – J. Č., – tačiau, pasikalbėjus su juo, sudarė/ pasirašė ne nuomos, o panaudos sutartį, t. y. leido neatlygintinai gyventi su sąlyga, kad šis žmogus prižiūrės butą ir mokės visus komunalinius mokesčius. Taip buvo nuspręsta dėl už iš gyvenamojo būsto nuomos gaunamų pajamų apmokestinimo. 2018–2019 m. butas jau buvo nuomojamas, nes vienišai mažametį vaiką auginančiai atsakovei K. P. buvo sunku išlaikyti butą, o 2020 m. sausį butas buvo parduotas, nes atsakovė apsisprendė kartu su sūnumi gyventi Kaišiadoryse – arčiau tėvų.
V. Liudytojai
8. Bylą nagrinėjant teisme buvo išklausyti ieškovo D. P. ir atsakovės K. P. prašymu pakviesti liudytojai:
8.1. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra senas ieškovo D. P. pažįstamas, draugas, o atsakovę K. P. yra matęs, žino ją kaip ieškovo D. P. sutuoktinę. Liudytojas paaiškino, kad ieškovas D. P. 2013 m. pavasarį, ar net vasarį, pakvietė jį atlikti dviejų kambarių buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio tikslaus adreso nepamena, remontą – padėti sustiprinti konstrukcijas. Sutarė dėl atlygio – 3000,00 Lt. Maždaug po metų, sausį, ieškovas D. P. paprašė sutvarkyti/ suremontuoti kanalizaciją ir vandentiekį – pakeisti vamzdynus. Sutarė dėl 3000,00 Lt atlygio. Kam priklausė šis butas, nežino. Dėl visų darbų atlikimo bendravo tik su ieškovu D. P. – jis jam pasakydavo, ką reikia atlikti, ir tik jis jam mokėjo už atliktus darbus – grynaisiais. Iš viso ieškovas D. P. jam sumokėjo 6000,00 Lt. Į šią pinigų sumą įėjo darbas ir panaudotos medžiagos. Liudytojas tuo metu vertėsi individualia veikla, gautas pajamas apskaitė ir mokėjo mokesčius. Tuo metu, lyg nuo 2009 m., butų remontas buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Atlikdavo ir tebeatlieka įvairius remonto darbus. Dirbo vienas, nereikėjo pagalbos. Paklaustas, liudytojas S. M. atsakė, kad, kai pirmą kartą pamatė butą, buto sienos buvo išgriautos, išpjautos – jis virino, stiprino sijas virš angų, lyg virš dviejų ar daugiau, tiksliai nepamena, sijas stiprino metalu (nesudėtingas darbas – dedamas kampuotis). Po jo atliktų darbų šiukšlių buvo, bet jis jomis nesirūpino. Po metų, atvažiavus tvarkyti kanalizacijos, butas dar nebuvo įrengtas. Vonioje ir tualete jis tvarkė įvadus, vamzdyną, stovus, skaitliukus, kranus. Paklaustas, liudytojas S. M. atsakė, kad jis yra atlikęs remonto darbų ir šalių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), už atlygį, visada su juo būdavo atsiskaitoma grynaisiais.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismo posėdžio metu liudytojas K. V. nurodė, kad yra ieškovo D. P. draugas, senas pažįstamas, o atsakovę K. P. yra matęs, gal porą kartų, kai ji dar gyveno (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad ilgą laiką dirbo su apsaugos sistemomis, todėl ieškovas D. P. paprašė jo įrengti apsauginę priešgaisrinę signalizaciją bute, esančiame Kaune. Darbus atliko vienas, kaip fizinis asmuo – buvo išsiėmęs patentą. Ši veikla nebuvo ir nėra pagrindinis jo pajamų šaltinis. Kur tiksliai tas butas yra, negali pasakyti, nes nežino Kauno miesto, nepamena, nekreipė dėmesio – ieškovas D. P. jį ten nusivežė. Liudytojas K. V. pats, savo pinigais, supirko reikiamus laidus ir įrangą. Pirmiausia – bute ištampė laidus, o tada – sumontavo įrangą. Tai buvo 2013 m., lyg pavasarį, tikslaus laiko nepamena. Už medžiagas ir už atliktą darbą ieškovas D. P. atsiskaitė grynaisiais – sumokėjo 2500,00 Lt. Kiek tiksliai kainavo medžiagos ir kiek tiksliai kainavo darbas, šiuo metu liudytojas negalėjo atsakyti – reikėtų ieškoti užrašų, sąskaitų. Pamena, kad už darbą iš ieškovo paprašė nedaug, įvertino jų draugystę ir savo laiko sąnaudas. Atsakovės K. P. tame bute liudytojas nematė, ji jam nėra davusi pinigų už atliktus darbus. Visus reikalus liudytojas K. V. tvarkė su ieškovu D. P.. Tais metais daugiau tokio pobūdžio darbų kitiems asmenims liudytojas nėra atlikęs.
8.3. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovo D. P. pažįstamas, įrenginėjo jam pirmame aukšte buvusį trijų kambarių butą Kaune, tikslaus buto adreso nežino, o atsakovę K. P. yra matęs, kai įrenginėjo ieškovui D. P. gyvenamąjį namą. Gyvenamąjį namą įrenginėjo prieš butą. Ar buto remonto metu ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. gyveno kartu, nežino. Liudytojas V. B. nurodė, kad yra vidaus apdailininkas ir paaiškino, kad butą įrenginėjo ieškovo D. P. prašymu, kartu su kolega – liudytoju – N. K. – seną butą suremontavo, kaip sako „viską padarė nuo nulio“, nors remonto darbai jau buvo pradėti, t. y. buvo bandyta vieną sieną tvarkyti, metalinės sijos jau buvo padarytos. Liudytojas su kolega griovė, apšiltino, suko gipsą, koridoriuje sienas apsiuvo gipsu, apdirbo kolonas, išlygino, glaistė, išdažė, garso izoliaciją prie lubų padarė (priklijavo putų polistirolą), demontavo parketą, sudėjo grindis, balkoną sutvarkė, duris sustatė, t. y. butą visiškai įrengė. Tualete ir vonioje išklijavo plyteles: grindis ir sienas, o virtuvėje plyteles klijavo ten, kur stovėjo virtuvės baldai, sudėjo virtuvės grindis – parketlentes. Kiek pamena, jis su kolega dirbo pagal patentą. Paklaustas, kada šie darbai buvo atliekami, liudytojas V. B. atsakė, kad maždaug prieš šešis–septynis metus, darbus pradėjo žiemą ir tęsė septynis–aštuonis mėnesius, beveik kasdien. Tais metais įrenginėjo ir kitus objektus – gal kokius tris namus. Tuo metu, kai remontavo butą, kitų objektų neturėjo. Dėl visų buto remonto darbų liudytojas bendravo tik su ieškovu D. P., kuris ir atsiskaitydavo su liudytoju ir jo kolega – kiekvieną savaitę, penktadienį, už atliktą darbą: jie paskambindavo ieškovui, pasakydavo, kas padaryta ir nurodydavo atliktų darbų kainą. Ieškovas atsiskaitydavo grynaisiais, Kaune (atveždavo ir paduodavo pinigus) arba Ukmergėje (pinigus paimdavo iš bankomato ir paduodavo). Iš viso už buto remontą/ darbą ieškovas D. P. liudytojui ir jo kolegai yra sumokėjęs 45000,00 Lt. Medžiagas pirkdavo arba ieškovas, arba jie. Liudytojas su kolega pasakydavo ieškovui, kokių medžiagų reikia ir kiek. Jei medžiagas pirkdavo liudytojas su kolega, tai ieškovui pateikdavo čekius ir šis juos apmokėdavo. Buto remontui buvo pirkta: glaistas, gipsas, dažai, plokštės ir visa, ko reikėjo buto įrengimui. Daugiausia medžiagas pirko ieškovas D. P.. Nurodytame bute liudytojas V. B. atsakovės K. P. nėra matęs, taip pat nėra matęs kitų darbininkų, tačiau matė, kad bute buvo atlikti elektros, signalizacijos įrengimo ir santechnikos darbai. Tuos darbus atliko kiti asmenys, kurie turbūt dirbo tuo metu, kai liudytojas su kolega bute nedirbo. Kai pradėjo buto remonto darbus, sijos jau buvo padarytos, t. y. jau buvo padaryti metalai, koridoriuje ir einant į holą, liudytojas V. B. su kolega N. K. juos apdirbo. Dėl statybinių šiukšlių nepamena, gal ieškovas D. P. pasirūpindavo.
8.4. Teismo posėdžio metu liudytojas N. K. nurodė, kad yra apdailininkas, ieškovą D. P. pažįsta, turėjo darbo reikalų, o atsakovę K. P. yra matęs, kai įrenginėjo gyvenamąjį namą. Liudytojas paaiškino, kad kartu su kolega – liudytoju – V. B. ieškovo D. P. prašymu 2014 m. įrengė butą Kaune, (duomenys neskelbtini) rajone. Ieškovas D. P. yra sakęs, kad butą sutvarkys ir parduos. Tuo metu liudytojas dirbo pagal patentą. Iš pradžių bute demontavo grindis, tada šiltino sienas ir lubas, suko gipso kartoną, glaistė, dažė, apšiltino balkoną, dėjo dekorą, skystą tapetą, parketlentes ir plyteles. Butą remontavo daugiau negu pusmetį, darbo dienomis: ryte atvažiuodavo, o vakare išvažiuodavo, būdavo, kad ir likdavo nakvoti bute. Už atliktus darbus atsiskaitė ieškovas D. P.. Atsiskaitydavo grynais, už padarytus darbus kiekvieną savaitgalį, dažniausiai Ukmergėje, kartais Kaune. Ieškovas atsiskaitydavo su jais abiem susitikimo metu. Būdavo, kad sumokėdavo 1000,00 Lt, kartais – daugiau ar mažiau, pagal atliktus darbus. Iš kur ieškovas D. P. gaudavo pinigų, kuriais atsiskaitydavo, nežino. Ukmergėje ieškovas liudytojui matant pinigus išsigrynindavo bankomate. Iš viso ieškovas liudytojui kartu su kolega sumokėjo apie 45000,00 Lt–50000,00 Lt, tikslios pinigų sumos šiuo metu nepamena. Pamena, kad tarėsi dėl darbų kainos už 1 kv. m, tačiau šiuo metu darbų kainos pasakyti negali – nepamena. Sąmatos nedarė, tarėsi žodžiu dėl kiekvieno darbo kainos ar buvo kažkur užsirašę. Jei ir buvo kokie dokumentai, jų neišsaugojo. Paklausus, kas jau bute buvo padaryta, kai jie pradėjo darbą, liudytojas N. K. atsakė, kad remonto darbai jau buvo pradėti, bet tik pati pradžia, šiek tiek metalinių sutvirtinimų buvo – sienų karkasas, – bet jie iš naujo perdarė. Sienos buvo plikos, dėjo ant jų gipsą ir šiltino. Metalinius sutvirtinimus dėjo ant lubų ir ant sienų, tvirtino gipso profilį, dėjo pertvaras, sijų netvarkė. Senas duris išėmė, šiek tiek padidino angas ir įdėjo naujas duris. Be to, bute jau buvo įvesta signalizacija. Ar kas buvo padaryta vonioje ir tualete, nepamena. Ar dar kas dirbo bute, pavyzdžiui, elektrikai ar santechnikai, nepamena. Liudytojas ir jo kolega elektros ir santechnikos netvarkė. Daug laiko praėjo ir ne viename objekte teko dirbti, todėl visko prisiminti neįmanoma. Tais metais liudytojui teko dirbti ir kituose objektuose – gal dvejuose: prieš buto remontą dirbo Vilniuje, po jo – lyg vėl Vilniuje. Reikiamas statybines medžiagas buto remontui pirko ieškovas D. P., jie jam pasakydavo, kokių medžiagų reikia, o jis jas atveždavo. Statybines šiukšles išveždavo ieškovas D. P.. Paklaustas, liudytojas N. K. atsakė, kad atsakovės K. P. remontuojamame bute nėra matęs, taip pat tuo metu nėra jos matęs kartu su ieškovu D. P.. Kokie tuo metu buvo ieškovo D. P. ir atsakovės K. P. santykiai, ar jie gyveno kartu, liudytojas nežino.
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą D. P. pažįsta iš matymo, žino, kad Ukmergėje gyvena, yra pažystami, ne draugai, o atsakovę K. P. teisme mato pirmą kartą. Atsakydamas į klausimus, liudytojas M. V. paaiškino, kad jis turi ilgametę statybos darbų patirtį ir yra 2015 m. balandžio 29 d. įkurtos UAB „Bendra statyba“, užsiimančios būsto remonto darbais, direktorius. Jų įmonė pati perka reikiamas medžiagas ir jos darbuotojai atlieka visus remonto darbus. Liudytojas M. V. patvirtino, kad ieškovo D. P. teismui pateiktas UAB „Bendra statyba“ Atliktų darbų aktas (2000 m. ieškinio CBP-12889 priedas) yra parengtas jo, ieškovo užsakymu, prieš daugiau nei pusę metų, t. y. 2020 m., tačiau tai nėra atliktų darbų aktas, kadangi tame akte nurodytų darbų liudytojo vadovaujama įmonė neatliko ir negalėjo atlikti, t. y. dokumente nurodytų darbų atlikimo metu įmonės dar nebuvo. Tai, kas pateikta teismui, yra ne atliktų darbų aktas, o sąmata numatomiems darbams atlikti, t. y. skaičiavimai, kiek kainuotų dokumente nurodyti darbai, buto remontas, jei juos būtų atlikusi UAB „Bendra statyba“. Visos jų įmonės rengiamos sąmatos yra tokio šablono ir vadinasi Sąmata numatomiems darbams atlikti. Kompiuteriu pildant teismui pateiktą dokumentą per klaidą/ apsirikimą nebuvo pakeistas parengto dokumento pavadinimas. Įprastai, atliktų darbų aktai yra numeruojami ir juose nurodomos rangos sutartys, pagal kurias jie surašyti. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame dokumente to nėra: nei numerio, nei rangos sutarties. Iš esmės atliktų darbų akte ir sąmatoje, sudarytoje prieš pasirašant rangos sutartį, būna ta pati informacija. Teismui pateiktoje sąmatoje skaičiuota pagal sąmatos sudarymo metu buvusias medžiagų ir darbų kainas, tačiau statybų rinkoje medžiagų ir darbų kainos ženkliai nekito. Buto remonto metu galėjo būti panašios medžiagų ir darbų kainos. Įprastai sąmatoje nenurodo sąmatos sudarymo datos. Sąmata surašyta iš ieškovo D. P. žodžių ir ieškovo liudytojui pateiktų buto fotografijų (iki ir po remonto) bei buto plano/ buto bylos fotografijų. Iš liudytojui ieškovo pateiktų buto fotografijų ir plano matėsi, kad tai to paties buto fotografijos iki remonto darbų atlikimo ir po jų. Fotografijų buvo ne viena, jose buvo užfiksuota buto patalpa, sienos, langai. Liudytojas pagal fotografijas įvertino, kokie atliktini buto remonto darbai, o ieškovas D. P. nurodė naudotinas medžiagas, pavyzdžiui, kad grindys – medžio masyvo, t. y. pagal fotografijas liudytojas įvertino, kokie remonto darbai atlikti po buto remonto. Buto ir jo plano fotografijas ieškovas liudytojui rodė mobiliajame telefone. Dėl statybinių atliekų išvežimo nekalbėta. Bute liudytojas M. V. nebuvo. Be to, liudytojas M. V. nurodė, kad teismui pateiktoje sąmatoje, po visų remonto darbų ir medžiagų skaičiavimų lentelės, ieškovui D. P. prašant buvo įrašyta ieškovo nurodyti pirkti baldai ir buitinė technika bei ieškovo nurodytos šių daiktų kainos. Ar šie daiktai buvo nupirkti, liudytojas nežino, nes pats jų nepirko, bute nebuvo ir jų nematė. Ar šie daiktai buvo fotografijose, nepamena. Baldų ir buitinės technikos nurodymas sąmatoje yra susijęs su buto remonto darbais, nes kartais klientai prašo nupirkti tam tikrus daiktus, techniką, pavyzdžiui, kriaukles ir jas sumontuoti. Už teismui pateiktą liudytojo M. V. sąmatą atlygio negavo – visiems besidomintiems sąmatas rengia nemokamai, nes tikisi statybos darbų užsakymų. Įprastai sąmatos parengimo kaina būna įtraukta į atsiskaitymą už atliktus statybos darbus.
8.6. Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. nurodė, jog puikiai pažįsta ieškovą D. P. ir atsakovę K. P. dar nuo to laiko, kai jie buvo susituokę, bendravo šeimomis. Žino, kad ši civilinė byla yra dėl atsakovės K. P. jau po santuokos nutraukimo Kaune įsigyto buto remonto. Liudytojas D. V. paaiškino, kad daug ir artimai bendravo su ieškovu D. P., iš kurio kalbų sužinojo, kad, kai ieškovas ir atsakovė skyrėsi, ieškovas atsakovei sumokėjo apie 150000,00 Lt. Kiek vėliau liudytojas iš ieškovo sužinojo, kad po santuokos nutraukimo atsakovė įsigijo kažkokį žemės sklypą ir butą Kaune. Šiek tiek vėliau ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. taikėsi ir susitaikė. Ar gyveno po vienu stogu, nežino. Prasidėjo atsakovės Kaune įsigyto buto remontas. Tuo metu liudytojas D. V. nuo 2007 m. iki 2019 m. dirbo vieno prekybos centro padalinio vadovu Ukmergėje. Kartą ieškovas D. P. liudytojui pasakė, kad reikia sutvarkyti atsakovei K. P. butą. Tąkart liudytojas ieškovą draugiškai tiesiai šviesiai įspėjo, jog gali likti apgautas. Tačiau ieškovas D. P. maždaug prieš šešis–septynis metus, gal 2014 m., tuo metu dar viskas buvo litais, pirko liudytojo D. V. vadovaujamame prekybos centro padalinyje įvairias vidaus apdailos medžiagas, gipso plokštes, klijus gipsui, gruntą, plaunamus dažus, buitinę techniką, kadangi liudytojas galėjo iš draugiškumo pritaikyti didmeninei prekybai taikytinas nuolaidas/ suderinti kainas, t. y. ieškovas ateidavo pas liudytoją prekybos salėje susirinkęs reikiamas medžiagas, liudytojas suderindavo kainas/ pritaikydavo nuolaidą specialioje programoje ir išrašydavo specialų dokumentą, ką ieškovas nešdavo į kasą ir susimokėdavo. Kaip ieškovas atsiskaitydavo už prekes, liudytojas nematė, nes turėjo atskirą kabinetą, prekybos centro kasų nematė. Medžiagų transportavimo paslaugų ieškovas neužsakydavo. Kadangi pirmas ieškovo D. P. pirkimas buvo didelis, o tuo metu ieškovas nieko nestatė, paklaustas, ieškovas prisipažino liudytojui, kad remontuoją atsakovei K. P. butą. Liudytojas dar kartą įspėjo ieškovą būti apdairiu, tačiau ieškovas paaiškino, kad suremontuotą butą ketina su atsakove nuomoti, o gautus pinigus už nuomą pasidalinti, arba suremontuotą butą parduoti ir pasidalinti pelną, nes atsakovei butas Kaune nebereikalingas – ketina grįžti gyventi pas ieškovą D. P. į (duomenys neskelbtini). Ar ieškovas D. P. pirko santechnikos, vonios baldų, nepamena, bet gal domėjosi „Ravak“ firmos prekėmis. Ieškovas D. P. liudytojo vadovaujamame prekybos centro padalinyje galėjo pirkti medžio masyvo grindis, šviestuvus, rozetes ir jungiklius, bet liudytojas nežino, ar ieškovas tai pirko. Liudytojas taip pat nepamena, kad jo vadovaujamame prekybos centro padalinyje atsakovė K. P. būtų pirkusi statybines medžiagas, nors prekybos centre lankėsi. Liudytojas atsakovės K. P. bute nėra buvęs: nei iki, nei po remonto. Liudytojui nėra žinoma apie ieškovo D. P. motinos statybas. Kai šalys statėsi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), liudytojas tuo metu dirbo kitame prekybos centre ir nieko negali pasakyti apie gyvenamajam namui reikiamų medžiagų išsigijimą – labai daug metų praėjo.
8.7. Liudytoja M. P. – ieškovo D. P. motina – teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė K. P. buvo jos marti. Liudytoja paaiškino, kad po ieškovo D. P. ir atsakovės K. P. skyrybų ieškovas atsakovei išmokėjo pinigų, už kuriuos atsakovė nusipirko butą Kaune ir žemės sklypą. Butas nebuvo tinkamas gyventi, dėl ko atsakovė laikinai apsigyveno pas ieškovą – grįžo su vaikeliu. Ieškovas ėmėsi savo pinigais atsakovės buto remonto, o atsakovė tuo metu nedirbo, buvo namuose – augino mažą vaiką. Visą laiką, gana dažnai bendraujant, liudytoja M. P. tiek iš ieškovo D. P., tiek iš atsakovės K. P. girdėdavo, kad suremontuotas atsakovės butas bus parduotas ir iš gautų pinigų bus grąžinti ieškovo į buto remontą įdėti pinigai. Atsakovė visada žadėjo sąžiningai atsiskaityti su ieškovu. Tiek ieškovas, tiek liudytoja tikėjo atsakove. 2014 m., baigiant buto remonto darbus, kartą liudytojai atvažiavus pas sūnų į namus, ieškovas D. P. ir atsakovė K. P., kartu, motyvuodami artėjančiu šildymo sezonu, būtinybe atsiskaityti su darbininkais už buto remontą ir pirkti baldus, paprašė liudytojos paskolinti pinigų, nes tuo metu ieškovas nebeturėjo pinigų. Tikslios pinigų sumos nenurodė, tik pasakė, kad jiems trūksta pinigų. Atsakovė K. P. liudytojai kompiuteryje parodė remontuojamo buto nuotraukas. Ieškovas ir atsakovė skubėjo kaip galima greičiau paruošti butą pardavimui – norėjo buto įrengimą baigti iki šildymo sezono pradžios. Rugsėjo mėnesį liudytoja M. P. paskolino pinigų, tiek, kiek tuo metu turėjo, – į ieškovo D. P. banko sąskaitą pervedė 41000,00 Lt. Liudytoja įsitikinusi, kad šie pinigai buvo panaudoti atsakovės K. P. buto remontui. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, bet banko pavedime buvo nurodyta, jos pinigai skolinami, o ne dovanojami. Pinigus liudytoja pervedė į ieškovo banko sąskaitą, nes jis už buto remonto darbus atsiskaitinėdavo su darbininkais. Iki šiol šie pinigai liudytojai negrąžinti, nors turėjo būti grąžinti. Atsakovė su vaiku gyveno pas ieškovą – tai liudytoja neskubino, neklausinėjo, kada butas bus parduotas, neragino, kiek vėliau sužinojo, kad butas buvo nuomojamas. Kada atsakovės K. P. butas buvo parduotas, liudytoja nežino. 2015 m., kai jau atsirado eurai, buvo paskaičiuota kiek gi išleista buvo remontui. Kiek žinoma liudytojai iš ieškovo D. P. ir atsakovės K. P. žodžių, atsakovės buto remontas kainavo apie 40000,00 Eur ir šią pinigų sumą atsakovė žadėjo grąžinti ieškovui. Paklausta, liudytoja M. P. atsakė, kad atsakovės K. P. bute nesilankė, tik yra mačiusi buto nuotraukas: tiek neįrengto, tiek ir įrengto. Teismo posėdžio metu liudytoja patikino, kad atsakovės buto remonto metu nieko nestatė ir neremontavo – tuo metu, gavę paveldėtą turtą, tik susitvarkė dokumentus. Liudytoja nežino, kas konkrečiai atliko atsakovės K. P. buto remontą, su darbininkais liudytoja nėra bendravusi.
Žemesnės instancijos teismas
8.8. Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. nurodė, jog yra nekilnojamojo turto brokeris, šį darbą pradėjo dirbti 2014 m., pažįsta ir ieškovą D. P., ir atsakovę K. P. – tarpininkavo dėl jiem abiem, ar kuriam vienam iš jų, tiksliai nepamena, Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, priklausančio buto nuomos, maždaug 2014–2015 m., dar Lietuvoje atsiskaitant litais, o ne eurais. Jis pats – liudytojas – lankėsi tame bute, fotografavo, tik nepamena, ar butą fotografavo jis pats, ar jo kviestas fotografas. Butas senos statybos name, todėl akivaizdžiai matėsi, jog bute atliktas kapitalinis remontas: sienos – išdažytos, grindys – medinės, naujos, durys ir baldai – nauji, viskas kvepia. Kas remontavo butą ir kiek kainavo buto remontas, jam nežinoma. Visus klausimus, susijusius su buto nuoma, liudytojas T. M. sprendė su atsakove K. P., o ne su ieškovu D. P.. Į jį – liudytoją – dėl buto nuomos kreipėsi atsakovė K. P.. Ieškovą D. P. yra matęs tame bute ir buvo sutikęs kartu su atsakove K. P. MEGOS prekybos centre. Pamena, kad pirmas nurodyto buto nuomininkas buvo J. Č., mėnesio nuomos kaina – virš 300,00 Eur, tikslios nuomos kainos nepamena. Atsiskaitymo sąlygų – mokėjimų grynais ar banko pavedimu – nežino. Liudytojas T. M. buvo parengęs nuomos sutarties projektą, tačiau nežino, ar nuomininkas ir nuomotojas ją pasirašė, nes nedalyvavo jos pasirašyme. Nekilnojamojo turto brokeris nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nesudaro, bent jis nesudarydavo. Apie buto panaudą nieko nežino. Kiek pamena, butas buvo nuomojamas dar dviem asmenims.
8.9. Liudytoja J. B. – atsakovės K. P. motina – teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas D. P. yra buvęs jos žentas, ir paaiškino, jog atsakovė K. P. po santuokos nutraukimo su ieškovu D. P. nusipirko butą Kaune. Įsigytame bute buvo galima gyventi, tačiau buvo norima europietiško remonto, todėl butas buvo remontuojamas. Tuo metu atsakovė K. P. gyveno pas juos – tėvus, – o kiek vėliau atsakovė K. P. ėmė gyventi kartu su ieškovu D. P.. Tai buvo maždaug 2013–2014 m. Apie ieškovo D. P. finansinę paramą atsakovei K. P. nieko nežino. Tuo metu atsakovė K. P. jau laukėsi kūdikio, tai gal kažkiek, kiek ji pati nebegalėjo, su buto remontu jai padėjo ieškovas D. P., pavyzdžiui, surado kažkokius meistrus. Tiksliai nežino, nes buto remonte liudytoja nedalyvavo. Kiek žino, šis butas buvo remontuojamas iš atsakovės K. P. santaupų, šiek tiek pinigų buto remontui davė ir ji – liudytoja, – nes buvo pamąstymų, kad gal tame bute gyvens jie – atsakovės K. P. tėvai, – bet persigalvojo, svarstė, kad gal butas bus anūkui. Pinigų buvo, nes liudytoja kartu su sutuoktiniu – atsakovės K. P. tėvai – buvo pardavę butą, o už šį butą gautus pinigus davė atsakovei K. P. – pervedė į ieškovo D. P. sąskaitą banke jų bendro gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai, tuo metu ieškovas ir atsakovė buvo susituokę. Po jų santuokos nutraukimo ieškovas D. P. šiuos pinigus grąžino atsakovei K. P.. Už dalį tų pinigų atsakovė K. P. nusipirko butą Kaune ir žemės sklypą Kauno rajone. Likusius pinigus atsakovė K. P. panaudojo buto remontui. Tikslių pinigų sumų, praėjus tokiam ilgam laikui, nepamena. Liudytoja dukteriai pinigų buto remontui davė grynais – kelis kartus po kelis tūkstančius litų, iš viso: maždaug 18000,00–20000,00 Lt. Tuo metu jie – atsakovės K. P. tėvai – buvo pardavę nekilnojamąjį turtą, turėjo santaupų ir jas laikė ne kredito įstaigoje. Paklausta, liudytoja J. B. paaiškino, kad šiuo metu ji kartu su sutuoktiniu gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Kaišiadoryse, kurį baigė statyti maždaug prieš dvidešimt metų. Kada tiksliai ėmė paskolą gyvenamojo namo remontui, nepamena, bet tuo metu ji dar dirbo, o šiuo metu jai jau dešimt metų nebedirba. Paskola buvo maždaug 30000,00 Lt dydžio ir yra grąžinta, maždaug prieš dešimt metų. Paskolą grąžino litais iš jos ir sutuoktinio tuo metu gauto darbo užmokesčio – abu dirbo. Kiek tiksliai tuo metu jie uždirbo, kokį darbo užmokestį gaudavo, šiuo metu negali atsakyti. Jiems – atsakovės K. P. tėvams – priklausantį dviejų kambarių butą Kaišiadoryse pardavė litais jau po paskolos grąžinimo, maždaug už 150000,00–160000,00 Lt. Dalį šių pinigų – maždaug 148000,00 Lt – ji pervedė į ieškovo D. P. sąskaitą banke jo ir atsakovės K. P. bendro gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai. Atsakydama į klausimus, liudytoja J. B. nurodė, jog jai žinoma, kad atsakovės K. P. butas buvo nuomojamas, tačiau negali pasakyti, kada jis buvo nuomojamas, be to, nežino nuomos kainos, dukters to neklausė. Atsakovė K. P. butą Kaune pardavė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
VI. Faktinės aplinkybės
9.1. Atsakovė K. P. 2012 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61,72 kv. m bendro ploto, esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) už 95000,00 Lt, t. y. už 27513,91 Eur (pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (2014-04-29, TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos Sprendimą 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p. 29) ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) 1 Eur = 3,45280 Lt; Euras Lietuvos Respublikoje įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurį 2020 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė už 77000,00 Eur (2020 m. CBP-12889 priedai: pirkimo–pardavimo sutartys). Šiek tiek anksčiau, 2012 m. liepos 13 d., atsakovė K. P. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1736 ha žemės sklypą Kauno rajono savivaldybėje mažaaukščio gyvenamojo namo statybai, kurio vidutinė rinkos vertė 2012 m. liepos 12 d. buvo 9152,00 Eur (2020 m. CBP-12889 priedas – Nekilnojamojo turto registro išrašas).
9.2. Ieškovas D. P. pateikė teismui atsakovei K. P. priklausiusio buto ((duomenys neskelbtini)) fotografijas (2020 m. CBP-12889 priedas; DOK-130756 priedai; 2021 m. DOK-31411 ir DOK-31411 priedai), kuriose užfiksuota buto būklė iki remonto, remonto metu ir po remonto – suremontuotas ir apstatytas baldais, t. y. visiškai įrengtas. Ginčo dėl šių fotografijų tarp šalių nėra.
9.3. Be to, ieškovas D. P. pateikė teismui UAB „Bendra statyba“ Atliktų darbų aktą (2020 m. CBP-12889 priedas), pagal kurį: UAB „Bendra statyba“ yra rangovas, o ieškovas D. P. – užsakovas; užsakovo adresas – (duomenys neskelbtini); darbų objektas – buto apdailos darbai. Akte nurodyta visa eilė atliekamų darbų, jų kiekis, medžiagų ir darbų kaina – pateikta lentelėje. Pats pirmas akte nurodytas darbas – sienų paruošimas tinkavimui/ sienos pertvarų sutvirtinimas. Jo kaina – 758,70 Eur, o šiam darbui panaudotų smulkių medžiagų kaina – 40,00 Eur. Be to, į šių darbų ir medžiagų skiltį įtraukti du šiukšlių konteineriai, kurių kaina – 300,00 Eur. Antras akte nurodytas darbas – elektros instaliacija/ elektros kabelių vedžiojimas iki numatytų prietaisų vietų; elektros skydelio montavimas ir signalizacijos įrengimas. Šio darbo kaina – 736,00 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų kaina – 1095,59 Eur. Trečias akte nurodytas darbas – santechnikos darbai iki prietaisų montavimo. Jo kaina – 200,00 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų kaina – 300,00 Eur. Ketvirtas akte nurodytas darbas – sienų tinkavimas/ sienų ir angokraščių gruntavimas; angokraščių formavimas; sienų gipso klijavimas; kampų montavimas; el. dėžučių montavimas. Šio darbo kaina – 1342,20 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų kaina – 1301,54 Eur. Penktas akte nurodytas darbas – lubų montavimas. Jo kaina – 780,52 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų kaina – 690,46 Eur. Šeštas akte nurodytas darbas – dažymas/ sienų dažymas be stiklo audinio klijavimo; lubų dažymas su stiklo audinio klijavimu; aliumininių kampukų montavimas; angokraščių dažymas su stiklo audinio klijavimu, glaistant ir dažant ant viršaus; aliumininių kampukų montavimas. Šio darbo kaina – 3347,53 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų kaina – 1961,32 Eur. Septintas akte nurodytas darbas – vonios kambarys/ pasiruošimas plytelių klijavimui; plytelių klijavimas; vonios montavimas ir apklijavimas plytelėmis; potinkinio klozeto montavimas ir keraminės dalies pakabinimas; dušo maišytuvo montavimas; gyvatuko montavimas. Šio darbo kaina – 2490,00 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų kaina – 1819,00 Eur. Akte pažymėta, kad į medžiagų kainą nėra įtraukta vonia, klozetas su potinkiniu rėmu, visi prietaisai ir baldai. Aštuntas akte nurodytas darbas – montavimo darbai/ grindų montavimas (medžio masyvas); grindjuosčių montavimas (klijavimas); rozečių ir jungiklių montavimas; vidinių durų montavimas (kai durys komplekte su apgaubiama stakta); įleidžiamų šviestuvų montavimas (išpjaunant jiems skyles lubose, jei šviestuvai ant GKP lubų). Šio darbo kaina – 1430,72 Eur, o šiam darbui panaudotų medžiagų – 4252,00 Eur. Čia į medžiagas yra įtrauktos penkios durys, kurių kaina – 1250,00 Eur, – ir 60,04 kv. m grindų, kurių kaina – 3002,00 Eur. Akte nurodyta bendra medžiagų kaina be PVM – 11759,91 Eur – ir bendra darbų kaina be PVM – 11085,67 Eur, – taip pat bendra medžiagų kaina su PVM – 14229,49 Eur – ir bendra darbų kaina su PVM – 13413,66 Eur. Bendra medžiagų ir darbų kaina su PVM – 27643,15 Eur. Po akto lentelėje nurodytų atliekamų darbų, jų kiekių, medžiagų ir darbų kainų, nurodyta „pagal faktą pirkti baldai ir buitinė technika: vonios baldai „Ravak“ – vonia 300 €, veidrodis – 119 €, spintelė – 159 €; virtuvės baldai su buitine technika – 3000 €, svetainės baldai – stalas 500 €, televizorius 300 €, sofa – 200 €, komoda – 130 €. Koridoriaus ir miegamojo spintos 800 €, lova 160 €“. Šį UAB „Bendra statyba“ Atliktų darbų aktą pasirašė UAB „Bendra statyba“ direktorius M. V., kuris šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklaustas liudytoju, ir ieškovas D. P.. Pažymėtina, kad šiame UAB „Bendra statyba“ Atliktų darbų akte nėra nurodyta nei jo sudarymo, nei jo pasirašymo data. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo D. P. reikalaujama priteisti iš atsakovės K. P. pinigų suma – 33311,15 Eur – yra pagrįsta būtent šio akto skaičiavimais: 27643,15 Eur + 300,00 Eur + 119,00 Eur + 159,00 + 3000,00 Eur +500,00 Eur 300,00 Eur + 200,00 Eur + 130,00 Eur +800,00 Eur +160,00 Eur.
9.4. Iš ieškovo D. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje Luminor Bank, AB 2013 m. sausio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. išrašo (2020 m. DOK-130756 priedai) matyti, kad:
9.4.1. Ieškovas D. P. kiekvieną mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestį/ atlyginimą) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“/ UAB „(duomenys neskelbtini)“– vidutiniškai 1800,00 Lt, t. y. 521,32 Eur;
9.4.2. Ne kartą iš šios banko sąskaitos yra išsiėmęs grynųjų: 2013 m. sausio 25 d. – 1000,00 Lt; 2013 m. vasario 18 d. – 2000,00 Lt; 2013 m. vasario 27 d. – 1500,00 Lt ir 2000,00 Lt; 2013 m. kovo 20 d. – 500,00 Lt; 2013 m. gegužės 8 d. – 1000,00 Lt; 2013 m. gegužės 27 d. – 1000,00 Lt; 2013 m. liepos 19 d. – 1800,00 Lt; 2013 m. rugsėjo 1 d. – 200,00 Lt; 2013 m. spalio 18 d. – 500,00 Lt; 2013 m. spalio 21 d. – 500,00 Lt; 2013 m. spalio 24 d. – 500,00 Lt; 2013 m. spalio 25 d. – 1000,00 Lt; 2013 m. lapkričio 6 d. – 100,00 Lt; 2013 m. gruodžio 22 d. – 1000,00 Lt; 2013 m. gruodžio 22 d. – 4000,00 Lt; 2013 m. gruodžio 27 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. sausio 2 d. – 500,00 Lt; 2014 m. sausio 19 d. – 1000,00 Lt ir 500,00 Lt; 2014 m. sausio 21 d. – 200,00 Lt; 2014 m. sausio 23 d. – 1400,00 Lt; 2014 m. sausio 27 d. – 500,00 Lt; 2014 m. sausio 28 d. – 500,00 Lt; 2014 m. vasario 10 d. – 300,00 Lt; 2014 m. vasario 25 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. vasario 27 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. kovo 4 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. kovo 10 d. – 200,00 Lt; 2014 m. kovo 19 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. kovo 24 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. balandžio 1 d. – 500,00 Lt; 2014 m. gegužės 22 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. birželio 22 d. – 700,00 Lt; 2014 m. liepos 27 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. liepos 30 d. – 500,00 Lt ir 500,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 500,00 Lt ir 500,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 25 d. – 1000,00 Lt ir 2000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 27 d. – 500,00 Lt ir 1000,00 Lt; 2014 m. spalio 9 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. spalio 15 d. – 1000,00 Lt. Iš viso ieškovas D. P. iš šios banko sąskaitos išgrynino 47400,00 Lt, t. y. 13727,99 Eur.
9.4.3. Be to, į šią banko sąskaitą ieškovas D. P. ne kartą yra įnešęs grynųjų: 2013 m. kovo 28 d. – 800,00 Lt; 2013 m. gegužės 23 d. – 2000,00 Lt; 2013 m. lapkričio 27 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. liepos 22 d. – 3000,00 Lt; 2014 m. rugsėjo 3 d. – 3000,00 Lt; 2014 m. rugsėjo 8 d. – 5000,00 Lt; – iš viso: 15800,00 Lt, t. y. 4576,00 Eur.
9.4.4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas D. P. turėjo ir kitą banko sąskaitą, iš kurios į šią sąskaitą ne kartą yra pervedęs pinigų: 2013 m. rugsėjo 3 d. – 1600,00 Lt; 2013 m. gruodžio 20 d. – 6000,00 Lt; 2013 m. gruodžio 23 d. – 5000,00 Lt; 2014 m. sausio 21 d. – 5000,00 Lt; 2014 m. vasario 23 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. vasario 28 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. liepos 24 d. – 4600,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. rugsėjo 11 d. – 9100,00 Lt; 2014 m. spalio 8 d. – 2000,00 Lt, – iš viso: 50300,00 Lt, t. y. 14567,87 Eur.
9.4.5. Ieškovas D. P. 2014 m. liepos 22 d. už prekes M. P. – motinai, – pervedė 5000,00 Lt, t. y. 1448,10 Eur, kuri šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta liudytoja.
9.4.6. Be to, iš šios sąskaitos ieškovas D. P. keturis kartus pervedė pinigų atsakovei K. P.: 2014 m. sausio 22 d. – 200,00 Lt, t. y. 57,93 Eur, nurodant, jog tai skola už namo pardavimą; 2014 m. vasario 28 d. – 100,00 Lt, t. y. 28,96 Eur, taip pat nurodant, jog tai skola už namo pardavimą; 2014 m. kovo 26 d. – 100,00 Lt, t. y. 28,96 Eur, nurodant, jog tai „užsakymui“; 2014 m. gruodžio 10 d. – 300,00 Lt, t. y. 86,87 Eur, nurodant, jog tai „papildymas“.
9.4.7. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. sausį–rugpjūtį, kiekvieną mėnesį, iš šios banko sąskaitos į kitą ieškovo D. P. banko sąskaitą buvo nurašoma maždaug 400,00 Lt, t. y. 115,85 Eur, ieškovo įsiskolinimui/ paskolai dengti. Iš šios banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad ieškovas D. P.: 2014 m. kovo 31 d. UAB „BIKUVOS PREKYBA“, Ukmergėje, išleido 33,60 Lt, t. y. 9,73 Eur; 2014 m. rugpjūčio 1 d. – SENUKŲ PREKYBOS CENTRE, Ukmergėje, išleido: 211,83 Lt, t y. 61,35 Eur; 2014 m. rugpjūčio 22–26 d. – MEGA SENUKUOSE, Kaune, išleido: 1030,48 Lt + 29,49 Lt + 72,81 Lt + 7,52 Lt +103,14 Lt, iš viso: 1243,44 Lt, t y. 360,13 Eur.
9.5. Tai, kad ieškovas D. P. 2013–2014 m. turėjo ne vieną sąskaitą kredito įstaigose, patvirtina ir ieškovo D. P. teismui pateiktas kitos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje Luminor Bank, AB 2013 m. rugpjūčio 24 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. išrašas (2020 m. DOK-141327 priedai), iš kurio matyti, kad:
9.5.1. Ieškovas D. P. gaudavo nuolatinių pajamų iš (duomenys neskelbtini): 2013 m. spalio 31 d. – 25904,87 Lt; 2013 m. lapkričio 29 d. – 1031,66 Lt; 2013 m. gruodžio 31 d. – 307,34 Lt; 2014 m. sausio 31 d. – 213,08 Lt; 2014 m. vasario 28 d. – 79,64 Lt; 2014 m. kovo 31 d. – 762,93 Lt; 2014 m. balandžio 30 d. – 2154,51 Lt; 2014 m. gegužės 30 d. – 3719,96 Lt; 2014 m. birželio 30 d. – 3856,04 Lt; 2014 m. liepos 31 d. – 3613,54 Lt; 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 4615,72 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. – 3397,63 Lt. Iš viso: 49656,92 Lt, t. y. 14381,63 Eur.
9.5.2. Iš šios sąskaitos į kitą ieškovo D. P. sąskaitą, nurodytą šio teismo sprendimo 9.4. punkte, ne kartą buvo pervesta pinigų: 2013 m. gruodžio 20 d. – 6000,00 Lt; 2013 m. gruodžio 23 d. – 5000,00 Lt; 2014 m. sausio 21 d. – 5000,00 Lt; 2014 m. vasario 23 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. vasario 28 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. liepos 24 d. – 4600,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 22 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 24 d. – 2000,00 Lt; 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. rugsėjo 11 d. – 9100,00 Lt, kas taip pat nurodyta teismo sprendimo 9.4.4. punkte.
9.5.3. Be to, į šią banko sąskaitą 2014 m. rugsėjo 12 d. ieškovo D. P. motina M. P. pervedė 41000,00 Lt, t. y. 11874,42 Eur, nurodydama „paskolos grąžinimui“.
9.6. Iš antstolės N. V. 2020 m. birželio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0073/20/03 (2020 m. DOK-130756 priedas) matyti, kad ieškovo D. P. prašymu antstolė užfiksavo į jo telefoną Nr. 8686 40327 iš telefono Nr. 8611 39098 „Wiber“ programėle 2019 m. spalio 16 d. 9 val. 35 min. gautą žinutę, t. y. ją perrašė. Žinutės turinys/ tekstas: „Blyn, tu pats sakei kad ji apipirkinėsi, po to kai atsirado dukra sūnui nebereikia nieko? Jis auga ir jam tiktai reikia. Pats sakei kad nupirk, sumokėsiu, kas vėl pasikeitė? As neprašau neįmanomo, tik to ka pats žadėjai... ar tavo pažadai niekiniai, as tavim negyvenu. As pergyvenu tik dėl vaiko... siūlau tau kelis variantus kad visiškai nebendrauti, tau vėl netinka Kas tave tenkintų? Parasyk. butą sutvarkei ne man, vaikui... kad turėtų kur gyventi, tad neapeliuok tuo...“. Ginčo dėl šios žinutės tarp šalių nėra, t. y. atsakovė K. P. pripažįsta rašiusi ieškovui tokią žinutę, tačiau nagrinėjamu atveju skiriasi šios žinutės šalių interpretacijos.
9.7. Ieškovas D. P. pateikė teismui sekcijos „Ego 2“ įsigijimo dokumentus (2020 m. DOK-130756 priedai), iš kurių matyti, kad ji įsigyta dar 2011 m. sausio 14 d. UAB „Pauluma“, Panevėžyje. Tokius pačius sekcijos įsigijimo dokumentus kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ir atsakovė K. P. (2020 m. DOK-89643 priedai). Bylos nagrinėjimo teisme metu išsiaiškinta, kad ši sekcija nuo pat įsigijimo buvo šalių bendruose namuose, o po santuokos nutraukimo liko ieškovo D. P. namuose (šio teismo sprendimo 5. ir 7. punktai). Ginčo tarp šalių dėl to nėra.
9.8. Iš ieškovo D. P. pateiktų rašytinių įrodymų (2021 m. DOK-32861 priedas) – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. gruodžio 14 d. ir 2013 m. vasario 26 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. sausio 24 d. leidimo – matyti, kad ieškovo D. P. F. saulės elektrinė atitinka projekto ir teisės aktų reikalavimus, gali būti naudojama pagal paskirtį ir yra leidžiama elektrinėje pagamintą elektros energiją prekiauti teisės aktuose nustatyta tvarka.
9.9. Atsakovė K. P. pateikė teismui jos ir UAB „Sava erdvė“ 2012 m. spalio 24 d. pasirašytus įvykdytų projektavimo darbų (parengto buto kapitalinio remonto supaprastinto projekto) perdavimo–priėmimo aktą pagal 2012 m. rugsėjo 28 d. projektavimo sutartį ir 605,00 Eur dydžio PVM sąskaitą už jį (2020 m. DOK-89643 priedai). Be to, atsakovė pateikė teismui dvylika UAB „Senukų prekybos centras“, esančio Kaišiadoryse, 2012 m. lapkričio–gruodžio, 2013 m. balandžio, birželio–rugpjūčio, spalio–lapkričio mėnesių prekių pirkimo kvitus/ kasos čekius, vienas iš kurių yra visiškai neįskaitomas. Iš kitų vienuolikos matyti, kad nuomotas siurblys, pirkta grunto, cemento, montavimo putų, metalo tvirtinimo ir įvairių smulkių detalių. Už prekes atsiskaityta banko kortele (2020 m. DOK-89643 priedai). Be to, atsakovė pateikė UAB „Jaukurai“ 2012 m. rugsėjo 10 d. prekių (įvairių statybinių detalių, skirtų vamzdžių keitimui) perdavimo–priėmimo kvitą (2020 m. DOK-89643 priedas).
9.10. Iš atsakovės K. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje AB SEB banko 2012 m. birželio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. išrašo (2020 m. DOK-89643 priedai; 2021 m. DOK-2570) matyti, kad:
9.10.1. Atsakovė K. P. taip pat turėjo kitą banko sąskaitą, iš kurios į šią sąskaitą ne kartą yra pervesta pinigų: 2012 m. rugpjūčio 23 d. – 155,00 Lt; 2012 m. spalio 22 d. – 848,00 Lt; 2012 m. spalio 31 d. – 9000,00 Lt; 2012 m. gruodžio 14 d. – 4000,00 Lt; 2013 m. kovo 8 d. – 110,00 Lt; 2013 m. birželio 14 d. – 400,00 Lt; 2013 m. liepos 11 d. – 400,00 Lt; 2013 m. lapkričio 13 d. – 170,00 Lt; 2014 m. sausio 22 d. – 50,00 Lt; 2014 m. balandžio 7 d. – 150,00 Lt; 2014 m. balandžio 15 d. – 200,00 Lt; 2014 m. gruodžio 24 d. – 40,00 Lt. Iš viso: 15523,00 Lt, t. y. 4495,77 Eur.
9.10.2. 2012 m. gruodžio 4 d. perveda 1500,00 Lt, t. y. 434,43 Eur, nurodant „už sienos remonto darbus“.
9.11. Iš kitos atsakovės K. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito įstaigoje AB SEB banko 2012 m. birželio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. išrašo (2020 m. DOK-89643 priedai; 2021 m. DOK-2570) matyti, kad:
9.11.1. Į ją atsakovė K. P. kiekvieną mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestį/ atlyginimą) iš (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. gruodžio, t. y. iki pat išėjimo į nėštumo ir gimdymo atostogas, – vidutiniškai 1600,00 Lt, t. y. 463,39 Eur. Be to, 2012 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokėjo 6546,54 Lt, t. y. 1896,00 Eur nėštumo ir gimdymo pašalpą. 2013 m. kovo 27 d. atsakovė iš Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus gavo 1430,00 Lt, t. y. 414,16 Eur, dydžio pašalpą. Nuo 2013 m. gegužės kiekvieną mėnesį atsakovei K. P. ir vėl mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos (darbo užmokestis/ atlyginimas) iš (duomenys neskelbtini) – vidutiniškai 1210,00 Lt, t. y. 350,44 Eur, o nuo 2014 m. balandžio – vidutiniškai 770,00 Lt, t. y. 223,01 Eur. Nuo 2014 m. gruodžio rašoma, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei moka už vaiko priežiūros atostogas arba nenurodant mokėjimo paskirties – vidutiniškai 770,00 Lt, t. y. 223,01 Eur kiekvieną mėnesį.
9.11.2. Iš šios sąskaitos atsakovė K. P. ir ne kartą yra išsiėmusi grynųjų: 2012 m. birželio 10 d. – 500,00 Lt; 2012 m. birželio 13 d. – 100,00 Lt; 2012 m. birželio 28 d. – 100,00 Lt; 2012 m. liepos 8 d. – 100,00 Lt; 2012 m. liepos 10 d. – 200,00 Lt; 2012 m. liepos 12 d. – 100,00 Lt; 2012 m. liepos 13 d. – 8000,00 Lt; 2012 m. liepos 15 d. – 2000,00 Lt, 1000,00 Lt, 2000,00 Lt ir 300,00 Lt; 2012 m. liepos 20 d. – 300,00 Lt; 2012 m. liepos 25 d. – 300,00 Lt; 2012 m. liepos 29 d. – 50,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 2 d. – 100,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 5 d. – 500,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 10 d. – 100,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 12 d. – 100,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 16 d. – 100,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 300,00 Lt; 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 200,00 Lt; 2012 m. rugsėjo 1 d. – 100,00 Lt; 2012 m. rugsėjo 14 d. – 200,00 Lt; 2012 m. rugsėjo 16 d. – 300,00 Lt; 2012 m. rugsėjo 21 d. – 200,00 Lt; 2012 m. rugsėjo 23 d. – 100,00 Lt; 2012 m. rugsėjo 28 d. – 100,00 Lt; 2012 m. spalio 3 d. – 100,00 Lt; 2012 m. spalio 10 d. – 200,00 Lt; 2012 m. spalio 30 d. – 500,00 Lt; 2012 m. lapkričio 7 d. – 100,00 Lt; 2012 m. lapkričio 7 d. – 100,00 Lt; 2012 m. lapkričio 28 d. – 500,00 Lt; 2012 m. gruodžio 1 d. – 300,00 Lt; 2012 m. gruodžio 4 d. – 200,00 Lt; 2012 m. gruodžio 20 d. – 100,00 Lt; 2012 m. gruodžio 22 d. – 500,00 Lt; 2013 m. kovo 13 d. – 100,00 Lt; 2013 m. kovo 20 d. – 60,00 Lt; 2013 m. kovo 29 d. – 2000,00 Lt, 2000,00 Lt, 1000,00 Lt ir 2000,00 Lt; 2013 m. balandžio 4 d. – 300,00 Lt; 2013 m. balandžio 8 d. – 200,00 Lt; 2013 m. gegužės 11 d. – 100,00 Lt; 2013 m. liepos 18 d. – 300,00 Lt; 2013 m. liepos 21 d. – 750,00 Lt; 2013 m. rugpjūčio 14 d. – 700,00 Lt; 2013 m. rugsėjo 9 d. – 400,00 Lt; 2013 m. rugsėjo 10 d. – 200,00 Lt; 2013 m. lapkričio 5 d. – 80,00 Lt; 2013 m. lapkričio 11 d. – 160,00 Lt; 2013 m. lapkričio 18 d. – 200,00 Lt; 2013 m. gruodžio 8 d. – 100,00 Lt; 2014 m. balandžio 20 d. – 20,00 Lt; 2014 m. balandžio 23 d. – 60,00 Lt; 2014 m. gegužės 1 d. – 50,00 Lt; 2014 m. gegužės 9 d. – 50,00 Lt ir 100,00 Lt; 2014 m. gegužės 18 d. – 100,00 Lt. Iš viso: 31080,00 Lt, t. y. 9001,39 Eur.
9.11.3. 2014 m. lapkričio 12 d. atsakovė K. P. į šią sąskaitą yra įnešusi grynųjų – 1200,00 Lt, t. y. 347,54 Eur. Iš šios sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad iš šios sąskaitos į kitą atsakovės sąskaitą, nurodytą šio teismo sprendimo 9.10. punkte, ne kartą buvo pervesta pinigų: 2012 m. rugpjūčio 23 d. – 155,00 Lt; 2012 m. spalio 22 d. – 848,00 Lt; 2012 m. spalio 31 d. – 9000,00 Lt; 2012 m. gruodžio 14 d. – 4000,00 Lt; 2013 m. kovo 8 d. – 110,00 Lt; 2013 m. birželio 14 d. – 400,00 Lt; 2013 m. liepos 11 d. – 400,00 Lt; 2013 m. lapkričio 13 d. – 170,00 Lt; 2014 m. sausio 22 d. – 50,00 Lt; 2014 m. balandžio 7 d. – 150,00 Lt; 2014 m. balandžio 15 d. – 200,00 Lt; 2014 m. gruodžio 24 d. – 40,00 Lt, kas taip pat nurodyta teismo sprendimo 9.10.1. punkte.
9.11.4. 2012 m. liepos 11 d. ieškovas D. P. atsakovei K. P. pervedė 68000,00 Lt, t. y. 19694,16 Eur, nurodydamas, jog mokama pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 24 d. sprendimą už 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone. 2012 m. liepos 13 d. atsakovė K. P. pervedė 30000,00 Lt, t. y. 8688,60 Eur, nurodydama, jog mokama už žemės sklypą Kauno rajone. 2012 m. liepos 24 d. ieškovas D. P. atsakovei K. P. pervedė 80000,00 Lt, t. y. 23169,60 Eur, nurodydamas, jog mokama pagal 2012 m. liepos 13 d. sutartį. Ši pinigų suma iš banko sąskaitos buvo pervesta į indėlio sąskaitą. 2012 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė K. P. pervedė 2000,00 Lt, t. y. 579,24 Eur, rankpinigių už butą Kaune, (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio 30 d. iš indėlio sąskaitos į banko sąskaitą buvo pervesta 80000,00 Lt, t. y. 23169,60 Eur. 2012 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė K. P. pervedė 93000,00 Lt, t. y. 26934,66 Eur, už butą Kaune, (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 22 d. ieškovas D. P. atsakovei K. P. pervedė 200,00 Lt, t. y. 57,92 Eur, nurodydamas, jog tai skola už namo pardavimą. 2014 m. vasario 28 d. ieškovas D. P. atsakovei K. P. pervedė 100,00 Lt, t. y. 28,96 Eur, ir vėl nurodydamas, jog tai skola už namo pardavimą. Iš šios sąskaitos atsakovė K. P. mokėjo UAB „Snoro lizingas“ prisiimtus įsipareigojimus – kiekvieną mėnesį iki 2013 m. vasario po 131,00 Lt, t. y. 37,94 Eur.
9.12. Atsakovė K. P. pateikė teismui 2014 m. lapkričio 9 d. buto ((duomenys neskelbtini)) panaudos sutartį ir šios sutarties priedą – buto perdavimo aktą, – iš kurių matyti, kad atsakovė K. P. J. Č. suteikė teisę neterminuotai valdyti ir naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (suremontuotu ir tinkamu naudoti, apstatytu baldais ir buitine technika) panaudos pagrindais, t. y. neatlygintinai. Panaudos gavėjas įsipareigojo perduotą daiktą (butą) tvarkingai ir tinkamai naudoti pagal paskirtį, išlaikyti ir saugoti daiktą, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (2021 m. DOK-25861 priedas).
9.13. Be to, atsakovė K. P. pateikė teismui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškovui D. P. parengtą Saulės fotovoltinės elektrinės prijungimo prie skirstomųjų tinklų techninį projektą, iš kurio matyti, kad jis buvo parengtas 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Kartu su techniniu projektu atsakovė pateikė teismui ieškovo D. P. ir UAB „Saulės Energijos Centro“ 2014 m. kovo 21 d. Saulės jėgainių priežiūros paketo sutartį, iš kurios matyti, kad sutarta fotovoltinės saulės jėgainės stiklinio modulių paviršiaus plovimo darbų ir fotovoltinės saulės jėgainės modulių nuoseklaus jungimo grandinių matavimo darbų prietaisu TRI-KA. Modulių paviršius plaunamas du kartus per metus, o modulių nuoseklaus jungimo grandinių matavimo darbai atliekami vieną kartą per metus. Saulės jėgainės priežiūros paketo vertė – 1998,00 Lt (578,66 Eur) be PVM. Atsakovės K. P. teismui pateikta fotografija, galimai daryta 2013 m. kovo 11 d., kurioje ant objektyviais požymiais neidentifikuotino vieno aukšto namo stogo užfiksuoti du žmonės, galimai greta saulės elektrinės modulių, yra nekokybiška ir neinformatyvi (2021 m. DOK-25861 priedai).
10. Bylos nagrinėjimo teisme metu iš atsakovės K. P. atsiliepimo į ieškovo D. P. ieškinį ir iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu (2020 m. DOK-89643; šio teismo sprendimo 5., 6.1. ir 6.3. punktai) nustatyta, kad šalys – ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. – teisme jau yra sprendę ne vieną ginčą, tačiau šalys nepateikė teismui teismų priimtų sprendimų tose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje Nr. e2-812-241/2020 yra pažymėjęs, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodynėjimo priemonės, todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais, teismų procesiniais sprendimais, gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-10185-840/2020 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nepanaikintas ir nepakeistas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. e2-1695-273/2020), nustatyta, kad:
- ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. 2008 m. sudarė santuoką Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka, kuri buvo įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-603-879/2012 akto įrašas dėl Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka šalių sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikintas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. gegužės 25 d., o santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašas panaikintas 2012 m. gegužės 26 d.;
- ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. nuo 2012 m. rugsėjo vėl pradėjo gyventi kartu, atsakovė tuo metu laukėsi vaiko ir 2013 m. kovą susilaukė sūnaus. Ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. kartu gyveno iki 2016 metų. Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių ir liudytojų paaiškinimus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad D. P. ir atsakovė K. P. nors ir buvo nutraukę santuoką civiline tvarka, t. y. buvo panaikintas jų bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašas, tačiau po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą ūkį ir gyveno šeimyninį gyvenimą. Po santuokos nutraukimo šalys kartu pragyveno keturis metus. Pažymėtina, kad ši byloje dėl tėvystės nuginčijimo svarbi ir teismo nustatyta/ konstatuota aplinkybė yra reikšminga ir šioje nepagrįsto praturtėjimo byloje, todėl iš naujo nenustatinėtina.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis taip pat nustatyta, kad Utenos apylinkės teisme tebenagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-732/2021 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Ši civilinė byla buvo anksčiau pradėta/ iškelta nei Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-10185-840/2020.
VII. Ginčo esmė
11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės K. P. nepagrįsto praturtėjimo 33311,15 Eur dydžio suma ieškovo D. P. sąskaita, t. y. dėl ieškovo D. P. asmeninių piniginių lėšų investicijos į astakovei K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto ((duomenys neskelbtini)) įrengimą: remontą ir apstatymą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo D. P. pareiga įrodyti, kad atsakovė K. P. praturtėjo jo sąskaita.
VIII. Teisinis vertinimas
12. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 2 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
13. Lietuvos Respublikos CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014 ir kitos).
Lietuvos Respublikos CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir ko kito); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-3-288-611/2016 ir kitos). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis Nr. e3K-3-57-695/2020 ir kitos).
Pažymėtina kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis Nr. e3K-3-93-915/2019 ir kitos).
Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
14. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. išsituokė 2012 m. pavasarį – teismo sprendimu buvo panaikintas akto įrašas dėl Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka šalių sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo ieškovas D. P. atsakovei K. P. 2012 m. liepą dviem banko pavedimais sumokėjo 148000,00 Lt (68000,00 Lt + 80000,00 Lt), t. y. 42863,76 Eur, piniginę kompensaciją. Atsakovė K. P. iš šių pinigų 2012 m. liepą už 30000,00 Lt, t. y. 8688,60 Eur, asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą Kauno rajone, o 2012 m. rugpjūtį už 95000,00 Lt, t. y. už 27513,91 Eur, asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. sausį pardavė už 77000,00 Eur (šio teismo sprendimo 4.1., 5., 6.1., 7., 8.7., 8.9., 9.1., 9.11.4. ir 10. punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taip pat nustatyta, kad nurodytas atsakovės K. P. butas buvo remontuojamas, suremontuotas ir apstatytas baldais, t. y. visiškai įrengtas. Buto kapitalinio remonto projektą parengė ir remonto darbus pradėjo/ organizavo/ surado reikiamus darbininkus bei apmokėjo už atliktus darbus bei sunaudotas medžiagas pati atsakovė K. P.. 2012 m. rudenį visus buto remonto rūpesčius iš kūdikio besilaukiančios atsakovės K. P. perėmė ieškovas D. P. – jis organizavo reikiamų buto remonto darbų atlikimą, t. y. surado reikiamus darbininkus, su jais bendravo, tarėsi dėl konkrečių remonto darbų ir jų atlikimo terminų, prižiūrėjo atliekamus darbus, esant reikalui pirko buto remontui reikalingas medžiagas ir grynaisiais atsiskaitė su darbininkais. Be to, ieškovas D. P. ieškojo butui reikiamos įrangos ir baldų, juos užsakė, už juos sumokėjo ir organizavo jų pristatymą bei įrengimą. Ieškovo D. P. perimti buto įrengimo darbai buvo atliekami su pertraukomis 2013 m. pavasarį–2014 m. spalį, o tiksliau: 2013 m. pavasarį, 2013 m. spalį–2014 m. sausį ir 2014 m. spalį (šio teismo sprendimo 4.1., 5., 6.1., 7., 8.1.–8.9., 9.2., 9.9. punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra.
15. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2012 m. rudenį atsakovė K. P. apsigyveno pas ieškovą D. P.. Atsakovė K. P. teigė, kad šalis siejo ne tik draugiški ir abipusio pasitikėjimo, bet ir intymūs santykiai: šalys ir vėl gyveno kartu, kartu augino mažametį sūnų, kartu vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius. Ieškovas D. P. kategoriškai neigė po santuokos nutraukimo gyvenęs kartu su atsakove K. P. ir vedęs bendrą ūkį su ja, bendrai tvarkęs ir kartu sprendęs finansinius reikalus, tačiau pripažino, kad atsakovė kurį laiką gyveno jo namuose kartu su mažamečiu vaiku, nes tuo metu ji neturėjo kur gyventi, o įsigytas apleistas butas nebuvo tinkamas gyventi – buvo išgriautas, remontuojamas (šio teismo sprendimo 5. ir 6.1. punktai). Tačiau pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10185-840/2020 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo nustatyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. nuo 2012 m. rugsėjo vėl pradėjo gyventi kartu, atsakovė tuo metu laukėsi kūdikio ir 2013 m. kovą susilaukė sūnaus. Ieškovas D. P. ir atsakovė K. P. kartu gyveno iki 2016 metų. Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių ir liudytojų paaiškinimus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad D. P. ir atsakovė K. P. nors ir buvo nutraukę santuoką civiline tvarka, t. y. buvo panaikintas jų bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje akto įrašas, tačiau po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą ūkį ir gyveno šeimyninį gyvenimą. Po santuokos nutraukimo šalys kartu pragyveno keturis metus. Šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nepanaikintas ir nepakeistas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. e2-1695-273/2020). Ši byloje dėl tėvystės nuginčijimo svarbi ir teismo nustatyta/ konstatuota aplinkybė yra reikšminga ir šioje nepagrįsto praturtėjimo byloje, todėl iš naujo nenustatinėtina (šio teismo sprendimo 10. punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. P. teigia, kad jis ir atsakovė K. P. 2012 m. pabaigoje, atsakovės K. P. iniciatyva, sutarė žodžiu, kad jis, atsakovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, t. y. esant vaiko priežiūros atostogose, negaunant darbo užmokesčio ir nebeturinti santaupų, pagelbės ir savo asmeninėmis lėšomis įrengs atsakovės butą, o atsakovė grąžins ieškovui visas buto įrengimui išleistas pinigines lėšas, kai parduos nurodytą butą. Ieškovas D. P. teigia, kad savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis užbaigė atsakovės K. P. buto remontą ir jį apstatė, t. y. visiškai jį įrengė. Pagal 2020 m. UAB „Bendra statyba“ parengtą atliktų buto remonto darbų aktą ieškovas D. P. už buto remonto darbus ir medžiagas sumokėjo 27643,15 Eur, o už baldus ir buitinę įrangą – 5668,00 Eur, t. y. iš viso: 33311,15 Eur (šio teismo sprendimo 9.3. punktas). Nors atsakovė K. P. to neginčijo ir pripažino teismui pateiktoje 2019 m. spalio 16 d. atsakovės ieškovui D. P. „Wiber“ programėle siųstoje žinutėje (šio teismo sprendimo 9.6. punktas), tačiau iki šiol šių pinigų ieškovui negrąžino. Atsakovė K. P. kategoriškai neigė šias ieškovo D. P. aplinkybes, t. y. neigė šalių žodinį susitarimą dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo ieškovo asmeninėmis lėšomis; neigė ieškovo asmeninių lėšų panaudojimą jos buto įrengimui ir neigė nurodytoje žinutėje „Wiber“ programėle pripažinusi šias aplinkybes, ir teigė buvusi pakankamos finansinės būklės įsirengti butą ir butą įsirengusi savo asmeninėmis lėšomis (šio teismo sprendimo 4.1., 5., 6.1. ir 7. punktai).
17. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo D. P., atsakovės K. P. ir liudytojų S. M., K. V., V. B., N. K., M. V., D. V., M. P., T. M. ir J. B. paaiškinimus bei ištirtus įrodymus, teismas daro šias išvadas:
17.1. Pagrindinis įrodymas, kuriuo ieškovas D. P. grindžia jo atlikto atsakovės K. P. buto įrengimo vertę, t. y. atliktų remonto darbų ir jiems panaudotų medžiagų kainas bei įgytų baldų ir buitinės technikos įgijimo kainas, yra teismui pateiktas UAB „Bendra statyba“ parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas (šio teismo sprendimo 9.3. punktas). Akte nurodyta visa eilė atliktų remonto darbų ir jiems panaudotos medžiagos, bendra medžiagų kaina su PVM – 14229,49 Eur – ir bendra darbų kaina su PVM – 13413,66 Eur, visa medžiagų ir darbų kaina su PVM – 27643,15 Eur. Po akto lentelėje nurodytų atliekamų darbų, jų kiekių, medžiagų ir darbų kainų, nurodyta „pagal faktą pirkti baldai ir buitinė technika: vonios baldai „Ravak“ – vonia 300 €, veidrodis – 119 €, spintelė – 159 €; virtuvės baldai su buitine technika – 3000 €, svetainės baldai – stalas 500 €, televizorius 300 €, sofa – 200 €, komoda – 130 €. Koridoriaus ir miegamojo spintos 800 €, lova 160 €“. Ieškovo D. P. reikalaujama priteisti iš atsakovės K. P. pinigų suma – 33311,15 Eur – yra pagrįsta būtent šio akto skaičiavimais: 27643,15 Eur + 300,00 Eur + 119,00 Eur + 159,00 + 3000,00 Eur +500,00 Eur 300,00 Eur + 200,00 Eur + 130,00 Eur +800,00 Eur +160,00 Eur. Šį UAB „Bendra statyba“ Atliktų darbų aktą pasirašė UAB „Bendra statyba“ direktorius M. V., kuris šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklaustas liudytoju, ir ieškovas D. P.. Pažymėtina, kad šiame UAB „Bendra statyba“ Atliktų darbų akte nėra nurodyta nei jo sudarymo, nei jo pasirašymo data. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas UAB „Bendra statyba“ direktorius M. V. nurodė, kad jis turi ilgametę statybos darbų patirtį, būsto remonto darbais užsiimančią UAB „Bendra statyba“ įkūrė 2015 m. balandžio 29 d., o teismui pateiktas jo parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas buvo sudarytas ir pasirašytas 2020 m. ieškovo D. P. prašymu iš ieškovo žodžių ir ieškovo liudytojui pateiktų buto fotografijų (iki ir po remonto) bei buto plano/ buto bylos fotografijų. Iš liudytojui M. V. ieškovo D. P. pateiktų buto fotografijų ir plano matėsi, kad tai to paties buto fotografijos iki remonto darbų atlikimo ir po jų. Fotografijų buvo ne viena, jose buvo užfiksuota buto patalpa, sienos, langai. Liudytojas M. V. pagal fotografijas įvertino, kokie atliktini buto remonto darbai, o ieškovas D. P. nurodė naudotinas medžiagas, pavyzdžiui, kad grindys – medžio masyvo, t. y. pagal fotografijas liudytojas įvertino, kokie remonto darbai atlikti po buto remonto. Buto ir jo plano fotografijas ieškovas liudytojui rodė mobiliajame telefone. Dėl statybinių atliekų išvežimo nebuvo kalbėta. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas M. V. nurodė, kad teismui pateiktas UAB „Bendra statyba“ parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas iš esmės nėra atliktų darbų aktas, kadangi tame akte nurodytų darbų liudytojo vadovaujama įmonė neatliko ir negalėjo atlikti, nes dokumente nurodytų darbų atlikimo metu įmonės dar nebuvo. Tai, kas pateikta teismui, yra ne atliktų darbų aktas, o sąmata numatomiems darbams atlikti, t. y. skaičiavimai, kiek kainuotų dokumente nurodyti darbai, buto remontas, jei juos būtų atlikusi UAB „Bendra statyba“. Teismui pateiktoje sąmatoje skaičiuota pagal sąmatos sudarymo metu buvusias medžiagų ir darbų kainas, tačiau statybų rinkoje medžiagų ir darbų kainos ženkliai nekito. Buto remonto metu galėjo būti panašios medžiagų ir darbų kainos (šio teismo sprendimo 8.5. punktas).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovo D. P. teismui pateiktas 2020 m. UAB „Bendra statyba“ parengtas Atliktų buto remonto darbų aktas nėra tinkamas įrodymas ir neįrodo atsakovei K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto remonto darbų ir jiems panaudotų medžiagų vertės/ kainos, kuri buvo paskaičiuota nurodyto dokumento sudarymo metu, o ne buto remonto metu galiojusiomis kainomis. Teismui nepateikti statybos remonto darbų ir jiems reikalingų medžiagų kainų pokyčiai 2012–2020 m., o bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šiukšlių konteinerių, net ir vieno, apskritai nebuvo, nors jie nurodyti teismui pateiktame UAB „Bendra statyba“ parengtame Atliktų buto remonto darbų akte. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas D. P. nurodė labai tikslias butui įsigytų baldų ir buitinės technikos kainas, tačiau nepateikė teismu nė vieno šias kainas patvirtinančio įrodymo, taip pat ir nė vieno šių daiktų įsigijimą patvirtinančio įrodymo.
17.2. Ieškovas D. P. šios bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad iš esmės už visus atsakovės K. P. buto remonto darbus ir jiems skirtas medžiagas bei buto baldus ir buitinę techniką jis atsiskaitė iš jo banko sąskaitų išgrynintais pinigais (šio teismo sprendimo 5. punktas), tačiau iš teismui pateiktų ieškovo D. P. banko sąskaitų išrašų (šio teismo sprendimo 9.4.–9.5. punktai) matyti, jog ieškovas D. P. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį–2014 m. spalį), iš viso yra išėmęs 47400,00 Lt, t. y. 13727,99 Eur (šio teismo sprendimo 9.4.2. punktas). Be to, iš ieškovo D. P. banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovas D. P. 2014 m. kovo 31 d. UAB „BIKUVOS PREKYBA“, Ukmergėje, išleido 33,60 Lt, t. y. 9,73 Eur; 2014 m. rugpjūčio 1 d. – SENUKŲ PREKYBOS CENTRE, Ukmergėje, išleido: 211,83 Lt, t y. 61,35 Eur; 2014 m. rugpjūčio 22–26 d. – MEGA SENUKUOSE, Kaune, išleido: 1030,48 Lt + 29,49 Lt +72,81 Lt + 7,52 Lt +103,14 Lt, iš viso: 1243,44 Lt, t y. 360,13 Eur (šio teismo sprendimo 9.4.7. punktas). Visa nurodytuose prekybos centruose išleista pinigų suma yra 431,21 Eur (9,73 Eur + 61,35 Eur + 360,13 Eur). Kitų mokėjimų iš ieškovo D. P. banko sąskaitų negalima identifikuoti ir priskirti būsto remonto medžiagų ir baldų bei buitinės technikos įsigijimui.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovas D. P. iš savo banko sąskaitų išgrynino ir galėjo skirti atsiskaitymams grynaisiais už atsakovės K. P. buto įrengimą: remonto darbus, panaudotas medžiagas, baldus ir buitinę techniką, gerokai mažesnę pinigų sumą – 13727,99 Eur – nei pagal UAB „Bendra statyba“ parengtą Atliktų buto remonto darbų aktą paskaičiuotą ir reikalaujamą priteisti iš atsakovės pinigų sumą – 33311,15 Eur.
17.3. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų S. M., K. V., V. B. ir N. K. paaiškinimus (šio teismo sprendimo 8.1.–8.4. punktai) ieškovas D. P. už atsakovės K. P. buto remonto darbus ir medžiagas grynaisiais sumokėjo 53500,00 Lt (6000,00 Lt +2500,00 Lt + 45000,00 Lt), t. y. 15494,67 Eur, kas taip pat gerokai mažiau nei UAB „Bendra statyba“ parengtame Atliktų buto remonto darbų akte nurodyta statybos darbų ir panaudotų medžiagų kainą su PVM – 27643,15 Eur, – bet šiek tiek daugiau nei išgryninta iš ieškovo banko sąskaitų.
17.4. Ieškovas D. P. šios bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad 2012 m. pabaigoje atsakovės K. P. finansinė padėtis buvo sunki – atsakovė buvo vaiko priežiūros atostogose, negavo darbo užmokesčio ir nebeturėjo santaupų, – todėl atsakovė K. P. nebegalėjo savo piniginėmis lėšomis užbaigti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo (šio teismo sprendimo 4.1. ir 5. punktai). Atsakovė K. P. kategoriškai tai neigė (šio teismo sprendimo 6.1. ir 7. punktai).
Iš atsakovės K. P. teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų (šio teismo sprendimo 9.10.–9.11. punktai) matyti, kad atsakovė K. P. kiekvieną mėnesį gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestį/ atlyginimą) iš (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. gruodžio, t. y. iki pat išėjimo į nėštumo ir gimdymo atostogas, – vidutiniškai 1600,00 Lt, t. y. 463,39 Eur. Be to, 2012 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokėjo 6546,54 Lt, t. y. 1896,00 Eur nėštumo ir gimdymo pašalpą. 2013 m. kovo 27 d. atsakovė iš Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus gavo 1430,00 Lt, t. y. 414,16 Eur, dydžio pašalpą. Nuo 2013 m. gegužės kiekvieną mėnesį atsakovei K. P. iš (duomenys neskelbtini) buvo mokama už vaiko priežiūros atostogas – vidutiniškai 1210,00 Lt, t. y. 350,44 Eur, o nuo 2014 m. balandžio – vidutiniškai 770,00 Lt, t. y. 223,01 Eur (šio teismo sprendimo 9.11.1. punktas). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nors atsakovė K. P. buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo metu turėjo nuolatinių pajamų. Be to, šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo civiline tvarka ieškovas D. P. atsakovei K. P. 2012 m. liepą dviem banko pavedimais sumokėjo 148000,00 Lt (68000,00 Lt + 80000,00 Lt), t. y. 42863,76 Eur, piniginę kompensaciją. Atsakovė K. P. iš šių pinigų 2012 m. liepą už 30000,00 Lt, t. y. 8688,60 Eur, asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą Kauno rajone, o 2012 m. rugpjūtį už 95000,00 Lt, t. y. už 27513,91 Eur, asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (šio teismo sprendimo 4.1., 5., 6.1., 7., 8.7., 8.9., 9.1., 9.11.4. ir 10. punktai). Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovė K. P. nepanaudojo visos ieškovo D. P. jai sumokėtos piniginės kompensacijos nekilnojamojo turto: žemės sklypo ir buto, įsigijimui, t. y. atsakovei iš 148000,00 Lt, t. y. 42863,76 Eur, atsiskaičius mokėjimą už žemės sklypą (30000,00 Lt, t. y. 8688,60 Eur) ir atsiskaičius mokėjimą už butą (95000,00 Lt, t. y. už 27513,91 Eur), liko 23000,00 Lt, t. y. 6661,26 Eur. Iš atsakovės K. P. teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė K. P. nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gegužės 18 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį–2014 m. spalį), iš viso yra išėmusi 31080,00 Lt, t. y. 9001,39 Eur (šio teismo sprendimo 9.11.2. punktai).
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovės K. P. finansinė padėtis nebuvo sunki ir 2012–2014 m. ji turėjo pinigų, kurios galėjo skirti asmeninės nuosavybės teise įsigytam butui įrengti.
17.5. Teismas nesutinka su ieškovo D. P. teiginiu, kad atsakovė K. P. teismui pateiktoje 2019 m. spalio 16 d. atsakovės ieškovui D. P. „Wiber“ programėle siųstoje žinutėje (šio teismo sprendimo 9.6. punktas) pripažino, kad ieškovas D. P. už atsakovės K. P. buto įrengimą (buto remonto darbus ir medžiagas bei baldus ir buitinę įrangą) išleido 33311,15 Eur savo asmeninių lėšų.
Iš antstolės N. V. 2020 m. birželio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0073/20/03 (2020 m. DOK-130756 priedas) matyti, kad antstolė užfiksavo į ieškovo D. P. telefoną Nr. 8686 40327 iš telefono Nr. 8611 39098 „Wiber“ programėle 2019 m. spalio 16 d. gautą žinutę, t. y. ją perrašė. Žinutės turinys/ tekstas: „Blyn, tu pats sakei kad ji apipirkinėsi, po to kai atsirado dukra sūnui nebereikia nieko? Jis auga ir jam tiktai reikia. Pats sakei kad nupirk, sumokėsiu, kas vėl pasikeitė? As neprašau neįmanomo, tik to ka pats žadėjai... ar tavo pažadai niekiniai, as tavim negyvenu. As pergyvenu tik dėl vaiko... siūlau tau kelis variantus kad visiškai nebendrauti, tau vėl netinka Kas tave tenkintų? Parasyk. butą sutvarkei ne man, vaikui... kad turėtų kur gyventi, tad neapeliuok tuo...“. Ginčo dėl šios žinutės tarp šalių nėra, t. y. atsakovė K. P. pripažįsta rašiusi ieškovui tokią žinutę, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakove K. P., kad ieškovo D. P. šios žinutės interpretavimas visiškai neatitinka šios žinutės teksto ir konteksto – teismas nelaiko šios atsakovės K. P. žinutės ieškovo D. P. asmeninių lėšų investicijų į atsakovei K. P. priklausiusį butą pripažinimu.
17.6. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovo D. P. motina M. P., kuri šios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta liudytoja, į vieną iš ieškovo banko sąskaitų 2014 m. rugsėjo 12 d. pervedė 41000,00 Lt, t. y. 11874,42 Eur, nurodydama „paskolos grąžinimui“ (šio teismo sprendimo 9.5.3. punktas). Nors ieškovas D. P. ir liudytoja M. P. teismo posėdžio metu teigė, kad ši pinigų suma buvo skolinama užbaigti atsakovės K. P. buto įrengimą ir kad visa ši pinigų suma tam ir buvo panaudota, teismas, atsižvelgdamas į ieškovo D. P. teiginius, kad iš esmės už visus atsakovės K. P. buto remonto darbus ir jiems skirtas medžiagas bei buto baldus ir buitinę techniką jis atsiskaitė iš jo banko sąskaitų išgrynintais pinigais (šio teismo sprendimo 5. punktas), taip pat į ieškovo D. P. 2014 m. rugsėjį–spalį iš jo banko sąskaitų išgrynintą pinigų sumą – 2000,00 Lt (2014 m. spalio 9 d. – 1000,00 Lt; 2014 m. spalio 15 d. – 1000,00 Lt), t. y. 579,24 Eur (šio teismo sprendimo 9.4.2. punktas), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovo motinos 2014 m. rugsėjo 12 d. pervesti pinigai – 41000,00 Lt, t. y.11874,42 Eur – ieškovui net negalėjo būti panaudoti atsakovės K. P. buto įrengimui, nes buto įrengimo pabaigoje (2014 m. rugsėjį–spalį nebuvo išgryninti. Labiau tikėtina, kad šie pinigai buvo skirti tam, kam buvo nurodyta mokėjimo pavedimo paskirties skiltyje – „paskolos grąžinimui“, t. y. ieškovo D. P. paimtos paskolos grąžinimui, kurios ieškovas nebemokėjo nuo 2013 m. rugsėjo (šio teismo sprendimo 9.4.7. punktas).
17.7. Bylos nagrinėjimo teisme metu pagal apklaustų liudytojų S. M., K. V., V. B. ir N. K. paaiškinimus (šio teismo sprendimo 8.1.–8.4. punktai) nustatyta, kad ieškovas D. P. už atsakovės K. P. buto remonto darbus ir medžiagas grynaisiais sumokėjo 53500,00 Lt (6000,00 Lt +2500,00 Lt + 45000,00 Lt), t. y. 15494,67 Eur (šio teismo sprendimo 17.3. punktas). Teismui nėra pagrindo netikėti nurodytais liudytojais. Iš ieškovo D. P. banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad ieškovas D. P. 2014 m. kovo 31 d. UAB „BIKUVOS PREKYBA“, Ukmergėje, išleido 33,60 Lt, t. y. 9,73 Eur; 2014 m. rugpjūčio 1 d. – SENUKŲ PREKYBOS CENTRE, Ukmergėje, išleido: 211,83 Lt, t y. 61,35 Eur; 2014 m. rugpjūčio 22–26 d. – MEGA SENUKUOSE, Kaune, išleido: 1030,48 Lt + 29,49 Lt + 72,81 Lt + 7,52 Lt +103,14 Lt, iš viso: 1243,44 Lt, t y. 360,13 Eur (šio teismo sprendimo 9.4.7. punktas). Visa nurodytuose prekybos centruose išleista pinigų suma yra 431,21 Eur (9,73 Eur + 61,35 Eur + 360,13 Eur) (šio teismo sprendimo 17.2 punktas). Labai tikėtina, kad tuo metu statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose įgytos prekės buvo panaudotos atsakovės K. P. buto įrengimui, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu kieno pinigais – ieškovo D. P., ar atsakovės K. P. – ieškovas D. P. mokėjo atsakovės K. P. bute remonto darbus atlikusiems darbininkams ir kieno pinigais ieškovas pirko statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose labai tikėtina atsakovės K. P. buto įrengimui skirtas prekes. Ieškovas D. P. teigia, kad tai jo asmeninės piniginės lėšos, o atsakovė K. P. – kad tai jos asmeninės piniginės lėšos. Nagrinėjamu atveju byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovui D. P. privalu įrodyti, kad atsakovė K. P. praturtėjo jo sąskaitą, t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos/ įdėtos ieškovo asmeninės lėšos. Nors visiems teisme apklaustiems liudytojams, atlikusiems atsakovės K. P. buto remonto darbus, grynaisiais sumokėjo ieškovas D. P., kartais liudytojams matant išsigrynindamas pinigus bankomate, nors ieškovas D. P. statybinėmis medžiagomis prekiaujančiuose prekybos centruose pirko prekių atsiskaitydamas banko kortele, nagrinėjamu atveju teismui nėra pakankamo pagrindo padaryti išvados ar net labai tikėtinos prielaidos, jog šie pinigai buvo ieškovo D. P. asmeniniai. Pinigų išgryninimas iš ieškovo D. P. banko sąskaitos ir atsiskaitymas ieškovo D. P. banko kortele dar neįrodo šių pinigų ieškovo nuosavybės. Juk banko sąskaitose asmenys gali laikyti ne tik jiems priklausančius, bet ir kitų asmenų jiems perduotus valdyti pinigus. Kas nagrinėjamu atveju labai tikėtina. Atsakovė K. P. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad ji išgrynindavo iš savo banko sąskaitos pinigus ir juo duodavo ieškovui D. P. mokėti darbininkams už buto remonto darbus, pirkti ar atsiskaityti už buto remontui reikiamas medžiagas, mokėti už baldus ir buitinę įrangą (šio teismo sprendimo 6.1. ir 7. punktas). Pagrindinis ieškovo D. P. argumentas, kad atsakovė K. P. apskritai negalėjo jam duoti pinigų, nes jų nebeturėjo, jos finansinė padėtis buvo sunki – atsakovė K. P. buvo vaiko priežiūros atostogose, negavo darbo užmokesčio ir nebeturėjo santaupų, dėl ko nebegalėjo savo piniginėmis lėšomis užbaigti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto įrengimo, yra paneigtas šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nuomone atsakovės K. P. finansinė padėtis nebuvo sunki ir 2012–2014 m. ji turėjo pinigų, kurios galėjo skirti asmeninės nuosavybės teise įsigytam butui įrengti. Taip pat nustatyta, kad atsakovė K. P. nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gegužės 18 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį–2014 m. spalį), iš viso yra išėmusi 31080,00 Lt, t. y. 9001,39 Eur (šio teismo sprendimo 17.4. punktas). Be to, iš ieškovo D. P. banko sąskaitų išrašų (šio teismo sprendimo 9.4.–9.5. punktai) nustatyta, kad ieškovas D. P. nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 8 d., taip pat ir atsakovės buto įrengimo metu (2013 m. pavasarį–2014 m. spalį), į vieną iš savo banko sąskaitų yra įnešęs grynųjų, iš viso: 15800,00 Lt, t. y. 4576,00 Eur (šio teismo sprendimo 9.4.3. punktas).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas D. P. neįrodė, kad atsakovė K. P. praturtėjo jo sąskaitą, t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos/ įdėtos ieškovo D. P. asmeninės lėšos.
17.8. Pažymėtina, kad atsakovės K. P. buto remonto įrengimo metu, nuo tada, kai buto įrengimu ėmė rūpintis ieškovas D. P. iki butas buvo visiškai įrengtas, šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kūrė šeimyninius santykius (šio teismo sprendimo 10. punktas). Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas D. P. teigia savo asmenines lėšas investavęs į atsakovės K. P. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą jų žodinio susitarimo, t. y. sandorio/ sutarties, pagrindu (šio teismo sprendimo 4.1 ir 5. punktai).
17.9. Atsižvelgus į tai ir visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas D. P. nagrinėjamu atveju galėjo ginti galimai pažeistas savo teises kitais gynybos būdais, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl jungtinės veiklos sutarties, reglamentuojančios sugyventinių santykius, ar dėl rangos sutarties, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ieškovo D. P. nurodytą šalių susitarimą. Be to, ieškovas D. P. neįrodė, kad atsakovė K. P. praturtėjo jo sąskaitą, t. y. kad į atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą buvo investuotos/ įdėtos ieškovo D. P. asmeninės lėšos. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas negalimas – ieškovo D. P. ieškinys atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmestinas.
IX. Bylinėjimosi išlaidos
18. Atmetus ieškovo D. P. ieškinį, iš ieškovo D. P. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79–80, 88, 93, 96 ir 98 straipsniai):
18.1. Atsakovei K. P. – 2456,25 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidų (2020 m. DOK-78300; 2021 m. DOK-54913, DOK-74133, DOK-55355; DOK-73533; DOK-92903).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Atsakovę K. P. atstovavę advokatai I. K.-M. ir E. L. pateikė teismui detalias atsakovei suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas ir įrodymus, pagrindžiančius atsakovės K. P. turėtas išlaidas šioms paslaugoms, iš kurių matyti, kad advokatei I. K.-M. sumokėta: 400,00 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į atskirąjį skundą; 300,00 Eur už atstovavimą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose; 500,00 Eur už atstovavimą nagrinėjant bylą, rašytinių įrodymų ir prašymų teikimą, t. y. iš viso: 1200,00 Eur; advokatui E. L. sumokėta 500,00 Eur už medžiagos analizę, situacijos vertinimą ir atstovavimą teisme (3 val.); 453,75 Eur ir 302,50 Eur už atstovavimą teisme (3,5 val. ir 2,5 val.), t. y. iš viso: 1256,25 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, taip pat į atsakovės K. P. atstovų advokatų I. K.-M.s ir E. L. atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokatų pagalba, dydis yra pagrįstas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, todėl nemažintinas.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galėtų nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
18.2. Valstybei – 6,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
X. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
19. Atsakovė K. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio nuostatomis, atsiliepime į ieškinį (2020 m. DOK-89643) pateikė prašymą skirti ieškovui D. P. 5000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovei K. P.. Šį prašymą teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atstovė advokatė I. K.-M. ir nurodė, kad tarp šalių vyko/ vyksta dar keli teisminiai procesai: dėl tėvystės nuginčijimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovė K. P. 2020 m. vasario 18 d. pateikė ieškovui D. P. pasiūlymą sudaryti taiką dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo – ieškovas D. P. supyko ir 2020 m. kovo mėnesį, kalbėdamas telefonu, pagrasino atsakovei K. P. susidorojimu. Atsakovės K. P. ir jos atstovės advokatės I. K.-M.s nuomone šios civilinės bylos dėl neva nepagrįsto praturtėjimo iniciavimas yra interpretuotinas tik kaip ieškovo D. P. kerštas atsakovei K. P. už tai, kad ji iniciavo civilinę bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jų nepilnamečiui vaikui priteisimo iš ieškovo D. P.. Toks ieškovo D. P. elgesys yra nesąžiningas, todėl ieškovui turėtų būti skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (šio teismo sprendimo 6.3. punktas).
20. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, o Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000,00 Eur baudą, iki 50,00 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje įtvirtintą teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje nustatytų teisinės atsakomybės priemonių taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-404-969/2017 ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-3-695/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019).
21. Nagrinėjamu atveju prašoma ieškovui D. P. skirti Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis motyvuojant jo nesąžiningumu, t. y. iš keršto atsakovei K. P. dėl jos ieškovui D. P. nepatinkančio elgesio – kreipimosi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jų nepilnamečiui vaikui priteisimo iš ieškovo – pareikštu nepagrįstu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo. 2020 m. kovą, kalbėdamas telefonu, ieškovas D. P. pagrasino atsakovei K. P. susidorojimu.
Objektyvių duomenų, kad ieškovas D. P. grasino atsakovei K. P. susidoroti ir būtent tokiu būdu – pareiškiant jai ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, – nepateikta. Taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas D. P. būtent taip kerštauja atsakovei K. P. dėl jam pareikšto ieškinio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jų nepilnamečiui vaikui priteisimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad, reaguodamas į atsakovės ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jų nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovas D. P. pareiškė atsakovei K. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka kreipėsi į teismą teisinės gynybos.
Įvertindamas ieškovo D. P. elgesį viso šio civilinio proceso metu, teismas daro išvadą, kad ieškovas D. P. pareiškė ieškinį atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo būdamas tikras dėl savo teisių pažeidimo ir siekdamas jas apginti. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo D. P. atsakovei K. P. pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo pateiktas aiškiai nepagrįstas, ieškovui elgiantis nesąžiningai, todėl ieškovo D. P. atsakovei K. P. pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nepripažintinas ieškovo D. P. piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgus į tai, atsakovės K. P. prašymas skirti ieškovui D. P. 5000,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovei K. P., netenkintinas – ieškovui D. P. netaikytinos Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), K. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2456,25 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 6,48 Eur (šešis eurus 48 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.