- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1338-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00663-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- K. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir/ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam iš atsakovės 33 311,15 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 33 311,15 Eur sumai, o nesant pakankamai turto, areštuoti atsakovės banko sąskaitą 33 311,15 Eur sumai. Nurodė, kad ieškinio suma (33 311,15 Eur) fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką preziumuojama, kad dėl didelės reikalavimo sumos sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir kitų įrodymų patvirtinti šiai prezumpcijai nebereikalaujama. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali imtis priemonių pakeisti savo turtinę padėtį, dėl to būtų neįmanoma ar labai apsunkinta įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė yra nesąžininga, vengia draugiškai bendrauti, piktybiškai nenori su juo atsiskaityti. Atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovo pinigais ir akivaizdu, kad sieks bet kokiu būdu turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodymų, patvirtinančių atsakovės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, teismui nepateikė. Ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų) įsigijimą, teismo vertinimu, neparodo atsakovės nesąžiningumo ir ketinimų perleisti turimą turtą, tačiau, priešingai, atsakovė didina savo turimo turto masę. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų (raginimų, pretenzijų), kad kreipėsi į atsakovę, jog ji grąžintų nepagrįstai gautą naudą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nuomonė, jog atsakovė gali slėpti turtą, kuri taip pat nepagrįsta jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovė galėtų neteisėtais ar nesąžiningais veiksmais vengti būsimo, tikėtina, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ir dėl to imtų slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nevertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, esančių rašytinių įrodymų. Ieškovo pareikštas ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu, nes, visų pirma, ieškovas pasirinko tinkamą savo teisų gynimo būdą.
5.2. Atsakovė vengia draugiškai bendrauti su ieškovu, piktybiškai nenori su juo atsiskaityti. Šiuo metu tarp šalių yra susiklostę įtempti santykiai, kadangi atsakovė naudojasi neteisėtai priklausančiais ieškovui pinigais, todėl akivaizdu, kad ji sieks bet kokiu būdu turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovė slėpė nuo ieškovo tą faktą, kad pardavė butą, tuo siekdama kuo greičiau investuoti gautus pinigus taip, kad jie negalėtų būti išieškoti. Tačiau iki šios dienos ieškovas neatgavo savo asmeninių į buto remontą įdėtų lėšų. Toks atsakovės elgesys yra sąmoningas, kadangi ji puikiai žinojo tą faktą, kad tarp atsakovės ir ieškovo egzistuoja žodinis susitarimas. Akivaizdu, kad šiuo atveju tam, kad būtų užtikrinti ieškinio reikalavimai, turi būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
5.3. Atsakovė 2020 m. birželio 17 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Todėl darytina pagrįsta išvada, jog šis nekilnojamasis turtas įgytas pardavus butą (duomenys neskelbtini) tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių laiko šias aplinkybes nesvarbiomis. Šis faktas patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo investicijas į atsakovei priklausantį turtą. Ieškovo pateiktas atliktų darbų aktas yra abejotinas dėl savo autentiškumo, nes jame nėra nei datos, nei nuorodos, kokiame objekte tie darbai buvo atlikti. Be to, nėra jokių įrodymų, jog už įvardytus darbus/paslaugas buvo apmokėta. Ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį.
6.2. Atsakovė neturi jokių ketinimų perleisti jai priklausantį turtą (žemės sklypus), nes tam nėra jokio poreikio (ji dirba ir turi stabilias pajamas). Priešingai, atsakovė ketina statytis gyvenamąjį būstą (nes atsakovė gyvena nuomojamame bute) ir einamuoju metu yra tvarkomi reikalingi leidimai, todėl ieškovo teiginiai apie turto perleidimą ir pan. yra nepagrįsti.
6.3. Pažymėtina tai, kad atsakovės finansinė padėtis visada buvo gera, stabili, ir būtent savo asmeninėmis lėšomis įsigijo butą, tiek ir atliko jame remontą (šis faktas pagrįstas išrašais iš banko nuo 2012 m. bei kitais rašytiniais įrodymais). Nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą, kuris suponuotų realią grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui.
10. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
11. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovei, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovės 33 311,15 Eur be pagrindo įgytų lėšų. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas savo lėšomis atsakovei K. P. įrengė butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir tai įrodo prie bylos pridėtas UAB „Bendra statyba“ parengtas atliktų darbų aktas, kuriame yra aiškiai įvertinta, kokie darbai buvo atlikti bute. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad iš viso atsakovei perdavė 33 311,15 Eur sumą buto, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, nenustatyta kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau pažymėtina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai susiję su tuo, kad atsakovė turi grąžinti be pagrindo iš ieškovo įgytą pinigų sumą, bus įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės.
12. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas atskirajame skunde grindžia tuo, kad atsakovė vengia draugiškai bendrauti su ieškovu, piktybiškai nenori su juo atsiskaityti. Ieškovas nurodo, kad atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklauso du sklypai, kurių turto vertė yra nepakankama užtikrinti ieškinio reikalavimą. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju vien didelė ieškinio suma (33 311,15 Eur) negali būti siejama su atsakovės nesąžiningumu ir grėsme teismo sprendimo vykdymui. Turto areštas taikytinas tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kurias patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kad ieškovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Byloje esantis nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto objektus (2 žemės sklypus). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie nekilnojamojo turto (dviejų žemės sklypų) įsigijimą, teismo vertinimu, neparodo atsakovės nesąžiningumo ir ketinimų perleisti turimą turtą, tačiau priešingai, atsakovė didina savo turimo turto masę. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelės ieškinio sumos kriterijaus, nenustačius atsakovės nesąžiningumo ir/ar bent didesnės tikimybės, kad ji sieks išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui.
14. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.