- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2-14900-1168/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10083-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- D. S.
dalyvaujant ieškovei M. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, AB "ORLEN Baltics Retail", išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) ieškovė M. S. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui D. S. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, AB "ORLEN Baltics Retail", išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „S.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku iš anksto suderintu laiku, be nakvynių, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos M. S. banko sąskaitą, nustatant, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas bei turtą uzufrukto teise tvarko vaiko motina; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, registruotą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris (duomenys neskelbtini)). Prieš sudarydamos santuoką, 2022 m. rugpjūčio 10 d. šalys sudarė Ikivedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės. Santuokos metu 2023 m. sausio 30 d. ieškovei ir atsakovui gimė sūnus Ą. S.. Teigė, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi: šalys gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės: atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Nurodė, kad sudarydama santuoką ir visą santuokos laikotarpį ieškovė tikėjo, jog santuoka bus darni, pagrįsta abipuse pagarba bei supratimu. Ieškovė nuolat ir nuoširdžiai rūpinosi savo sutuoktiniu, šalių mažamečiu vaiku, dėjo visas pastangas, siekdama užtikrinti harmoningą buitį, emocinę darną šeimoje. Tačiau atsakovas netrukus po santuokos sudarymo tapo itin pavydus, nuolat priekaištaudavo sutuoktinei dėl tariamos neištikimybės, nors ieškovė tuo laikotarpiu buvo nėščia, vėliau – žindyvė, atsakovas rodė vis didesnę nepagarbą savo sutuoktinei, naudojo psichologinį smurtą, žemino, galiausiai pradėjo naudoti fizinį smurtą, grasino susidorojimu, apipilti rūgštimi. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į policiją, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas prioritetiniais laikė ir kėlė savo asmeninius interesus. Atsakovas turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, buvo gydytas nuo priklausomybių Psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) klinikoje, (duomenys neskelbtini). Savo elgesiu atsakovas paneigė šeimos santykių esmę, ieškovės kaip sutuoktinės teisėtus lūkesčius t. y. vertybes, kuriomis šeimos santykiai turėjo būti grindžiami. Atsakovas ir toliau vartoja narkotines medžiagas, turi priklausomybę, yra agresyvus bei nenuspėjamas.
3. Nurodė, kad šalių vaikas yra dar kūdikis, todėl nuolatinis motinos artumas ir globa jam yra būtini. Ieškovė visada atsakingai rūpinosi šalių vaiku, užtikrino jo tinkamą priežiūrą, maitinimą, sveikatos priežiūrą, saugios emocinės atmosferos kūrimą. Atsakovas šiuo metu nesugebėtų savarankiškai pasirūpinti kūdikiu, kadangi visiškai neturi tam įgūdžių, be to, negeba valdyti savo pykčio protrūkių. Todėl nepilnamečio šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su mama. Taip pat teigė, kad šalių mažamečio vaiko interesų šiuo metu neatitiktų tokia bendravimo tvarka, kai vaikas ilgesniam laikotarpiui būtų atskirtas nuo motinos. Psichologų pripažįstama, jog naujagimiams būdingas tik vienas prigimtinio prieraišumo tipas, dažniausiai - su mama, ir tai susiformuoja pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jei toks ryšys neatsiranda arba staiga nutraukiamas, tai sukelia labai rimtų pasekmių jo psichikai, ir emocinio vystymosi sutrikimų, be to, atsakovas neturi įgūdžių savarankiškai rūpintis kūdikiu. Todėl ieškovė prašė teismo nustatyti, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku be nakvynių, iš anksto suderintu laiku, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 315,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, jas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaiko motinos sąskaitą, nustatyti, jog priteistas išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina.
4. Nurodė, kad gyvendamos santuokoje, šalys jokio turto bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn neįgijo, taip pat neprisiėmė bendrų prievolių. Paaiškino, kad santuokos laikotarpiu ieškovė asmeninėn nuosavybėn įgijo butą su žemės sklypų dalimis. Šis turtas buvo pirktas iš ieškovei asmeninėn nuosavybėn dovanotų piniginių lėšų, kurias jai padovanojo jos tėvai 2022 m. rugsėjo 30 d. notarinės pinigų dovanojimo sutarties pagrindu, taip pat santuokos laikotarpiu ieškovė asmeninėn nuosavybėn įgijo automobilį Porsche Macan, o lėšų automobilio įgijimui taip pat ieškovei padovanojo jos tėvai. Ieškovės vardu taip pat yra registruotas automobilis BMW 330I, kuris įgytas iki santuokos sudarymo. Teigė, kad nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi. Apie atsakovo vardu santuokos laikotarpiu įgytą turtą ar skolinius įsipareigojimus ieškovė duomenų neturi. Turtinius klausimus yra išsprendę sudarytoje Ikivedybinėje sutartyje.
5. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi, todėl išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja; jis nepriteistinas ir atsakovui. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė palikti jai po santuokos sudarymo įgytą pavardę „S.".
6. 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskelbta atsakovo paieška. 2023 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-o policijos komisariato raštu (DOK-161192) teismas informuotas, kad procesiniai dokumentai atsakovui ieškinyje nurodytu adresu įteikti 2023 m. spalio 11 d. Atsakovui terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2023 m. spalio 25 d., tačiau iki nurodyto termino atsiliepimas nebuvo gautas.
7. Ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos įteikti elektroninio ryšio priemonėmis, o trečiajam asmeniui AB "ORLEN Baltics Retail" – buveinė adresu.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-171569), kuriuo pareikštam patikslintam ieškiniui nurodė neprieštaraujanti. AB "ORLEN Baltics Retail" per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
9. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje (DOK-131312) nurodė, kad buvo apsilankyta ieškovės M. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, būstas nuosavybės teise priklauso jai; kotedžas su aptvertu kiemu, apie 152 kv. m., 4 kambariai. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys – sieninė spinta, maniežas, viengulė lova. Vaikas miega kartu su ieškove jos kambaryje, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui. M. S. nurodė, jog su atsakovu D. S. skyriumi gyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2023 m. gegužės 12 d.; atsakovas atsiribojo nuo vaiko, išlaikymo neteikia, nebendrauja, nuo gyvenimo skyriumi vieną kartą nupirko sauskelnių pakuotę. Ieškovė teigė nerimaujanti, nepasitikinti atsakovu, kurio elgesys nenuspėjamas, galimai rūko marihuaną, galimai turi agresyvią šizofreniją, kyla pykčio priepuoliai, todėl bijanti leisti atsakovui bendrauti su vaiku. Moteris teigė, jog atsakovas galimai gydėsi/-osi psichikos sveikatos priežiūros klinikoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio ir psichologinio smurto artimoje aplinkoje, atsakovui yra pritaikytos kardomosios priemonės jos atžvilgiu. Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra sveikas. Apsilankymo metu vaikas miegojo, buvo tvarkingai ir švariai aprengtas. Su atsakovu D. S. Tarnybos specialistei susisiekti nepavyko. Tarnyba išvadoje nurodė, kad atsižvelgdama į bylos aplinkybes, vaiko amžiaus ypatumus, vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti dėl Ą. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina neturi pagrindo, taip pat, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas vartodavo psichotropines priemones, dėl to kildavo konfliktai, buvo pradėti du ikiteisminiai, bet abu buvo nutraukti. Teigė, kad atsakovo automobilyje yra radusi pakuočių nuo narkotinių medžiagų, atsakovas gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. Anot ieškovės, tiek ji, tiek jos šeima bandė padėti atsakovui, rėmė ir materialiai, tačiau atsakovas nesikeitė, nesiliovė vartoti narkotinių medžiagų.
11. Nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ja, o atsakovas neturi net nuolatinės gyvenamosios vietos. Vaikui yra sudarytos reikiamos gyvenimo sąlygos, atsakovas vaiko neprižiūri, vaiką auginti iškovei padeda mama, vieno atsakovo su vaiku nepalieka. Kol vaikas mažas, su nakvynėmis atsakovui bendravimo tvarkos nustatyti netikslinga, iki vaikui sueis trys metai atsakovas vienas negalėtų pasirūpinti vaiku. Be to vaiką atsakovui palikti prižiūrėti pavojinga dėl atsakovo agresyvaus elgesio ir piktnaudžiavimo psichotropinėmis priemonėmis. Ieškovės žiniomis, atsakovas gydėsi privačiai priklausomybių centre. Kai nevartoja narkotinių priemonių atsakovas yra geras žmogus, kai atvyksta aplankyti vaiko, visada leidžia su vaiku matytis, tačiau jos arba mamos akivaizdoje. Teigė, kad atsakovo agresija pasireiškia jo nepagrįstais ieškovės įtarinėjimais, kad ieškovė važiuoja ne į mokslus, o pas vaikinus, ieškovę kaltina dėl bet kokių smulkmenų. Vieną kartą agresija buvo nukreipta ir į vaiką, tikriausiai dėl to, kad vaikas verkė – kišo vaikui šalto pieno buteliuką per prievartą. Todėl ieškovė tiesiog vaiką paėmė, ir jei to nebūtų padariusi, nežino ką atsakovas galėjo padaryti vaikui, nes jo elgesys yra neprognozuojamas, net ir ieškovės atžvilgiu, kol nepriveda jos iki ašarų, nenurimsta, o po to atsiprašinėja. Teigė, kad vaikas pažįsta atsakovą. Šiuo metu atsakovas bendrauja su vaiku vidutiniškai karta per dvi ar tris savaites.
12. Paaiškino, kad šiuo metu mokosi ir gauna nesiekiančią 300,00 Eur išmoką. Tačiau jos pajamos yra nepakankamos, nes reikia pirkti vaikui drabužėlius, kėdutes, sauskelnes, lavinimo priemones, žaisliukus ir pan. Gyvena tėvų padovanotame būste, tėvai ją materialiai remia. Atsakovas nedirba ir prie vaiko išlaikymo neprisideda. Paminėjo, kad, kai gyveno su atsakovu šeimoje, atsakovas dirbo su ieškovės broliu, gaudavo apie 1 000,00-1 300,00 Eur pajamas, tačiau atsakovas pradėjo vagiliauti iš brolio įmonės ir brolis jį atleido. Paaiškino, kad važiuoja pas ūkininkus pirkti mėsą, per savaitę išeina apie 50,00 Eur, perka vaikui striukes kombinezonus ir visa kita, ko vaikui reikia. Mano, kad vaiko poreikiams reikalinga apie 500,00 Eur suma per mėnesį, o su komunalinėmis paslaugomis išeina 600,00 Eur. Vaikas sveikas, jokių specialių, neįprastinių išlaidų nėra. Taip pat ieškovė gauna 85,75 Eur vaiko išmoką. Sutiko, kad iš ieškovo būtų priteistas ½ minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas.
13. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad bylos duomenimis dėl bendravimo su tėvu ginčo nėra, tėvai susitaria dėl bendravimo su vaiku. Todėl vaiko interesus atitiktų, kad konkreti bendravimo tvarka nebūtų nustatyta. Taip pat galėtų likti išlyga, kad atsakovas su vaiku bendrautų be nakvynių, o vaikui paaugus, šalys galės sutrati ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė M. S. (buvusi pavardė – D.) ir atsakovas D. S. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus Ą. S..
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei
15. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
16. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas sutuoktinio atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
17. Ieškovės vertinimu, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis tapo itin pavydus, nuolat priekaištaudavo sutuoktinei dėl tariamos neištikimybės, nors ieškovė tuo laikotarpiu buvo nėščia, vėliau – žindyvė, atsakovas rodė nepagarbą savo sutuoktinei, naudojo psichologinį smurtą, žemino, galiausiai pradėjo naudoti fizinį smurtą, grasino susidorojimu, apipilti rūgštimi, dėl to ieškovei ne kartą teko kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Atsakovas prioritetiniais laikė ir kėlė savo asmeninius interesus. Be to, atsakovas turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų dėl to yra agresyvus bei nenuspėjamas.
18. Atsakovas nepasinaudojo teise pateikti byloje prieštaravimus, ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo.
19. Nesant priešingų įrodymų bei įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog būtent atsakovas nebuvo lojalus ieškovei ir savo šeimai, neveikė kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Šio straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės. Teismas daro išvadą, kad buvo pažeistos CK 3.27 straipsnyje numatytos sutuoktinio, t.y. atsakovo, pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, yra pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys negyvena šeimyninio santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, jog nėra galimybių santuoką išsaugoti ir terminas susitaikyti nenustatytinas. Esant šioms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.62 straipsnis).
Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo
20. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti jai santuokinę pavardę ,,S.“, todėl nutraukus santuoką šalims paliktinos jų turimos pavardės - ,,S“, ,,S.“.
21. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė, todėl šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
22. Šalys yra nepilnamečio Ą. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepateikė. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
24. Bylos duomenimis šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena sus ieškove. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovė su vaiku gyvena adresu (duomenys neskelbtini) – kotedže su aptvertu kiemu, apie 152 kv. m., vaikui yra skirtas atskiras kambarys, yra reikalingi vaikui daiktai, sudarytos sąlygos vaiko ugdymui bei poilsiui. Su atsakovu Tarnybos specialistei susisiekti nepavyko, duomenų apie atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą byloje nėra. Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis būstas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Tarnyba, tiek teismui pateiktoje tarpinėse išvadoje (DOK-131312), tiek galutinėje išvadoje teismo posėdžio metu palaikė poziciją, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio šalių vaiko interesus.
25. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamąsias sąlygas, nesant duomenų, kad ieškovė netinkami vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio Ą. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
26. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
27. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
28. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
29. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku iš anksto suderintu laiku, be nakvynių, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su ieškove. Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių alternatyvių pasiūlymų, šiame procese išliko pasyvus. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ginčo tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku nėra, vertino, kad konkrečią bendravimo tvarka nustatyti netikslinga, taip pat galėtų likti išlyga, kad atsakovas su vaiku bendrautų be nakvynių, o vaikui paaugus, šalys galės sutrati ir dėl kitokios bendravimo tvarkos.
30. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui bendrauti su vaiku nedraudžia, atsakovui atvykus aplankyti vaiką visada leidžia su vaiku pasimatyti, vaikas atsakovą pažįsta, šiuo metu atsakovas bendrauja su vaiku vidutiniškai karta per dvi ar tris savaites. Minėjo, kad dėl atsakovo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir jo agresyvaus elgesio, vaiko bendravimas su vaiku vyksta jos, ar jos mamos akivaizdoje.
31. Byloje nėra duomenų, jog tarp šalių būtų ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymui neprieštaravo. Nėra duomenų, kad ginčo šalys negalėtų derinti bendravimo pagal ieškinyje nurodytą tvarką. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, jog atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi be nakvynių, iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo su vaiku laiką ir trukmę. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, vaiko amžių, yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal susiklosčiusias aplinkybes.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
33. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
34. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
36. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
37. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį po 315,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Ieškovės skaičiavimais, sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 600,00 Eur suma. Vaiko poreikių ieškovė nedetalizavo bei neteikė įrodymų vaiko poreikiams patiriamoms išlaidoms pagrįsti. Nurodė, kad vaikas sveikas, jokių specialių, neįprastinių išlaidų nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad iš ieškovo būtų priteistas ½ minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas.
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010;). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Ieškovė patvirto, kad tokio dydžio išmoką vaikui ji gauna. Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Be to, atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis bus 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 676,96 Eur, o vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatant šalių vaikui minimaliems poreikiams tenkinti reikalingą orientaciniu pripažįstamą išlaikymo dydį, atsižvelgtina į numatomus MMA ir vaiko išmokų dydžių pasikeitimus, nes jie jau galios teismo sprendimo įsiteisėjimo dienai, be to, priteistoms išlaikymo sumoms 2024 metais nebus taikomas išlaikymo lėšų indeksavimas. Todėl esant šalių turtinei padėčiai lygiavertei, kiekviena iš šalių turėtų teikti vaikui po 290,00 Eur išlaikymą kas mėnesį (676,96 Eur – 96,25 Eur / 2).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiai dienai ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė šiuo metu augina vaiką ir gauna 309,68 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo išmoką, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. VĮ ,,Registrų centras“ bei ,,Regitra“ informacinės sistemos duomenimis šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra įgijusios. Tačiau ieškovei asmeninės nuosavybė teise priklauso Butas/patalpa-butas, turintis 152,01 kv. m. bendrą plotą, adresu (duomenys neskelbtini), 347/562 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei 33/343 dalys susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus žemės sklypo, taip pat automobilis BMV 330I, pirmos registracijos data 2022 metai bei automobilis Porsche Macan, pirmos registracijos data 2022 metai. Atsakovo vardu nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ar registruotiną kilnojamąjį turtą įregistruota nėra. Tačiau Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo, kaip skolininko, yra vykdomi baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimai keliose vykdomosiose bylose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai bei išieškojimas AB "ORLEN Baltics Retail" naudai.
40. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi neturi duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovas neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, iš jo, kaip skolininko, vykdomi išieškojimai kreditoriams. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).
41. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė sutikdama, kad iš atsakovo būtų priteista minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
42. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 290,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo lėšas sumokant iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas 10 d., išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
43. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).
44. Ieškovė nurodė, kad šalys neturi bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Atsakovas prieštaravimų dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepareiškė. Bylos duomenys patvirtina, jog 2022 m. rugpjūčio 10 d. šalys sudarė Ikivedybinę sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Vedybų sutartis). Pagal Vedybinę sutartį yra nustatytas visiško turto atskirumo teisinis režimas. Vedybų sutarties 1.2. punkte numatyta, kad nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė, o 1.3. punkte numatyta, kad registruotinas ir neregistruotinas kilnojamasis turtas, įgytas iki ir po santuokos sudarymo, yra sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis Vedybinės sutarties 11 straipsniu, nė vienas sutuoktinis neturi teisės pretenduoti į kitam sutuoktiniui priklausantį ar įsigyjamą turtą tiek santuokos metu, tiek ir jos nutraukimo atveju, nepriklausomai kieno iniciatyva ir dėl kokių priežasčių santuoka bus nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms santuokoje įgyto turto klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.
Dėl prievolių kreditoriams
45. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.
46. Ieškovė nurodė, kad nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Vedybų sutarties 1.12. punkte numatyta, kad visos konkretaus sutuoktinio prievolės tretiesiems asmenims, nepaisant jų atsiradimo momento, yra to sutuoktinio asmeninio pobūdžio prievolės; pagal savo prievoles kiekvienas iš sutuoktinių atsako tik savo asmeniniu turtu.
47. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo, kaip skolininko, yra vykdomi baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomosiose bylose Nr. 0028/23/00354, Nr. 0014/22/00859, Nr. 0014/22/00830, Nr. 0014/20/00663, Nr. 0014/20/00591, Nr. 0014/20/00138 bei AB "ORLEN Baltics Retail" naudai vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00285. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog visi priverstiniai išieškojimai yra vykdomi iš atsakovo, todėl atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad ikivedybine sutartimi nustatytas visiškas atskirumo principas prisiimant finansinius įsipareigojimus, atsakovo turimi finansiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo išlieka ir laikytini atsakovo asmeniniais įsipareigojimais šiems kreditoriams.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 274,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
50. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 110,00 Eur žyminis mokestis už prašymą nutraukti santuoką ir su tuo susijusius neturtinius reikalavimus, sumokėtas pateikiant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis. Duomenų apie advokato paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir susijusių neturtinių reikalavimų patenkintas visiškai, ieškovės žyminio mokesčio išlaidos priteistinos iš atsakovo.
51. Už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 78,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (290,00 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).
52. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudaro 56,99 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirsčius procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 54,71 Eur (56,99 Eur x 96 proc.), kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis yra 2,28 Eur, ir atsižvelgiant į tai, jog ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Nutraukti ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo – D.), ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo D. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę ,,S.“ ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „S.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo (atsakovo) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią – D. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku Ą. S. iš anksto suderintu laiku, be nakvynių, bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina M. S..
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui Ą. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) nuo 2023 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už einamąjį mėnesį pervedant į ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovę M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skoliniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškomi vykdomosiose bylose Nr. 0028/23/00354, Nr. 0014/22/00859, Nr. 0014/22/00830, Nr. 0014/20/00663, Nr. 0014/20/00591, Nr. 0014/20/00138 bei įsipareigojimai AB "ORLEN Baltics Retail" išieškomi vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00285, po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimais kreditoriams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14900-1168/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,71 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.