Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-421-1006/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2-421-1006/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00605-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: R. Š.
Advokatai: Diana Voitechovič

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-421-1006/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00605-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.10.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.2.6.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei, Anetai Jankovskai, Audronei Glambienei,dalyvaujant ieškovei A. Š., ieškovės atstovei advokatei Linai Sakalauskienei,atsakovui R. Š., atsakovo atstovei advokatei Dianai Voitechovič,

išvadą teikiančios institucijos atstovei Eglei Matonytei, Agnei Artamonovai, Eglei Anužytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.

1. Ieškovė A. Š. (toliau – ir ieškovė) pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovui R. Š. (toliau – ir atsakovas) dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos pakeitimo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą R. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š., nustatant ieškovės prašomą bendravimo su vaikais tvarką; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą nepilnamečiams vaikams K. Š. ir B. Š. išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. Š. ir B. Š. išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti periodinėmis išmokomis po 354,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; šios lėšos kiekvienais metais indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka; visi mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 6 dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumos indeksuojamos kiekvienais metais; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat teismas minėtu Sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi šalys taikiai susitarė dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarkos nustatymo. Pasikeitus aplinkybėms ir nuolat kylant nesutarimams dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama pakeisti nustatytą nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką ir priteistą išlaikymo dydį vaikams. Atsakovas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos nuolat kelia konfliktines situacijas, o dėl tvyrančios tarp šalių emocinės įtampos, kylančios dėl bendravimo su vaikais tvarkos, daroma žala vaikų emocinei sveikatai. Sutartimi nėra nustatytų konkrečių atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais dienų. Taip pat bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkoje nėra numatyti atvejai, kuomet šios Sutarties sąlygų dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįmanoma įgyvendinti. Atsakovas nebendradarbiauja su ieškove vaikų interesais, todėl ieškovei, iškilus nenumatytoms aplinkybėms (esant būtinybei vaikus nuvežti į gydymo įstaigą ar į užklasinius užsiėmimus), nepavyksta su atsakovu geranoriškai šių klausimų išspręsti. Ieškovė mano, kad šioje situacijoje turi būti nustatyta aiški bendravimo tvarka, kad kiltų kuo mažiau nesutarimų tarp šalių. Ieškovė, atsižvelgdama į didėjančius nepilnamečių vaikų poreikius (nuo (duomenys neskelbtini) vaikai pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę), o taip pat pasikeitusį minimalų priteistiną vaikams išlaikymo dydį, prašo pakeisti vaikams priteistą išlaikymo dydį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Bendravimas kas antrą savaitgalį – tai standartinė bendravimo tvarka, atsakovas iš esmės tam neprieštarautų, tačiau koreguotinas laikas. Atsakovo manymu, vaikus galima būtų pasiimti penktadienį vakare nuo 18 val. (o vaikų atostogų metu nuo penktadienio 10 val.) ir grąžinant juos sekmadienį iki 21 val. Bendravimo tvarkos nuostatose nurodytas grąžinimo laikas nuo 15.00 val. iki 16.00 val. yra labai ankstyvas, turint omeny tai, kad tėvas gyvena Šalčininkuose ir kelionė nuo tėvo namų iki vaikų namų užtrunka 1 valandą. Be to, savaitgaliais paprastai visi miega ilgiau, todėl laiko bendravimui liks mažai. Kitas labai svarbus aspektas, dėl kurio jau dabar šalims kyla konfliktų, tai yra klausimas dėl slenkančio atsakovo darbo grafiko. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo laikas nustatomas pagal grafiką ir būna tokių situacijų, kuomet numatytą bendravimo su vaikais dieną atsakovas turi eiti į darbą ir negali pasiimti vaikų. Atsakovo manymu, tokiu atveju atsakovas grąžins vaikus anksčiau nustatyto laiko arba pasiims juos vėliau nustatyto laiko. Pavyzdžiui, jei atsakovas dirba penktadienį, tuomet vaikus jis paims nuo šeštadienio 10 val. ir grąžins juos sekmadienį iki 21 val. Arba atvirkščiai, jei darbas numatytas sekmadienį, tuomet tėvas bendrauja su vaikais tik iki šeštadienio 21 val. Sekantis bendravimo su vaikais aspektas - tai vaikų ligos. Ieškovė prašo nustatyti, kad jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį. Realybėje būna labai dažnai, kad motina neleidžia tėvui pasiimti vaikų, motyvuodama tuo, kad vaikai serga. Vaikų ligos, savaime suprantama, būna sunkesnio ar lengvesnio pobūdžio, tačiau motina neleidžia pasimatyti su vaikais net ir tais atvejais, kai vaikų negalavimai yra lengvi. Atsakovui labai svarbu užtikrinti, kad ieškovė nepiktnaudžiautų nuostata, leidžiančia nesimatyti su vaikais jų ligos metu. Taip pat šią nuostatą būtina patikslinti nurodant, kad susirgus vienam iš vaikų, kitas vaikas bendrauja su tėvu nustatytu grafiku. Kalbant apie Šv. Kalėdų ir Velykų šventes, ieškovė siūlo skaidyti dienas, kai švenčių laiką vieną dieną vaikai praleidžia su tėvu, kitą - su mama. Atsakovas nesutinka su šiuo skaidymu, nes gruodžio 24 d. pagal katalikų kalendorių švenčiama Kūčių vakarienė, susirenka šeima su seneliais, gaminama ir valgoma vakare. O pagal prašomą tvarką poriniais metais gruodžio 24 dieną, atsakovas turi grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Tam, kad vaikai turėtų galimybę ramiai neskubant suvalgyti Kūčių vakarienę, tikslinga nustatyti, kad poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai švenčia su tėvu, paimant vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto suderintos vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną iki 21.00 val. Atitinkamai netikslinga skaidyti ir Šv. Velykų šventę. O reikėtų nustatyti, kad neporiniais metais Šv. Velykų šventę vaikai švenčia su tėvu, paimant vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto suderintos vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 21.00 val. Nurodė, kad ieškovė taip pat prašo nustatyti bendravimo tvarką žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu. Pavasario atostogas ieškovė prašo skaidyti į dvi dalis, tuo tarpu žiemos ir rudens atostogų ieškovė neskaido. Atsakovui nesuprantamas tas diferencijavimas, todėl manytina, kad reikėtų suvienodinti pavasario atostogas ir nustatant analogiškai kaip ir žiemos bei rudens atostogas. Atsakovo manymu, ieškovė turėtu lygiomis dalimis prisidėti prie teikiamo išlaikymo, tačiau vargu, ar ji pati prisideda analogiška prašoma priteisti suma. Atsakovo vertinimu, ieškovė vaikus išlaiko tik iš atsakovo teikiamo išlaikymo ir gali būti, kad visa suma net neišleidžiama vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius varijuoja nuo 875,90 Eur iki 1007,64 Eur. Be to, papildomai atsakovas teikia muzikantų paslaugas (išskyrus koncertinę veiklą) pagal verslo liudijimą, tačiau pajamos, gaunamos iš šios veiklos, yra sezoninės (vasaros laikotarpiu) ir nepastovios. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Kito turto nėra. Transporto priemonių taip pat nėra. Šiam gyvenamajam namui įrengti dar santuokos metu buvo paimtas 80 000 Eur kreditas iš AB Luminor banko. Nutraukiant šalių santuoką, banko sutikimu atsakovas perėmė šią paskolą sau. Šiai dienai negrąžintas kredito likutis 47 432,72 Eur. Kas mėnesį grąžinama paskolos suma 193,60 Eur, palūkanos lygios 195,78 Eur, bendrai 389,38 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas turi gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidų komunaliniams mokesčiams, elektrai ir pan., kurios sudaro apie 170 Eur/mėn. Taigi būsto paskolos grąžinimas kartu su būsto išlaikymo išlaidomis yra lygios apie 560 Eur. Tai pusė ar net didesnė dalis jo gaunamo „į rankas“ darbo užmokesčio. Dėl šių priežasčių atsakovas nepajėgus mokėti reikalaujamos dydžio išlaikymo. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, nurodytas aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų poreikių, atsižvelgiant į proporcingumo principo taikymą, nustatyti didesnes išmokas vaikų išlaikymui negu 520 Eur nėra galimybės.

Šalies argumentai

4. Atsakovas taip pat pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo – 1) pakeisti teismo nustatą bendravimo tvarką su vaikais; 2) nustatyti, kad nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 225 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, bendrai 450 Eur abiem vaikams, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui teikiamo išlaikymo sumos panaudojimo ataskaitą; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodo, kad dėl pradėtos nagrinėti civilinės bylos šalių santykiai dar labiau komplikavosi. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad motina galimai nuteikia vaikus prieš tėvą, nes pastarieji atsisako bendrauti su tėvu. Kalėdų proga atsakovo tėvai padovanojo anūkams mobilų telefoną. Telefonas buvo skirtas tam, kad tiek tėvas, tiek jie patys galėtų pasiskambinti anūkams ir su jais palaikyti nuolatinį bendravimą. Tačiau ieškovė juo naudotis neleidžia, prisiskambinti vaikams nepavyksta, pastarieji nekelia ragelio, neatskambina ir apskritai atsisako bendrauti su tėvu ir su seneliais iš tėvo pusės. Vaikai atsisako ir matytis su tėvu. Šioms aplinkybėms patvirtinti pridedamas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad pati mama patvirtina, kad vaikai nenori bendrauti. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri geriausiai atitiks vaiko interesus ir užtikrins abiejų tėvų lygiateisiškumą vaikų atžvilgiu. Praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga ir nevykdoma. Sprendimu patvirtintoje tėvo bendravimo tvarkoje nustatyta, kad vaikams susirgus neįvykusio bendravimo laikas perkeliamas į kitą šalių sutartą laiką. Vadovaudamasis šia nuostata, motina neleidžia tėvui pasiimti vaikų, motyvuodama tuo, kad vaikai dažnai serga. Vaikų ligos, savaime suprantama, būna sunkesnio ar lengvesnio pobūdžio, tačiau motina neleidžia pasimatyti su vaikais net ir tais atvejais, kai vaikų negalavimai yra lengvi. Atsakovui susidaro įspūdis, kad kartais motina nenori leisti vaikams matytis su tėvu ir kaip dingstį nurodo atsakovui, kad vaikai serga. Atsakovo nuomone, jis kaip tėvas gali ir nori vaikus prižiūrėti taip pat ir jų ligos atveju. Jei liga nėra tokia sudėtinga ir nereikalauja hospitalizavimo, tai tėvas galėtų vykdyti visus gydytojų nurodymus (nosies praplovimas jūros vandeniu ar vaistų sugirdymas). Todėl tėvo ir vaikų bendravimo ribojimas vaikų ligos atveju, kai vaikai nehospitalizuojami, yra nepagrįstas. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo laikas nustatomas pagal grafiką ir būna tokių situacijų, kuomet numatytą bendravimo su vaikais dieną atsakovas turi eiti į darbą ir negali pasiimti vaikų, o su ieškove suderinti kitą pasimatymų laiką tarpusavio nuolaidų būdu niekaip nepavyksta. Teismo sprendimu patvirtintoje tėvo bendravimo tvarkoje nustatyta, kad tėvas su vaikais bendrauja ne mažiau kaip 4 kartus per mėnesį ir vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17 val., apie konkretų laiką pranešdamas raštu (trumposiomis SMS žinutėmis) vaikų motinai kiekvieną sekmadienį ir vaikus paimdamas sutartą dieną sutartu laiku, t. y., paimdamas iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos 12 val., o tuo atveju, jei vaikai bendravimo metu yra namuose – 10 val., grąžindamas tą pačią dieną 20 val. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė su vaikais (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp jų yra daugiau nei 50 km. Vaikai darbo dienomis lanko darželį ir jame būna maždaug iki 17 val. Vadinasi, darbo dienomis tam, kad netrikdytų ugdymo veiklos, atsakovas gali matytis su vaikais tik pasiėmęs vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 20 val. Pasimatymui lieka trys valandos, o tai labai trumpas laikas, nes kelionė tėvui nuo ieškovės iki atsakovo namų užtrunka apie valandą. Jei Vilniuje būna eismo kamščiai, laikas dar pailgėja. Vaikai tik spėja apie valandą pabūti tėvo namuose ir po valandos turi iškart ruoštis atgal namo. Vaikai tik įsižaidžia, jiems trūksta laiko ir jie pradeda verkšlenti, nes nenori taip greitai grįžti. Todėl ir susidaro tokia situacija, kad turiningo ir visapusiško bendravimo su tėvu praktiškai nėra, nes kelionė iš Vilniaus į Šalčininkus (t. y. virš 50 km) ir atgal bendrai užima apie 2 valandas. Vaikai kelyje greitai pavargsta, užmiega, nenori atsibusti. Taigi tas kelių valandų pasimatymas vaikams yra varginantis ir sukeliantis daug streso. Kalbant apie savaitgalius, pagal nustatytą bendravimo tvarką tėvui leidžiama bendrauti su vaikais vieną savaitgalį per mėnesį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 17 val. Atsakovo manymu, tai irgi nepakankamas laikas visaverčiam tėvo ir vaikų bendravimui ir maksimaliam dalyvavimui auklėjant vaikus. Todėl minėtą bendravimo tvarką būtina keisti. Ieškovė su atsakovu neina į jokius kompromisus. Atsakovui prašant ieškovė neperkelia pasimatymo laiko kitai datai. Ieškovė priešiškai nusiteikusi atsakovo atžvilgiu ir šios konfliktinės situacijos neigiamus padarinius jaučia ir šalių nepilnamečiai vaikai. Tarp šalių kyla nesutarimai yra daugiau asmeninio pobūdžio ir šie nesutarimai neturėtų būti siejami su vaikų teise lygiaverčiai bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2023 metais nepakito, už 2023 m. kovo mėnesį atskaičius mokesčius gauta 886.20 Eur, 2023 m. vasario mėnesį gauta 913.53 Eur, atskaičius mokesčius (pridedame atsiskaitymo lapelius). Atkreiptinas dėmesys, kad kelis kartus per metus darbdavys kompensuoja važiavimo išlaidas, dėl to gryna darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei nurodyta pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pridedame atsiskaitymo lapelius, iš kurių matyti, kad 2022 m. 01, 04, 07, 10, 12 mėnesiais yra sumokėtos važiavimo išlaidos. Jokių papildomų pajamų atsakovas šiuo metu negauna. Anksčiau, prieš Covid-19 ligos paplitimą, atsakovas papildomai teikė muzikanto paslaugas, papildomai gaudavo pajamų, tačiau prasidėjus karantinui ir dabar pajamų iš šios veiklos praktiškai negauna, nes paklausa šioms paslaugoms smarkiai sumažėjo. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Kito turto nėra. Transporto priemonių taip pat nėra. Šiam gyvenamajam namui įrengti dar santuokos metu buvo paimtas 80 000 Eur kreditas iš AB Luminor banko. Nutraukiant šalių santuoką, banko sutikimu atsakovas perėmė šią paskolą sau. Šiai dienai negrąžintas kredito likutis apie 47 432,72 Eur. Kas mėnesį grąžinama paskolos suma 193,60 Eur, palūkanos lygios 195,78 Eur, bendrai 389,38 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas turi gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidų komunaliniams mokesčiams, elektrai ir pan. Augant elektros kainoms šios išlaidos didėja, jos sudaro apie 170 Eur/mėn. Taigi būsto paskolos grąžinimas kartu su būsto išlaikymo išlaidomis yra lygios apie 560 Eur. Tai didesnė dalis jo gaunamo „į rankas“ darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat turi papildomų išlaidų. Kai vaikai pas jį lankosi, jis taip pat savo gyvenamajame name turi įsirengęs vaikams kambarius, būtina turėti ir baldus (lovas, spintas ir kt.), patalynę, higienos reikmenis, rašymo reikmenis, žaislus, stalo žaidimus, knygas ir pan. Taip pat atsakovas turi ir kuro išlaidas, nes pagal nustatytą bendravimo tvarką jis turi nuvažiuoti vaikus pasiimti ir grąžinti, o tai maždaug 100 km atstumas. Jeigu atsakovas gauna apie 900 Eur darbo užmokesčio, minusuojant kredito išmokas ir komunalinius mokesčius, lieka 340 Eur. Šios sumos net nepakanka patenkinti atsakovo būtinuosius poreikius maistui, rūbams ir kt. Lietuvoje infliacija auga žymiai greičiau, nei darbo užmokesčiai, dėl to atsakovo teikiamas vaikams išlaikymas dėl privalomos indeksacijos padidėjo 35 procentais nuo 2021 metų (buvo priteista 470 Eur, o po indeksavimo šiuo metu 633 Eur). Tuo tarpu darbo užmokestis praktiškai nepakito. Dėl šių priežasčių atsakovas nepajėgus mokėti 633 Eur dydžio išlaikymo.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu bei jame išdėstytais motyvais nesutinka. Nurodė, kad ieškovė teigia, kad ši bendravimo tvarka ne tik, kad neužtikrintų šalių nepilnamečių vaikų interesų, tačiau ir pažeistų jų teises (teisę į saugią aplinką ir tinkamą priežiūrą jų ligos atveju), o taip pat galimai skatintų dar didesnę tarp šalių tvyrančią įtampą dėl šios tvarkos neapibrėžtumo ir sąlygiškumo, kurią šiuo metu savo aktyviais veiksmais kelia atsakovas (nuolatiniais, nepagrįstais skundais Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, kurių pagrindu vaikų gyvenamosios vietos adresu yra atliekamos reguliarios patikros, vyksta telefoniniai pokalbiai su vaikų motina (ieškove) ir vaikų apklausos). Ieškovės manymu, bendravimo tvarka, kuomet atsakovas sergančius vaikus pasiimtų iš jų gyvenamosios vietos, akivaizdžiai pažeistų jų interesus, įskaitant ir jų teisių užtikrinimą į tinkamą sveikatos priežiūrą ir gydymą. Neaišku, kuo remiantis atsakovas nustato vaikų ligų sunkumo/lengvumo laipsnį, įskaitant ligas, pasireiškiančias sloga, kosuliu, gerklės skausmu. Į civilinę bylą atsakovas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, kad jis turi medicininį išsilavinimą, kaip ir nėra sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) įžvalgų, klasifikuojančių šalių nepilnamečių vaikų ligų sunkumo laipsnį. Pažymėtina, jog asmeniui, prižiūrinčiam vaikus jų ligos atveju, yra tikslingai suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas, kad sergantys vaikai, tuo metu dėl ligos negalintys lankyti ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo įstaigų, būtų jų gyvenamojoje vietoje, nes bet kokios ligos atveju, net, kaip įvardina atsakovas, ir nesunkios, gali kilti komplikacijos, sukeliančios sunkias pasekmes vaikų sveikatai ar net gyvybei. Pasisakant dėl to, kad šalių nepilnamečius vaikus, jų ligos atveju, kai kuriais atvejais slaugo jų močiutė, gyvenanti kartu su vaikais jų gyvenamosios vietos adresu, pabrėžtina, jog tokia galimybė vaikų artimam giminaičiui yra numatyta. Tuo pačiu Ieškovė informuoja Gerbiamą Teismą, jog pats atsakovas yra pripažinęs jai siųsta SMS žinute, kad jis negali „paimti biutelenio“, nes vaikų gyvenamoji vieta registruota ne pas jį (šias aplinkybes patvirtinanti SMS žinutė bus pateikiama teismui). Atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytas teiginys, kad ieškovė riboja jo bendravimą su vaikais, neleisdama pastarųjų pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, šiems susirgus, yra nepagrįstas ir keliantis tam tikras abejones dėl jo, kaip tėvo, įgūdžių ir gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Taip pat į šią civilinę bylą yra pateikti įrodymai, neva pilnai patvirtinantys atsakovo turtinę padėtį, įskaitant visas jo gaunamas pajamas. Tačiau ieškovei kyla pagrįstų įtarimų, jog šie įrodymai yra nepakankami, kadangi atsakovas dirba ne tik pagal darbo sutartį (beje, šiuo metu ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), o ir papildomai uždarbiauja kaip muzikantas.

7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini) kai atsakovas raštu kreipėsi į Skyrių nurodydamas aplinkybes dėl kurių jis negali įgyvendinti tėvo valdžios (dėl bendravimo tvarkos), t. y. atsakovė tam trukdo ir nesudaro sąlygų. Skyriaus specialistai reagavo į gautą pranešimą pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Skyriaus atstovė apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje tačiau vaikų nuomonės neišklausė dėl kalbos barjero. Vaikų padėtis šeimoje buvo įvertinta remiantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 ,,Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei ir vaikams taikomos atvejo vadybos paslaugos LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Vaikui normaliam, jo amžiui būdingam visapusiškam vystymuisi itin reikšmingas abiejų tėvų dažnas dalyvavimas jo kasdienybėje. Pažymime, kad vaiko auklėjimu, ugdymų, priežiūra rūpintis ir visa tai vykdyti bei dėl to kilusius tarpusavio nesutarimus turi spręsti vaiko tėvai tarpusavio dialogu stengiantis atrasti sprendimus, kurie labiausiai atitiktų vaiko interesus. Skyrius mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuri būtų vykdoma tik kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo 10-11 val. iki sekmadienio 15-16 val., yra ribojanti tėvo valdžią ir neatitinka geriausių vaikų interesų. Pažymime, kad Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo teises ir/ar pareigas vaikų atžvilgiu, todėl manome, kad jam turėtų būti sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais nevaržomai tiek pat laiko, kiek jo praleidžia ieškovė. Norime atkreipti dėmesį į K. išsakytą nuomonę, kurią vertinant gali susidaryti įspūdis apie tai, jog tarp tėvo ir dukros yra susiformavęs silpnas ar dėl atm tikrų aplinkybių susilpnėjęs tarpusavio ryšys. Šio ryšio stiprinimui yra ypač svarbu užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Bendravimas gali būti vykdomas tiek kontaktiniu būdu, tiek pasitelkiant nuotolinio ryšio priemones, pvz. pokalbiais ar vaizdo skambučiais telefonu, kompiuteriu ar kt. Ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatos vaikų atostogų laikotarpiu taip pat neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo, nes vaikai turi teisę su kiekvienu iš tėvų praleisti ½ savo atostogų laiko. Skyrius mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus ir ją vykdant galimai nebūtų pažeidžiamos B. ir K. teisės. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą pakeisti atsakovo vaikų išlaikymui mokamą sumos dydį jį kiekvienam padidinant nuo 235 Eur/mėn. iki 348,25 Eur/mėn; taip pat tai, kad Tarnyba neturi duomenų, jog vaiko motina piktnaudžiautų ar kaip nors kitaip netinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo (motinos) valdžią abiejų vaikų atžvilgiu; įvertinus, kad ieškovė nepertraukiamai gyvena, rūpinasi, ugdo šalių vaikus, tikėtina, kad ji geriausiai žino apie pasikeitusius B. ir K. poreikius. Taigi Skyrius mano, kad ieškinio reikalavimas dėl materialaus mėnesinio išlaikymo dydžio padidinimo B. ir K. yra pagrįstas ir pareikštas jų interesų labui, o prašomų nustatyti sumų dydžiai kiekvienam vaikui galėtų patenkinti jų poreikius.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.

8. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė pilna apimtimi, papildomai nurodė, kad į teismą kreipėsi, kadangi reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką ir padidinti išlaikymą vaikams, nes vaikai auga, keičiasi jų poreikiai (didėja). Be būtinųjų poreikių yra ir kitų išlaidų. Siūloma bendravimo tvarka suteiktų vaikams saugumą, stabilumą. Dėl teismo siūlomo grafiko „kas antrą savaitgalį nuo penktadienio ir sekmadienio“ neprieštarautų. Atsakovas turėtų pateikti 3 mėnesių darbo grafiką. Vaikai galėtų būti paimti iš jų gyvenamosios vietos nuo 17-18 val. Jeigu vaikams bus būreliai – pasiimtų iš burelių. Vaikai turėtų būti grąžinami sekmadienį iki 17 val. Gynė poziciją, jog vaikų mokyklinių atostogų metu vaikai galėtų būti paimami nuo pirmadienio, grąžinami sekmadienį. Taip pat palaikė ir savo siūlomą tvarką švenčių metu. Dėl bendravimo Motinos ir Tėvo švenčių dienomis reikalavimus palaikė. Įrodinėdama pasikeitusius vaikų poreikius, nurodė, kad padidėjo išlaidos, susijusios su vaikų būreliais, maitinimu, ugdymu. Teigė, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių. Nurodė, kad atsakovas piktybiškai neskambina į jos numerį, nes, pasak jo, „jam yra šlykštu“. Šiuo metu niekur nedirba, nedarbo išmoka yra jos vienintelės pajamos. Kol kas nepavyksta susirasti darbo, kurio grafikas tiktų, kadangi rūpinasi vaikais viena ir juos reikia ryte vežti į mokyklą. Neigė, kad vaikus nuteikinėja prieš tėvą. Atsakovas galėtų su vaikais susitikti ir Vilniuje, nebūtina kiekvieną kartą juos vežti į (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Paaiškino, kad, jeigu teismas nustatytų bendravimo grafiką „kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio“, ieškovė sutiktų, jeigu atsakovas užtikrintų vykdymą, informavęs darbovietę ir suderintų darbo grafiką.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimų nepalaikė, palaikė patikslintame priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad prašo nustatyti priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, kadangi dažnai kildavo konfliktai su ieškove dėl bendravimo su vaikais. Paskutinį kartą vaikus matė birželio pradžioje. Nustatyto laiko neužtenka. Kadangi atsakovas gyvena kitame mieste, daug laiko užima pats važiavimas. Su ieškove susitarti gražiuoju nepavyksta. Sutiktų su vaikais matytis nuo penktadienio iki sekmadienio. Teigė, kad vaikų ligos atvejų galėtų pasirūpinti jais. Ieškovė nuolat kartoja, kad atsakovas yra blogas tėvas. Palaikė priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką bei kitus reikalavimus. Sutiktų vaikus paimti iš būrelių penktadieniais. Prašo sumažinti išlaikymą vaikams, nes ženkliai sumažėjo atsakovo finansinė padėtis. Teigia, kad kartais užsiima papildoma veikla – groja vestuvėse. Uždarbis būna skirtingas, priklausomai nuo sezono. Sveikatos problemų neturi. Galimybę dirbti papildomą darbą turi. Moka kreditą už namą. Turi vidurinį profesinį išsilavinimą. Teigė, kad vaiku santykiai su jo sužadėtine yra puikūs. Taip pat vaikai gerai sutaria su seneliais. Teigė, kad jam kyla įtarimų, jog ieškovė vaikams skiriamus pinigus naudoja nevisai vaikų reikmėm. Visi daiktai ir žaislai, kuriuos perka, lieka jo namuose. Vaikų telefono sąskaitą papildo.

11. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimas. Palaikė tarnybos siūlymą atostogoms taikyti rotacijos principą. Nurodė, kad išlaikymas yra indeksuojamas ir jau savaime didėja. Kadangi pati ieškovė šiuo metu niekur nedirba ir išgyvena iš nedarbo pašalpos, tai, matyti, kad jai užtenka tų lėšų, todėl jos pateikti duomenys yra išpūsti. Atsakovas dirba vyriausiuoju ugniagesiu, jo darbo užmokestis nėra didelis. Atlyginimas neauga tokiu greičiu kaip didėja šalyje infliacija. Papildomas pajamų šaltinis nėra stabilus, tai yra sezoninis darbas. Kito darbo galimybės yra apribotos, nes neleidžia atsakovo darbo specifika.

12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė palaikė siūlomą matymosi su vaikais grafiką „kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio“ be kompensavimo arba bent du savaitgalius per mėnesį. Mano, kad mokslo metų atostogų laikui reikėtų taikyti rotacijos principą. Vasaros atostogų laiką palikti šalims susitarti. Švenčių laikotarpiu palieka spręsti teismo nuožiūra. Dėl nakvynių – tikslinga pagalvoti apie pereinamąjį laikotarpį. Tėvai turėtų vienodai brėžti ribas, atsižvelgti į vaikų nuomonę. Sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo, svarbu atsižvelgti į vaikų poreikius.

13. Liudytoja R. T. (po santuokos sudarymo – Š.) teismo posėdžio metu paliudijo, kad ji yra atsakovo sužadėtinė. Teigė, kad vaikai yra sakę, kad jiems pasilikti nakvoti neleidžia mama. Kartais vaikai nakvoja atsakovo namuose. Vaikams būnant su atsakovu jokių problemų nekyla. Pati su vaikais sutaria gerai, galėtų ir viena prižiūrėti atsakovo vaikus. Liudytojos nuomone, ieškovė nuteikinėja vaikus prieš atsakovą. Ieškovė neleidžia imti po vieną vaiką, kai vienas iš jų serga. Su vaikais lankosi pas senelius, važiuoja į kiną, kavines.

14. (duomenys neskelbtini) vykusioje vaikų apklausoje šalių nepilnametė dukra K. Š. nurodė, kad gyvena kartu su mama ir broliu. Sutaria gerai. Prisiminė, kaip tėtis supykęs iš jos ir brolio atėmė laikrodžius. Dėl to jautėsi blogai, buvo pasiilgusi mamos. Teigė, kad tėtis visada meluoja. Tėtis seniai jų nepaima. Norėtų su juo matytis dažniau. Matosi tik savaitgaliais. Kine kartu su tėčiu buvo tik vieną kartą. Būdami pas tėvą vaikai žaidžia su kitais vaikais. Kartu su tėčiu dar gyvena teta R. Ji yra graži, gera. Ji gamina valgyti, bet jai būna neskanu. Nakvoti pas tėtį jai baisu, nes miega atskiruose kambariuose, o pas mamą visi miega viename kambaryje atskirose lovose, todėl jai nėra baisu. Tėtis nuperka ledų ir saldainių, o mama leidžia viską pirkti. Tėčio namuose yra vaikų drabužių ir pižamos. Juos nupirko teta R. Taip pat yra ir žaislų. Picerijoje lankėsi tik vieną kartą. Kartais važiuoja pas močiutę, ten žaidžia su R. Teigė, kad labai mėgsta dėlioti „puzles“. Pas tėtį miega sofoje kartu su broliu. Jeigu tėtis miegoti su ja viename kambaryje, jaustųsi šiek tiek geriau. Paaiškino, kad telefonu su tėčiu bendrauti nenori, nes jis atėmė laikrodžius. Tėtis dėl to atsiprašė. Nurodė, kad pas tėvelį važiuotų, jeigu nereikėtų nakvoti.

15. (duomenys neskelbtini) vykusioje vaikų apklausoje šalių nepilnametis sūnus B. Š. nurodė, kad kartu su tėčiu gyvena jo žmona R. Teigė, kad tėtis visada jiems ir mamai meluoja. Taip mama sakė. Kai būna pas tėtis, važiuoja pas močiute, prie ežero su palapinėmis. Prie ežero sesei buvo baisu, ji verkė. Kažkada mama leido jam pas tėtį gyventi net septynias dienas. Tėtis leidžia gyventi pas jį, bet mama neleidžia, sako, kad jie turi savo šeimą. Tėtis skambina vaikams. Tėtis nupirko vaikams telefonus už močiutės dovanotus pinigus. Žadėjo tuos pinigus atiduoti vaikams, bet už juos nupirko telefonus. Mamos mama apie tėtį nieko nesako. Paaiškino, kad nakvoti pas tėtį jam patinka, bet sesė ten verkia, nes nori pas mamą. Drabužius perka mama. Kai jis sirgo, tėtis su sese nuvažiavo į piceriją, o jam atvežė tik vaisių. Tėčio žmona su vaikais elgiasi gerai, ji gamina valgyti. R. leidžia po valgio suvalgyti tik po vieną saldainį, o mama leidžia daugiau. Tėtis padovanojo vieną telefoną abiem. Sesė nenori su tėčiu kalbėtis, o jis nori. Dabar kurį laiką telefono sąskaitoje nėra pinigų. Kai jam buvo penki metai, jis tėčio klausė, ar jis jiems moka pinigus, bet mama pasakė, kad jis nemoka. Bet dabar jis moka. Gyventi pas tėtį nenori, mama neleidžia. Mama sako, kad tai ne jų šeima, o jų šeima yra mama ir močiutė. Susitikti su tėčiu norėtų tiek, kiek mama leistų. O šiaip norėtų penkias dienas arba dvi. Norėtų likti nakvoti. Jeigu mama leistų, nenorėtų gyventi pas tėtį. Kai sesė pasiilgsta mamos ir verkia, tėtis ją ramina. Tada ji kurį laiką miega, bet paskui vėl verkia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies

16. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Šiuo sprendimu ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui buvo priteista po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka. Byloje duomenimis, nustatyta, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, šalys nesutaria dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos bei išlaikymo dydžio.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (pakeitimo)

17. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo pakeisti, patvirtinti jų pateiktas naujas atsakovo bendravimo su vaikais tvarkas.

20. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santykiai buvo ir yra įtempti, konfliktiški, tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Dėl tvyrančios tarp tėvų emocinės įtampos daroma žala vaikų emocinei sveikatai. Šalys, siekdamos išvengti konfliktų ir užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus bei atsižvelgdamos į konfliktinius šalių tarpusavio santykius, o taip pat į tai, kad nėra aiški teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, kad būtina pakeisti/patikslinti nustatytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

21. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iš esmės ginčo tarp šalių, jog turi būti keičiama atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka nėra. Bylos nagrinėjimo metu šalys aptarė ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas, bendru sutarimu pakoregavo tam tikras ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas bendravimo tvarkos sąlygas bei jas sukonkretino.

22. Ieškovė ieškiniu prašė patvirtinti tokią atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką: 1. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. kas antrą savaitgalį (skaičiuojant nuo antros sausio mėnesio savaitės), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir pristatant juos jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį. Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais savaitgaliu, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į artimiausią jo laisvą nuo darbo savaitgalį. 2. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. poriniais metais jų žiemos atostogų metu (vasario mėn.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). 3. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas).4. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. puse jų pavasario atostogų, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę pusės atostogų dieną nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). 5. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. jų vasaros atostogų metu, t. y. nuo liepos mėn. 01 d. iki liepos mėn. 15 d,, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų su tėvu dieną (liepos mėn. 15 d.) nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais šiame punkte nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į kitą su vaikų motina suderintą laiką (jeigu vaikams nėra pasibaigęs šiame punkte nurodytas atostogų laikas). 6. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. švenčių dienomis: 6.1. Poriniais metais gruodžio 24 dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Taip pat, jeigu ši šventinė diena neporiniais metais sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja šios šventinės dienos rytą (gruodžio 24 dieną) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą. 6.2. Neporiniais metais gruodžio 25 dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Taip pat, jeigu ši šventinė diena poriniais metais sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja šios šventinės dienos rytą (gruodžio 25 dieną) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą. 6.3. Poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Taip pat, jeigu Šv. Velykų 1-oji diena neporiniais metais sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja Šv. Velykų 1-osios dienos rytą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą. 6.4. Neporiniais metais Šv. Velykų 2-ąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Taip pat, jeigu Šv. Velykų 2-oji diena poriniais metais sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja Šv. Velykų 2-osios dienos rytą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą. 6.5. Kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. 6.6. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu 6.1.-6.5. punktuose nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą artimiausią laiką, suderintą su vaikų motina. Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais 6.1.-6.5. punktuose nustatytu laiku, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į kitą artimiausią laiką, suderintą su vaikų motina. 7. Jeigu Motinos diena sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja Motinos dienos rytą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą. 8. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų gimtadienio dieną, jeigu vaikai neišreiškia kitokio pageidavimo. 9. Jeigu R. Š. negali nepilnamečių vaikų pasiimti nustatyti bendravimo su jais laiku, turi nedelsiant apie tai informuoti vaikų motiną A. Š. SMS žinute (mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

23. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo kartu su skyrium gyvenančiu tėvu, nustatant, kad: 1.1. atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį (pradedant nuo 2023 m. balandžio 14 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. atsakovo darbo grafiko ir pan.) atsakovas negali pasiimti vaikų penktadienį, jis vaikus pasiima šeštadienį nuo 10 val., jei atsakovas pagal grafiką dirba sekmadienį, tuomet jis vaikus grąžina šeštadienį iki 21 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. atsakovo darbo grafiko ir pan.), atsakovas negali pasiimti vaikų visam savaitgaliui, tuomet pasimatymų laikas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį. Apie numatomą susitikimą tėvas privalo įspėti motiną prieš dvi dienas. 1.2. vaikams susirgus, jeigu vaikai hospitalizuojami, pasimatymų laikas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį. Jeigu vaikas/vaikai ligos atveju nehospitalizuojami, tuomet bendravimo tvarka nekeičiama. 1.3. jei į atsakovo bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikams būnant su tėvu, jei tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas). 1.4. neporiniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai švenčia su tėvu, paimant vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto suderintos vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną iki 21.00 val. Apie numatomą susitikimą tėvas privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.1.5. poriniais metais Šv. Velykų šventę vaikai švenčia su tėvu, paimant vaikus Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto suderintos vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 21.00 val. Apie numatomą susitikimą tėvas privalo įspėti motiną prieš dvi dienas. 1.6. Vaikų vasaros atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie planuojamą atostogų laiką tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 21 val.; 1.7. Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su vaikais bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.). 1.8. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie bet kokias atsiradusias vaiko sveikatos problemas, nurodant duomenis apie sveikatos būklę, gydymo įstaigą, gydantį specialistą, bei sudaryti tėvui/motinai galimybę aplankyti vaiką šiam esant ne gydymo įstaigoje; 1.9. Vaiko tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą, o taip pat informuoti apie mobilaus ryšio numerio pakeitimą.

24. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu, abi šalys sutiko, kad vaikai kas antrą savaitgalį būtų paimami iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 17-18 val. Jeigu penktadieniais vaikams bus būreliai – jie bus paimami iš burelių. Vaikai turėtų būti grąžinami sekmadienį iki 17:00 val. Atsakovas sutiko penktadieniais nuvežti vaikus į būrelius ir pasiimti juos iš burelių ir po 19.00 val., jeigu tuo laiku vaikams vyks kokie nors užsiėmimai. Šalys tai pat sutarė, kad atsakovas vaikų mokslo metų atostogų metu, vaikus pasiims sekmadienį, o grąžins į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 iki 16.00 val. Šalys susitarė, kad vasaros atostogų metu nenustato konkretaus atostogų laikotarpio, tai derinsis tarpusavyje. Abi šalys palaikė ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką švenčių bei gimtadienių dienomis. Ieškovė teismo posėdžio metu iškėlė sąlygą, kad atsakovas turėtų pateikti jai 3 mėnesių darbo grafiką. Pats atsakovas neprieštaravo šiai sąlygai. Šalys taip pat sutarė, kad vaikų ligos atveju, jei liga, susirgimas nėra rimtas, vaikai gali būti su atsakovu ir atsakovas galės jais pasirūpinti. Šalys taip pat sutarė, kad bendravimo tvarkoje yra būtina numatyti atsakovui galimybę bendrauti su vaikais naudojant technologines ryšio priemones.

25. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagrindinis nesutarimas tarp šalių yra dėl to, kad dėl atsakovo darbo specifikos, jis nežino kurie savaitgaliais jam bus laisvi ir jis galės bendrauti su vaikais. Abi šalys teismo posėdžio metu sutarė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovo darbo grafikas yra sudaromas kas tris mėnesius, atsakovas įsipareigos iš anksto pateikti darbo grafiką ieškovei, kad jai būtų žinoma kurie savaitgaliais yra laisvi, t. y. atsakovas nedirba. Šalys taip pat sutarė, kad atsakovas vaikus pasiims kas antrą penktadienį tarp 17:00 val. – 18:00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos arba būrelio vietos, jeigu tokius vaikai lankys. O gražins sekmadienį iki 17:00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovo darbo grafikas sutaps su jo bendravimo su vaikais grafiku, atsakovo bendravimo laikas perkeliamas į artimiausią laisvą savaitgalį.

26. Teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą.

27. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl atsakovo bendravimo su vaikais, šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių aptartas ir suderintas sąlygas. Teismas pažymi, kad pagrindiniu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikams saugumą, stabilumą ir jiems svarbių emocinių ryšių tęstinumą.

28. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

29. Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

30. Teismas pažymi ir tai, kad vaiko ligos atveju skyriumi gyvenantis tėvas neturėtų prarasti galimybės bendrauti su vaikais, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra rūpestingas ir gebantis užtikrinti vaikų priežiūrą. Be to, vaikai apklausos metu išreiškė nuomonę, kad nori bendrauti ir matytis su atsakovu. Tuo tarpu, jeigu vaikas dėl ligos, jaučiasi tikrai blogai – bendravimas gali būti perkeliamas į kitą, abiem pusėms patogų laiką, kai vaikas (ai) jausis geriau. Todėl atsakovės reikalavimas nustatyti, kad visuomet vaikų ligų atveju su vaiku būna tik ieškovė, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

32. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

33. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

34. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi, įstatymas numato du pagrindus kada gali būti pakeistas priteistas išlaikymo dydis – 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo tuo, kad nuo 2021 metų pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių (ne)pasikeitimo

36. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui buvo priteista po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko išrašais apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 1769 Eur neatskaičius mokesčių, o ieškovės šiuo metu nekur nedirba, gauna nedarbo išmoką, kuri siekia vidutiniškai apie 678,45 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė paskutinio vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu niekur nedirba, kadangi neranda darbo, kurio grafikas būtų tinkamas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad susirasti papildomą drabą gana sudėtinga dėl jo pagrindinio darbo pobūdžio ir specifikos. Atsakovas patvirtino, kad jokių sveikatos problemų neturi. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko išrašais apie asmens nuosavybės teise turimą turtą nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teisę turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas transporto priemonių neturi. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas sudarė naują santuoką ir laukia šeimos pagausėjimo.

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais. Taigi, šio ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaikų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi, ieškovė byloje turi įrodyti, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, palyginus su buvusiais 2021 metais ir jiems reikalingas didesnis išlaikymas, nei buvo nustatytas teismo sprendimu.

39. Tiek ieškovė, tiek jos atstovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu nurodė, jog nuo 2021 metų pasikeitė vaikų poreikiai – nuo (duomenys neskelbtini) vaikai pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę. Taip pat nurodė, kad pasikeitė minimalus priteistinas vaikams išlaikymo dydis. Vaikai šiuo metu yra beveik aštuonerių metų amžiaus, jie auga, keičiasi jų poreikiai. Kadangi vaikai sparčiai auga, nuolat reikia pirkti naujus drabužius, avalynę, nes jie yra išaugami, reikia pirkti maistą, mokyklines priemones, pramogauti, mokėti komunalinius mokesčius ir pan. Atsakovas neneigė, kad nuo 2021 metų sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, tačiau, jo manymu, ieškovė pati nėra pajėgi tiek skirti vaikams, kiek prašo priteisti iš atsakovo. Pabrėžė, kad vaikų poreikių suma yra akivaizdžiai per didelė tiek jai pačiai, tiek atsakovui. Teismas pažymi, kad Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011.), t. y. didėja jų poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimui ir kt.

40. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų poreikiams per mėnesį reikia skirti po 709 Eur kiekvienam. Iš pateiktos vaikų poreikių lentelės, esančios byloje matyti, jog vieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį yra tokie: Vilniaus vaikų gimnastikos studijos užsiėmimų mokestis – 47,00 Eur (mėnesinė įmoka); Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos ugdymo mokestis – 20,00 Eur; Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos maitinimas – 46,40 Eur; būsto išlaidos – 74,16 Eur; maistas –108,78 Eur; rūbai – 128,47 Eur; vaistai, vitaminai, sveikatinimas – 37,55 Eur; higienos priemonės – 9,57 Eur; kuras (vežami vaikai į ugdymo įstaigą, būrelius, pas gydytojus, odontologą) – 28,28 Eur; pramogos (kinas, kavinė) – 16,42 Eur; odontologo paslaugos – 11,29 Eur; lavinimo priemonės – 25,00 Eur; draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 4,21 Eur; dviračiai – 9,37 Eur; papildomos išlaidos – 130,00 Eur (baldai (rašomieji stalai ir kėdės, lovos), patalynė, vaikų draugų gimtadieniai, žaidimų kambariai, baseinas, vasaros stovyklos, gimnastikos varžybos). Vaikų poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė maisto parduotuvių, drabužių bei batų parduotuvių čekius, įrodymus.

41. 2024 m. sausio 22 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo padidinti iki 354,50 Eur kiekvienam vaikui, nurodydama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė MMA (duomenys neskelbtini).

42. Atsakovas priešieškiniu prašė sumažinti priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui ir nustatyti po 225 Eur per mėnesį. Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 2023 metais nepakito ir siekia vidutiniškai apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Jokių papildomų pajamų atsakovas šiuo metu negauna, vasaros laikotarpiu kartais teikia muzikanto paslaugas, tačiau šios pajamos yra nepastovios. Kito darbo, papildomo susitarti negali, dėl darbo specifikos, nes darbe budi paromis, o po budėjimo į kitą darbą negalėtų eiti, nes turi, privalo ilsėtis. Nurodė, kad turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Jokių transporto priemonių neturi. Gyvenamajam namui įrengti dar santuokos metu buvo paimtas kreditas. Nutraukiant šalių santuoką, banko sutikimu, atsakovas perėmė šiuos įsipareigojimus bankui. Taip pat atsakovas turi gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidų komunaliniams mokesčiams ir kitų papildomų išlaidų. Be to, su nauja žmona laukia šeimos pagausėjimo.

43. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 354,50 Eur suma. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 354,50 Eur, t. y. teismų praktikoje pripažįstama minimali suma, kuri turėtų būti skirta nepilnamečiam vaikui. Kaip minėta ankščiau, ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikius – parduotuvių čekius, kurie patvirtina, kad yra perkamas maistas, drabužiai, avalynė, vaistai ir pan.

44. Tarnybos nuomone ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta ir užtikrintų nepilnamečių vaikų poreikius.

45. Kaip minėta, teismas tokio pobūdžio byloje vertindamas aplinkybes, vadovaujasi kartu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Visos abejonės turi būti vertinamos vaiko naudai.

46. Šiuo ginčo atveju teismas (išklausęs abi ginčo šalis, jų atstovus, išklausęs Tarnybos išvadą ir ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs visų aplinkybių visumą) būtent vadovaujasi minėtomis nuostatomis, vadovaujasi geriausiais vaiko interesais ir neturi pagrindo nelaikyti nurodytas šias – sveikatai; drabužiams, avalynei; laisvalaikiui ir pramogoms; higienos priemonėms; atostogoms, stovykloms; maistui; komunalinėms paslaugoms, patirtas išlaidas nepagrįstas, nebūtinas ar nereikalingas.

47. Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas privalo atsižvelgti ne tik į bendruosius, bet ir individualius vaiko poreikius, tokius kaip gabumų lavinimas, turi būti atsižvelgiama į vaiko polinkius (ar jis nori ir lanko tam tikrus būrelius, užsiėmimus) ir amžių. Apskritai svarbu pažymėti, kad individualiųjų vaiko poreikių tenkinimas nelaikomas vaiko privilegija, tačiau šie poreikiai yra tokie pat svarbūs, kaip ir bendrieji, skirtumas tik tas, kad jie turi būti individualizuojami. Vaiko poreikių skirstymas į bendruosius būtinus ir individualiuosius įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, kurioje numatyta vaiko teisė į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir numatyta didžiausia vaiko tėvų ar jį auklėjančių asmenų atsakomybė už tokių sąlygų sudarymą. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko bendrųjų, minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai: vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose.

48. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

49. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2024 metų sausio 1 d. MMA (minimalus mėnesis darbo užmokesti, kuris yra orientacinis kriterijus nustatant minimalų išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams) yra 709 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur), į tai, kad ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai, neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, į tai, kad ieškovei finansiškai nuolat padeda artimieji, į tai, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, todėl tikslinga nustatyti, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis. Tai atitiktų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei vaiko interesus šioje situacijoje.

50. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikui motyvuojant išlaikymą teikiančio asmens prasta turtine padėtimi, nes ši aplinkybė nepateisinama nuolatinių pajamų ir darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).

51. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis nėra didelis, jokių papildomų pajamų neturi, kadangi dėl darbo specifikos sunku susirasti tinkamą papildomą darbą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, tą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas. Pažymėtina ir tai, kad abu tėvai turi užtikrinti vaikų poreikius ir dėti maksimalias tam pastangas.

52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas neturi jokių sveikatos problemų, į abiejų šalių gaunamas pajamas, į tai, kad šalys privalo dėti maksimalias pastangas, kad būtų užriktini vaikų poreikiai, ieškovės reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas priteisiant iš atsakovo šalių vaikams po 354,50 Eur (709 Eur / 2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo iki vaikų pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ieškovei. Paskirti ieškovę dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

53. Ieškovas nurodo, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, todėl priteistas išlaikymo suma turi būti mažintina. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra mokami 96,25 Eur dydžio vaiko pinigai. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas pagal išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

54. Atsižvelgiant į nustatytus šalių vaikų poreikius bei valstybės mokamus „vaiko pinigus“, teismas konstatuoja, kad kiekvienas iš tėvų turi skirti po 307 Eur ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės.

55. Atsakovo prašymas sumažinti ir priteisti naują išlaikymo dydį šalių vaikams - 225 Eur, iš esmės pažeistų vaikų interesus pagal jų nustatytus poreikius.

56. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

57. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių atstovė ieškovė A. Š. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

58. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

59. Teismas išaiškina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo išviso 210 Eur žyminį mokestį. Teismas atkreipia dėmesį, kad už reikalavimus, susijusius su nepilnamečių vaikų išlaikymu, žyminis mokestis nėra mokamas, todėl ieškovei gražintina 105 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

62. Ieškovė taip pat patyrė iš viso 4082,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini), susijusių su sutektomis teisinėmis paslaugomis. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

63. Kadangi ieškovės abu ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, yra patenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Taip pat yra priteistina 52,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

64. Nustatyta, kad šioje byloje atsakovas už priešieškinį sumokėjo 210 Eur žyminį mokestį. Teismas atkreipia dėmesį, kad už reikalavimus, susijusius su nepilnamečių vaikų išlaikymu, žyminis mokestis nėra mokamas, todėl atsakovui gražintina 105 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

65. Atsakovas taip pat patyrė iš viso 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 + 300 Eur) (duomenys neskelbtini) už suteiktą teisinę pagalbą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių.

66. Kadangi atsakovo priešieškinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra patenkintas iš dalies, o reikalavimas išlaikymo dydžio sumažinimas atmestas, atsakovui iš ieškovės priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovui suteiktą advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Taip pat yra priteistina 52,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

67. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteistinas 44 Eur (307 Eur – 235 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

68. Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, iš atsakovo priteistinas 44 Eur (235 Eur – 225 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) x 2) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant priešieškinį, atsakovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

69. Taigi, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 3052,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (3000 Eur + 52,50 Eur), o atsakovui iš ieškovės 707,50 Eur (650 Eur + 52,50 Eur). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 2345 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

70. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, abiem šalims tektų pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant, kad:

1. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir pristatant juos jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 17.00 val. Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais savaitgaliu, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į artimiausią jo laisvą nuo darbo savaitgalį.

2. R. Š. turi pateikti savo darbo grafiką A. Š., kuo skubiau, kai jį patvirtina darbdavys.

3. Jeigu penktadienį vaikai lanko būrelius, R. Š. vaikus nuveža į būrelius ir pasiima juos iš būrelių.

2. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. poriniais metais jų žiemos atostogų metu (vasario mėn.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

3. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

4. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

5. R. Š. gali praleisti su vaikais ½ (vieną antrąją) dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Apie ketinimą praleisti su vaikais mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų dalį, R. Š. privalo informuoti A. Š. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatytų atostogų pradžios.

6. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. švenčių dienomis:

6.1. Poriniais metais gruodžio 24 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

6.2. Neporiniais metais gruodžio 25 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

6.3. Neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Velykų 2-ąją dieną nuo 15.00 val. iki 16:00 val.

6.5. Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

6.6. Kiekvienų metų Motinos dieną ieškovė praleidžia su vaikais. Jai tai sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja Motinos dienos rytą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą.

6.6. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu nustatytu laiku, ir dėl savo sveikatos būklės vaikai negali vykti pas tėvą, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą artimiausią laiką, suderintą su vaikų motina. Jei vaikai serga, bet dėl sveikatos būklės gali susitikti su R. Š., ieškovė A. Š. turi užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais.

6.7 Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su vaikais bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.).

6.8. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų gimtadienio dieną.

9. Jeigu R. Š. negali nepilnamečių vaikų pasiimti nustatyti bendravimo su jais laiku, turi nedelsiant apie tai informuoti vaikų motiną A. Š. SMS žinute.

11. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie bet kokias atsiradusias vaiko sveikatos problemas, nurodant duomenis apie sveikatos būklę, gydymo įstaigą, gydantį specialistą, bei sudaryti tėvui/motinai galimybę aplankyti vaiką šiam esant ne gydymo įstaigoje.

12. Vaikų tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą, o taip pat informuoti apie mobilaus ryšio numerio pakeitimą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2345 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteista suma Valstybei, turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 105 (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas: ZL41730.

Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Grąžinti atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 105 (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas: ZL46568.

Išaiškinti atsakovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė