Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatytos tvarkos pakeitimo prašydama: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021, patvirtintą R. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š., nustatant ieškovės prašomą bendravimo su vaikais tvarką; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021, nustatytą nepilnamečiams vaikams K. Š. ir B. Š. išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. Š. ir B. Š. išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti periodinėmis išmokomis po 354,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovė; šios lėšos kiekvienais metais indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka; visi mokėjimai atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 6 dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumos indeksuojamos kiekvienais metais; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi šalys taikiai susitarė dėl savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) tvarkos nustatymo. Pasikeitus aplinkybėms ir nuolat kylant nesutarimams dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, būtina nustatyta aiškią bendravimo tvarką, kad kiltų kuo mažiau nesutarimų tarp šalių. Ieškovė, atsižvelgdama į didėjančius nepilnamečių vaikų poreikius (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikai pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę), o taip pat pasikeitusį minimalų priteistiną vaikams išlaikymo dydį, prašo pakeisti vaikams priteistą išlaikymo dydį.

2. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad bendravimas kas antrą savaitgalį – tai standartinė bendravimo tvarka, atsakovas iš esmės tam neprieštarautų, tačiau koreguotinas laikas. Atsakovo nuomone, ieškovė turėtu lygiomis dalimis prisidėti prie teikiamo išlaikymo, tačiau vargu, ar ji pati prisideda analogiška prašoma priteisti suma. Atsakovo vertinimu, ieškovė vaikus išlaiko tik iš atsakovo teikiamo išlaikymo ir gali būti, kad visa suma net neišleidžiama vaikų poreikiams patenkinti. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius kinta nuo 875,90 Eur iki 1007,64 Eur. Be to, papildomai atsakovas teikia muzikantų paslaugas (išskyrus koncertinę veiklą) pagal verslo liudijimą, tačiau pajamos, gaunamos iš šios veiklos, yra sezoninės (vasaros laikotarpiu) ir nepastovios. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Kito turto nėra. Transporto priemonių taip pat nėra. Šiam gyvenamajam namui įrengti dar santuokos metu buvo paimtas 80 000 Eur kreditas iš AB Luminor banko. Nutraukiant šalių santuoką, banko sutikimu atsakovas perėmė šią paskolą sau. Šiai dienai negrąžintas kredito likutis 47 432,72 Eur. Kas mėnesį grąžinama paskolos suma 193,60 Eur, palūkanos lygios 195,78 Eur, bendrai 389,38 Eur per mėnesį. Taip pat atsakovas turi gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidų komunaliniams mokesčiams, elektrai ir pan., kurios sudaro apie 170 Eur/mėn. Taigi būsto paskolos grąžinimas kartu su būsto išlaikymo išlaidomis yra lygios apie 560 Eur. Tai pusė ar net didesnė dalis jo gaunamo „į rankas“ darbo užmokesčio. Dėl šių priežasčių atsakovas nepajėgus mokėti reikalaujamo dydžio išlaikymo. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, nurodytas aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų poreikių, atsižvelgiant į proporcingumo principo taikymą, nustatyti didesnes išmokas vaikų išlaikymui negu 520 Eur nėra galimybės.

3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką su vaikais; 2) nustatyti, kad nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 225 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės, bendrai 450 Eur abiem vaikams, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui teikiamo išlaikymo sumos panaudojimo ataskaitą; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl pradėtos nagrinėti civilinės bylos šalių santykiai dar labiau komplikavosi. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad motina galimai nuteikia vaikus prieš tėvą, nes pastarieji atsisako bendrauti su tėvu. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vyr. ugniagesiu gelbėtoju, jo darbo užmokestis 2023 metais nepakito, už 2023 m. kovo mėnesį atskaičius mokesčius gauta 886,20 Eur, 2023 m. vasario mėnesį gauta 913,53 Eur, atskaičius mokesčius. Jokių papildomų pajamų atsakovas šiuo metu negauna. Anksčiau, prieš Covid-19 ligos paplitimą, atsakovas papildomai teikė muzikanto paslaugas, papildomai gaudavo pajamų, tačiau prasidėjus karantinui ir dabar pajamų iš šios veiklos praktiškai negauna, nes paklausa šioms paslaugoms smarkiai sumažėjo. Atsakovas taip pat turi papildomų išlaidų. Kai vaikai pas jį lankosi, jis taip pat savo gyvenamajame name turi įsirengęs vaikams kambarius, būtina turėti ir baldus (lovas, spintas ir kt.), patalynę, higienos reikmenis, rašymo reikmenis, žaislus, stalo žaidimus, knygas ir pan. Taip pat atsakovas turi ir kuro išlaidas, nes pagal nustatytą bendravimo tvarką jis turi nuvažiuoti vaikus pasiimti ir grąžinti, o tai maždaug 100 km atstumas. Jeigu atsakovas gauna apie 900 Eur darbo užmokesčio, atimant kredito išmokas ir komunalinius mokesčius, lieka 340 Eur. Šios sumos net nepakanka patenkinti atsakovo būtinuosius poreikius maistui, rūbams ir kt. Lietuvoje infliacija auga žymiai greičiau, nei darbo užmokesčiai, dėl to atsakovo teikiamas vaikams išlaikymas dėl privalomos indeksacijos padidėjo 35 procentais nuo 2021 metų (buvo priteista 470 Eur, o po indeksavimo šiuo metu 633 Eur). Tuo tarpu darbo užmokestis praktiškai nepakito. Dėl šių priežasčių atsakovas nepajėgus mokėti 633 Eur dydžio išlaikymo.

4. Ieškovė su priešieškiniu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka. Nurodo, kad ši bendravimo tvarka ne tik, kad neužtikrintų šalių nepilnamečių vaikų interesų, tačiau ir pažeistų jų teises (teisę į saugią aplinką ir tinkamą priežiūrą jų ligos atveju), o taip pat galimai skatintų dar didesnę tarp šalių tvyrančią įtampą dėl šios tvarkos neapibrėžtumo ir sąlygiškumo, kurią šiuo metu savo aktyviais veiksmais kelia atsakovas (nuolatiniais, nepagrįstais skundais Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, kurių pagrindu vaikų gyvenamosios vietos adresu yra atliekamos reguliarios patikros, vyksta telefoniniai pokalbiai su vaikų motina (ieškove) ir vaikų apklausos). Atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytas teiginys, kad ieškovė riboja jo bendravimą su vaikais, neleisdama pastarųjų pasiimti iš jų gyvenamosios vietos, šiems susirgus, yra nepagrįstas ir keliantis tam tikras abejones dėl jo, kaip tėvo, įgūdžių ir gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Taip pat į šią civilinę bylą yra pateikti įrodymai, neva pilnai patvirtinantys atsakovo turtinę padėtį, įskaitant visas jo gaunamas pajamas. Tačiau ieškovei kyla pagrįstų įtarimų, jog šie įrodymai yra nepakankami, kadangi atsakovas dirba ne tik pagal darbo sutartį (beje, šiuo metu ne Trakuose, o Šalčininkuose), o ir papildomai uždarbiauja kaip muzikantas.

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Remiantis Socialinių paslaugų informacinės sistemos duomenimis, šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų žinoma nuo 2023 m. sausio 24 d. kai atsakovas raštu kreipėsi į Skyrių nurodydamas aplinkybes dėl kurių jis negali įgyvendinti tėvo valdžios (dėl bendravimo tvarkos), t. y. atsakovė tam trukdo ir nesudaro sąlygų. Nuo 2023 m. vasario 20 d. ieškovei ir vaikams taikomos atvejo vadybos paslaugos LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija. Skyrius mano, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kuri būtų vykdoma tik kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo 10-11 val. iki sekmadienio 15-16 val., yra ribojanti tėvo valdžią ir neatitinka geriausių vaikų interesų. Pažymime, kad Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo teises ir/ar pareigas vaikų atžvilgiu, todėl manome, kad jam turėtų būti sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais nevaržomai tiek pat laiko, kiek jo praleidžia ieškovė. Bendravimas gali būti vykdomas tiek kontaktiniu būdu, tiek pasitelkiant nuotolinio ryšio priemones, pvz. pokalbiais ar vaizdo skambučiais telefonu, kompiuteriu ar kt. Ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nuostatos vaikų atostogų laikotarpiu taip pat neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo, nes vaikai turi teisę su kiekvienu iš tėvų praleisti ½ savo atostogų laiko. Skyrius mano, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus ir ją vykdant galimai nebūtų pažeidžiamos B. ir K. teisės. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą pakeisti atsakovo vaikų išlaikymui mokamą sumos dydį jį kiekvienam padidinant nuo 235 Eur/mėn. iki 348,25 Eur/mėn; taip pat tai, kad Tarnyba neturi duomenų, jog vaiko motina piktnaudžiautų ar kaip nors kitaip netinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo (motinos) valdžią abiejų vaikų atžvilgiu; įvertinus, kad ieškovė nepertraukiamai rūpinasi, ugdo šalių vaikus, tikėtina, kad ji geriausiai žino apie pasikeitusius B. ir K. poreikius. Taigi Skyrius mano, kad ieškinio reikalavimas dėl materialaus mėnesinio išlaikymo dydžio padidinimo B. ir K. yra pagrįstas ir pareikštas jų interesų labui, o prašomų nustatyti sumų dydžiai kiekvienam vaikui galėtų patenkinti jų poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021, patvirtintą R. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š., nustatė, kad: 1) R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir pristatant juos jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 17.00 val. Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais savaitgaliu, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į artimiausią jo laisvą nuo darbo savaitgalį. 2) R. Š. turi pateikti savo darbo grafiką A. Š., kuo skubiau, kai jį patvirtina darbdavys. 3) Jeigu penktadienį vaikai lanko būrelius, R. Š. vaikus nuveža į būrelius ir pasiima juos iš būrelių. 4) R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. poriniais metais jų žiemos atostogų metu (vasario mėn.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. 5) R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. 6) R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. 7) R. Š. gali praleisti su vaikais ½ dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Apie ketinimą praleisti su vaikais mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų dalį, R. Š. privalo informuoti A. Š. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatytų atostogų pradžios. 8) R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. švenčių dienomis: 8.1. Poriniais metais gruodžio 24 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. 8.2. Neporiniais metais gruodžio 25 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. 8.3. Neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Velykų 2-ąją dieną nuo 15.00 val. iki 16:00 val. 8.4. Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 17.00 val. iki 18.00 val. 8.5. Kiekvienų metų Motinos dieną ieškovė praleidžia su vaikais. Jai tai sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja Motinos dienos rytą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą. 8.6. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu nustatytu laiku, ir dėl savo sveikatos būklės vaikai negali vykti pas tėvą, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą artimiausią laiką, suderintą su vaikų motina. Jei vaikai serga, bet dėl sveikatos būklės gali susitikti su R. Š., ieškovė A. Š. turi užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais. 8.7. Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su vaikais bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.). 8.8. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų gimtadienio dieną. 9) Jeigu R. Š. negali nepilnamečių vaikų pasiimti nustatyti bendravimo su jais laiku, turi nedelsiant apie tai informuoti vaikų motiną A. Š. SMS žinute. 10) Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie bet kokias atsiradusias vaiko sveikatos problemas, nurodant duomenis apie sveikatos būklę, gydymo įstaigą, gydantį specialistą, bei sudaryti tėvui/motinai galimybę aplankyti vaiką šiam esant ne gydymo įstaigoje. 11) Vaikų tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą, o taip pat informuoti apie mobilaus ryšio numerio pakeitimą. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021 iš atsakovo R. Š. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. Š. ir B. Š. dydį ir priteisė iš atsakovo R. Š. nepilnamečiams vaikams K. Š. ir B. Š. išlaikymą po 307 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. sausio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. Š.. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino. Nusprendė sprendimą nukreipti vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovės A. Š. naudai 2 345 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. Š. į valstybės biudžetą 88 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovei A. Š. 105 žyminio mokesčio. Grąžino atsakovui R. Š. 105 žyminio mokesčio.

7. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Šiuo sprendimu ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui buvo priteista po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka.

8. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės ir atsakovo santykiai buvo ir yra įtempti, konfliktiški, tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaikais. Dėl tvyrančios tarp tėvų emocinės įtampos daroma žala vaikų emocinei sveikatai. Šalys, siekdamos išvengti konfliktų ir užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus bei atsižvelgdamos į konfliktinius šalių tarpusavio santykius, o taip pat į tai, kad nėra aiški teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, kad būtina pakeisti/patikslinti nustatytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Iš esmės ginčo tarp šalių, jog turi būti keičiama atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka nėra. Bylos nagrinėjimo metu šalys aptarė ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas bendravimo su vaikais tvarkos sąlygas, bendru sutarimu pakoregavo tam tikras ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas bendravimo tvarkos sąlygas bei jas sukonkretino.

9. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl atsakovo bendravimo su vaikais, šalių tarpusavio konfliktiškus santykius, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga pakeisti 2021m. liepos 13 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių aptartas ir suderintas sąlygas.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 1 769 Eur neatskaičius mokesčių, o ieškovės šiuo metu nekur nedirba, gauna nedarbo išmoką, kuri siekia vidutiniškai apie 678,45 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė paskutinio vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu niekur nedirba, kadangi neranda darbo, kurio grafikas būtų tinkamas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad susirasti papildomą drabą gana sudėtinga dėl jo pagrindinio darbo pobūdžio ir specifikos. Atsakovas patvirtino, kad jokių sveikatos problemų neturi. Atsakovas asmeninės nuosavybės teisę turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi, sudarė naują santuoką ir laukia šeimos pagausėjimo.

11. Ieškovė, prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusiais vaikų poreikiais. Nurodė, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikai pradėjo lankyti priešmokyklinę klasę. Vaikai šiuo metu yra beveik aštuonerių metų amžiaus, jie auga, keičiasi jų poreikiai. Kadangi vaikai sparčiai auga, nuolat reikia pirkti naujus drabužius, avalynę, nes jie yra išaugami, reikia pirkti maistą, mokyklines priemones, pramogauti, mokėti komunalinius mokesčius ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikų poreikiams per mėnesį reikia skirti po 709 Eur kiekvienam. Vaikų poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė maisto parduotuvių, drabužių bei batų parduotuvių čekius, įrodymus.

12. Atsakovas priešieškiniu prašė sumažinti priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui ir nustatyti po 225 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)vyr. ugniagesiu gelbėtoju, jo darbo užmokestis 2023 metais nepakito ir siekia vidutiniškai apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Jokių papildomų pajamų atsakovas šiuo metu negauna, vasaros laikotarpiu kartais teikia muzikanto paslaugas, tačiau šios pajamos yra nepastovios. Kito darbo, papildomo susirasti negali dėl darbo specifikos, nes darbe budi paromis, o po budėjimo į kitą darbą negalėtų eiti, nes turi, privalo ilsėtis.

13. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 354,50 Eur suma. Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 354,50 Eur, t. y. teismų praktikoje pripažįstama minimali suma, kuri turėtų būti skirta nepilnamečiam vaikui.

14. Teismas, išklausęs abi ginčo šalis, jų atstovus, Tarnybos išvadą ir ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs visų aplinkybių visumą, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, padarė išvadą, jog nėra pagrindo nelaikyti nurodytas šias – sveikatai; drabužiams, avalynei; laisvalaikiui ir pramogoms; higienos priemonėms; atostogoms, stovykloms; maistui; komunalinėms paslaugoms, patirtas išlaidas nepagrįstas, nebūtinas ar nereikalingas. Atsižvelgęs į nuo 2024 metų sausio 1 d. MMA (minimalus mėnesis darbo užmokesti, kuris yra orientacinis kriterijus nustatant minimalų išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams) yra 709 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur), į tai, kad ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai, neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ieškovei finansiškai nuolat padeda artimieji, ieškovė šiuo metu niekur nedirba, sprendė, jog yra tikslinga nustatyti, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis.

15. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, į abiejų šalių gaunamas pajamas, į tai, kad šalys privalo dėti maksimalias pastangas, kad būtų užtikrinti vaikų poreikiai, ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkino. Nustatęs, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, skiriamus valstybės, teismas sprendė priteistą išlaikymo sumą mažinti. Atsižvelgęs į nustatytus šalių vaikų poreikius bei valstybės mokamus „vaiko pinigus“, teismas konstatavo, kad kiekvienas iš tėvų turi skirti po 307 Eur ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas sumažinti ir priteisti naują išlaikymo dydį šalių vaikams – 225 Eur, iš esmės pažeistų vaikų interesus pagal jų nustatytus poreikius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovas (apeliantas) R. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo po 307 Eur kiekvienam vaikui ir netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prie bylos prijungti papildomą dokumentą – vaiko gimimo įrašą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantas nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, rėmėsi teismų praktikoje suformuluotu orientaciniu kriterijumi – minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas laiko, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 354,50 Eur suma.

16.2. Apeliantas teismą informavo, kad atsakovo sutuoktinė laukiasi kūdikio, kuris netrukus turi gimti. (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė dar vienas vaikas. Vaiko gimimo įrašas su prašymu prijungti jį prie bylos medžiagos buvo pateikti į bylą, tačiau teismas atsisakė jį priimti. Šiai dienai atsakovas turi tris vaikus. Vadovaujantis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų trijų vaikų poreikius. Jeigu teismas priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 307 Eur kiekvienam vaikui, vadinasi, analogiška suma turi būti skiriama ir trečiam atsakovo vaikui. Tai reiškia, kad trims vaikams atsakovas turi skirti 921 Eur (307 x 3). Tačiau atsakovo darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius yra 950 Eur. Taigi, jeigu atsakovas sumokės trims vaikams 921 Eur išlaikymo sumą, tai jam nelieka lėšų patenkinti net savo minimalius poreikius.

16.3. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju priteistas išlaikymo dydis yra visiškai neproporcingas apelianto turtinei padėčiai. Pažymėjo, kad teismas priteisė tokį išlaikymo dydį, kurio net pati ieškovė neišgali mokėti, nes ji gauna nedarbo išmoką, kuri siekia vidutiniškai apie 678,45 Eur neatskaičius mokesčių. Akivaizdu, kad priteistas išlaikymas yra neproporcingas ir ieškovės turtinei padėčiai.

16.4. Apeliantas nurodo, kad pateikti rašytinį įrodymą (vaiko gimimo įrašą) iki 2024 m. vasario 22 d. vykusio teismo posėdžio, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo objektyvios galimybės, nes vaikas dar nebuvo gimęs. Vėlesnis šio įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes teismui ši aplinkybė dėl trečio vaiko būsimo gimimo teismui buvo žinoma iš anksto (teismui buvo pateikti atsakovo sutuoktinės medicininiai dokumentai dėl nėštumo), todėl apeliantas nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Naujai prašomas priimti įrodymas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nes jis patvirtina šiuo metu turimų atsakovo išlaikytinių skaičių.

17. Ieškovė A. Š. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

17.1. Ieškovė nurodo, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, sprendęs klausimą dėl vaikų poreikių pasikeitimo (padidėjimo) ir išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo, šias sąlygas nustatė ir išimtinai nepilnamečių vaikų interesais priėmė atitinkamą procesinį sprendimą, kurio nei teisinio, nei moralinio pagrindo keisti nėra.

17.2. Ieškovei prašant priteisti tik minimalius vaikų poreikius patenkinantį išlaikymo dydį, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik tai, kiek atsakovas turi turto ir gauna pajamų, bet ir kitas aplinkybes – atsakovo sveikatos būklę, amžių, jo darbingumą, gebėjimą generuoti papildomas pajamas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo sveikatos būklė ir/arba einamos pareigos neleidžia jam generuoti papildomų pajamų. Priešingai, byloje konstatuota, ką pripažino ir pats atsakovas, jog jis yra jaunas, darbingo amžiaus ir problemų su sveikata neturintis asmuo, taip pat papildomai užsiimantis ir muzikine veikla, todėl akivaizdu, kad įvertinus vien tik pastaruosius faktus, teismas priėmė teisingą sprendimą ginčo klausimu.

17.3. Ieškovės nuomone, atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, nes teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina jo taip deklaruojamą sunkią turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realią jo turtinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė. Priešingai nei teigia atsakovas, vien tik byloje esami duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad jo teiginiai, susiję su gaunamomis pajamos, absoliučiai neatspindi jo realių pajamų, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai jo gaunamų pajamų ne tik, kad neužtenka būsto kreditui grąžinti ir jį išlaikyti bei sumokėti vaikams priteistą išlaikymą, kuris iki kreipimosi į teismą dienos tesudarė po 235 Eur kiekvienam vaikui, bet ir pačiam pragyventi, nes turimos išlaidos – 1 030 Eur, akivaizdžiai viršija gaunamas pajamas – 989 Eur.

17.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad atsakovas iš esmės turintis/galintis finansines galimybes teikti vaikams didesnį, nei pirminiu sprendimu buvusį nustatytą išlaikymą. Vaikai turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir atsakovo galimybės ją vykdyti nėra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus vyras, neįrodęs, kad negalintis dirbti ir uždirbti daugiau. Priešingai, atsakovui deklaruojant, kad jo darbas jam patinka, tokiu savo neatsakingu elgesiu bei požiūriu į vaikus ir jų poreikius, akivaizdžiai savo asmeninius poreikius iškelia aukščiau nepilnamečių vaikų poreikių, kas netoleruotina nei įstatyminiu, nei moraliniu požiūriu. Be to, akivaizdu, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio turi galimybes išnaudoti laisvą laiką siekiant papildomi užsidirbti tinkamam vaikų išlaikymui, tokiu būdu nepaliekant išlaikymo naštos vien tik ieškovei, kadangi jis turi laisvo laiko bei muzikinį išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo.

20. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas prašo prijungti rašytinius įrodymus, t. y. vaiko gimimo įrašą, patvirtinantį šiuo metu turimų atsakovo išlaikytinių skaičių. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Akivaizdu, jog įrodymai apie trečio atsakovo vaiko gimimą turi esminę reikšmę sprendžiant bylą dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti aiškiai nepagrįstai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, nurodo, kad priteistas išlaikymo dydis yra visiškai neproporcingas apelianto turtinei padėčiai. Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė dar vienas vaikas, šiai dienai atsakovas turi tris vaikus. Pasak apelianto, jeigu teismas priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 307 Eur kiekvienam vaikui, vadinasi, analogiška suma turi būti skiriama ir trečiam atsakovo vaikui, tačiau atsakovo darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius yra 950 Eur, todėl sumokėjus trims vaikams 921 Eur išlaikymo sumą, jam nelieka lėšų patenkinti net savo minimalius poreikius.

22. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė išlaikymo dydžio padidinimą grindė padidėjusiais vaikų poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs abi ginčo šalis, jų atstovus, Tarnybos išvadą ir ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs visų aplinkybių visumą, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, padarė išvadą, jog nėra pagrindo nelaikyti ieškovės nurodytas patirtas išlaidas nepagrįstas, nebūtinas ar nereikalingas. Atsakovas neneigė, kad nuo 2021 metų sprendimo priėmimo pasikeitė vaikų poreikiai, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog priteistas išlaikymo dydis yra visiškai neproporcingas apelianto turtinei padėčiai, nes jis turi tris vaikus, o darbo užmokesčio nepakanka vaikams išlaikyti ir tenkinti bent minimalius savo poreikius.

24. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021 iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui buvo priteista po 235 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir nurodyta, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriama suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš atsakovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės atsiliepimo į šį prašymą matyti, kad po 2023 m. vasario 1 d. indeksavimo atsakovo mokėtina kiekvienam vaikui suma sudaro 316,50 Eur. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. Š. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 307 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 16 d. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinime dėl išieškotos sumos nurodė, kad už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. susidarė 564,20 Eur išlaikymo vaikams skola. Apeliantas nurodo, kad neišgali mokėti kas mėnesį abiem vaikams 633 Eur išlaikymo.

26. Nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vyr. ugniagesiu gelbėtoju, jo darbo užmokestis 2023 metais nepakito ir siekia vidutiniškai apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Jokių papildomų pajamų atsakovas šiuo metu negauna. Atsakovas asmeninės nuosavybės teisę turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi. 2024 m. vasario 23 d. atsakovui gimė dar vienas vaikas, šiai dienai atsakovas turi tris vaikus. Taigi, atsakovas turi papildomų išlaidų, o duomenų, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, pagerėjo, byloje nėra. Ir nors sutiktina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, tačiau atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir keisti priteisto išlaikymo dydžio tik, kiek ji reikalauja.

27. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovės patikslintas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Panaikinus dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ieškovės ir atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

29. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas iš dalies, o reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo atmestas. Atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas iš dalies, o reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestas, tai reiškia, kad šioje byloje nėra laimėjusios šalies, nes jų reikalavimai išlaikymo dydžio klausimu atmesti, o reikalavimai dėl bendravimo tvarkos tenkinti iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos, nepriteistinos.

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta: priteisti iš atsakovo R. Š., ieškovės A. Š. naudai 1 391 Eur bylinėjimosi išlaidų;

Sumažinti iš atsakovo R. Š. į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį iki 44 Eur.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-210-869/2021, patvirtintą R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant, kad:

1. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. kas antrą savaitgalį, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir pristatant juos jų gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 17.00 val. Jeigu tėvo darbo grafikas sutampa su jo bendravimo su vaikais savaitgaliu, tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į artimiausią jo laisvą nuo darbo savaitgalį.

2. R. Š. turi pateikti savo darbo grafiką A. Š., kuo skubiau, kai jį patvirtina darbdavys.

3. Jeigu penktadienį vaikai lanko būrelius, R. Š. vaikus nuveža į būrelius ir pasiima juos iš būrelių.

4. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. poriniais metais jų žiemos atostogų metu (vasario mėn.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

5. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

6. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. neporiniais metais jų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

7. R. Š. gali praleisti su vaikais ½ (vieną antrąją) dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Apie ketinimą praleisti su vaikais mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų dalį, R. Š. privalo informuoti A. Š. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatytų atostogų pradžios.

8. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais K. Š. ir B. Š. švenčių dienomis:

8.1. Poriniais metais gruodžio 24 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

8.2. Neporiniais metais gruodžio 25 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. iki 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val.

8.3. Neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Velykų 2-ąją dieną nuo 15.00 val. iki 16:00 val.

8.4. Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

8.5. Kiekvienų metų Motinos dieną ieškovė praleidžia su vaikais. Jai tai sutampa su R. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliu, R. Š. įsipareigoja Motinos dienos rytą nuo 10.00 val. iki 11.00 val. vaikus pristatyti į jų gyvenamąją vietą.

8.6. Jeigu vaikai serga bendravimo su tėvu nustatytu laiku, ir dėl savo sveikatos būklės vaikai negali vykti pas tėvą, tėvo bendravimo su vaikais laikas, vaikams pasveikus, perkeliamas į kitą artimiausią laiką, suderintą su vaikų motina. Jei vaikai serga, bet dėl sveikatos būklės gali susitikti su R. Š., ieškovė A. Š. turi užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais.

8.7. Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su vaikais bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.).

8.8. R. Š. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais poriniais metais jų gimtadienio dieną.

9. Jeigu R. Š. negali nepilnamečių vaikų pasiimti nustatyti bendravimo su jais laiku, turi nedelsiant apie tai informuoti vaikų motiną A. Š. SMS žinute.

10. Kiekvienas iš tėvų privalo nedelsiant kitą tėvą/motiną informuoti apie bet kokias atsiradusias vaiko sveikatos problemas, nurodant duomenis apie sveikatos būklę, gydymo įstaigą, gydantį specialistą, bei sudaryti tėvui/motinai galimybę aplankyti vaiką šiam esant ne gydymo įstaigoje.

11. Vaikų tėvas ir motina įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą, o taip pat informuoti apie mobilaus ryšio numerio pakeitimą.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Grąžinti ieškovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas: ZL41730.

Grąžinti atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas: ZL46568.