Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jolantai Palčiauskienei, Joanai Runelienei, Danguolei Gedvilaitei, Indrei Grublienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Dėl santuokos nutraukimo

1. Ieškovė T. G. ir atsakovas A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Liepojos miesto civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašas atliktas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus J. G., gim. (duomenys neskelbtini).

2. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

4. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas 2013 m. paliko šeimą ir ją paliko vieną su sūnumi ir skolomis. Atsakovas neneigia fakto, kad turi sugyventinę A. M., kuri buvo apklausta teisme liudytoja. Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santykiai pašlijo nuo tada kai jiems nepavyko bendras šeimos verslas, kuriam vystyti jie bandė gauti teismo leidimą parduoti butą, kuriame gyveno, t.y. adresu (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. S2-6033-122/2010). Negavus teismo leidimo didino paskolą, pakartotinai įkeitė butą bankui „Swedbank“, AB (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-11307-323/2010). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1831-144/2012) nutarta išieškoti AB Swedbabank naudai iš skolininkų A. G. ir T. G. pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais) 57350,64 Eur negrąžinto kredito, 3449,39 Eur nesumokėtų palūkanų, 10277,78 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 417,31 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, sutartines kintamas metines palūkanas, 5 proc. įstatymines palūkanas nuo 2011-0-13, žyminį mokestį ir už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą – butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. G. ir T. G.. Pagal atsakovo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktą išrašą butas, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių (2013-10-21 Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. G. kaltės, visos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, rūpinimosi vienas kitu, bendro atsiradusių finansinių problemų sprendimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

7. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

8. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokinė pavardė – „G.“ (CK 3.69 straipsnis).

9. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta.

Dėl turto padalinimo ir prievolių

10. Ieškovei T. G. nuosavybės teise įregistruota žemės sklypo ½ dalis (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieškovės T. G. nuosavybe, nes įregistruotas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Butas, kuris buvo įgytas santuokos metu, adresu (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių (2013-10-21 Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu kito dalintino turto neįgijo.

11. Padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

13. Antstolio G. J. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), užvestos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2208-676 ir 2013 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14002-328/2012 dėl 1294 Eur ir 1138,82 Eur skolos išieškojimo iš T. G., išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Taip pat vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3302-897/2014 dėl 224,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. G., išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai.

14. Antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-253-613/2014 dėl 931,57 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. G., išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai.

15. Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-12367-618/2009 dėl 614,88 Eur skolos išieškojimo iš T. G., išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Skola išieškota, liko išieškoti 301,01 Eur vykdymo išlaidų. Taip pat vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14972-791/2010 dėl 278,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. G., išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdymo išlaidos sudaro 132,49 Eur.

16. Antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą dėl 580,91 Eur skolos išieškojimo iš T. G., išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai, ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-18762-991/2015 dėl 587,02 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. G., išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. Vykdymo išlaidos sudaro 365,41 Eur.

17. Antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3605-792/2011 dėl 503,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. G., išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (2016-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi išieškotojas AB „Teo LT“ pakeistas į išieškotoją UAB „Gelvora“ (civilinė byla Nr. 2-3302-897/2014). Vykdymo išlaidos sudaro 222,80 Eur.

18. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių.

20. Kreditoriai su savarankiškais reikalavimais į bylos nagrinėjimą neįstojo. Taigi ginčas dėl turtinių prievolių kilo tik tarp sutuoktinių, nes atsakovas pripažįsta kaip bendrą tik prievolę bankui Swedbankas, AB.

21. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nustatytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Jau minėta, kad solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

22. Iš byloje ištirtų įrodymų, teismo gautų duomenų iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas daro išvadą, kad visos ieškovės nurodytos skolos (prievolės) yra bendros sutuoktinių prievolės, kurios atsirado sutuoktiniams tiek dar gyvenant kartu, tiek dėl jų bendro turto – buto adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Nors butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau Nekilnojamojo turto registre registruotas tik T. G. vardu, todėl reikalavimai buvo reiškiami tik ieškovei. Tai įrodo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-255/2011 dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2014 m. priimti teismų sprendimai todėl, kad buvo naikinami teismo įsakymai dėl jų neįteikimo adresu (duomenys neskelbtini), o ne todėl, kad skolos atsirado 2014 metais. Pažymėtina, kad atsakovas pats patvirtino, kad skolos susidarė tuo laikotarpiu kol bankas pardavinėjo butą iš varžytinių. Ta aplinkybė, kad jis jau buvo išėjęs gyventi kitur, neatleidžia jo nuo pareigos dengti dėl jų bendro turto išlaikymo susidariusias skolas bei vykdyti santuokos metu atsiradusius kreditorinius įsiskolinimus. Darytina išvada, kad atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų skolų bendrumo ir jų solidariosios prievolės.

23. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

25. Iš teismų informacinės sistemos Lieko nustatyta, kad A. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 54 MGL (2700 Eur) bauda; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu A. G. už administracinius teisės pažeidimus paskirta nuobauda – 100 Lt bauda; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-4435-826/2010) iš A. G., kaip autoįvykio kaltininko, priteista 5426,35 Lt žalos atlyginimo, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-12963-1030/2016) iš A. G. už kaltais veiksmais padarytą žalą priteista 6806,07 Eur, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga). Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teismo sprendimais priteistų baudų, prievolių pobūdį ir atsiradimo priežastis, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, darytina išvada, kad prievolių vykdymas pagal nurodytus teismų sprendimus yra atsakovo asmeninis.

Dėl tėvų pareigų vaikams

27. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso CK 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalis). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

28. Tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nėra, kaip ir nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis).

29. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

30. Ieškovė T. G. dirba (duomenys neskelbtini), mokytoja, jos vidutinis darbo užmokestis 2018 metais yra 596,17 Eur. Pagal ieškovės paskaičiuotas išlaidas išlaikymui vaikui išleidžia 420-460 Eur per mėnesį. Iš jų nurodo, kad 60 Eur komunalinėms išlaidoms (1 tomas, b.l. 20).

31. Atsakovas vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė 2018-11-20 neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas montuotoju, atliekamos darbo funkcijos – elektros montavimas, mokant 525 Eur per mėnesį, numatant kad gali būti mokami priedai ir premijos, numatytos komandiruotės. Taip pat atsakovas patvirtino teismui, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip tarpininkas jam suranda darbą užsienyje, kur jis dirba po keletą mėnesių su laivų statyba susijusiose įmonėse elektromechaniku. Nors atsakovas buvo įpareigotas, tačiau nepateikė visų duomenų apie gaunamas/gautas pajamas, tačiau paties atsakovo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina atsakovo darbinius santykius tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jo paaiškinimus apie įdarbinimus kitose įmonėse.

32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. G. sūnui J. G. 2900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 rugpjūčio 13 d. (iki ieškinio teismui pateikimo), o nuo ieškinio padavimo dienos priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur.

34. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek teismui išklausius teisme J. G., nustatyta, kad atsakovas visuomet išlaikymą mokėjo grynais pinigais, sumą perduodamas tiesiogiai sūnui. Atsakovas pripažino, kad tarpuose tarp kontraktų jis negalėdavo duoti sūnui pinigų, bet kai tik turėdavo, duodavo daugiau, nupirko kompiuterį, užmokėjo už mokyklinę uniformą. Tai paliudijo liudytoja A. M.. Byloje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp šalių iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo ginčo dėl sūnaus išlaikymo ir jo dydžio, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas iki ieškinio padavimo dienos neteikė sūnui išlaikymo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad atsakovas per laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos neturėjo darbo, tame tarpe buvo nedarbingume, darytina išvada, kad nuo ieškinio padavimo dienos pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteista išlaikymo suma yra pakankama.

38. Nustatytinas išlaikymo dydis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas neneigia to, kad J. pagal jo amžių, domėjimąsi sportu, reikalinga išlaikymui suma nėra nekintama. J. 2019 m. rugpjūčio mėnesį bus 17 metų. Nors ieškovė ir nepagrindė įrodymais, kad už butą, kuriame dabar gyvena moka komunalinius mokesčius ar, kad jie sūnui kainuoja 60 Eur, tačiau iš J. paaiškinimų matyti, kad iš tėvo išlaikymui gautus pinigus atiduoda mamai, kartu aptaria kam jie bus skirti, t.y. apmokėjimui už sportą, buto išlaikymo mokesčiams ir pan.

39. Vaiko teisių apsaugos institucija rašytinėje 2019-02-19 teismui pateiktoje nuomonėje nurodė, kad išlaikymui prašomos sumos dydis priklausys nuo šalių gaunamų pajamų ir poreikių. Atsakovas laikosi pozicijos, kad gali duoti sūnui ir daugiau pinigų, kai daugiau jų uždirba, tačiau atsakovas neįrodė teismui, kad jų negali uždirbti daugiau. Atsakovas patvirtino teismui, kad jau septyneri metai dirba pagal terminuotas darbo sutartis užsienyje, gauna 500-1000 Eur darbo užmokestį, jam apmokamos apgyvendinimo išlaidos ir pan. Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės, todėl atsakovui nenuginčijus, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, neįrodytas ir jo argumentas, kad jis negali teikti vaiko išlaikymui tokios pat sumos kaip ir ieškovė, t.y. 200 Eur, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl prašomo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 200,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-20 pažymą už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuota 382,12 Eur.

41. Atsakovo išlaidos patirtos advokato teisinei pagalbai yra 500 Eur.

42. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Darytina išvada, kad pagrindinis reikalavimas byloje yra santuokos nutraukimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes įstatymas numato kokie klausimai privalomai turi būti išspręsti teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Taigi už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimų atsakovui patenkinta 70 proc., todėl iš atsakovo A. G. priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 16 p.). Iš atsakovo priteistina 267,48 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99, 96 straipsniai).

44. Iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai, nes nuo jų mokėjimo ji nėra atleista, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš ieškovės atsakovui 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, nenustačius, kad atsakovo advokatui sumokėtos atstovavimo išlaidos yra per didelės ar viršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytus dydžius (Civilinio proceso kodekso 79, 88, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Liepojos miesto civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašas atliktas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, t.y. ieškove T. G., gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas A. G. su sūnumi J. G. bendrauja pagal suderintą laiką, atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ir norą.

Priteisti iš atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydis indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka.

Palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam J. G. po 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos – 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Nustatyti, kad ieškovei T. G. nuosavybės teise įregistruoto žemės sklypo ½ dalis (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieškovės T. G. nuosavybe.

Nustatyti, kad prievolės pagal 2006-06-06 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais) AB Swedbabank (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis); pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2208-676 ir 2013 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14002-328/2012 dėl 1294 Eur ir 1138,82 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; pagal 2014 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3302-897/2014 dėl 224,37 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; pagal 2014 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-253-613/2014 dėl 931,57 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai; pagal 2009 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-12367-618/2009 dėl 614,88 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „General Financing“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis); pagal 2011 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14972-791/2010 dėl 278,70 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis); pagal 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą dėl 580,91 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Mokilizingas“ naudai; pagal 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-18762-991/2015 dėl 587,02 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis); pagal 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3605-792/2011 dėl 503,05 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (su neišieškotomis vykdymo išlaidomis) yra bendros T. G. ir A. G. skolos ir vykdomos solidariai.

Nustatyti, kad prievolės, kylančios iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirta baudos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimu A. G. už administracinius teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-4435-826/2010) iš A. G. priteisto žalos atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio10 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-12963-1030/2016) iš A. G. priteistos 6806,07 Eur žalos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra asmeninės A. G. prievolės.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G. 37,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo A. G. 267,48 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės T. G. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.