- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-267-354/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15923-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
- Civilinis ieškovas
- R. M.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. S. V. perduotas jo sutuoktinės R. V. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuspręsta S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio reikalavimas dėl jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo patenkintas iš dalies, jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu pripažintos proceso išlaidomis ir priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. iš S. V. 400 Eur jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2023 m. balandžio 20 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 109 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, ne sankryžoje suko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepraleido į priešpriešinio eismo juostą persirikiavusios ir atliekančios lenkimo manevrą transporto priemonės – motociklo „Honda CBR 1000RR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. M., dėl to transporto priemonės susidūrė, t. y. motociklas trenkėsi automobiliui į galą ir eismo įvykio metu R. M. patyrė sužalojimus – dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžį, kairio kelio sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti jam 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 700 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
2.1. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalo atlyginimo, o civilinio ieškinio reikalavimą dėl patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkindamas iš dalies, neatsižvelgė į jo (R. M.) amžių, nors tai ir nėra esminis kriterijus, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Pažymi, kad jam jau nebe 20 metų, todėl nori džiaugtis kiekviena vasara, tačiau ši vasara jam buvo sugadinta ir draudimo bendrovės išmokėta 4 200 Eur suma nėra pakankama jo patirtai žalai atlyginti.
2.2. R. M. teigimu, jis dar jaučia įvykio metu patirtų traumų padarinius – dirbant ar žaidžiant stalo tenisą, padarius staigesnį riešo judesį, jis pajunta riešo skausmą, dirbdamas klūpant, jaučiasi taip, lyg būtų nutirpęs kelis. Visa tai mažina jo darbingumą ir atima galimybę jausti malonumą žaidžiant tenisą. Atkreipia dėmesį, kad advokatas skunde nurodė stalo teniso reitingų lentelę ne tam, kad parodytų jo (R. M.) pasiekimų pablogėjimą, o norėdamas patvirtinti, kad jis tikrai priklauso Lietuvos stalo teniso asociacijai ir dalyvauja varžybose.
2.3. Kartu nukentėjusysis pažymi, kad jis neturi teisinių žinių, todėl patyrė išlaidų sumokėdamas advokatui už civilinio ieškinio parengimą, nes tuo atveju, jeigu jis nebūtų pateikęs civilinio ieškinio, teismas šio klausimo net nebūtų nagrinėjęs. Tvirtina, kad civilinį ieškinį surašė orderį pateikęs advokatas ir atkreipia dėmesį į tai, kad jis teismo buvo prašęs, jog tiek elektroniniu paštu, tiek raštais informuotų jį ir jo atstovą advokatą apie bylos nagrinėjimo laiką, ir teismas šį prašymą tenkino, o tai rodo, kad teismui buvo žinoma, jog jį (R. M.) atstovauja advokatas. Teigia, kad jis ir jo atstovas advokatas buvo sutarę, jog tuo atveju, jeigu teisminiame procese dalyvaus kaltinamojo gynėjas arba teismui bus pateikta naujų duomenų, tuomet į teisminį procesą įsijungs ir jo atstovas advokatas, tačiau šiuo atveju minėtų sąlygų neatsirado, todėl jo atstovas advokatas bylos teisminiame nagrinėjime nedalyvavo. Taip pasielgti buvo nuspręsta ir taupumo sumetimais, nes advokatų paslaugos yra brangios.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašo skundą atmesti. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į teisinės pagalbos būtinumo pagrindą, protingumo bei sąžiningumo principus ir tinkamai įvertino proceso išlaidas.
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. apeliacinį skundą AB “L. d.” atstovas G. T. prašo skundo dalį dėl papildomo neturtinės žalos priteisimo atmesti, o dėl skundo reikalavimo, susijusio su proceso išlaidų priteisimu, spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis BPK 105 straipsnio nuostatomis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinio ieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam išmokėta 4 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokuroras Linas Vitkus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir jo gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė nukentėjusiojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o jo ieškinio reikalavimą dėl patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl neturtinės žalos
8. Nukentėjusysis R. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti jam iš S. V. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. V. eismo įvykio metu vairuotas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pareiga atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą tenka ne kaltinamajam, o draudimo bendrovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas klausimo dėl neturtinės žalos priteisimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad AB “L. d.” dėl 2023 m. balandžio 20 d. įvykio nukentėjusiajam išmokėta 4 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama kompensuoti jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su eismo įvykiu, ir papildomai nukentėjusiajam jo prašyto priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.
9. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).
11. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022).
12. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Konkrečioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina vadovautis ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 800 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-699/2016, 2K-181-507/2016, 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-146-222/2017, 2K-204-697/2017, 2K-35-895/2017, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021).
13. Kartu pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. dėl S. V. kaltės sukelto eismo įvykio metu patyrė sužalojimus – dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžį, kairio kelio sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 764/2023(04) nurodyta, kad R. M. 2023 m. balandžio 21 d. nustatytas lūžis, ranka imobilizuota longete, atlikta kairio kelio poodinės hematomos punkcija. 2023 m. gegužės 22 d. R. M. konsultuotas chirurgo, nuimta longetė, dešinio riešo patinimo nebėra, judesiai riboti, kairio kelio medialinėje srityje yra poodinė fliuktuacija, judesiai mažai riboti, atlikta kairio kelio poodinės hematomos punkcija (1 t., b. l. 168–169).
15. AB “L. d.” 2023 m. gruodžio 18 d. pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad dėl 2023 m. balandžio 20 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo R. M., jam kompensuojamos netektos pajamos – 6 675,89 Eur, bei, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtus nepatogumus, R. M. išmokama 4 200 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (ši suma 5 MMA dydžio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA 2023 metais – 840 Eur). Pranešimuose apie žalos atlyginimą nurodyta, kad sprendimas dėl žalos atlyginimo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais (2 t., b. l. 66, 68, 72).
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam draudimo bendrovės išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, atsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais S. V. veiksmais, pastarajam blaiviam vairuojant techniškai tvarkingą automobilį, taip pat į tai, kad į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams R. M. skundėsi tik nežymiu dešinio riešo skausmu, kitų nusiskundimų neišsakė, atsisakė vykti į ligoninę (1 t., b. l. 157–158). Pastebėtina, kad ir savo 2023 m. balandžio 20 d. paaiškinime nukentėjusysis R. M. nurodė, kad jis sunkiai nenukentėjo (1 t., b. l. 133). Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirti nepatogumai buvo laikini, jie ilgai nesitęsė, nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų buvęs gydomas ligoninės stacionare, operacijų jam neprireikė, sunkių liekamųjų reiškinių nėra. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis tvirtina, kad iki šiol jaučia įvykio metu patirtų traumų padarinius – dirbant ar žaidžiant stalo tenisą, padarius staigesnį riešo judesį, jis pajunta riešo skausmą, dirbdamas klūpant, jaučiasi taip, lyg būtų nutirpęs kelis, šiuos teiginius patvirtinančių medicininių dokumentų nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. M. priklauso Lietuvos stalo teniso asociacijai ir dėl eismo įvykio metu patirtų traumų nebegali dalyvauti varžybose.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, negalėdamas 2023 metų vasarą patenkinti visų savo poreikių, tačiau kartu sprendžia, kad nukentėjusiajam R. M. išmokėtos neturtinės žalos dydis – 4 200 Eur – nėra aiškiai per mažas, jis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Net ir įvertinus nukentėjusiojo skunde akcentuojamą jo amžių (šiuo metu jam yra 52 metai), nėra pagrindo tenkinti pastarojo prašymą ir papildomai priteisti jam 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese, o 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.
19. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 105 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. M. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu J. N. – advokatas 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė prokurorui prašymą leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodė, kad pagal 2023 m. lapkričio 14 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 12 jis ikiteisminiame tyrime atstovauja nukentėjusįjį R. M. ir pateikė advokato orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77, 78). Šis nukentėjusiojo atstovo advokato J. N. prašymas buvo patenkintas (2 t., b. l. 79). Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2024 m. balandžio 26 d. buvo gautas nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys su prie jo pridėtais priedais – 2023 m. lapkričio 14 d. pinigų priėmimo kvitu Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitu Serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 38–40, 41, 42). Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi R. M. civilinis ieškinys priimtas (3 t., b. l. 43–44).
21. Minėtu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis R. M. prašė ne tik priteisti jam 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bet ir priteisti iš S. V. 700 Eur jo (R. M.) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio reikalavimą dėl jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies – R. M. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu pripažino proceso išlaidomis ir priteisė pastarajam iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. 400 Eur patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, o nukentėjusiojo R. M. prašymo priteisti 300 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatui už civilinio ieškinio parengimą, netenkino. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje (nutarties 16–17 punktai), netenkino nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio, kuriuo buvo prašoma papildomai priteisti nukentėjusiajam 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti nukentėjusiajam R. M. iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. 300 Eur išlaidų atlyginimo už advokato paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. už civilinio ieškinio surašymą, yra teisingas. Dėl to nukentėjusiojo R. M. prašymas priteisti jam visas išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti, netenkinamas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. spalio 15 d. pateikė 2024 m. spalio 11 d. pažymą Nr. APD-2024-10098 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma iš S. V. valstybės naudai priteisti 112,50 Eur už pastarajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 111).
23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).
24. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį apskundė tik nukentėjusysis R. M., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. apeliacinio skundo dėl minėto nuosprendžio nepadavė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius (3 t., b. l. 115).
25. Atsižvelgusi į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas, kaip jau minėta, yra būtinas, be to, S. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, apeliacinį skundą padavė tik nukentėjusysis, skundas paduotas S. V. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais ir šis skundas yra atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo, todėl šios išlaidos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.