Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-492-1065/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-09-10Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-09-10
Bylos Nr.
1-492-1065/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15923-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis
S. V.
Civilinis ieškovas
R. M.
Civilinis atsakovas
AB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-492-1065/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15923-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.4.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorams Linui Vitkui, Erikai Girgždienei,kaltinamajam S. V.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M.,civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,laiduotojai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje administracijos darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2023 m. balandžio 20 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) km vairuodamas transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET, Kelių eismo taisyklės) 9 ir 109 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir asmenų saugumui, ne sankryžoje suko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepraleido į priešpriešinio eismo juostą persirikiavusios ir atliekančios lenkimo manevrą transporto priemonės – motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. M., dėl ko transporto priemonės susidūrė, t. y. motociklas trenkėsi automobiliui į galą ir eismo įvykio metu R. M. patyrė sužalojimus – dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžį, kairio kelio sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino. Parodė, kad 2023 m. balandžio 20 d. apie19.40 val., važiavo keliu (duomenys neskelbtini) ir suko į kairėje pusėje esantį keliuką. Sukdamas nepastebėjo atvažiuojančių trijų motociklininkų. Važiavo trys motociklai, išsidėstę 10 m atstumais. Įstatyme yra numatytas greitis ir atstumai. Atstumas galėjo turėti įtakos įvykiui. Vienas jų, jį lenkdamas kliudė mašinos kairį sparną. Kitas atsitrenkė į mašinos galą. Įsisuko į lauko keliuką. Vienas motociklininkas nuvažiavo, o antras atsitrenkęs į mašinos galą nugriuvo ir susižalojo. Sustojęs pamatė, kas nutiko. Buvo šoke, visko neužfiksavo. Jo įsivaizdavimu, motociklininkas važiavo dideliu greičiu ir nesilaikė atstumo. Vieno motociklininko greitis 80 km/h. Kito nustatyti nepavyko, dėl duomenų trūkumo. Sukant iš asfaltuoto kelio į keliuką, jo greitis buvo apie 30 km/h. Asfaltuotu keliu jis dideliu greičiu nevažiavo, nes ant stogo buvo uždėti daiktai. Posūkio signalą rodė, tai darė automatiškai, net negalvojęs. Trečias motociklininkas sustojo iki įvykio. Išlipęs pamatė dešinėje kelio pusėje po atitvarais dalinai palindusį motociklą, o jo priekyje vairuotoją. Jis buvo atsisėdęs. Policiją ir greitąją pagalbą iškvietė jis. Medikai jam liepė pasitikrinti sveikatą, nes buvo kraujo. Susižalojo, kai iš bagažinės traukė gesintuvą. Rimtų sužalojimų nebuvo. Gailisi dėl įvykio. Nukentėjusysis kreipėsi dėl žalos, bet jis nieko nesumokėjo, nes nesutiko. Jis apsidraudęs privalomuoju draudimu. Ar draudimo kompanija atlygino, nežino. Kaltę pripažįsta.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju S. V. 2023 m. lapkričio 23 d. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta pilnai. Kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl jo kaltės kilo šis eismo įvykis, t. y. kad jis kelyje, sukdamas vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kairę, į ten esantį lauko keliuką, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei nepraleido jo lenkiančio motociklo, dėl to jis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio galą ir šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklininko sveikata. Dėl minėtų veiksmų savo kaltę pripažįsta, gailisi. Kadangi jo transporto priemonė drausta AB „(duomenys neskelbtini)“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tikisi, kad draudimo bendrovė tinkamai įvertins ir atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Dėl padarytos žalos atlyginimo būtų linkęs rasti bendrą sutarimą su nukentėjusiuoju, jeigu jo pilnai netenkintų bendrovės paskaičiuota žala. Esant galimybei norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti, su juo taikytis, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius (2 t., b. l. 138-141).

2023 m. gegužės 30 d. apklauso metu S. V. parodė, kad 2023 m. balandžio 20 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), važiavo vienas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini). Kelio matomumas toje vietoje yra geras, jokių transporto priemonių priekyje ar iš galo nebuvo. Važiavo kelyje apie 70-80 km/h greičiu. Ties (duomenys neskelbtini) upeliu nusprendė pasukti į kairėje kelio pusėje esantį lauko keliuką, tada palaipsniui sumažinęs greitį iki 30 km/h ir įsitikinęs, kad sukti saugu, parodęs posūkį į kairę, suko į minėtą lauko keliuką. Posūkio metu, jam įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą nuo ašinės vidurio linijos apie metrą, staiga pajuto smūgį į automobilio priekinį vairuotojo pusės sparną, jo automobilį kliudė norėjęs aplenkti motociklininkas, tačiau jis nenugriuvo, tiesiog nuvažiavo toliau. Tada po kokios sekundės pajuto smūgį į automobilio galą ir pamatė, kad atsitrenkė kitas motociklas. Tada jis, nespėjęs sustoti, baigė manevrą ir įvažiavo į tą lauko kliuką, ten sustojo. Matė, kad kelyje nuo susidūrimo vietos apie kokius 5-7 metrus gulėjo motociklas, o priekyje jo - vairuotojas. Netrukus tas motociklistas nuo žemės atsistojo. Tada pamatė, kad į įvykio vietą sugrįžo pirmasis motociklistas, taip pat buvo dar kitas - trečiasis, kuris važiavo, kaip suprato, paskutinis iš jų. Jie paprašė gesintuvo, nes iš to motociklo, kuris gulėjo ant asfalto ties atitvarais, rūko dūmai, tada jis gesintuvą išėmė iš savo bagažinės ir padavė jiems, tačiau jo taip ir nepanaudojo, nes išjungė motociklo užvedimo raktelį ir pamatė, kad jokios grėsmės nebebuvo. Jis su motociklistais praktiškai nekalbėjo. Kadangi nesutarė dėl kaltės, jis paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie eismo įvykį. Matė, kad iki atvykstant specialiosioms tarnyboms tas nukentėjęs motociklistas atsisėdo šalikelėje, minėjo, kad svaigsta galva, tačiau jokių vizualių sužalojimų ant matomų kūno vietų - nematė, kraujuojančių žaizdų, kiek pamena, nebuvo. Kiek pamena, jis vilkėjo motociklininko aprangą, kokios būklės buvo apranga, negali pasakyti, nepamena. Tada tas pirmasis motociklistas iš įvykio vietos išvažiavo. Netrukus atvyko policijos ir du GMP ekipažai. Medikai apžiūrėjo nukentėjusį motociklistą, kiek žino, jokių rimtų sužalojimų nenustatė, išsamesnei apžiūrai jo nesivežė. Taip pat apžiūrėjo ir jį, nors jis jokių sužalojimų nebuvo patyręs, tiesiog buvo šoko būsenoje dėl šios situacijos. Tada policijos pareigūnai patikrino vairuotojų girtumą, abu buvo blaivūs, apžiūrėjo, matavo, fotografavo įvykio vietą, apžiūrėjo sugadintas transporto priemones, jie surašė savo ranka paaiškinimus. Tada policijos pareigūnai išdavė jam pažymą dėl eismo įvykio ir transporto priemonės apžiūros aktą, su nustatytais sugadinimais sutiko. Tada dar matė, kad atvažiavo mikroautobusas, tačiau, kas juo atvažiavo, negali pasakyti, neužfiksavo ir į jį įkėlė sugadintą motociklą. Dar būdamas įvykio vietoje, pranešė „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra apsidraudęs automobilį civilinės atsakomybės draudimu, apie įvykusį eismo įvykį. Mano, kad motociklistai atvažiavo dideliu greičiu, nesilaikė saugaus atstumo (2 t., b. l. 124-127).

Nukentėjusiojo R. M. parodymais, kad 2023 m. balandžio 20 d., apie 18 val., jis kartu su iš matymo pažįstamu (duomenys neskelbtini), vardu M., daugiau jo jokių duomenų nežino, susitiko netikėtai, neplanuotai vienoje iš (duomenys neskelbtini) esančių degalinių. Abu buvo atvažiavę motociklais. Jis vairavo paties vardu registruotą motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (draustas privalomuoju vairuotoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudime), o iš matymo pažįstamas M. - (duomenys neskelbtini) spalvos motociklą, kurio modelio nei kitų duomenų nežino. Tada dviese motociklais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sutiko dar vieną iš matymo pažįstamą motociklininką, kurio jokių duomenų nežino, lyg ir pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ar kitokio (duomenys neskelbtini) pavadinimas, kurio motociklas buvo (duomenys neskelbtini) spalvos, šiek tiek ir (duomenys neskelbtini) spalvos, motociklo modelio ar kitų duomenų nežino, yra su juo ir anksčiau kelis kartus susitikęs motociklininkų rate, tačiau su juo jokio ryšio nepalaiko nei telefonu, nei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tada apie 19 val. trise motociklais važiavo (duomenys neskelbtini) link, važiavo pro (duomenys neskelbtini) rajoną. (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) k., kur kelio matomumas yra labai geras, važiavo vienas paskui kitą, išsidėstę zigzagu, išlaikydami 10-15 metrų atstumą, vienas nuo kito. Jis asmeniškai buvo vidurinis. Visi važiavo leistinu greičiu - ne didesniu, kaip 90 km/h greičiu. Matė, kad priekyje važiuoja (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, jis važiavo lėtai, kokiu greičiu - sunku pasakyti, važiavo arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio linijos. Daugiau jokių transporto priemonių kelyje nebuvo. Jie gana greitai priartėjo prie priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio ir, likus 100-150 metrų atstumui iki minėtos transporto priemonės, tiek pirmasis motociklininkas, tas kurį sutiko (duomenys neskelbtini), tiek jis pats, laikydamiesi kelių eismo taisyklių reikalavimų, persirikiavo į kitą juostą lenkimui. Per veidrodėlį matė, kad trečiasis motociklininkas, kuris važiavo paskui jį, taip pat persirikiavo į kitą eismo juostą. Tada, priartėjus prie automobilio, likus jam gal maždaug 15-20 metrų atstumui, staiga automobilis pradėjo manevrą - sukimą į kairę, kiek pamena, nematė nei rodomų posūkio, nei stabdymo žibintų, mano, kad tai padarė neįsitikinęs, ar saugu daryti tokį manevrą. Pirmasis motociklininkas, tuo metu jau buvo prie pat minėto automobilio, todėl stengdamasis išvengti susidūrimo su kliūtimi, aplenkė ją pagal pat kelio asfaltuotos dalies kraštą ir nestodamas nuvažiavo, pats asmeniškai tuo metu nematė, ar jis kliudė automobilio priekinį sparną ar ne. Tada jam nebebuvo kur trauktis, vengdamas susidūrimo su minėtu automobiliu, kuris jau buvo skersai kelio, jis staiga pradėjo stabdyti ir suko vairą dešiniau, tačiau jo vairuojamas motociklas atsitrenkė į automobilio galą - dešinį kampą ir po smūgio krito su motociklu ant kelio asfalto dangos ir nuo jo nukrito priekine kūno dalimi į asfaltą, dar, kiek pamena, vertėsi ant šono ir nugaros. Jis vilkėjo motociklininko aprangą, dėvėjo šalmą (pažymi, kad ir kiti du motociklininkai vilkėjo motociklininkų aprangas ir dėvėjo šalmus), todėl kažkokių rimtų akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, apart bendro kūno sumušimo, dar tuo metu sukosi galva, tačiau sąmonės nebuvo praradęs. Jis pats netrukus atsistojo. Juto skausmą dešinėje rankoje, ties riešu, ta vieta buvo nubrozdinta, šiek tiek patinusi, taip pat juto skausmą dešinės kojos vidiniame plote, tačiau, kadangi vilkėjo motociklininko aprangą, jis nematė, ar yra kažkokie sužalojimai ant kūno. Tuo pačiu pamatė, kad sustojęs yra ir trečiasis motociklininkas, M., kuris tuo metu buvo nuėjęs prie eismo įvykį sukėlusio automobilio, kuris tuo metu jau buvo patrauktas nuo kelio važiuojamosios dalies į šalia esantį keliuką. Girdėjo, kad M. prašė automobilio vairuotojo gesintuvo, nes iš jo motociklo vertėsi garai, o pagalvojo, kad dūmai. Tada automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, skambino bendram pagalbos centrui ir pranešė apie eismo įvykį. Jis automobilio vairuotojo nepažįsta, jį matė pirmą kartą. Tada iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, juto stiprų galvos svaigimą, pykino, todėl prigulė ant žolės. Jam begulint, prie jo priėjo pirmasis motociklininkas, kuris, pasirodo, buvo trumpam sugrįžęs į eismo įvykio vietą ir jis tada jam pasakė, kad lenkimo metu, jis galimai savo koja kliudė minėtą automobilį, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė, kiek pamena, jis nebuvo nuėjęs iki minėto automobilio ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Tada atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas, o netrukus - du GMP ekipažai. Jį apžiūrėjo GMP medikė, pasakė, kad skauda dešinį riešą, apie kitas galimai sumuštas kūno vietas pats nieko neminėjo, nes labiausiai tuo metu skaudėjo būtent riešą. Tada jam pamatavo spaudimą, apžiūrėjo rankos skaudamą vietą ir pasakė, kad jeigu pasijus blogiau, tada kreiptis į (duomenys neskelbtini) ligoninę, detalesnei apžiūrai į gydymo įstaigą jo nevežė, nes kaip suprato iš medikų tarpusavio kalbos, jis nebuvo praradęs sąmonės ir jie nematė tam tikslo. Matė, kaip pareigūnai bendravo ir su automobilio vairuotoju, tačiau ką jis jiems sakė negirdėjo, nežino. Tada pareigūnai patikrino jo ir, kaip suprato, automobilio vairuotojo blaivumus, apžiūrėjo įvykio vietą, fotografavo ir davė surašyti paaiškinimus tiek jam, tiek automobilio vairuotojui, tiek motociklininkui M.. Jis pats asmeniškai su automobilio vairuotoju, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, nekalbėjo nei iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, nei joms išvykus ar vėliau. Eismo įvykio metu buvo stipriai sugadintas jo motociklas, pareigūnai vizualius transporto priemonės sugadinimus aprašė transporto priemonės techninės apžiūros akte, kurio vieną egzempliorių davė ir jam. Gali pažymėti, kad motociklo sugadinimai buvo užfiksuoti neišsamiai, tik vizualiai iš vienos pusės. Pažymi, kad šio eismo įvykio metu buvo sugadintas motociklo rėmas – „nulūžusi variklio laikymo ausis“, tai reiškia, kad transporto priemonė praktiškai neremontuojama, transporto priemonė bus nebetinkama eksploatuoti, todėl dėl eismo metu ne dėl jo kaltės sugadintos transporto priemonės patyrė turtinė žalą, tačiau kokią tiksliai - nurodys tyrimo eigoje. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadinta motociklininko apranga - jos apsaugos tiek ties alkūnėmis, tiek ties keliais ir nugarinėje dalyje, nors vilkėjimui apranga tinkama, tačiau prarado vaizdinę būklę, kokia jam padaryta turtinė žala nurodys vėliau tyrimo eigoje. Jis po eismo įvykio grįžęs į namus juto stiprų dešinio riešo skausmą ir jis nepraėjo per visą naktį, todėl 2023 m. balandžio 21 d. apie 8 val. kreipėsi į VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ priėmimo skyrių, tik dėl skaudamo dešinio riešo, kur jį apžiūrėjo medikas, peršvietęs dešinės rankos riešą, įtarė kaulų lūžį, sugipsavo ir liepė ateiti po dviejų savaičių, ką jis ir padarė. Jis 2023 m. gegužės 4 d. pakartotinai apsilankė gydymo įstaigoje, kur jam peršvietė dešinę ranką ir sugipsavo tolimesniam gijimui. Iki šio eismo įvykio jis jokių senesnių traumų, susijusių su dešinės rankos riešu, nėra turėjęs. Dėl nelaimingų atsitikimų nėra apsidraudęs gyvybės, todėl jokių išmokų iš draudimo po šio įvykio negavo ir negaus. Kadangi dirba pagal verslo liudijimą, jokių nedarbingumo išmokų negavo ir negaus, o nedarbingas yra ir šiandien, būtent nuo 2023 m. balandžio 21 d. ir neaišku, kiek laiko dar nedarbingas bus, todėl įvertinti, kokia jam padaryta žala šiai dienai negali, civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos pareikš ikiteisminio tyrimo eigoje. Dar pažymi, kad po šio įvykio telefonu pats kreipėsi į ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimą, pranešdamas dėl eismo įvykio, tačiau jam buvo pasakyta, kad į juos kreiptis po to, kai bus baigtas tyrimas ir bus priimtas sprendimas (1 t., b. l. 65-69).

Nukentėjusiojo R. M. papildomais parodymais, kad jis buvo davęs pirminius parodymus, jie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Nori papildyti, kad 2023 m. balandžio 20 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) km, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nepataisomai sugadinta jam priklausanti transporto priemonė - motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadinta motociklininko apranga, šalmas. Dėl šio įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pažymi, kad šis eismo įvykis kilo ne jo kaltės, o dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nežino, vairuotojo kaltės, kuomet jis minėtame kelyje, ne sankryžoje, suko į kairę, į ten esantį lauko keliuką, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido jo, tuo metu jau važiuojančio minėtu motociklu priešpriešinėje eismo juostoje ir atliekančio automobilio lenkimo manevrą, dėl to trenkėsi automobiliui į galą ir nugriuvo ant asfalto. Kaip vėliau paaiškėjo, eismo įvykio metu buvo jam sužalota dešinė ranka ties riešu - patyrė dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio kaulų lūžius, taip pat buvo sumuštas kairys kelias, dėl to pradėjo kauptis skysčiai. Kažkur du mėnesius laiko po šio eismo įvykio jis lankėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninėje“, kur pertvarstė jam dešinę ranką ir, jei neklysta, ne mažau kaip keturis kartus traukė skysčius iš kairio kelio. 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę - AB „(duomenys neskelbtini)“, dėl jam padarytos žalos įvertinimo. Šiai dienai dėl civilio ieškinio nepasisakys, nori sulaukti draudimo bendrovės jam padarytos žalos įvertinimo. Jeigu draudimo bendrovės paskaičiuotas jam padarytos žalos įvertinimas ir žalos išmoka tenkins, tuomet jis civilinio ieškinio nebereikš ir jokių nusiskundimų „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui neturės, būtų linkęs kaltininkui atleisti, susitaikyti. Tačiau jeigu draudimo bendrovės paskaičiavimas netenkins, tuomet jis pareikš civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad ir šiuo atveju, jeigu pavyktų geranoriškai bendru susitarimu rasti kompromisą su kaltininku dėl jam padarytos žalos atlyginimo, būtų linkęs, kaip ir minėjo jam atleisti, susitaikyti, nes supranta, kad jis netyčia sukėlė eismo įvykį, o dėl neatsargumo ir jis jo atžvilgiu jokio pykčio nelaiko (1 t., b. l. 72-75).

Liudytojo M. S. parodymais, kad 2023 m. balandžio 20 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, savo vardu registruotu motociklu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių šiuo metu nenurodys, nepamena, nuvažiavęs į vieną iš (duomenys neskelbtini) esančių degalinių, ten sutiko iš matymo pažįstamą (duomenys neskelbtini) motociklininką R., daugiau jo jokių duomenų nežino, tik žino jį kaip motociklistą, yra draugais „Facebooke“, kur uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini) baikeriai“ kartais susirašo. Jis taip pat buvo atvažiavęs motociklu, berods „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo gražus oras, nusprendė pasivažinėti ir dviese nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Ten sutiko jam asmeniškai vieną kartą matytą motociklistą (jį buvo sutikęs kažkada (duomenys neskelbtini) baikerių atidarymo ar uždarymo renginyje), kuris buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini) spalvos motociklu, tačiau modelio nežino, to asmens daugiau jokių duomenų nurodyti negali, nes nežino, su juo jokio ryšio nepalaiko. Tada trise nusprendė važiuoti (duomenys neskelbtini) link, važiavo pro (duomenys neskelbtini) rajoną, link (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini), kelyje, kurio matomumas buvo tikrai geras, leistinas greitis lyg ir 90 km/h, pamatė, kad priekyje jų važiuoja vienas automobilis, (duomenys neskelbtini) spalvos. Gali pažymėti, kad kelyje jis važiavo paskutinis, priekyje, pirmasis buvo tas motociklininkas, kurį sutiko (duomenys neskelbtini), per vidurį važiavo R.. Kokiu atstumu jis buvo nuo jų atitolęs negali pasakyti, nepamena. Artėjant prie minėto automobilio, matė, kaip minėti du pirmieji motociklai „išėjo ant lenkimo“, t. y. persirikiavo į kitą eismo juostą, tačiau kokiu atstumu tuo metu jie buvo nuo priekyje jų važiuojančio automobilio, negali pasakyti, nežino, bet tikrai ne prie pat jo priartėję, negali pasakyti, ar buvo išlaikę tinkamą saugų atstumą. Staiga tas automobilis, kuris važiavo gana lėtai, staiga suko į kairę kelio pusę, kaip suprato, į kažkokį pievos keliuką. Tikrai neužfiksavo, ar jis rodė posūkį į kairę, ar stabdė automobilį prieš sukdamas. Pirmasis motociklistas pralėkė pro automobilio priekį, o antrasis motociklistas staiga pradėjo stabdyti ir trenkėsi į automobilio galą. Iki to eismo įvykio vietos jis pats buvo per 100-150 metrų atstumą. Matė, kad automobilis baigė manevrą ir sustojo minėtame lauko keliuke. Tada privažiavęs sustojo, matė, kad R. motociklo priekis yra stipriai sugadintas, kad jo galas guli palindęs po kelio atitvarais ir kad veržiasi iš motociklo kažkokie dūmai, pats R. gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies priekyje minėto motociklo, nuo jo kokiu 5-10 metrų atstumu. Tada sugrįžo pirmasis motociklistas. Jis pats su juo eismo įvykio vietoje nebendravo. Matė, kad jis tiesiog vaikščiojo, stoviniavo, nematė, ar bendravo su R., ar automobilio vairuotoju. Tada priėjęs prie R., kuris tuo metu gulėjo ant nugaros, pamatė, kad jis sąmoningas, jokių akivaizdžių sužalojimų ant matomų kūno vietų nematė, paklausė, ar viskas gerai, jis tada pats atsistojo ir pasakė, kad lygtais viskas gerai. Tada matė, kad jo vilkima motociklisto apranga vietomis buvo nudulkėjusi, pabrozdinta. Tada nuėjo prie automobilio, prie jo jau buvo išlipęs vairuotojas, jam nepažįstamas vyriškis, jis padėjo iš bagažinės išimti gesintuvą ir juo tas vairuotojas papurškė ant R. motociklo. Matė, kad netoliese „susirietęs“ vaikščiojo R. ir jis tada prigulė kelkraštyje ant žolės, kaip suprato, dėl prastos savijautos. Tada sušuko automobilio vairuotojui, kad kviestų pagalbą, ką jis ir padarė. Jis, nesulaukęs specialiųjų tarnybų, išvažiavo į namus su tikslu atsivaryti mikroautobusiuką, kad iš eismo įvykio parvežti R. sudaužytą motociklą. Už kokio pusvalandžio sugrįžo į eismo įvykio vietą, kur buvo atvykusi policija. Matė, kad eismo įvykio vietoje be R. ir to automobilio vairuotojo bei policijos pareigūnų, dar buvo kažkokie berods du asmenys, jam nepažįstami vyriškiai, lyg ir stovėjo, kaip suprato, kažkoks automobilis, kuriuo jie galimai ir atvažiavo. Tada policijos pareigūnams papasakojo tai, ką pats matė, surašė paaiškinimą. Lyg ir paaiškinimus rašė ir eismo įvykio dalyviai. Tada tie du vyriškiai dar padėjo įkelti į mikroautobusą sudaužytą R. motociklą ir jis tada su R. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. ir jo sudaužytą motociklą parvežė į jo namus. Pažymi, kad jie, t. y. trys motociklistai, važiavo vilkėdami motociklininkų aprangas, dėvėjo šalmus, bent jau jis asmeniškai važiavo leistinu greičiu, laikydamasis kelių eismo taisyklių ir kelio ženklų reikalavimų – apribojimų, o kokiu greičiu važiavo priekyje jo važiavę motociklistai – sunku pasakyti, vertinti, nes, kaip ir minėjo, buvo nuo jų atsilikęs šiek tiek. Kiek matė, jie tvarkingai, lygtais išlaikydami tinkamą atstumą, persirikiavo į kitą eismo juostą, ketindami lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę. Po šio įvykio su R. nebuvo susitikęs, tik iš vietinių kalbų girdėjo, kad po to eismo įvykio jam sugipsuota ranka (1 t., b. l. 91-94).

Liudytojo V. L. parodymais, kad jis yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Pamena, kad 2023 m. balandžio mėn., tiksliai dienos nepamena, vakare, apie 20 val. dirbant ekipaže su kolege, Reagavimo skyriaus tyrėja G. N., gavo budėtojo nurodymą vykti į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., kur kelyje (duomenys neskelbtini) susidūrė motociklas ir automobilis. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), įvažiavime į lauko keliuką pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių nebepamena, ir jo vairuotoją vyriškį, kurio jokių duomenų nebepamena. Kiek pamena buvo apgadintas automobilio galas. Nuo automobilio kitoje kelio pusėje apie 10 metrų atstumu gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies krašto akivaizdžiai sugadintas motociklas, įvairių spalvų, kurio galinis ratas buvo palindęs po kelio atitvaru, o šalia ant atitvaro atsirėmęs stovėjo motociklininkas, kuris vilkėjo motociklininko apranga. O šiek tiek atokiau, kitoje kelio pusėje, dar stovėjo kažkoks vyriškis šalia kelkraštyje stovinčio motociklo, berods mėlynos spalvos. Nei to motociklo, nei to vyriškio jokių duomenų nežino, tik pamena, kad jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilkėjo džinsais, buvo be motociklininko aprangos. Nukentėjęs motociklistas sakė, kad tas vyriškis su šiuo įvykiu nesusijęs, jis tik sustojo pažiūrėti, kas čia nutiko. Įvykio vietoje tuo metu buvo du motociklai, vienas - apgadintas, gulintis ant kelio, o kitas kaip ir minėjo, stovintis kitoje kelio pusėje, kelkraštyje. Tada, jiems priėjus prie ant atitvaro pasirėmusio vyriškio, paklausė, kas vairavo tą gulintį apgadintą ant asfalto motociklą. Jis nurodė, kad jis. Ant jo matomų kūno vietų jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tik jis parodė ant kažkurios rankos delno nubrozdinimo žymė ir apgadintą pirštinę, sakė, kad jaučia bendrą kūno skausmą po kritimo, tačiau kadangi jis vilkėjo motociklininko aprangą, jis daugiau apie jokius sužalojimus nieko jiems nesakė, vaikščiojo, kilojo rankas, minėjo, kad nejaučia jokių galimų galūnių lūžių. Tada atvažiavo dvi viena paskui kitą greitosios medicinos pagalbos brigados. Medikai apžiūrėjo tiek automobilio vairuotoją, tiek motociklo vairuotoją. Negali pasakyti, ar jiems nustatė kokius nors sužalojimus ar ne, tačiau nė vieno iš jų GMP neišsivežė į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai, jie liko eismo įvykio vietoje, kur toliau bendravo su jais, aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, patikrino abiejų vairuotojų blaivumą, abu buvo blaivūs. Kiek pamena, automobilio vairuotojos paaiškino, kad jis vienas važiavo automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) mstl., ir pavažiavus apie 1 kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) k., sugalvojo sukti į kairę pusę esantį lauko keliuką. Prieš sukdamas parodė kairį posūkį ir ruošėsi sukti prieš tai apsidairęs, ar nėra lenkiančių transporto priemonių, kadangi nebuvo jokių transporto priemonių, pradėjo sukimo manevrą ir pradėjęs sukti pajuto smūgį į kairį priekinį sparną ir po kiek laiko pajuto smūgį į automobilio gailinę dalį. Kai pajuto smūgį į priekinį kairį sparną, pamatė, kad buvo motociklas, kuris nesustojęs nuvažiavo toliau, o kai pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, pamatė, kad ant kelio guli motociklas ir ant asfalto guli motociklininkas, ir po to sustojo dar vienas motociklininkas. Po eismo įvykio jis baigė manevrą ir sustojo lauko keliuke. Eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nenukentėjo, apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Nukentėjęs motociklistas paaiškino, kad važiuodami trise motociklais su jam pažįstamais iš matymo asmenimis, kurių anketinių duomenų teigė nežinantis, važiavo nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) mstl. Motociklu kelyje važiavo antras ir važiuodamas pamatė, kad priekyje važiuoja automobilis ir jis, nerodęs posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę kelio pusę, tada pamatė, kad pirmas motociklistas, kurį pažįsta iš matymo, vos spėjo aplenkti automobilį ir jis nuvažiavo nestojęs tolyn, o jis nespėjęs aplenkti automobilio, nes jis jau buvo pasisukęs į kairę pusę, bandydamas išvengti smūgio ir nespėjęs sustabdyti motociklo, atsitrenkė į automobilio galinę dalį ir po smūgio nukrito nuo motociklo. Pats nenukentėjo, apgadintas jam priklausantis motociklas. Po kiek laiko autobusiuku atvyko asmuo, kaip paaiškėjo trečiasis kartu važiavęs motociklistas, jo duomenų nepamena, kuris paaiškino, kad važiavo motociklais trise, iš kurių pažįsta tik vieną - nukentėjusį motociklistą, o kito motociklininko, kuris važiavo kelyje pirmas, nepažįsta, žino jį tik iš matymo. Nurodė, kad važiavo visi nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) mstl., kad jis važiavo paskutinis ir pamatė, kad priekyje važiuoja lėtai automobilis, kuris staiga pradėjo sukti į kairę pusę ir antrasis motociklistas - tas kur nukentėjo šio eismo įvykio metu, nespėjęs sustabdyti atsitrenkė į sukančio automobilio galą. Po eismo įvykio jis sustojo ir paklausė automobilio vairuotojo ir motociklisto, ar nenukentėjo per eismo įvykį, asmenys pasakė, kad nenukentėjo ir jis nieko nelaukęs išvyko motociklu į namus pasiimti automobilio, kad parvežtų apgadintą pažįstamo motociklisto transporto priemonę - motociklą, nes jis buvo po eismo įvykio nevažiuojantis. Ar pirmas motociklininkas lenkęs automobilį jį kliudė, kiek pamena, jis pasakyti negalėjo, jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo, o ar automobilio vairuotojas rodė posūkio signalą į kairę pusę pasakyti negalėjo. Jis tada apžiūrėjo abi transporto priemones, surašė jų techninės apžiūros aktus, kokie buvo nustatyti apgadinimai - nepamena, viskas yra užfiksuota minėtuose aktuose. Kadangi asmenys nesutiko, kuris yra kaltas dėl eismo įvykio, buvo surinkta eismo įvykio medžiaga ir įformintas eismo įvykis, paimti iš minėtų eismo dalyvių paaiškinimai. Filmuota „Body“ kameromis (1 t., b. l. 97-101).

Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). Nusikalstamos veikos aprašymas: 2023 m. balandžio 20 d., 19.45 val., (duomenys neskelbtini) r., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre blaivus S. V. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido iš galo važiuojančio ir jo transporto priemonę pradėjusio lenkti motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo blaivaus R. M.. Eismo įvykio metu nukentėjo R. M., kuris dėl dešinės rankos lūžio, po med. apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gydosi ambulatoriškai (1 t., b. l. 1-5).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kurį surašė (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas S. N., iš kurio matyti, kad atliekant tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio, kurio metu 2023 m. balandžio 20 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) km, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus, turintis teisę vairuoti S. V. ir motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus, turintis teisę vairuoti R. M.. 2023 m. gegužės 3 d. iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ buvo gautas raštas, kad R. M. 2023 m. balandžio 21 d. 8.16 val. kreipėsi į VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ Skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatytas dešinės rankos dilbio lūžis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 22-29).

VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad R. M. 2023 m. balandžio 21 d. 08.16 val. kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Pateiktame R. M. ambulatorinio apsilankymo aprašyme matyti anamnezė: pasakoja, kad vakar krito važiuodamas motociklu, naktį pradėjo skaudėti riešą. Būklės įvertinimas objektyviai, kliniškai ir radialogiškai: dilbio distalinio galo lūžis. Diagnozė: stipinkaulio apatinės dalies ūžis, nepatikslinta. Taikytas gydimas: imobilizuota gipso langete (1 t., b. l. 150-151).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, iš kurios matyti, kad 2023 m. balandžio 20 d., 20.07 val. į eismo įvyki vietą, (duomenys neskelbtini) (prie (duomenys neskelbtini) upelio, kelias – (duomenys neskelbtini)) atvyko GMP ekipažas, kuris apžiūrėjo nukentėjusį motociklistą R. M.. Apžiūros metu pacientas nurodė, kad be sąmonės nebuvo, skundėsi nežymiu dešinio riešo skausmu, daugiau nusiskundimų neišsakė. Preliminari diagnozė - nepatikslintas riešo ir plaštakos sužalojimai. Pažymėta, kad pacientas atsisakė vykti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 157-158).

Užduotimi atlikti objektų tyrimą matyti, iš kurios matyti, kad 2023 m. gegužės 9 d. paskirta užduotis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui R. M. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti iš medicininių dokumentų, jam nedalyvaujant. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. birželio 21 d. atsakyme į policijos įstaigos paklausimą nurodyta, kad užduotį atlikti objektų tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. M. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo iš medicininių dokumentų planuojama atlikti per 10 darbo dienų, gavus gydytojo radiologo konsultacijos išvadą. Tyrimo atlikimui buvo gautos skaitmeninės laikmenos su radiologiniais vaizdais ir 2023 m. birželio 20 d. išsiųstos į VTMT (duomenys neskelbtini) skyrių gydytojo radiologo konsultacijai (1 t., b. l. 162-166, 167).

2023 m. liepos 26 d. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. M. nustatyti sužalojimai - dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, kairio kelio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu - tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio – eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku. Nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ateityje, dėl tolimesnio gydymosi gali keistis R. M. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Tyrimą atliko vyresnysis teismo medicinos ekspertas H. D. (1 t., b. l. 168-170).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl eismo įvykio“, surašytu (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. L., kuriame užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 20 d. apie 19.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) susidūrė motociklas ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Motociklo vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų, susitrenkė, galva sukasi. Laukia vietoje. Informuotas AVPK, GMP. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), rastas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus S. V. ir motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus R. M.. S. V. paaiškino, kad važiavo automobiliu vienas nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) mstl., ir pavažiavus apie 1 kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) k., sugalvojo sukti į kairę pusę esantį lauko keliuką. Prieš sukdamas parodė kairį posūkį ir ruošėsi sukti prieš tai apsidairęs, ar nėra lenkiančių transporto priemonių. Kadangi nebuvo jokių transporto priemonių, pradėjo sukimo manevrą ir pradėjęs sukti, pajuto smūgį į kairį priekinį sparną ir po kiek laiko pajuto smūgį į automobilio gailinę dalį. Kai pajuto smūgį į priekinį kairį sparną, pamatė, kad buvo motociklas, kuris nesustojęs nuvažiavo toliau, o kai pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, pamatė, kad ant kelio guli motociklas ir ant asfalto gulėjo motociklininkas, po to sustojo dar vienas motociklininkas. Po eismo įvykio S. V. baigė manevrą ir sustojo į lauko keliuką. Eismo įvykio metu S. V. nenukentėjo, apgadintas tik jam priklausantis automobilis. R. M. paaiškino, kad važiuodamas trise motociklais su jam pažįstamais iš matymo asmenimis, bet anketinių duomenų nežinantis, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) mstl. Motociklu važiavo antras ir važiuodamas pamatė, kad priekyje važiuoja automobilis ir jis, nerodęs posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę kelio pusę ir tada pamatė, kad pirmas motociklistas, kurį pažįsta iš matymo, vos spėjo aplenkti automobilį ir jis nuvažiavo nestojęs tolyn, o R. M., nespėjęs aplenkti automobilio, nes jis jau buvo pasisukęs į kairę pusę, bandydamas išvengti smūgio ir nespėjęs sustabdyti motociklo, atsitrenkė į automobilio galinę dalį ir po smūgio nukrito nuo motociklo. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo R. M., jokių rimtų sužalojimų nenustatė ir tolimesnei apžiūrai nesivežė ir atsisakė važiuoti pats motociklistas. Eismo įvykio metu R. M. nenukentėjo, apgadintas jam priklausantis motociklas. Po kiek laiko automobiliu atvyko dar vienas važiavęs motociklininkas M. S., kuris paaiškino, kad važiavo motociklais trise, iš kurių vieną pažįstą, t. y. R. bet pavardės nežino, o kito motociklininko nepažįsta, pažįsta tik iš matymo, bet nei vardo nei pavardės nežino, važiavo visi nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) mstl., M. S. važiavo paskutinis ir pamatė, kad priekyje važiuoja lėtai automobilis, kuris staiga pradėjo sukti į kairę pusę ir vienas iš pažįstamų, t. y. R., nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į sukančio automobilio galą. Po eismo įvykio jis sustojo ir paklausė automobilio vairuotojo ir R. ar nenukentėjo per eismo įvykį, asmenys pasakė, kad nenukentėjo ir jis, nieko nelaukęs, išvyko motociklu į namus pasiimti automobilio, kad parvežtų R. motociklą, nes jis buvo po eismo įvykio nevažiuojantis. Ar pirmas motociklininkas, lenkęs automobilį, jį kliudė, pasakyti negalėjo. M. S. eismo įvykio metu nenukentėjo, o ar automobilio vairuotojas rodė posūkio signalą į kairę puse pasakyti negalėjo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai buvo: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės posūkio žibinto stiklas, galinis stiklas, bagažinės dangtis, galinis bamperis, dešinės pusės galinis žibintas. Motociklo „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai: priekinė šakė, priekinis ratas, priekinis žibintas, prietaisų skydelis, vairas, apdailos detalės ir kitos priekinės ir šoninės apdailos dalys. Kadangi asmenys nesutiko, kuris yra kaltas dėl eismo įvykio, buvo surinkta eismo įvykio medžiaga ir įformintas eismo įvykis, paimti S. V., R. M. ir M. S. paaiškinimai. Surašyti transporto priemonės techninės apžiūros aktai. Filmuota „Body“ kamera (1 t., b. l. 30-31, 133, 134, 135, 61, 62).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, fotolentele ir eismo įvykio vietos planu, iš kurių matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) r. kelyje (duomenys neskelbtini). Susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje vienai transporto priemonei sukant į kairę pusę (lauko keliuką), kita transporto priemonė lenkė sukančią transporto priemonę. Fiksuotas transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: „Viena transporto priemonė buvo įsukusi į lauko keliuką, o kita transporto priemonė buvo ant asfalto šalia atitvarų. Automobilis po eismo įvykio buvo judintas, nes baigė manevrą ir sustojo. Abi transporto priemonės judėjo ta pačia kryptimi. Fiksuotos viengubos stabdymo žymės. Transporto priemonių susidūrimo vietoje – nuolaužų, stiklų koncentracija. Susidūrimas įvyko atviroje vietovėje, tiesiame kelio ruože, aplink laukai. Kelio ženklų galiojimo zonoje nėra. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,10 m, Važiuojamoji dalis paženklinta linijomis, skiriančiomis eismo juostas, kelkraščio tiek dešinėje, tiek kairėje pusėje plotis 0,5 m, bordiūrų nėra. Kelio danga - asfaltas, sausa, be defektų (1 t., b. l. 32-36, 37-57, 58-60).

Vietovės apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad 2023 m. lapkričio 13 d. atlikta (duomenys neskelbtini) r. kelio, (duomenys neskelbtini) ruožo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apžiūra. Minėtos kelio atkarpos pradžioje yra informacinis kelio ženklas, žymintis gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ pabaigą ir 2 km atstumu esančią kitą gyvenvietę „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimoje vietovėje, esančiame kelio ruože jokių greitį ribojančių ar draudžiančių lenkti kelio ženklų ar horizontalaus ženklinimo - ištisinės linijos, nėra (1 t., b. l. 143-145, 146-148).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl bepiločio orlaivio medžiagos pateikimo“, surašytu (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2-ojo skyriaus vyr. specialisto M. K., iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 30 d., kelyje (duomenys neskelbtini), panaudojus bepilotį orlaivį „(duomenys neskelbtini)“, sudaryti įvykio vietos ortofotožemėlapis bei schema. Pridėtas kompaktinis diskas su bepiločio orlaivio apdorota medžiaga prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Surašytas Tarnybinis pranešimas „Dėl leidimo pasitelkti bepilotį orlaivį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 136-137, 138-142).

Policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad 2023 m. balandžio 20 d. 19.45 val. registruotas įvykis, kurio tipas - eismo saugumas: eismo įvykis, adresu: (duomenys neskelbtini), kur kelyje (duomenys neskelbtini) susidūrė motociklas ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Motociklo vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų, susitrenkė, galva sukasi. Laukia vietoje. Informuota VPK, GMP. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023-04-29 19:42, į (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie patikrinimą: Surinkta eismo įvykio medžiaga, surašytas tarnybinis pranešimas, Eismo įvykio (duomenys neskelbtini) išrašas. Filmuota „Body“ kamera. 2023 m. gegužės 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus išvadą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (1 t., 102-105, 125-130).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas prie Policijos registruojamų įvykių registro išrašo esantis bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio garso failas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini) skambučio pradžia 2023-04-20 19:42: 24).mp3“, 02:24 min. trukmės. Apžiūros metu fiksuota, kad skambinantysis – vyriškis, praneša: „avariją turim...reikėtų policijos“, kad „motociklininkas susitrenkęs, reikėtų greitosios ir policijos“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) ... kelias (duomenys neskelbtini) lygtais“, „tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų čia, nebe toli (duomenys neskelbtini)“, „pravažiavus (duomenys neskelbtini), pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini)“, „čia toks griovys yra ... ties grioviu tokiu ... ties tuo upeliu“, Operatorė sako: „(duomenys neskelbtini) kilometrą kažkur ... (duomenys neskelbtini) kaimas čia būtų … sakėte motociklas ... ir lengvoji?“. Vyriškis atsako: „į mane ... važiavau su lengvąją ... sukau į kairę ir motociklininkai … trys ... atvažiavo ir į užpakalį trenkėsi … motociklininkas“ „jo ... trys …“. Į operatorės klausimą: „kokio amžiaus jisai?“, vyriškis sako: „apie (duomenys neskelbtini) sakykim“. Tada operatorė klausia: „kraujuoja?“. Vyriškis sako: „susitrenkęs tiktais“, „galva sukasi, jo reikėtų medikų“. Operatorė klausia: „ten kelio ženklai, atitvarai neapgadinti? Vyriškis atsako: „ne“. Operatorė klausia: „nereikia nieko ištraukti?“. Vyriškis atsako: „ne“. Operatorė kalusia: „kokia jūsų markė automobilio?“ Vyriškis atsako „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė klausia: „jūsų vardas, pavardė?“. Vyriškis atsako: „S. V.“. Vyriškis sako: „už (duomenys neskelbtini), koks puskilometris“. Operatorė sako: „gerai, tuomet aš informuoju ir greitąją ir pareigūnus” (1 t., b. l. 106-108).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos Policijos informacinės sistemos ir registrai - Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo sistemoje esantys kūno kamerų, kuriomis 2023 m. balandžio 20 d. tarnybos metu, naudojosi (duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai V. L. ir G. N., reaguodami į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) k., vaizdo įrašai (7 vnt.): „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad dešinės pusės važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje guli akivaizdžiai apgadintas motociklas (šviesios spalvos), dalis jo palindusi po kelio atitvaru, priešais, ant kelio matosi stabdymo ir kitos šlapios žymės, pabirusios detalės; kairėje kelio pusėje, esančiame lauko keliuke, matome stovintį šviesios spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galas akivaizdžiai apgadintas - įlenktas. Nukentėjusysis - motociklistas R. M. sako: „normaliai ... vaikštau ... viskas gerai“. Tada automobilio vairuotojas S. V. ir motociklo vairuotojas R. M. papasakoja, kas ir kaip čia nutiko jų akimis. Automobilio vairuotojas sako: „visi važiavo iš ten (rodo pirštu), aš važiavau ir sukau į keliuką tą ...“, tuo pačiu metu motociklistas sako: „o aš iš paskos ... (automobilio vairuotojas tuo pačiu metu sako: „iš paskos į galą“)“, tada tęsia: „... draugas viens dar aplenkė jį (rodo mostą dešine ranka ... o jisai suko į tenais (rodo ranka mostą į lauko keliuko pusę) ... ir va tiek ... norėjau mestis į va tą pusę labiau, kad (rodo rankomis į tą kelio pusę, kur guli motociklas) ... bet išsigandau bordiūrų tų ... jisai jau buvo pasisukęs į čia (rodo rankomis mostą į kitą kelio pusę – į lauko keliuko pusę) ... ir gavos kaip gavos“. Motociklo vairuotojas sako: „aš į kampą labiau pataikiau ... kad jis jau šonu stovėjo va taip ... suko į ten (rodo rankomis) ... man nebebuvo ką daryt ... arba į bordiūrus, arba į jį, į kampą ir pataikiau ... nes jis privažiavo ... nu ir suko ... aš norėjau per tą pusę, kaip žmonės normaliai aplenk ... mano draugs aplenkė, žiūr kad jis jau pasuko iš čia labiau ... galvojau pro tą pusę (rankomis rodo į dešinė kelio pusę) ... tada lįsiu ... ir tie bordiūrai ... gavos, kad čia į kampą pataikiau ... jis jau skersai stovėjo, kaip aš į jį trenkiausi ... man nebebuvo ką daryt ... nei per ten nei per ten ... draugs aplenkė ir nuvažiava ... o aš į galą“. Matome, kad pareigūnai patikrina vairuotojų girtumą, abu vairuotojai blaivūs. Matome į eismo įvykio vietą atvykstančius du GMP ekipažus. Motociklistas R. M. sako medikei: „va čia biški nusibrozdinau (tuo metu rodo dešinį riešą)“. Medikė klausia: „Jūs be sąmonės nebuvot?“. R. M. atsako: „ne, tik biški galva svaigo iškart kai griuvau ... biški svaiga galva, daugiau viskas tvarkoj“. Medikė pakviečia motociklistą į GMP automobilį apžiūrai. Tada prie automobilio vairuotojo S. V., kuris stovi prie savo automobilio, prieina kita medikė, klausia: „Jums kas nors?“, jis atsako: „nieko, tik mašina sudaužyta“, tada medikė sako: „na, o dėl sveikatos ...nieko visiškai? ... nenorit pasimatuot spaudimo? ... be sąmonės nebuvot? Vyriškis atsako, kad nebuvo. Matome kad eina kartu su medike link GMP automobilio, tuo metu girdime, kaip medikė dar paklausia: „ar viską prisimenat?“, jis atsako: „jo“. Vėliau girdime, kaip automobilio vairuotojas sako: „kad jis čia atlėkė kosminiu greičiu, nemačiau...“. S. V. sako: „pirmas irgi brūkštelėjo per priekinį sparną“. Pareigūnė klausia: „O kas ten toksai buvo?“. R. M. sako: „suprantat, važiuoj, mes susitinkam, žmonės ir važiuojam ... nei mums vardų, nei pavardžių, mes nesisakom viens kitam ... niekam neįdomu ... nepažįstam“. Pareigūnė klausia: „Jūs čia trise važiavot nepažįstami?“. Jis atsako: „žinom iš veida, žinom ... negaliu pasakyt vardą, pavardės, nežinau, žinokit“. Pareigūnė tęsia: „mašina jau atlikinėjo manevrą, tai matėt ...“. R. M. sako: „jinai man užsuko aplenkimą, aš negalėjau lenkt jos, man reikėjo pasirink arba į tą pusę, arba į tą pusę, aš pasirinkau ... (rodo ranka dešinę kelio pusę). Pareigūnė klausia: „bet nebuvot į priešpriešinį išvažiavęs?“ Motociklistas sako: ‚ant lenkimo mes buvom, va iš čia išvažiavom lenkt (rodo rankomis) ir tas draugas aplenkė ... jisai jau lenkė ... aš matau, kad nebespėsiu ... jis jau skersai stovi ... aš tada į tą pusę ... bet žiūriu čia yra bordiūrai, man nebėra ką daryt ... viskas, no ... ir aš tada trenkiaus į kampą jo ... , nes jisai skersas, va taip stovėjo (rankomis ir kūnu demonstruoja kaip) ... kaip šitaip stovėjo, aš tada trenkiaus ir mane numetė ant šono ... taip dėjau ir mano motociklas taip nuėjo į šoną ... man nebuvo ką daryti ... pasirinkimo kito nebuvo ... arba tenais, kur neaplenksiu arba į tuos bordiūrus“. Tada matome, kaip pareigūnas V. L. telefonu fotografuoja eismo įvykio vietą, lape braižo eismo įvykio schemą, joje žymi pirmuosius matavimus. Girdime, kaip pareigūnė sako: „rajoninis kelias (duomenys neskelbtini). Motociklistas sako: „sukdamas turėjo per veidrodį žiūrėt ... kas iš galą atvažiuoj, įsitikint, kad tavęs niekas nelenkia ir tada tik turėtų sukt, šiaip palei viską ... o tas pirmas pralenkė, o jis užsuko ir man jau nebėr ką daryt ... viskas .... kur aš važiuosiu, aš ten būčiau važiavęs, būčiau į šoną kliuvęs ... taip dar galvojau prasuksiu, bet neprasukau ir taip gavos“. Girdime, kaip automobilio vairuotojas sako: „prieš kurį laiką žiūrėjau, nieko nebuvo, jie labai greit atlėkė, jie čia šiaip laksto ... kaip tik sezonas prasideda, jie čia kažkokį kelią atradę ir vakarais varo“. Pareigūnas sako: „čia kažkuris kliudė priekį“. Jis sako: „buvo trys, išsigando, nežinau, kur tas pirmas“. Pareigūnas V. L. sako: „priekinis sparnas kliudytas, jisai turėjo kliudyt“. Automobilio vairuotojas sako: „aš pradėjau sukt ... trinkt į priekį, pralėkė .. o kitas į galą ...“. Tada girdime, kaip motociklistas sako: „bet kodėl Jūs prieš sukdamas neįsitikint, kad nieko nėr iš galo? ... gi iš tikrųjų ... iš tikrųjų gi taisyklės yra, kad pasižiūri į veidrodį, įsitikini šimtu procentų, kad niekas tavęs nelenkia ir nieko nėra, tada darai manevrą ... o čia gavos ... vienas į priekį kalė, kitas į galą kalę ... tai jūs visą kelią užtvėrėt“ (demonstratyviai aiškina, kaip kas buvo). Automobilio vairuotojas sako: „Būtumėt normaliai važiavę, nieko nebūtų buvę“. Pareigūnas eidamas link tarnybinio automobilio sako: „gerai, nėra čia ko ginčytis, forminam eismo įvykį ... aš aiškinau situaciją“. Tada pareigūnas V. L. telefonu fotografuoja eismo įvykio vietą, apgadintas transporto priemones. Tuo metu pareigūnė eismo dalyviams paduoda lapus, prašo surašyti paaiškinimus. Girdime, kaip vienas iš eismo įvykyje esančių vyrukų (kuris atvažiavo mikroautobusu) sako: „iš galo važiavau, viską mačiau ... aš išvažiavau autobusą atsivežt“. Pareigūnas klausia: „kur motociklas yra“, atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnė klausia: „O tai jūsų nekliudė?“, atsako: „ne ... kliudė iš matymo pažįstamą, ką aš žinau ... aš iš galo važiavau“. Pareigūnė tikslina: „Tai jūs važiavot paskutinis, antras - jisai (rodo abu pirštais į priekį) ir pirmas“. Vyriškis atsako: „pirmas kažkas, aš jo nepažįstu ... aš iš galo važiavau, manęs nieks nekliudė ...“. Tada matome, kad prie pareigūnės yra priėjęs motociklistas R. M., jis paduoda lapą su paaiškinimu. Girdime, kaip pareigūnė sako: „čia pažymėjot, kad trise važiavot? R. M. sako „jo, trise važiavom, aš antras važiavau ... tas pirmutinis spėjo pravažiuot, lenkdams aplenkė, o aš nebespėjau pravažiuot, norėjau grįžt į savo vietą (rodo ranka dešinę kelio pusę) ir nebe suspėjau, nu aš nukentėjau ... koks nenukentėjau, susitrenkiau, viskas krisdams normalu, kai atsitrenkiau ... bet traumų jokių neturiu ...“. Tada pareigūnai fotografuoja apgadintas transporto priemones masteline liniuote. Tada pareigūnas kreipiasi vardu: „M.“, duoda jam į rankas jo rašytą paaiškinimą ir rašiklį, prašo papildyti: „kas tie draugai buvai, pažįsti, nepažįsti“. Girdime, kaip M. sako: „šitą pažįstu, ano nepažįstu“. Tada pareigūnas sako: „rašyk, draugas, kuris motociklu atsitrenkė į automobilį ... koks yra vardas, pavardė“. Girdime, kaip M. S. sako: „R.“, „o ką apie antrą, antro tai aš nežinau, kas toks yra“, „iš matymo žinomas ir viskas …“. Girdime, kaip pareigūnas V. L. sako: „pažymas dar išduosime, kad buvo toks eismo įvykis ... kad apgadintos transporto priemonės ...“. Tada matome tarnybiniame automobilyje sėdinčius pareigūnus, pildančius procesinius dokumentus. Tada lauk išlipa V. L., kuris pagarsina automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui jo transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotus apgadinimus ir įteikia pažymą, dėl registruoto eismo įvykio. Pareigūnas paaiškina: „kadangi nesutariat dėl kaltės, bus vykdomas tyrimas, susisieks su jumis, galit informuot draudimą, mašinos netvarkykit, kol tyrimas nesibaigs“. Tada motociklistui įteikiama pažyma, dėl eismo įvykio, jis supažindinamas su transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame aprašyti matomi išoriniai motociklo apgadinimai. Tada pareigūnas sako: „dabar motociklo netvarkykit, nekeiskit konstrukcijos, kol tyrimas nesibaigs, jums dar pasiskambins“ (1 t., b. l. 109-119).

Daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo garaže, apžiūrėtas motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. M.. Motociklas paremtas ant medinės lentos, po motociklu pakištas čiužinys. Apžiūrint motociklą, matyti, kad motociklo aukštis 1 m, kuris yra (duomenys neskelbtini) spalvos. Motociklo visa kairė pusė apgadinta: nubrėžta motociklo keleivio balnelio plastikinė baltos spalvos apdaila, įplyšęs keleivio juodos spalvos balnelio kairės pusės kampas. Matome nuimtą vairuotojo balnelį, kuro bako baltos spalvos plastikinė apsauga nubraižyta. Motociklo kairės pusės rėmo baltos spalvos plastikinė apsauga sulūžusi, visas kairės pusės rėmas subraižytas, lūžęs pagrindinis rėmo vamzdis, išlindę laidai ir vamzdeliai. Motociklo plastikinė mėlynos spalvos dugno apsauga sulūžusi, prie variklio skyriaus matome aplipusių žemių, kurios birios, šviesios spalvos. Motociklui nėra aerodinamimio gaubto, lūžęs vairas, subraižyta priekinė motociklo šakė. Motociklo priekinis ratas įlinkęs, priekinio rato raudonos spalvos purvasaugis ir šakės apsauga subraižyta ir sulūžusi. Apžiūrėjus motociklo dešinę pusę, matyti nubrėžtą galinio balnelio plastikinę apdailą, įplyšusį juodos spalvos galinį balnelį, nubrėžtą kuro bako plastikinę apdailą, po juodos spalvos užrašu „(duomenys neskelbtini)“, matome atvirą variklio skyrių iš dešinės motociklo pusės, nėra variklio plastikinės apsaugos, taip pat nulaužta metalinė kojelė. Apžiūros metu nieko nepaimta (2 t., b. l. 1-3, 4-14).

Daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) g., gyvenamojo namo garaže, apžiūrėti daiktai - motociklininko šalmas ir apranga. Motociklininko šalmas juodos spalvos. Šalmo priekyje (veido apatinės dalies srityje) matome išilgą pažeidimą (šalmas nubraižytas), šalmo užpakalinė dalis ties viduriu ir į apačia nubraižyta, šalmo kairėje pusėje ties viršugalviu matyti nubraižymai. Toliau apžiūrint aprangą, matome motociklininko striukę, kuri yra juodos spalvos, rankovės baltos, odinė, ant striukės apykaklės užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Striukės alkūnių apsaugos, matome nubrėžtos, kairės rankovės oda įtrūkusi. Striukės užpakalinėje dalyje matome pasaugą ties viršutinę stuburo dalimi, kuri yra nubraižyta. Motociklininko kelnės, taip pat juodos spalvos, ant šonų užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Kelnių kelių apsaugos, ypač kairiojo kelio stipriai nubrėžta. Kelnių užpakalinė dalis, ties juosmeniu ir sėdmenimis, matome padengta purvu, apibraižytos. Taip pat apžiūrimos juodos spalvos medžiaginės pirštinės, kurių vidinė dalis, ties riešu, matome suplyšusios. Kairės rankos pirštinės krumplių apsauga yra įskilusi (2 t., b. l. 15-17, 18-27).

Akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija pranešimais, kuriuose užfiksuota, kad išnagrinėjusi policijos įstaigos prašymą - patikrinti ir pateikti 2023 m. balandžio 20 d. nuo 17 val. - 19.40 val. motociklų „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kartu su jais važiavusio motociklo, kurio jokių duomenų nežinome, judėjimo kryptį užfiksuotą vidutinių ir stacionarių greičio matuoklių, tikslas - identifikuoti to motociklo duomenis ir galimą jo vairuotoją, informuoja, kad informacijos, apie užklausoje nurodytų transporto priemonių judėjimą – neturi. Tuo pačiu į policijos įstaigos papildomą prašymą - patikrinti ir pateikti 2023 m. balandžio 20 d. (imtinai) (duomenys neskelbtini) apskrityje, t. y. (duomenys neskelbtini) rajonuose visų motociklų judėjimo kryptį užfiksuotą vidutinių ir stacionarių greičio matuoklių, tikslas - identifikuoti motociklo duomenis ir galimą jo vairuotoją, kuris 2023-04-20, apie 19 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) r. keliu (duomenys neskelbtini) kartu su dar dviem motociklais „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), informuoja, kad informacijos, apie užklausoje nurodytų transporto priemonių judėjimą – neturi (1 t., b. l. 187, 190-191).

Tarnybiniu pranešimu „Dėl Body kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų nustatymo“, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo bendrauta su nukentėjusiuoju R. M. dėl 2023 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje buvusių pašalinių asmenų, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašuose, asmenybių nustatymo. R. M. nurodė, kad tai buvo jam pažįstami asmenys: Ž. Ž. ir A. D., kurie su eismo įvykiu niekaip nesusiję, atvyko į įvykio vietą vėliau, tik dėl smalsumo. Minėti asmenys patikrinti policijos informacinėje sistemoje. Ž. Ž. nurodė, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) sutiko pravažiuojantį motociklu pažįstamą M. S., kuris papasakojo, apie ką tik įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu nukentėjo pažįstamas motociklistas R. M., todėl vedamas smalsumo, atvažiavo mėlynos spalvos motociklu „(duomenys neskelbtini)“ į įvykio vietą, kur pamatė ant kelio gulintį sudaužytą motociklą „(duomenys neskelbtini)“, netoli jo vaikštantį pažįstamą R. M., o kitoje kelio pusėje - lauko keliuke apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir šalia jo stovintį vairuotoją, abu vairuotojai buvo sąmoningi, vaikščiojo, kalbėjo, sužalojimų rimtų nepatyrė, atrodė sveiki. Tada atvyko policijos pareigūnai, vėliau - greitosios medicinos pagalbos du ekipažai. Vairuotojai po medikų apžiūros liko eismo įvykio vietoje, į gydymo įstaigas jų nevežė, kaip suprato iš vairuotojų kalbos, jie nesutarė, dėl kaltės, be to, paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvavo dar vienas motociklistas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau, kas jis - Ž. Ž. teigė nežinantis, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė. A. D. nurodė, kad jis apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) sužinojo iš draugo Ž. Ž., todėl vedamas smalsumo, nes eismo įvykio metu nukentėjo jo pažįstamas R. M., atvažiavo pažiūrėti, kaip kas yra, kad į įvykio vietą atvyko - paties vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) spalvos). Matė ant kelio sudaužytą R. M. motociklą, kitoje kelio pusėje, lauko keliuke stovintį apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, abiejų transporto priemonių vairuotojai - akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, buvo sąmoningi, vaikščiojo, bendravo su policijos pareigūnais, medikais. Vairuotojai po medikų apžiūros liko eismo įvykio vietoje, į gydymo įstaigas jų nevežė, kaip suprato iš vairuotojų kalbos, jie nesutarė, dėl kaltės, be to, paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvavo dar vienas motociklistas, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau, kas jis - A. D. teigė nežinantis, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė (1 t., b. l. 120-122).

Užduotyje atlikti objektų tyrimą, iš kurios matyti, kad 2023 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) (duomenys neskelbtini) skyriui buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą – pirminį eismo įvykio tyrimą. Prašoma atsakyti į klausimus: 1) Koks buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis (arba galimos jų važiavimo greičio ribos) prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu? 2) Kokia buvo transporto priemonių susidūrimo eiga (mechanizmas), atsižvelgiant į jų sugadinimų mąstą ir pobūdį, pėdsakus ant jų ir ant kelio dangos, į transporto priemonių ir kitų daiktinių įrodymų išsidėstymą eismo įvykio vietoje? 3) Kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio kilimo sąlyga? 2023 m. rugpjūčio 3 d. LTEC (duomenys neskelbtini) skyrius abipusiu susitarimu užduotį persiuntė į LTEC (2 t., b. l. 28-32, 33-34).

Specialisto išvada 2023 m. spalio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad tyrimas pradėtas 2023 m. spalio 17 d. ir baigtas 2023 m. spalio 23 d. Ekspertinį tyrimą atliko ir specialisto išvadą surašė LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. V.. Išvada: 1) Prieš pat stabdymą motociklas „(duomenys neskelbtini)“ judėjo apie 82 km/h greičiu, o iki susidūrimo vietos jo greitis buvo sumažintas iki apie 67 km/h. Kokiu greičiu prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu judėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, negalima. 2) Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Motociklo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo priekyje važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ lenkimą. Motociklo vairuotojui vykdant lenkimo manevrą, automobilio vairuotojas suko į kairę ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Motociklas, judantis apie 82 km/h greičiu, buvo intensyviai užstabdytas. Kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje motociklas, būdamas vertikalioje padėtyje, arba tokiai artimoje, priekine dalimi trenkė į kairio posūkio kreive judančio Automobilio galinę dalį ties viduriu. Susidūrimo metu tarp automobilio galinės dalies ir motociklo kairiojo šono buvo smailus kampas. Po susidūrimo motociklas griuvo ant kairio šono, čiuoždamas ant šono judėjo į priekį ir į dešinę kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Automobilis po susidūrimo judėjo toliau į priekį kairio posūkio kreive ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu ir atkurta transporto priemonių suartėjimo eiga grafiškai pavaizduota 8 pav. 3) Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai, - sukdamas į kairę į lauko keliuką, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido jį lenkiančio motociklo „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 36-44).

Specialisto išvada 2023 m. gruodžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2023 m. gruodžio 4 d. LTEC gautas ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno 2023 m. gruodžio 1 d. raštas „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ - specialistui pateiktas papildomas klausimas. Prašoma atsakyti į klausimą: 1 Ar buvusioje kelio eismo situacijoje, pirmojo motociklo vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu? Tyrimas pradėtas 2023 m. gruodžio 11 d. ir baigtas 2023 m. gruodžio 11 d. Ekspertinį tyrimą atliko ir specialisto išvadą surašė LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. V.. Išvada - nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje priekyje motociklo „(duomenys neskelbtini)“ važiavusio pirmojo motociklo vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, negalima (2 t., 47-49, 45-46).

2023 m. gruodžio 20 d. Pranešimu apie žalos atlyginimą iš kurios matyti kad AB „(duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. balandžio 20 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo R. M., jam kompensuojamos netektos pajamos - 6675,89 eurų, atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtus nepatogumus, išmokama 4200 eurų draudimo išmoka neturtinei (moralinei) žalai atlyginti (5 MMA dydžio, kur MMA - LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, 2023 m. lygi 840 Eur). Iš viso atlyginta 10.875,89 eurų žalos. R. M. yra išmokėta 3236 eurų draudimo išmoka už sugadintą motociklą. Sprendimas dėl žalos atlyginimo už sugadintą aprangą ir šalmą dar nepriimtas, vertinami pateikti dokumentai, nustatinėjamas žalos dydis (2 t., b. l. 68-69).

2024 m. sausio 31 d. Pranešimu apie žalos atlyginimą, iš kurio matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 4 d. sprendimu R. M. išmokėta 1106,92 eurų draudimo išmoka už sugadintą aprangą ir šalmą (2 t., b. l. 72).

2023 m. lapkričio 10 d. nukentėjusiajam R. M. įteiktas pranešimas, apie teisę pareikšti civilinį ieškinį. Gautas nukentėjusiojo R. M. pranešimas el. paštu, kuriame prašoma bylą perduoti nagrinėti teismui, nes iki 2024 m. sausio 18 d. nerastas bendras sutarimas su kaltininku dėl neturtinės žalos, advokato išlaidų atlyginimo, civilinį ieškinį pateiks teisme (1 t., b. l. 86, 87-88).

Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. BK 281 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu šiuo atveju žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-325-942/2017, 2K-309-699/2018).

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 109 punktą, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis važiuodamas (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) km vairuodamas transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ne sankryžoje suko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepraleido į priešpriešinio eismo juostą persirikiavusios ir atliekančios lenkimo manevrą transporto priemonės - motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. M.. Iš Vietovės apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. lapkričio 13 d. atlikta (duomenys neskelbtini) r. kelio (duomenys neskelbtini) ruožo nuo (duomenys neskelbtini) m iki (duomenys neskelbtini) m apžiūra (įvykio vietos). Kelio atkarpos pradžioje yra informacinis kelio ženklas, žymintis gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ pabaigą ir 2 km atstumu esančią kitą gyvenvietę „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimoje vietovėje, esančiame kelio ruože jokių greitį ribojančių ar draudžiančių lenkti kelio ženklų ar horizontalaus ženklinimo - ištisinės linijos, nėra (1 t., b. l. 143-145, 146-148). Taigi, kaltinamasis, sukdamas į kairę ne sankryžoje, privalėjo duoti kelią, leidžiamoje vietoje, jį lenkiančiai transporto priemonei – motociklui, tačiau, nesilaikius KET 109 punkte nurodytos pareigos, dėl ko transporto priemonės susidūrė, t. y. motociklas trenkėsi automobiliui į galą ir eismo įvykio metu nukentėjusysis R. M. patyrė sužalojimus. Tokie kaltinamojo veiksmai, pažeidžiant kelių eismo taisykles sąlygojo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. R. M. sužalojimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 126 punktą (redakcija, galiojanti nuo 2024 01 01) vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais (pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m), jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Specialisto išvadoje (2 t., b. l. 46-43) nurodoma, kad sumodeliavus eismo įvykio situaciją, spręstina, jog per 1,86 s motociklas, judėdamas pastoviu apie 82km/h greičiu (o prieš susidūrimą intensyviai stabdydamas), įveikė apie 40,9 m atstumą; motociklas grėsmės eismo saugumui kilimo momentu nuo susidūrimo vietos buvo nutolęs apie 40,9 m atstumu. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis pažeidė šias rekomendacijas ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Duomenų apie sudėtingas eismo (oro, kelio dangos, eismo intensyvumo) sąlygas nenustatyta.

Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuris matė patį įvykį, nes važiavo motociklu nukentėjusiajam iš galo, matė, kaip nukentėjusysis vairuodamas motociklą persirikiavo į kitą eismo juostą lenkimo manevrui, tačiau priekyje važiavęs automobilis staiga suko į kairę kelio pusę, į keliuką, taip nukentėjusiojo vairuojamas motociklas trenkėsi į automobilio galą. Matė, kad R. M. motociklo priekis yra stipriai sugadintas, kad jo galas guli palindęs po kelio atitvarais ir, kad veržiasi iš motociklo dūmai, pats R. M. gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies priekyje minėto motociklo, nuo jo kokiu 5-10 metrų atstumu (1 t., b. l. 91-94). Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu „Dėl eismo įvykio“, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 20 d. apie 19.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini) susidūrė motociklas ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), rastas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus S. V. ir motociklas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus R. M.. S. V. paaiškino, kad važiavo automobiliu vienas nuo (duomenys neskelbtini) k., link (duomenys neskelbtini) mstl., ir pavažiavus apie 1 kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) k., sugalvojo sukti į kairę pusę esantį lauko keliuką. Atliekant sukimo manevrą, pajuto smūgį į kairį priekinį sparną ir po kiek laiko pajuto smūgį į automobilio gailinę dalį, pamatė, kad ant kelio guli motociklas ir ant asfalto gulėjo motociklininkas. Nukentėjusysis R. M. paaiškino, motociklu važiavo antras ir važiuodamas pamatė, kad priekyje važiuoja automobilis ir jis, nerodęs posūkio signalo, pradėjo sukti į kairę kelio pusę ir tada pamatė, kad pirmas motociklistas, vos spėjo aplenkti, o jis nespėjęs aplenkti automobilio, nes jis jau buvo pasisukęs į kairę pusę, bandydamas išvengti smūgio ir nespėjęs sustabdyti motociklo, atsitrenkė į automobilio galinę dalį ir po smūgio nukrito nuo motociklo (1 t., b. l. 30-31, 133, 134, 135, 61, 62). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad 2023 m. balandžio 20 d., 20.07 val. į eismo įvyki vietą, (duomenys neskelbtini) g. (kelias (duomenys neskelbtini)) atvyko GMP ekipažas, kuris apžiūrėjo nukentėjusį motociklistą R. M.. Apžiūros metu pacientas, skundėsi nežymiu dešinio riešo skausmu. Preliminari diagnozė - nepatikslintas riešo ir plaštakos sužalojimai (1 t., b. l. 157-158). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad R. M. 2023 m. balandžio 21 d. 08.16 val. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, nurodydamas, kad vakar krito važiuodamas motociklu, naktį pradėjo skaudėti riešą. Būklės įvertinimas objektyviai, kliniškai ir radialogiškai - dilbio distalinio galo lūžis. Diagnozė: stipinkaulio apatinės dalies ūžis, nepatikslinta (1 t., b. l. 150-151). 2023 m. liepos 26 d. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. nustatyti sužalojimai - dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, kairio kelio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu - tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio – eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 168-170). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad R. M. eismo įvykio patirti sužalojimai, t. y. - dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžį, kairio kelio sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu, atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtinta ir kiti byloje surinkti duomenys, pripažintini įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybiniai pranešimai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, vietovės apžiūros protokolas, policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kitų objektų apžiūros protokolai, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo S. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Bausmės individualizavimas

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. V. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra visos numatytos sąlygos BK 40 straipsnyje. Pažymėjo, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, kaltinamas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajam yra atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Prašė laiduotoją paskirti jo sutuoktinę R. V., kuri kaip laiduotoja atitinka visus reikalavimus. R. V. pateiktame prašyme dėl laidavimo už S. V., nurodė, kad yra pasitikėjimo vertas asmuo, galinti būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką S. V.. Ji yra S. V. sutuoktinė, todėl jį gerai pažįsta bei žino beveik visas jo asmenines savybes, charakterį. Pažymėjo, kad S. V. dėl šio įvykio labai išgyvena, supranta, kad tokiais neapgalvotais veiksmais gali visiškai susigadinti savo ateitį, padėtį visuomenėje bei bendruomenėje, padaryti žalą šeimai. Ji gali daryti teigiamą įtaką S. V. bei sulaikyti, kad jis daugiau tokių klaidų nebedarytų. Įsitikinusi, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų, nes šia tema jie daug šeimoje diskutuoja, analizuoja priežastis. Su sutuoktiniu šeimoje nuolat bendrauja, domisi jo darbine veikla, pomėgiais. Ji charakterizuojama teigiamai, yra kruopšti, pareiginga, operatyviai priimanti sprendimus, strategiškai mąstanti, nėra teista. Teisiamojo posėdžio metu R. V. nurodė, jie santuokoje gyvena 23 metus, sutinka būti jo laiduotoja.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. V. padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas, dirbantis (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir S. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, kaltinamojo sutuoktinė R. V. yra pateikusi prašymą perduoti S. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog R. V. yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturinti, dirbanti. Prašyme nurodė, kad ji charakterizuojama teigiamai, yra kruopšti, pareiginga, operatyviai priimanti sprendimus, strategiškai mąstanti, galinti būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui S. V.. Teismo įsitikinimu, R. V. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir kaltinamojo susiklostę tvirti ir artimi santykiai, pagrįsti abipuse pagarba ir palaikymu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, be to, galintis daryti teigiamą poveikį S. V.. Taigi, įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, jog R. V. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį S. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirma sąlyga, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad S. V. yra neteistas. Antra sąlyga, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Kaltinamasis savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs transporto priemonių privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl žalą už jį privalo atlyginti draudimo bendrovė, kuri šioje pripažinta civiliniu atsakovu. AB „(duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. M. kompensavo netektų pajamų 6675,89 Eur, 4200 Eur neturtinei (moralinei) žalai atlyginti, 3236 Eur išmoka už sugadintą motociklą, ir 1106,92 Eur išmoka už sugadintą aprangą ir šalmą (2 t., b. l. 68-69, 72). Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad S. V. administracine tvarka nebaustas, jis neteistas. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys, kaip gyvenimo būdas, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis S. V. pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas sutuoktinės R. V. atsakomybėn be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktai). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, anksčiau neteistas, iki nusikalstamos veikos padarymo už kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebaustas, taip pat į kaltinamojo paaiškinimus duotus teisiamojo posėdžio metu, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimas nėra tikslingas, todėl jis netaikytinas.

Tačiau, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga taikyti kitą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. V. skirtina minimalaus dydžio - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. M. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur proceso išlaidų atlyginimo už advokato teisines paslaugas. Teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi R. M. civilinis ieškinys priimtas ir jis pripažintas civiliniu ieškovu, taip pat šia nutartimi civiline atsakove pripažinta AB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija ir civilinės atsakovės atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl 2023 m. balandžio 20 d. eismo įvykio AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškovui R. M. išmokėjo šias išmokas: 10875,89 Eur (iš jų: 4200 Eur (5 MMA ekvivalentas) dėl neturtinės žalos ir 6675,89 Eur dėl negautų pajamų). Apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ (patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) 4.2.2. punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai sveikata sutrikdyta iki 3 mėn.), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos. Esminiai kriterijai yra žalos pobūdis, sveikatos sutrikdymo mąsto sunkumas, trukmė, liekamieji reiškiniai. „(duomenys neskelbtini)“ į tą visiškai atsižvelgė, šiuo atveju maksimali neturtinės žalos išmoka yra 5 minimali mėnesiniai atlyginimai, kas ir nukentėjusiajam buvo išmokėta. Tai, kad sveikata atsistatė iki 3 mėnesių rodo, kad labai esminių liekamųjų reiškinių nėra.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“. CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad šiuo atveju pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą tenka draudimo bendrovei, o ne kaltinamajam.

Nukentėjusiajam R. M. turtinė žala atlyginta, ginčo dėl to nėra, civilinis ieškinys reiškiamas dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2023 m. balandžio 20 d. įvykio nukentėjusiajam išmokėjo 4200 Eur draudimo išmoką neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Išmokėta neturtinė žala ir ieškiniu reiškiama neturtinė žala, viso sudarytų - 6700 Eur (4200 Eur + 2500 Eur).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).

Byloje iš 2023 m. liepos 26 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatyti sužalojimai - dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinio stipinkaulio tipinės vietos lūžis, kairio kelio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir skysčio susikaupimu – tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 168-170). Draudimo bendrovė nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 4200 Eur. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiajam išmokėtas neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su eismo įvykiu, todėl nėra pagrindo R. M. patirtą žalą vertinti didesne suma.

Pažymėtina, kad šiuo atveju žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, o ne tyčia. Kaltinamasis vairavo turėdamas teisę vairuoti, blaivus, techniškai tvarkingą automobilį. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai būna nuo 600 Eur iki 6000 Eur, kartais siekia iki 8000 Eur. Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-882/2024).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2023 m. balandžio 20 d., 20.07 val. į eismo įvyki vietą (duomenys neskelbtini)., atvyko GMP ekipažas, kuris apžiūrėjo nukentėjusį R. M.. Apžiūros metu pacientas nurodė, kad be sąmonės nebuvo, skundėsi nežymiu dešinio riešo skausmu, daugiau nusiskundimų neišsakė. Preliminari diagnozė - nepatikslintas riešo ir plaštakos sužalojimai. Pažymėta, kad pacientas atsisakė vykti į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 157-158). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“, matyti, kad R. M. į gydymo įstaigą kreipėsi 2023 m. balandžio 21 d. 08.16 val. į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Ambulatorinio apsilankymo anamnezė: pasakoja, kad vakar krito važiuodamas motociklu, naktį pradėjo skaudėti riešą. Būklės įvertinimas objektyviai, kliniškai ir radialogiškai: dilbio distalinio galo lūžis. Diagnozė: stipinkaulio apatinės dalies lūžis, nepatikslinta. Taikytas gydimas: imobilizuota gipso langete (1 t., b. l. 150-151). Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl traumų patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, tačiau visi šie nepatogumai buvo laikini, nesitęsė itin ilgai, nenustatyta, kad buvo gydomas stacionariai, jam neprireikė operacijų, pritaikius reikalingą gydymą jos sveikatos būklė gerėjo, sunkių liekamųjų reiškinių nėra.

Teismas pripažįsta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kaip ji suprantama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, t. y. fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus, gydėsi, kol sugijo lūžiai, kairio kelio sumušimas, tačiau atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias jos patirtus sužalojimus ir dėl to patirtą žalą, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose atlygintinas neturtinės žalos sumas, nukentėjusiojo viso prašoma priteisti 6700 Eur neturtinė žala yra per didelė. Teismas sutinka su civilinio atsakovo atstovo pozicija, kad nukentėjusiajam išmokėta 4200 Eur neturtinė žala yra teisinga, adekvati ir pakankama jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nenustatyta išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie didesnę patirtą neturtinę žalą. Be to, nepateikta jokių įrodymų dėl civiliniu ieškiniu dėstomų aplinkybių apie dėl patirtų sužalojimų prarastas galimybes keliauti, pasiekimus stalo tenise ir prarastas galimybes šioje sporto šakoje, ilgalaikius liekamuosius reiškinius po traumos. Dėl to civilinis ieškinys dėl papildomo neturtinės 2500 Eur žalos atlyginimo atmetamas.

Proceso išlaidos

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 700 Eur proceso išlaidų atlyginimo už advokato teisines paslaugas. Nuo 2023 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. M. įgaliotasis atstovas buvo advokatas J. N., advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 78, 82-84). Nukentėjusysis pateikė pinigų kvitus už advokato suteiktas paslaugas: 2023 m. lapkričio 14 d. – 400 Eur už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, ir 2024 m. balandžio 26 d. – 300 Eur už civilinio ieškinio parengimą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu tvirtino, kad civilinį ieškinį jam parengė advokatas, jis tik pasirašė.

Kadangi prieš nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, pastarasis turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo medžiagoje atstovavo advokatas J. N.. Teismas, atsižvelgęs į teisinės pagalbos būtinumo pagrindą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, sprendžia, kad nukentėjusiojo atstovo turėtos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu 400 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. V., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Atsižvelgiant, į tai, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas, ir pagal 2024 m. balandžio 26 d. – 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti susidarė už civilinio ieškinio parengimą, nukentėjusiojo atstovas teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, be to teismui nepateikta atstovo advokato atstovavimo sutartis, nukentėjusįjį atstovauti teisminiame procese, todėl šios išlaidos nepripažįstamos procesinėmis išlaidos ir nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kaltinamajam S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 142-145), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Skaitmenines laikmenas: DVD+R, kuriame yra (duomenys neskelbtini) AVPK KP ONTV pateiktos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkmenų išklotinės; DVD-R, kuriame yra bepiločio orlaivio apdorota medžiaga (ortofotožemėlapis ir schemos); DVD+R, kuriame yra BPC garso įrašas ir BODY kamerų vaizdo įrašas; DVD+R, kuriame yra BODY kamerų vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką;

2. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktą saugoti S. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo savininko neribotam disponavimui;

3. Motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktą saugoti R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo savininko neribotam disponavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

nusprendžia:

S. V. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti S. V. jo sutuoktinės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą administruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vykdymą, pavesti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalo atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. M. civilinio ieškinio reikalavimą dėl jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies, jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti (išieškoti) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M. iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) jo patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Skaitmenines laikmenas: DVD+R, kuriame yra (duomenys neskelbtini) AVPK KP ONTV pateiktos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkmenų išklotinės; DVD-R, kuriame yra bepiločio orlaivio apdorota medžiaga (ortofotožemėlis ir schemos); DVD+R, kuriame yra BPC garso įrašas ir BODY kamerų vaizdo įrašas; DVD+R, kuriame yra BODY kamerų vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką;

2. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktą saugoti S. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo savininko neribotam disponavimui;

3. Motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktą saugoti R. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jo savininko neribotam disponavimui.

Išaiškinti S. V., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti S. V., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. V., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojai R. V. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Kristina Jurevičienė