Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3410-871/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-04
Bylos Nr.: e2A-3410-871/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00062-2025-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Beinoravičienė
Atsakovas: D. R.
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-3410-871/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00062-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.9.2; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui D. R. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ieškovas), paduotu ieškiniu prašė priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir savivaldybė, savivaldybės administracija) iš atsakovo D. R. (toliau – ir atsakovas) 2 794,38 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

1.1. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje (toliau – ir prokuratūra) atliekamas pareiškimo Nr. AP-12854 tyrimas dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir taryba) 2019–2023 metų kadencijos nariams gaunant išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, apmokėjimą. Tyrimo metu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, prašant atlikti išmokų, skirtų 2019–2023 metų kadencijos tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo, auditą už laikotarpį nuo 2019 iki 2023 metų ir pateikti prokuratūrai audito išvadas. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pateikė prokuratūrai 2023 m. lapkričio 15 d. Vertinimo ataskaitą Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimas Nr. R-05-8 (toliau – ir Audito išvada). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, Reglamentas), išmoka gali būti naudojama tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Audito išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad tarybos nariui D. R. (atsakovui) ne pagal Reglamentą buvo kompensuotos degalų įsigijimo (patikslinus sumą) 974,99 Eur Plungėje, Kaune, Raseiniuose, Raseinių raj., Alytuje, Trakų raj., Elektrėnuose, Lazdijuose, Kaišiadorių raj., Vilniaus raj. išlaidos.

1.2. Nurodė, kad tyrimo metu taip pat gauta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos atlikta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (2019–2023 m. kadencijos) narių pateiktų kuro kvitų analizė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00010-23 (toliau – ir Analizė). Šioje analizėje nurodyta, kad lyginant duomenis apie D. R. išlaidas ir mokėjimus su duomenimis apie jų dalyvavimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose datomis ir laiku, nustatyti faktinių duomenų prieštaravimai: 2022 m. vasario 23 d., nuo 13.00 iki 18.00 val., dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 52, tuo pat metu, t. y. 2022 m. vasario 23 d., 13.04 val., negalėjo atsiskaityti už perkamą 35,87 litro benzino 56,10 Eur sumai, atsiskaitydamas grynais pinigais; 2021 m. kovo 31 d., nuo 13.00 iki 16.50 val., dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 38, tuo pat metu, t. y. 2021 m. kovo 31 d., 13.18 val., negalėjo atsiskaityti už perkamą 26,79 litro benzino 33,24 Eur sumai, atsiskaitydamas grynais pinigais. Taip pat Analizėje pateikti duomenys apie D. R. išlaidas (mokėjimus) Lietuvos Respublikoje paskelbto ir galiojusio (nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val.) karantino laikotarpiu bei duomenys apie D. R. išlaidas apmokėtas kitiems asmenims priklausančiomis mokėjimo kortelėmis.

1.3. Pažymėjo, kad atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo gauti apmokėjimą už ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose patirtas transporto paslaugas – išlaidas už kurą, taip pat už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose patirtas transporto paslaugas, kurios nebuvo susijusios su jo, kaip tarybos nario, veikla, bei tais atvejais, kuomet už kurą buvo atsiskaitoma kitiems asmenims priklausančiomis kortelėmis, gavęs už jas apmokėjimą, be pagrindo įgijo Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą – lėšas, todėl privalo jas sugrąžinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškinyje tvirtinama, kad: 2022 m. vasario 23 d., nuo 13.00 iki 18.00 val., dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 52, tuo pat metu, t. y. 2022 m. vasario 23 d., 13.04 val., atsakovas negalėjo atsiskaityti už perkamą 35,87 litro benzino 56,10 Eur sumai, atsiskaitydamas grynais pinigais. Nurodė, kad prideda kalendoriaus kopiją, kad posėdis vyko nuotoliniu būdu, todėl galėjo atsiskaityti benzino kolonėlėje dalyvaudamas posėdyje. Identiška situacija ir su šiuo teiginiu: 2021 m. kovo 31 d., nuo 13.00 iki 16.50 val., dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 38, tuo pat metu, t. y. 2021 m. kovo 31 d., 13.18 val., atsakovas negalėjo atsiskaityti už perkamą 26,79 litro benzino 33,24 Eur sumai, atsiskaitydamas grynais pinigais. Prašo atkreipti dėmesį, kad abiem atvejais atsiskaitymas už kurą vyko pačioje posėdžio pradžioje. Pirmu atveju 13.04 val., o antruoju atveju 13.18 val. Įvertinus tai, šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su tarybos nario veikla.

2.2. Du kartus, kaip atsiskaitymai svetima kortele, pažymėti atsiskaitymai asmenine Revolut kortele: 2020 m. spalio 15 d., 21:20 val., 45,85 Eur, apmokėta kortele ****9432, Circle K, Pramogų g. 4, Truikių k., Plungės r.; 2022 m. birželio 20 d., 17:21 val., 83,76 Eur, apmokėta kortele ****9432, Circle K.

2.3. Audito išvadoje, be kita ko, pažymėta, jog: tarybos nariui D. R. (atsakovui) ne pagal Reglamentą buvo kompensuotos degalų įsigijimo (patikslinus sumą) 974,99 Eur Plungėje, Kaune, Raseiniuose, Raseinių raj., Alytuje, Trakų raj., Elektrėnuose, Lazdijuose, Kaišiadorių raj., Vilniaus raj. išlaidos. Tačiau 2019 m. gegužės 23 d. 32,86 Eur, 2021 m. lapkričio 25 d. 48,87 Eur bei 2022 m. sausio 28 d. 56,57 Eur išlaidos patirtos Vilniaus mieste.

2.4. 2020 m. birželio 30 d. Mosėdyje vyko Lietuvos Savivaldybių Asociacijos narių atstovų suvažiavimas. Paaiškino, kad oficialiai dalyvavo šiame suvažiavime ir patyrė kuro išlaidas. Buvo piltas kuras 2020 m. birželio 30 d. 45,76 Eur sumai. Kaip ir kitais atvejais, komandiruotės Vilniaus miesto savivaldybė neformino, tik reikėjo pranešti dalyvių pavardes.

2.5. 2023 m. balandžio 24 d. 51,28 Eur išlaidos tarybos nario veiklai vykdyti patirtos EMSI degalinėje Vilniuje Ukmergės g. 437, kurios adresas ir Ukmergės g. 437 ir Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., todėl nėra pagrindo teigti, kad tai ne Vilnius.

2.6. Pažymėjo, kad kaip švietimo ir kultūros komiteto narys aktyviai domėjosi STEAM laboratorijų kūrimu, bei vykdomais arba įvykdytais EU finansuojamais projektais Lietuvoje. Todėl kelis kartus vyko į Skuodo savivaldybę, Klaipėdą, Kauną, Alytų, Visaginą ir kt. Dalyvavo robotiadose (pvz. Alytuje) ir kituose mokyklinio amžiaus vaikams skirtose renginiuose. Jokių komandiruočių savivaldybė neformino. Be to, priklausė opozicinei frakcijai, todėl neturėjo jokių įgaliojimų ar pareigos derinti tokių susitikimų.

2.7. Nurodė, kad Audito išvadoje suformuotas teiginys, jog išlaidos kompensuotos ne pagal tarybos veiklos reglamentą yra nepagrįstos. Jis, kaip tarybos narys, priduodavo visus dokumentus savivaldybės apskaitos skyriui, kurie turėjo patikrinti dokumentų atitikimą Reglamentui. Per keturis metus nei karto, nei vienam tarybos nariui nebuvo pateiktos pastabos, kad kuro kvitas iš degalinės, esančios už Vilniaus miesto ribų pažeidžia Reglamentą.

2.8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas, VTĮ) 23 straipsnis nustato tarybos nario pareigas, kurios, be kita ko, apima dalyvavimą tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose, nuolatinį bendravimą su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaitymą jiems. Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas tarybos nario pareigas papildomai detalizuoja Reglamentas. Reglamento 6 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad tarybos nariai laiką, sugaištą tarybos veikloje, taip pat susitikimams su rinkėjais deklaruoja asmeniškai, nedetalizuojant susitikimo duomenų, bet nurodant bendrą mėnesinį laiką. Reglamento 6 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. Reglamento 6 straipsnio 15 punktas taip pat nustato, kad šios išmokos gali būti naudojamos, be kita ko, šioms išlaidoms padengti: tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Reglamento 6 straipsnio 15 punkte papildomai nurodyta, kad apmokamos savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos. Reglamento 6 straipsnio 15 punkte papildomai įtvirtinta, kad jeigu nustatoma, kad tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal nurodytą paskirtį, tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, nurodė, kad kadencijos laikotarpiu aktyviai dalyvavo tarybos, komitetų, frakcijos posėdžiuose, įvairiuose susitikimuose vykdant tarybos nario pareigas tiek Vilniaus mieste, tiek ir kitose savivaldybėse dalinantis patirtimi ir ją kaupiant, ypač tai kas liečia švietimo įstaigas, mokyklas, profesinius centrus, laboratorijas, ieškant geriausių pavyzdžių ir praktikų. Tuo pačiu ir analizuojant nepavykusias, neigiamas patirtis. Taip pat atstovavo Vilniaus miesto savivaldybę ir savivaldybių asociacijoje, į kurios posėdžius taip pat vykdavo savo transportu ir pildavo kurą, kuris buvo kompensuojamas nustatyta tvarka. Laiką, kurį sugaišdavo vykdydamas tarybos nario pareigas, deklaravo, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 11 dalyje.

2.9. Buvo Švietimo ir kultūros komiteto, Jaunimo reikalų komisijos narys, priklauso Laisvės ir teisingumo partijos frakcijai. Kadencijos laikotarpiu važiavo į susitikimus su Vilniaus miesto gyventojais, labai daug pastangų ir laiko užėmė (duomenys neskelbtini) rajono klausimai, tokie kaip mokyklos statybos, parko išsaugojimas, tai, kad gatvėse trūko ženklinimo ir saugaus eismo. Net savaitgaliais, kaip tarybos nariui, teko susitikinėti su vilniečiais, rinkėjais, kadangi darbo dienomis dauguma žmonių dirba, neturi susitikimams laiko. Pavyzdžiui, gavęs nusiskundimus, paklausimus dėl įvairių Vilniaus miesto problemų, kertamų medžių, siaurinamų gatvių, konfliktų tarp daugiabučių namų bendrijų, dėl eismo Vilniaus Senamiestyje, daugiabučių namų, mokyklų teritorijų aptvėrimo. Darbo dienomis dažniausiai tekdavo susitikti su įvairias įstaigas atstovaujančiais asmenimis, pvz., muziejų, liaudies amatų, kuriuos norėta uždaryti ar perkelti. Išdėstytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad tarybos nario išlaidos, patirtos vykdant tarybos nario funkcijas, privalo būti atlygintos.

2.10. Visiškai nesutinka, kad jis, kaip tarybos narys, negalėjo patirti kuro sąnaudų karantino laikotarpiu. Jis, ne tik kaip išrinktas vilniečių tarybos narys, bet ir kaip medikas, bei krizių valdymo specialistas aktyviai domėjausi karantino valdymo iššūkiais, bėdomis ir klaidomis, rašė straipsnius ir pasiūlymus kaip reikėtų gerinti karantino valdymą.

2.11. Nesutinka su traktavimu, kad jeigu degalų pylimo metu buvo sumokėta kito asmens kortele, pavyzdžiui, jo visuomeninio patarėjo J. J., tai traktuojama, kaip tarybos veiklos reglamento pažeidimas. Pastebėjo, kad atliekant tarybos nario veiklą, ypač nuo 2022 m. rudens, su visuomeniniu patarėju labai daug dėjo pastangų dėl (duomenys neskelbtini) parko išsaugojimo. Buvo suplanuota nutiesti dviračių taką ir sunaikinti ne tik želdinius, pasodintus (duomenys neskelbtini) bendruomenės pastangomis, bet ir mitologinį parką. Jo pagrindinis automobilis buvo sugedęs, todėl naudojosi visuomeninio patarėjo transportu, ypač vykdant tarybos nario veiklas liečiančias (duomenys neskelbtini) bendruomenę. Taip pat naudojosi visuomeninio patarėjo kortele dėl turimos jo nuolaidos Baltic Petroleum kolonėlese, nes jis turėjo nuolaidas Circle K benzinui. Laikantis Reglamento, paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) buvo išrašomi tarybos nario vardu.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė, nustačius, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo gauti 2 794,38 Eur dydžio išmokų sumą, ieškinį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, teise į išmoką pasinaudoti siekiantis tarybos narys, pateikdamas išmokai gauti reikalingus savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtino juose nurodytų duomenų teisingumą bei teisėtumą (įskaitant atitiktį Reglamente nustatytiems reikalavimams). Savivaldybės administracijos darbuotojai, gavę iš tarybos nario jo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tikrino pateiktų dokumentų atitiktį finansiniams dokumentams keliamiems reikalavimams, tačiau neturėjo teisinio pagrindo ir įgaliojimų vertinti, ar pačias išlaidas, kurias prašo kompensuoti, tarybos narys patyrė būtent vykdydamas tarybos nario funkcijas. Savivaldybės administracija, gerbdama tarybos nario laisvo mandato principą, laikydama, jog pateikdamas dokumentus išlaidoms kompensuoti, tarybos narys patvirtina, kad patirtos išlaidos yra susijusios su jo kaip tarybos nario veikla ir atitinka teisės aktų reikalavimus, vykdydama Reglamento nuostatas, kompensavo tarybos nario veiklai jo patirtas išlaidas pagal tarybos nario pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Šalies argumentai

4. Ieškovas dublike nurodė, kad:

4.1. Pagal aktualiu laikotarpiu galiojusio Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 4 punktą, apmokamos savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos. Šiuo atveju sąvoka „transporto paslauga“ aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į kitas Reglamento ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos narių išlaidų, patirtų už jų atstovaujamos savivaldybės ribų kompensavimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aktualios redakcijos Reglamento 6 straipsnio 14 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal mero potvarkį, komandiruočių išlaidos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš tokio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad išlaidos patirtos tarybos nario už jo atstovaujamos savivaldybės ribų galėjo būti kompensuotos tik komandiruotę įforminus mero potvarkiu, todėl šiuo atveju sąvoka „transporto paslauga“ laikytina apimančia ir tokias išlaidas transportui, kaip kuras. Atsakovo teiginiai apie jo dalyvavimą 2020 m. birželio 30 dieną Mosėdyje vykusiame Lietuvos Savivaldybių Asociacijos narių atstovų suvažiavimą ir kad tuo, kaip ir kitais atvejais, savivaldybė komandiruočių neformino, yra akivaizdžiai neteisingi. Į pastarąjį suvažiavimą atsakovas buvo komandiruotas su dar trimis tarybos nariais 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto mero potvarkiu Nr. 24-11/20 „Dėl savivaldybės atstovų komandiruotės į Mosėdį“. Pastarojo potvarkio 3.1 papunkčiu meras įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyrių apmokėti atsakovo ir kitų tarybos narių komandiruotės išlaidas (o ne tarybos nario veiklai skirtas išlaidas). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalį, darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad tais atvejais, kuomet tarybos nariai iš tikrųjų vykdė savo kaip tarybos narių funkcijas už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų, būdavo forminamos komandiruotės ir jų išlaidos apmokamos ne iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų, o iš specialių – komandiruotėms skirtų lėšų. Tuo tarpu tie atvejai, kuomet atsakovas savo asmenine iniciatyva vykdavo į kitų savivaldybių teritorijas, nelaikytini tarybos nario funkcijų vykdymu, o patirtos transporto išlaidos nelaikytinos susijusiomis su tarybos nario veikla.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovas teigė, kad jis ne tik kaip išrinktas vilniečių tarybos narys, bet ir kaip medikas bei krizių valdymo specialistas aktyviai domėjosi karantino valdymo iššūkiais, bėdomis ir klaidomis, rašė straipsnius ir pasiūlymus kaip reikėtų gerinti karantino valdymą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Aptariamos kadencijos metu atsakovas buvo Švietimo ir kultūros komiteto nariu, Jaunimo reikalų komisijos nariu. Aktualios redakcijos Reglamento 34 straipsnio 3 dalyje buvo išvardintos pastarojo komiteto (tikslus pavadinimas – Kultūros, švietimo ir sporto komitetas) veiklos kryptys. Pagal šią Reglamento normą, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas: svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl: vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo, papildomo ir neformalaus ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo; miesto kultūros politikos, kultūrinių ir edukacinių veiklų plėtojimo, poilsio organizavimo; sporto plėtojimo; prižiūri Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo, Kultūros ir Sporto skyrių ir jų reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, analizuoja, kaip juose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos; svarsto kitus klausimus, susijusius su išvardytais 3.1 punkte, o tarybos ir mero pavedimu – ir su jais nesusijusius. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, esą jo domėjimasis karantino valdymo iššūkiais, straipsnių rašymas ir t. t. buvo tarybos nario veikla, reikalavusi kuro sąnaudų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

4.3. Atsižvelgiant į dublike išvardintas komiteto, kuriam priklausė atsakovas, veiklos kryptis, tarybos nario visuomeninio padėjėjo kompetenciją ir J. J. parodymus, laikytina, kad atvejai, kuomet atsakovas teikė ne savo apmokėtus kuro čekius, neatspindi jo kaip tarybos nario veiklos, todėl išlaidos už kurą, kuomet jį buvo įgiję kiti asmenys, atsakovui kompensuotos nepagrįstai.

4.4. Dėl kuro pylimo nuotolinių posėdžių metu, pažymėjo kad pagal Reglamento 6 straipsnį, už darbą tarybos, kolegijos, komitetų posėdžių laiku, tarybos nariams buvo mokamas atlyginimas pagal darbo laiko apskaitos žurnalus, t. y., dalyvavimas šiuose posėdžiuose buvo apmokamas iš kitų lėšų nei tarybos nario veiklos lėšos. Laikytina savaime suprantamu, kad vykdant ūkines-finansines operacijas, pvz., pilantis degalus ir už juos atsiskaitant, tinkamas, atsakingas dalyvavimas tarybos posėdyje yra nerealus, todėl ir šios kategorijos išlaidos atsakovui buvo kompensuotos nepagrįstai.

5. Atsakovas triplike nurodė, kad

5.1. Teiginys, jog tai, kad banko kortelė Nr. ****9432 priklausė atsakovui nėra nurodyta nei ieškinio prieduose pavadinimais „R. bankų kortelės“, „Kvitų analizė 2023-11-28 R.“, nei kitoje bylos medžiagoje, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymėjo, kad pateikė banko išrašus, kurie patvirtina, jog mokėjimai buvo atlikti kortele Nr. 4596548017850538 Revolut, o ne Nr. ****9432. Tai yra kortelė, kurią atsakovas deklaravo ir kuri buvo naudojama kuro pirkimui tarybos nario veiklai. Prokuroras remiasi nepatvirtintais duomenimis, ignoruodamas atsakovo pateiktus įrodymus, kas sudaro nepagrįsto kaltinimo pagrindą. Faktiniai duomenys rodo, kad atsakovo kuro išlaidos buvo patirtos teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais reglamentais.

5.2. Prokuroras teigia, kad kuro pylimas posėdžio metu nebuvo galimas, nes posėdžio laikas buvo apmokamas iš kitų lėšų, o tuo metu vykdyti finansines operacijas, tokias kaip kuro pirkimas, esą buvo neįmanoma. Šie teiginiai yra spekuliatyvūs ir neatitinka faktinių duomenų. Kuro pylimas buvo atliktas per trumpą laikotarpį, kuris negalėjo sutrikdyti dalyvavimo posėdžiuose. Nuotolinis posėdis nereiškia, kad tarybos narys yra fiziškai pririštas prie vienos vietos. Dalyvavimas posėdyje nuotoliniu būdu leidžia tarybos nariui tuo pat metu vykdyti kitas pareigines funkcijas, įskaitant ir mobilumo užtikrinimą.

5.3. Pasisakydamas dėl dalyvavimo 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Savivaldybių Asociacijos suvažiavime ir kitų Vilniaus miesto savivaldybes kontroles ir audito tarnybos audito išvadų, kad tarybos nariui D. R. ne pagal Reglamentą buvo kompensuotos degalų įsigijimo (patikslinus suma) 974,99 Eur nurodė, kad jeigu jo išlaidos buvo įtrauktos į komandiruotės sąrašą, tuomet kyla klausimas, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba šių išlaidų nepripažino ir laikė jas ne pagal Reglamentą kompensuotomis. Tai rodo, kad buvo sisteminė problema, nes savivaldybė neformino šių išlaidų kaip komandiruotės, o jas priskyrė prie tarybos nario veiklos lėšų. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvadose nėra pateikiama argumentacija, kodėl būtent šios išlaidos laikomos neteisėtomis, jei Vilniaus miesto mero potvarkiu jos buvo numatytos kaip komandiruotės dalis. Tai rodo nenuoseklią savivaldybės administracijos praktiką, kuri klaidina tarybos narius, nes viena institucija patvirtina išlaidas kaip teisėtas, o kita institucija jas pripažįsta neteisėtomis. Be to, jei kitų kartu komandiruotų tarybos narių išlaidos nebuvo ginčijamos, tai reiškia, kad atsakovui buvo taikomi skirtingi standartai nei kitiems tarybos nariams, kas prieštarauja lygybės prieš įstatymą principui. Jei prokuroras mano, kad šios išlaidos negalėjo būti kompensuojamos, turėtų būti nagrinėjama, kodėl savivaldybės administracija neištaisė šios situacijos iš karto, o ne kaltinamas atsakovas, kuris veikė pagal tuo metu egzistavusią praktiką. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba savo audito išvadose konstatavo, kad Tarybos nariui D. R. ne pagal Reglamentą buvo kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos, bendra suma – 974,99 Eur. Tačiau detaliai peržiūrėjus šias išlaidas paaiškėjo, kad 235,34 Eur iš šios sumos buvo įtraukti klaidingai, nes kuras buvo piltas Vilniaus mieste už 189,58 Eur ir dar 45,76 Eur buvo susiję su komandiruote į savivaldybių suvažiavimą. Tai reiškia, kad klaida sudaro net 24,14 proc. visos Audito išvadoje nurodytos sumos, todėl negalima remtis šia išvada kaip objektyvia ir visiškai patikima. Jei savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlikdama auditą padarė tiek reikšmingų klaidų, kyla klausimas, kiek patikimos yra likusios audito išvados ir ar galima jomis remtis kaip objektyviu pagrindu atsakovo atsakomybei nustatyti.

5.4. Pasisakydamas dėl tarybos nario funkcijų vykdymo už savivaldybės ribų nurodė, kad ši veikla nėra apribota tik savivaldybės teritorija. Bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis, dalyvavimas susitikimuose ir renginiuose, kuriuose sprendžiami savivaldybės klausimai, yra tiesioginė tarybos nario funkcijų dalis. Todėl išlaidos, patirtos vykdant šią veiklą, turi būti pripažintos kaip teisėtos ir pagrįstos. Visi tarybos nario veiklai skirtų lėšų pagrindu įsigyti kuro čekiai buvo patikrinti savivaldybės administracijos skirto specialisto, kuris tikrino jų pagrįstumą. Tai reiškia, kad visos išlaidos buvo įvertintos pagal tuo metu galiojusią praktiką ir negali būti vėliau interpretuojamos kaip neteisėtos ar nepagrįstos. Savivaldybės administracija turėjo aiškiai reglamentuoti, kada taikoma komandiruotė, o kada naudojamos tarybos nario veiklai skirtos lėšos. Jei savivaldybės praktika buvo dviprasmiška ar prieštaringa, tai nėra atsakovo kaltė, o administracinė problema, už kurią jis negali būti atsakingas.

5.5. Pasisakydamas dėl išlaidų kurui karantino metu (298,28 Eur) nurodė, kad karantino metu aktyviai domėjosi pandemijos valdymo problemomis, analizavo situaciją, rašė straipsnius ir teikė pasiūlymus, kaip reikėtų gerinti krizės valdymą. Ši veikla buvo tiesiogiai susijusi su viešojo intereso gynimu ir savivaldybės valdymo gerinimu, todėl transporto išlaidos buvo pagrįstos ir neišvengiamos. Be to, karantino laikotarpiu savivaldybės institucijos ir jų nariai turėjo pareigą prisidėti prie operatyvaus situacijos valdymo, įskaitant informacijos rinkimą, problemų analizę ir sprendimų siūlymą. Buvo skatinamas visokeriopas savanorių įsitraukimas, tiek budint gatvėse, tiek vežant maistą į ligonines ir pan. Atsakovas vykdė savo kaip tarybos nario funkcijas, o mobilumas buvo būtinas siekiant objektyviai įvertinti situaciją ir bendrauti su suinteresuotomis šalimis. Be to, kuro išlaidų pagrįstumą tikrino savivaldybės administracijos paskirtas specialistas, kuris vertino pateiktus čekius. Tai reiškia, kad visos patirtos išlaidos buvo įvertintos pagal tuo metu galiojusią praktiką ir negali būti vėliau interpretuojamos kaip neteisėtos ar nepagrįstos.

5.6. Pasisakydamas dėl kitų asmenų apmokėtų kuro čekių jo vardu nurodė, kad niekada neapmokėjo ir neteikė savivaldybei padėjėjo J. J. apmokėtų kuro čekių. Atsakovas aiškiai nurodė, kad jis gali pateikti tik tuos kuro čekius, kuriuose nurodyti jo asmens duomenys ir kurie tiesiogiai susiję su jo veikla kaip tarybos nario. Visuomeninio padėjėjo veikla buvo neatsiejama nuo tarybos nario funkcijų vykdymo, o jo pagalba (duomenys neskelbtini) bendruomenei buvo tiesiogiai susijusi su savivaldybės ir rinkėjų interesais, kadangi atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai atstovavo šios bendruomenės interesams. Visuomeninis padėjėjas nėra atsitiktinis trečiasis asmuo, o oficialus pagalbininkas, kurio veiklą reglamentuoja savivaldybės teisės aktai. Nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų, jog kuro pirkimą būtinai turi atlikti pats tarybos narys.

6. Atsakovas 2025 m. birželio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

6.1. Karantino metu tarybos nario funkcijos nebuvo sustabdytos – veikla, susijusi su rinkėjų atstovavimu, pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnį tęsėsi. Degalų pildymas karantino metu buvo būtinas, nes tarybos narys privalėjo užtikrinti nuolatinį ryšį su rinkėjais, domėtis, kaip vykdomas karantinas, ar nėra pažeidžiamos gyventojų teisės, stebėti situaciją vietoje, teikti pasiūlymus dėl sprendimų ir jų įgyvendinimo. Ypač tai buvo aktualu Vilniuje, nes tarp Vilniaus miesto mero ir Vyriausybės buvo kilę reikšmingų nuomonių skirtumų dėl pandemijos valdymo priemonių – reikėjo užtikrinti nepriklausomą situacijos vertinimą ir tarybos nario veiklą.

6.2. Reglamentas numato tarybos nariui, kuris mero potvarkiu atstovauja savivaldybei už jos ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Tai reiškia oficialų atstovavimą, kai tarybos narys veikia savivaldybės vardu – pavyzdžiui, dalyvauja tarpvalstybiniuose ar tarpinstituciniuose susitikimuose, konferencijose, susijusiose su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu. Tokiais atvejais išlaidos apmokamos pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 99. Komandiruotpinigiai apima apmokėjimą už kelionės, nakvynės išlaidas ir dienpinigius. Tačiau kai tarybos narys vykdo savo įstatyme numatytas funkcijas – atstovauja rinkėjams, dalyvauja susitikimuose su kitų savivaldybių atstovais, analizuoja aktualias gyventojams problemas, renka informaciją ir teikia siūlymus sprendimų priėmėjams – tokia veikla nėra savivaldybės pavedimas. Ji yra tiesioginė tarybos nario konstitucinė pareiga ir nėra ribojama savivaldybės teritorijos riba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tarybos narys atstovauja gyventojų interesams ir bendradarbiauja su kitomis savivaldybėmis. Šiai veiklai vykdyti nėra reikalingas mero potvarkis, nes tai nėra komandiruotė DK ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų prasme. Tarybos nariai nėra savivaldybės darbuotojai, o politiniai atstovai, todėl jokių darbo santykių ar pavaldumo ryšių su administracija neturi. Todėl visi bandymai vertinti tarybos nario išlaidas už Vilniaus miesto ribų per „komandiruotės“ ar „darbdavio pavedimo“ prizmę neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei vietos savivaldos principų.

6.3. Reglamente nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės nuostatos, kuri draustų visuomeniniam padėjėjui atlikti techninius veiksmus, jei jie vykdomi tarybos nario pavedimu ir susiję su jo funkcijomis. Įtvirtintas konsultacinis pobūdis nereiškia, kad visi kiti veiksmai yra draudžiami. Priešingai – reglamentas nenustato, jog padėjėjo funkcijos yra išimtinai konsultacinės, todėl techniniai veiksmai, tokie kaip kuro apmokėjimas nuolaidų kortele tarybos nario vardu, nėra pažeidimas. Atsiskaitymo dokumentai buvo tarybos nario vardu. Teisinėje praktikoje vertinama ne tai, kas fiziškai atliko mokėjimą, o kam buvo suteikta paslauga ir kieno vardu išrašyti dokumentai. Visais atvejais kuro pirkimo čekiai buvo tarybos nario vardu, kaip to reikalauja reglamentas. Tai reiškia, kad ir atsiskaitymo pareiga, ir išlaidos yra priskirtinos tarybos nariui, o ne padėjėjui. Kuras buvo įsigytas tarybos nario funkcijoms vykdyti. Kuro išlaidos buvo realiai patirtos tarybos nario veiklai – susitikimams, vietos problemų analizavimui, gyventojų interesų atstovavimui. Padėjėjo kortele buvo pasinaudota dėl techninių priežasčių (nuolaida, sugedęs pagrindinis automobilis, galimybė efektyviau įvykdyti pavedimą), o pats kuras buvo naudojamas pagal reglamente numatytą paskirtį.

6.4. Jei prokuroras remiasi DK nuostatomis ir traktuoja tarybos nario veiklą, kaip su darbo funkcijomis susijusią, tuomet turi būti taikomas ir civilinės teisės reguliavimas. Tai reiškia, kad taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis – 3 metų senaties terminas darbo santykių išmokoms. Todėl ieškinys dėl 2019–2020 m. išlaidų yra pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

6.5. Pagal tuo metu galiojusį Reglamento 15.6 papunktį, bet kokie pretenzijų dėl netinkamai panaudotų išmokų pareiškimai turėjo būti pateikti per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Šio termino savivaldybė nesilaikė, o prokuroro ieškinys pareikštas praėjus 3–4 metams. Tai reiškia, kad tiek vidaus kontrolė, tiek laiku neišsakyti pretenzijos signalai leido tarybos nariui pagrįstai tikėtis, kad jo veikla buvo vertinama kaip tinkama. Tokiu būdu prokuroras faktiškai perkelia atsakomybę už savivaldybės vidaus kontrolės trūkumus pačiam tarybos nariui – ir tai taip pat yra retroaktyvumo forma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo 2 794,38 Eur nepagrįstai gautas lėšas ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 794,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 63 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties nurodė, kad tiek savivaldybės nario veikla, tiek savivaldybės lėšų panaudojimas neabejotinai laikytini viešuoju interesu. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, prašydamas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Nepagrįsto praturtėjimo institutui nei CK, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato specialaus ieškinio senaties termino, todėl šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, apie atsakovo padarytus pažeidimus sužinojo, gavęs Audito išlaidą, taigi, ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikslinės išmokos nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) 26 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Analogiška nuostata nurodyta ir 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios VSĮ redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje. VSĮ 23 straipsnyje (redakcijos galiojusios atsakovo kadencijos laikotarpiu) buvo numatytos savivaldybės tarybos nario pareigos: dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; būti vieno (be kontrolės komiteto) komiteto nariu; dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; reglamento nustatyta tvarka informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą; nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka. Ginčui aktualiu terminu galiojusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070, 6 straipsnio 15 dalyje buvo nustatyta, kad <...>Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. Pagal Reglamento 6 straipsnio 15 dalies antros pastraipos 4 punktą, išmoka gali būti naudojama, be kita ko, Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms; apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos. Reglamento 6 straipsnio 15 dalies šeštoje pastraipoje nurodyta, kad kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, o septintoje pastraipoje nustatyta, kad paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) išrašomi Tarybos nario vardu; su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito Tarybos narys. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimai numato pareigą asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatos įpareigoja išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, tarnauti visiems žmonėms teisingai, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, nekelti abejonių dėl skaidrumo ir sąžiningumo, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, laikytis pavyzdingo elgesio, nesavanaudiškumo standartų. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai tarybos narys jas patyrė konkrečiam tikslui – tarnybinėms pareigoms vykdyti ir pirkimo dokumentai išrašyti jo vardu, ir atsiskaitė pats tarybos narys. Pagal tokį reglamentavimą tarybos narys galėjo prašyti kompensacijos tik tokia apimtimi, kuri susijusi su jo tiesiogine darbine veikla ir užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui. Nagrinėjamu atveju, 25 atvejais atsiskaityta ne atsakovo, o kitiems asmenims priklausančiomis mokėjimo kortelėmis, nepateikti įrodymai, kad ginčo kuras išnaudotas atsakovo, kaip tarybos nario, funkcijoms, o ne juridinių asmenų pavedimams, funkcijoms, ar asmeniniams atsakovo, jo sutuoktinės ar jos bendradarbės, ar atsakovo visuomeninio padėjėjo asmeniniams poreikiams tenkinti.

10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl savivaldybės administracijos pareigos tikrinti pateiktų duomenų atitikimą Reglamente nurodytoms išlaidoms nurodė, kad savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už teisės aktais priskirtų įgaliojimų vykdymą, sąžiningą visuomenės reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai. Atsiskaitymo tvarka, ką nurodo ir atsakovas, už išmokų panaudojimą nesikeitė visos 2019–2023 m. kadencijos ir ankstesnių kadencijų metu. Tvarka nenumatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai privalo tikrinti panaudotų lėšų pagrįstumą. Taigi, atsakovo teiginiai yra subjektyvus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų darbo funkcijų vertinimas, nepagrįstas jokiais teisės ar savivaldybės administraciniais aktais. Atsakovui, kaip savivaldybės tarybos nariui, be abejonės, turėjo būti žinomi Reglamente nustatyta savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo pagrindai ir tvarka. Išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, apmokėjimo teisinio reglamentavimo stoka nepateisina atsakovo veiksmų panaudojant ne pagal paskirtį išlaidas, skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, nesudaro pagrindo laikyti, jog šios lėšos panaudotos teisėtai. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog iš atsakovo, kaip tarybos nario kadencijos metu nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai ar, kad trečiasis asmuo praranda teisę į tokių nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.

11. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų asmenų mokėjimo kortelėmis apmokėtų kuro išlaidų kompensavimo atsakovui nurodė, kad nors teisės aktai iš tiesų nedraudžia atsakovui ar kitiems tarybos nariams išlaidas kurui apmokėti kitų asmenų lėšomis, tačiau tokiu atveju tarybos nariai neturi teisės gauti kompensacijos už tokiu būdu apmokėtas išlaidas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Reglamento 6 straipsnio 15 dalies septintoje pastraipoje įtvirtintą nuostatą, kad ne tik paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) turi būti išrašomi tarybos nario vardu, bet su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys. Vertino, kad tai reiškia, jog tarybos nariui gali būti kompensuojamos tik tokios su jo veikla susijusios išlaidos, kurias jis patyrė tiesiogiai. Šiuo atveju atsakovas neginčija fakto, kad degalus pirko ne jis pats, o visuomeninis padėjėjas J. J. ir žmonos bendradarbė, todėl sutiko su ieškovu, kad atsakovas nepagrįstai gavo išmokų sumas, kurios buvo apmokėtos ne atsakovui priklausančiomis mokėjimo kortelėmis. Be to, vertino, kad atsakovas neįrodė, jog 1 431,77 Eur kitų asmenų kortelėmis apmokėtos išlaidos buvo susijusios su jo, kaip tarybos nario, veikla. Pažymėjo, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, jog 2020 m. spalio 15 d., 21:20 val., 45,85 Eur sumą, Circle K, Pramogų g. 4, Truikių k., Plungės r. apmokėjo jis, pateikdamas pavedimo kopiją, tačiau iš pavedimo kopijos matyti, kad mokėjimas atliktas 2020 m. spalio 16 d., o iš prie ieškinio pateikto kvito matyti, kad mokėjimas atliktas 2020 m. spalio 15 d., 21:20 val., 45,85 Eur, kortele ****9432, Circle K, Pramogų g. 4, Truikių k., Plungės r. Taip pat, atsakovas pateikė duomenis, kad 2022 m. birželio 20 d., 17:21 val., 83,76 Eur, Circle K (tikslus adresas nenurodytas), apmokėjo jis, pateikdamas mokėjimo kopiją, tačiau ir iš jos matyti, kad mokėjimas atliktas 2022 m. birželio 21 d., o ne birželio 20 d., o iš prie ieškinio pridėto kvito matyti, kad mokėjimas atliktas 2022 m. birželio 20 d., 17:20 val., 83,76 Eur, kortele ****9432, Circle K (tikslus adresas nenurodytas), taigi, atsakovas neįrodė, kad ginčijamus mokėjimus atliko jam priklausančia mokėjimo kortele.

12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl degalų, įsigytų už Vilniaus miesto savivaldybės ribų nurodė, kad atsakovas 2024 m. gegužės 16 d. paaiškinime prokurorui nurodė, kad už Vilniaus miesto teritorijos ribų yra vykęs į savivaldybių asociacijos suvažiavimą, kuris buvo Mosėdyje. Tą patį jis patvirtino ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Atsakovas nurodė, kad jokių komandiruočių savivaldybė neformino, jis kaip opozicijos narys net neturėjo nieko derinti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti priešingai, kad atsakovas buvo komandiruotas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės mero 2020 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. 24-11/20, atsakovas buvo komandiruotas į Mosėdį dalyvauti Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavime. Potvarkiu buvo nustatyta, kad D. R. vyks asmeniniu automobiliu „Mazda MX5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), degalų norma – 7 l / 100 km. Pagal minėto potvarkio 3.2 papunktį, atsakovas turėjo per 3 darbo dienas nuo grįžimo iš komandiruotės pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui avansinę apyskaitą su atitinkamais dokumentais apie komandiruotės metu patirtas faktines išlaidas, o pagal 3.1 papunktį, Apskaitos skyrius buvo įpareigotas apmokėti jo komandiruotės išlaidas. Sutiko su ieškovu, kad komandiruotės išlaidos apmokamos kita tvarka (Reglamento 6 straipsnio 14 dalis), nei kompensuojamos tarybos nario patirtos išlaidos, tarybos nario veiklai vykdyti, pagal Reglamento 6 straipsnio 15 dalies antros pastraipos 4 punktą, šeštą ir septintą pastraipą. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pagal minėtą potvarkį teikė jame nustatyta tvarka prašymą (su pagrindžiančiais dokumentais) kompensuoti komandiruotės išlaidas, o savivaldybės administracija būtų atsisakiusi šias išlaidas kompensuoti, ar jų nekompensavusi. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teikdamas paaiškinimus nurodė, kad kaip švietimo ir kultūros komiteto narys aktyviai domėjosi STEAM laboratorijų kūrimu, bei vykdomais arba įvykdytais EU finansuojamais projektais Lietuvoje, todėl kelis kartus vyko į Skuodo savivaldybę, Klaipėdą, Kauną, Alytų, Visaginą ir kt., dalyvavo robotiadose (pvz. Alytuje) ir kituose mokyklinio amžiaus vaikams skirtuose renginiuose, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas kurą įsigijo ne tik Kaune, Alytuje, tačiau ir Plungėje, Raseiniuose, Raseinių raj., Trakų raj., Elektrėnuose, Lazdijuose, Kaišiadorių raj., Vilniaus raj. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ginčo kurą, įsigytą ne Vilniaus miesto teritorijos ribose, atsakovas naudojo būtent tarybos nario veiklai vykdyti, o ne pvz. vykdydamas Visagino savivaldybės mero patarėjo pareigas ir pan. ar asmeniniams poreikiams, veikdamas kaip visuomenininkas. Atsakovas nepaaiškino ir neįrodė, kokiais maršrutais, kada ir kokiais tikslais jis vyko vykdyti tarybos nario veiklą, tik deklaratyviai nurodė teismo posėdžio metu, kad tiksliau neatsimena, nes praėjo nemažai laiko. Atsakovas atsiliepimu pateikė duomenis, kad 2019 m. gegužės 23 d., 32,86 Eur sumą, apmokėjo Vilniuje, pateikdamas pavedimo kopiją, tačiau iš pavedimo kopijos matyti, kad mokėjimas atliktas 2019 m. gegužės 24 d., o iš prie ieškinio pateikto kvito matyti, kad mokėjimas atliktas 2019 m. gegužės 23 d., 32,86 Eur, Circle K, Grigiškės, Dedeliškių km., Trakų raj. Taip pat, atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. 48,87 Eur ir 2022 m. sausio 28 d. 56,57 Eur, apmokėjo jis Vilniuje, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad būtent šios išlaidos už kurą apmokėtos Vilniuje, nėra pateikta. Be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. 51,28 Eur tarybos nario veiklai vykdyti išlaidos patirtos „EMSI“ degalinėje Vilniuje, Ukmergės g. 437, kurios adresas ir Ukmergės g. 437, ir Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., todėl nėra pagrindo teigti, kad tai ne Vilnius, tačiau kvite nurodytas adresas yra Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Ukmergės g. 437, o tai reiškia kaimo teritoriją už miesto ribų. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad atsakovui nepagrįstai išmokėta 974,99 Eur kuro išlaidų, pagal čekius už kurą, įsigytą ne Vilniaus mieste, kompensacija.

13. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl degalų, įsigytų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių Nr. 38 ir Nr. 52 metu nurodė, kad atsakovas įrodė, jog tarybos posėdžiai Nr. 38 ir Nr. 52 vyko nuotoliniu būdu, pagal byloje esančius duomenis atsakovas šiuose posėdžiuose dalyvavo. Sutiko su atsakovu, kad dalyvaujant nuotoliniu būdu tarybos posėdyje naudojantis mobiliuoju įrenginiu, yra galimybė įsipilti ir apmokėti degalus. Tinkamas tarybos nario pareigos dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose vykdymas nėra šios bylos dalykas, todėl plačiau nepasisakė, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir šių 89,34 Eur išlaidų panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje ir Reglamente niekaip nepagrindė, todėl nusprendė, kad jos kompensuotos atsakovui nepagrįstai.

14. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl degalų, įsigytų karantino metu, kompensavimo nurodė, kad Lietuvoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, buvo paskelbtas karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499, karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Paskelbus karantiną, valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Atsakovui pagal 6 kuro pirkimo karantino metu čekius, buvo kompensuota 298,28 Eur kuro pirkimo išlaidų. Ieškovo nuomone, išlaidos kurui, patirtos karantino metu, yra nesusijusios su tarybos nario pareigų vykdymu. Atsakovas teigė, kad degalų įsigijimas karantino metu buvo būtinas vykdant tarybos nario pareigas – siekiant palaikyti ryšį su rinkėjais, stebėti karantino įgyvendinimą bei galimus gyventojų teisių pažeidimus. Abstrakčius atsakovo teiginius apie ryšio su rinkėjais palaikymą, karantino įgyvendinimo bei gyventojų galimų teisių pažeidimų stebėjimo, nepriklausomos tarybos nario veiklos užtikrinimo būtinybę, nuolat judant su transporto priemone, karantino metu atmetė kaip nepagrįstus, nes karantino metu galiojo griežti ribojimai vykdant ūkinę, darbinę veiklą, buvo ribojami renginiai, žmonių susibūrimai, susitikimai su gyventojais buvo draudžiami, todėl išlaidos transportui negalėjo būti patiriamos. Kritiškai vertino ir atsakovo paaiškinimus, kad jis aktyviai domėjosi pandemijos valdymo problematika, analizavo situaciją, rengė straipsnius bei teikė pasiūlymus dėl krizės valdymo tobulinimo, ši veikla buvo tiesiogiai susijusi su viešojo intereso gynimu ir savivaldybės valdymo gerinimu, todėl transporto išlaidos esą buvo pagrįstos ir neišvengiamos. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie tai, kaip karantino metu užtikrino nuolatinį ryšį su rinkėjais, domėjosi kaip vykdomas karantinas, nenurodė, kaip ir kokius teikė pasiūlymus dėl pandemijos valdymo, kaip tai susiję su tarybos nario veikla, kodėl konkrečiai tokiems veiksmams atlikti buvo reikalingas pilti kuras. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog karantino laikotarpiu kurui patirtos išlaidos, buvo patirtos vykdant tarybos nario funkcijas, todėl nusprendė, kad pagal 6 kuro pirkimo karantino metu čekius atsakovui 298,28 Eur buvo kompensuota nepagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pasisakydamas dėl degalų, įsigytų karantino metu, kompensavimo nurodė, kad nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas mano, jog tarybos narys karantino metu turėjo likti namuose – karantino metu ne tik savanoriai, bet ypač savivaldybės institucijos ir jų nariai turėjo pareigą prisidėti prie operatyvaus situacijos valdymo, įskaitant informacijos rinkimą, problemų analizę ir sprendimų siūlymą. Tai apėmė ir keliones, kurios buvo būtinos realiai situacijai įvertinti, o ne formalios darbotvarkės vykdymą. Remdamasis šiais faktais laiko, kad sprendimas, kuriuo konstatuota, jog 298,28 Eur kompensacija buvo nepagrįsta – yra klaidingas ir naikintinas.

15.2. Pasisakydamas dėl degalų, įsigytų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių Nr. 38 ir Nr. 52 metu nurodė, kad abiem atvejais pylėsi kurą, nes iškart po posėdžių turėjo suplanuotus susitikimus: vieną kartą – su frakcijos nariais, kitą kartą – su Vilniaus gyventojais. Remdamasis šiais faktais laiko, kad sprendimas, kuriuo konstatuota, jog 56,10 ir 33,24 eurų kompensacijos buvo nepagrįstos, yra nepagrįstas ir naikintinas.

15.3. Pasisakydamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktos sumos neatitikimo su ieškovo nurodyta suma pažymėjo, kad Audito išvadoje nurodyta, jog atsakovui buvo išmokėta 738,93 Eur suma. Tačiau ieškovas teisme pateikė kitą – didesnę – sumą, t. y. 974,99 Eur, nurodydamas, kad ši suma buvo „patikslinta“. Tačiau nepaaiškinta, kieno iniciatyva, kokiu pagrindu ir kokiu būdu tas patikslinimas buvo atliktas. Pažymėjo, kad skirtumas – 236,06 Eur – atsirado dėl klaidingo dviejų degalinių priskyrimo Vilniaus rajonui, nors jos faktiškai yra Vilniaus mieste. Problema su šiomis degalinėmis, kad jos geografiškai stovi ant pačios Vilniaus miesto ribos, miesto kasdienio eismo dalyje. Tokie formaliai už miesto ribų esantys adresai negali būti pagrindas pripažinti, kad išlaidos neatitiko tarybos veiklos, ypač kai tarybos nario veikla yra mobili, apimanti ryšius ir susitikimus visame Vilniuje. Pačios degalinės kvite nurodo du adresus, pvz.: Grigiškės (tai yra Vilniaus miestas) ir Didžiulio g 5, Dėdeliškės, 21401 Trakų r. EMSI degalinė nurodo Vilniaus ir rajono adresą (Ukmergės g. 437, Vilnius, 14183 Vilniaus r. sav.). Todėl ieškovo nurodyta suma yra netiksli, jos pagrindas – ginčytinas, o išvados – nepagrįstos. Tai reiškia, kad sprendimas, grindžiamas šiuo skaičiavimu, naikintinas.

15.4. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo neatsižvelgimo į jo teisę į gynybą ir procesinių principų pažeidimo nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vertinimo metu jis nebuvo informuotas apie atliekamą auditą, nebuvo kviestas pateikti paaiškinimų ar dokumentų, jam nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti galimas klaidas ar pateikti papildomą informaciją. Toks veiksmas prieštarauja pagrindiniams procesiniams principams. Šis pažeidimas įgavo dar didesnę reikšmę jau teismo procese, nes: Audito išvadoje buvo nurodyta suma 738,93 Eur; ieškovas teisme pateikė kitą, didesnę sumą, nei Audito išvadoje – 974,99 Eur; pirmosios instancijos teismas pats sprendime pripažino, kad patikslinta Audito išvada nebuvo pateikta, tačiau vis tiek rėmėsi šia suma, motyvuodamas, esą atsakovas šios sumos neginčijo. Tokį vertinimą laiko nepagrįstu ir pažeidžiančiu jo teises, nes: jis nežinojo, kad šis auditas bus naudojamas kaip ieškinio pagrindas; nebuvo supažindintas su papildomai priskirta 236,06 Eur suma ir patikslinta Audito išvada; nebuvo sudaryta galimybė Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai pateikti paaiškinimus ar korekcijas dėl degalų, įsigytų Vilniuje arba vykstant į savivaldybių asociacijos suvažiavimą.

15.5. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi spėlionėmis ir faktiškai nepatvirtintomis prielaidomis dėl galimos kitos jo pareigybės vykdymo – nurodė, esą jis galėjo naudoti kurą Visagino savivaldybės mero patarėjo pareigoms vykdyti, tačiau toks teiginys nebuvo paremtas jokiais įrodymais – tik spėlione. Pabrėžė, kad: nėra nei vieno kuro pirkimo kvito iš Visagino ar jo apylinkių; kuras buvo piltas visiškai kitose vietovėse, pvz., Plungėje, Alytuje, Elektrėnuose – tai vietos, neturinčios nei geografinio, nei funkcinio ryšio su Visaginu. Kelionė į Plungę buvo susitikimui su meru aptarti švietimo projektų; Alytuje susitiko su suaugusiųjų mokymo centro vadovybe; Elektrėnuose pylė degalus grįždamas į Vilnių po darbo susitikimo Kaune su Varpelio pradinės mokyklos vadove ir mokytojais. Nepaisant šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, konstatavo, kad „galbūt“ kuras buvo naudotas kitiems tikslams. Tokia formuluotė – „galbūt“ – neturi vietos civilinėje byloje. Atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, spėlionėmis ar subjektyviu įtarimu. Pirmosios instancijos teismas faktiškai perkėlė atsakovui pareigą įrodyti, kad ji nevažiavo į Visaginą. Tačiau toks įrodinėjimo reikalavimas prieštarauja teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principams. Jis negali įrodyti, kur nebuvo – tai logiškai neįmanoma. Be to, visi kuro pirkimo dokumentai buvo laiku pateikti ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Reglamentas nenumatė pareigos fiksuoti tikslius maršrutus, kai veikla nevykdoma komandiruotės pagrindu – tarybos nario veikla yra plati, apimanti konsultacijas, susitikimus, diskusijas visame ne apsiribojant Vilniaus miestu, kaip numato Vietos savivaldos įstatymas. Todėl yra įsitikinęs, kad remtis tokio pobūdžio prielaidomis be įrodymų yra aiškus civilinio proceso normų ir teisingo bylos nagrinėjimo principų pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

15.6. Nurodė, kad Reglamente nėra apribojimo, draudžiančio naudoti asmeninę transporto priemonę tarybos nario veiklai už savivaldybės ribų. Reglamento 6 straipsnio 15 punktas nustato, kad kompensacijos teikiamos už tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės išlaidas, tame tarpe – degalus. Reglamente nenurodyta, kad išlaidos kurui turi būti patirtos tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Be to, 16 punktas reglamentuoja komandiruotes, kai tarybos narys mero potvarkiu atstovauja savivaldybei. Tačiau kitos tarybos nario pareigos, numatytos Vietos savivaldos įstatyme, pavyzdžiui, bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis, informacijos rinkimas ar dalyvavimas viešuose susitikimuose, nėra apribotos savivaldybės teritorija. Taigi, jeigu degalai buvo naudoti vykdant tokio pobūdžio veiklą, jie pagrįstai turi būti kompensuojami, nepriklausomai nuo degalinės geografinės vietos.

15.7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino komandiruotės dokumentacijos aplinkybes, ignoruodamas, kad už dokumentų surinkimą buvo atsakinga savivaldybės administracija. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas neįrodė, jog pateikė prašymą kompensuoti išlaidas (45,76 Eur) pagal komandiruotę, paskirtą mero potvarkiu, ir kad administracija šių išlaidų nekompensavo ar atsisakė kompensuoti. Tačiau tai neatitinka faktinės situacijos. Nagrinėjama kelionė buvo oficiali komandiruotė, paskirta mero potvarkiu – tai reiškia, kad jis vykdė ne savo nuožiūra pasirinktą veiklą, o tiesiogiai pavestą pareigą. Atkreipė dėmesį, kad: dokumentus šiai komandiruotei rinko ir administravo savivaldybės administracijos darbuotojas, atsakingas už komandiruočių apskaitą; būtent jis paprašė pateikti kuro pirkimo dokumentus, nes atsakovas vyko savo transportu; jis pateikė tai, ko buvo prašoma. Jeigu reikėjo papildomų dokumentų, jų surinkimas buvo ne atsakovo atsakomybė, o to darbuotojo, kuris koordinavo procesą; jam nebuvo pranešta, kad trūksta kokių nors dokumentų, ar kad išlaidos negali būti kompensuojamos. Todėl laiko, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog šios išlaidos buvo „nepagrįstos“ ar kad jis nevykdė pareigos jas pagrįsti. Teismas negali remtis dokumentų trūkumu, kai jų pateikimo eiga priklausė ne nuo atsakovo, o nuo savivaldybės vidaus procesų.

15.8. Pasisakydamas dėl tarybos nario funkcijų vykdymo už savivaldybės ribų nurodė, kad jam nebuvo nustatyta pareiga pagal nei Vietos savivaldos įstatymą, nei Reglamentą fiksuoti kiekvieną maršrutą, kai vykdė veiklą, kaip tarybos narys. Reglamente aiškiai pasakyta: kompensuojamos visos išlaidos, susijusios su tarybos nario pareigų vykdymu, o šios pareigos pagal įstatymą nėra apribotos Vilniaus miesto teritorija. Tarybos narys turi teisę vykti ten, kur veikla aktuali savivaldai – tiek dėl bendradarbiavimo su kitomis savivaldybėmis, tiek dėl gerosios praktikos perėmimo, tiek dalyvaujant valstybės masto švietimo ar kultūros renginiuose, ypač kai eini Švietimo ir kultūros komiteto nario pareigas. Būtent todėl vyko į Skuodą (susitikimas su meru), Klaipėdą, Kauną, Alytų ir kitas vietoves. Ne kiekvienas kuro kvitas gali būti tiesiogiai susietas su renginiu, bet tai nereiškia, kad degalai naudoti asmeninėms reikmėms. Nemažai susitikimų ar renginių buvo neformalūs arba nepaliekantys dokumentinio pėdsako – pvz., pokalbiai su mokyklų vadovais, savivaldybių specialistais, švietimo iniciatyvų koordinatoriais. Be to, visos išlaidos buvo pateiktos kompensavimui, bet nei viena nebuvo grąžinta savivaldybei kaip nepagrįsta iki šios bylos iškėlimo. Savivaldybės administracija jas patvirtino, o tai reiškia, kad pagal tuo metu galiojusias taisykles, jos buvo laikytos tinkamomis. Be to, klausimas dėl tikslių datų ir maršrutų kilo po kelerių metų, o jis tuo metu nepildė detalaus kelionių žurnalo, nes to nereikalavo nei Reglamentas, nei įstatymas.

15.9. Pasisakydamas dėl kuro apmokėjimo kitų asmenų mokėjimo kortelėmis ir dėl ryšio su tarybos nario funkcijomis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neįrodė, kad ginčijamus kuro pirkimus apmokėjo asmeniškai savo banko kortele, remdamasis vien tuo, kad banko sąskaitos išraše nurodyta kita data, nei kasos kvite. Visiems gerai žinoma ir bankinėje praktikoje įprasta, kad atlikus atsiskaitymą banko kortele vakare, operacijos data banko sąskaitos išraše gali būti nurodyta kitą dieną (t. y. atsiskaitymo data ir apdorojimo data skiriasi). Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad adresas nebuvo nurodytas, neatitinka bylos medžiagos. 2022 m. birželio 20 d. pirkimo atveju banko pavedimo kopijoje aiškiai matomas adresas – Circle K, Baltupiai, Vilnius. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neįvertinęs elementarios bankinių operacijų veikimo logikos bei nepagrįstai atmetė sutampančius pirkimo kvitų ir banko išrašų duomenis. Visi kuro čekiai, pateikti kompensacijai, buvo pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas. Net ir tais atvejais, kai techniniu požiūriu atsiskaitymui buvo panaudota kito asmens mokėjimo kortelė, tai buvo padaryta išimtinėse situacijose: paskutiniais metais jo naudotas automobilis jau buvo parduotas ir vyko vykdyti tarybos nario veiklos kartu su padėjėju jo transportu; tuo metu siekiant taupyti laiką, degalų pripylimas buvo pavestas padėjėjui; atsiskaitymas buvo atliktas su jo žinia ir jo iniciatyva, pateikiant visus įrodymus, kad išlaidos buvo susijusios su tarybos veikla. Visais atvejais kuro pirkimo dokumentai buvo pateikti su aiškiu paaiškinimu, ir nebuvo nė vieno atvejo, kai būtų siekta asmeninės naudos ar naudoti degalus asmeniniais tikslais. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo aiškaus reglamentavimo, kuris būtų uždraudęs padėjėjui ar kolegai atlikti pagalbinius veiksmus – įskaitant degalų užpylimą ar atsiskaitymą kortele, kai veikla vykdoma kartu tarybos nario naudai. Todėl vertinti šiuos atvejus kaip neteisėtus vien dėl techninio atsiskaitymo kortelės savininko – yra formalistinis požiūris, kuris neatspindi tikrosios situacijos, neįvertina konteksto ir nesiremia realia žala ar piktnaudžiavimo įrodymais.

15.10. Pasisakydamas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo ir savivaldybės pareigų nevykdymo nurodė, kad pagal tuo metu galiojusią Reglamento 6 straipsnio redakciją, tarybos nario išmoka buvo savo prigimtimi buvo periodinė ir mokama avansu, už kurią buvo atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. Šiame ir kituose Reglamento straipsniuose buvo nustatyta aiški asignavimų valdytojo – savivaldybės išlaidų panaudojimo kontrolės ir atsiskaitymo tvarka. Skundžiamame sprendime pateiktas teiginys, kad tvarka nenumatė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai privalo tikrinti panaudotų lėšų pagrįstumą, yra klaidinantis ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teiginys, jog savivaldybė neturėjo galimybių patikrinti tarybos narių teikiamų duomenų apie degalų sunaudojimo teisingumą, prieštarauja tiek elementariai logikai, tiek faktams. Pats prokuroras savo reikalavimą grindė tos pačios savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vertinimu, kuris ir buvo atliktas savivaldybės iniciatyva bei remiantis jos vidiniais kontrolės mechanizmais. Tai patvirtina, kad savivaldybė turėjo visas galimybes ir įrankius tikrinti išlaidų panaudojimo tikslingumą, tačiau šių pareigų laiku nevykdė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino periodinės išmokos mokėtojo – savivaldybės – veiksmų ir kaltės, nors būtent ši institucija turėjo daugybę instrumentų tarybos nario veiklai tikrinti, įskaitant tarnybinę, administracinę, drausminę ir etinę atsakomybę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek CK 6.242 straipsnio 2, 3 dalyse, tiek teismų praktikoje įtvirtintą principą, kad nepagrįsto praturtėjimo situacijose vertinami abiejų sandorio šalių veiksmai ir pareigos.

15.11. Nurodė, kad po skundžiamos sprendimo priėmimo, 2025 m. liepos 11 d., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba priėmė oficialų nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00010-23, konstatuodama, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, nes buvo paremtas neįrodytais ir vėliau atmestais duomenimis.

15.12. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties nurodė, kad tarybos nario išmoka buvo mokama pagal įstatymą ir Reglamentą. Kasacinis teismas yra aiškiai pasakęs, kad jei turtas gautas pagal įstatymą ar sutartį, nepagrįsto praturtėjimo normos netaikomos. Be to, ši išmoka buvo periodinė ir tikslinė, tiesiogiai susijusi su tarybos nario funkcijų vykdymu. Prokuroras bando išieškoti periodinę ir tikslinę išmoką, nors dar nuo 2019 m. savivaldybė matė, kad dalis kuro kvitų įsigyta kitose savivaldybėse. Net jei hipotetiškai būtų taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, čia galioja sutrumpinti senaties terminai: 3 metai – nuostoliams (CK 1.125 straipsnio 8 punktas); 5 metai – periodinėms išmokoms (CK 1.125 straipsnio 9 punktas). Ieškinys pareikštas 2025 m. sausio 2 d., todėl reikalavimai už 2019–2021 m. neva be pagrindo išmokėtas sumas yra akivaizdžiai pareikšti praleidus įstatymo numatytus terminus. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nustatyta – negalima išreikalauti turto, perduoto prievolei įvykdyti, jei yra pasibaigęs senaties terminas.

Atsiliepimas

16. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika, suformuota įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui teigiant, jog atsakovas gavo lėšas ar turtą be pagrindo, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, o ne ieškovas ar trečiasis asmuo, turi įrodyti konkretų turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas ieškovui įrodyti pagrindo atsakovui gauti turtą nebuvimą reikštų reikalavimą paneigti atsakovo teisę į išlaidų kompensaciją ir tai neatitiktų nurodytos teismų praktikos. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas teisines išvadas. Atsakovo pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju neapsiribojo vien aplinkybės, kad atsakovui, kaip tarybos nariui, galėjo būti kompensuojamos kuro įsigijimo išlaidos, kai kuras buvo įsigyjamas už Vilniaus miesto ribų, karantino metu ir kt., nustatymu. Nors pirmosios instancijos teismas ir nusprendė, kad ginčui aktualus teisinis reglamentavimas iš esmės nedraudė tarybos nariui įsigyti degalus už Vilniaus miesto ribų, tačiau šie degalai turėjo būti naudojami tik Vilniaus savivaldybės tarybos nario veiklos tikslais. Tai reiškia, kad atsakovas privalėjo įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą, t. y. savo veiklos, už kurią kompensuojama, atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, Reglamento 6 straipsnio 15 dalies reikalavimams. Be to, atsakovui, o ne ieškovui yra (turėjo būti) žinoma, kokiais tikslais buvo naudojamas kuras / į kokias keliones jis vyko, todėl šių aplinkybių įrodinėjimo naštą pirmosios instancijos teismo pagrįstai priskyrė būtent atsakovui.

16.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Audito išvadoje nurodyta kaip neteisėtai atsakovui išmokėta suma už kurą įgytą ne Vilniaus miesto teritorijoje yra 738,93 Eur, o ieškinyje nurodyta šios kategorijos suma yra 974,99 Eur. Be to, atsakovo teigimu, jis nebuvo informuotas apie atliekamą auditą, nebuvo kviestas pateikti paaiškinimų ar dokumentų, jam nebuvo sudaryta galimybė ištaisyti galimas klaidas ar pateikti papildomą informaciją. Su šiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Audito išvada (jos išrašas) buvo pateiktos į bylą kartu su ieškiniu kaip rašytinis įrodymas. Šis rašytinis įrodymas neturėjo tiesioginės įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms, kitaip tariant, nesukūrė tiesioginių pareigų atsakovui. Be Audito išvados į bylą buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – kuro čekiai, o taip pat avansinės apyskaitos, kurias atsakovas teikė savivaldybei. Be ypatumų, kuriuos nustato CPK 197 straipsnio 2 dalis, Audito išvada, kaip ir bet kuris kitas rašytinis įrodymas, nesaistė pirmosios instancijos teismo, jis vertino visus dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovas įgijo kuro ne Vilniaus miesto teritorijoje būtent už 974,99 Eur sumą.

16.3. Atsakovo argumentai, kad savivaldybės specialistai neįvykdė savo pareigos laiku patikrinti dokumentus ir, pastebėjus netikslumus, jų išaiškinti yra nepagrįsti. Vien kuro kvitų, pateiktų savivaldybei, kuriais atsakovas grindė jam pervestų pinigų tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą, nepakanka nustatyti, kuriam tikslui tas kuras buvo panaudotas, kokiais maršrutais, kokiu intensyvumu, kokiais tikslais buvo važiuojama. Savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už teisės aktais priskirtų įgaliojimų vykdymą, sąžiningą visuomenės reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad savivaldybės darbuotojai, atsakingi už išmokų tarybos narių veiklos išlaidų kompensavimą, savaip interpretavo teisės aktus, kad buvo susiklosčiusi iš esmės ydinga įprastinė praktika, nereikalaujant papildomų duomenų pagrįsti kuro, įsigyto ne Vilniaus mieste, karantino metu ir t. t., panaudojimo būtent tarybos nario veiklai vykdyti, savaime nereiškia, kad atsakovui ginčo suma už kuro įsigijimą buvo išmokėta pagrįstai. Pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė, kad teisės akte nenustatyta tvarka, kaip pagrįsti konkrečiai panaudotas išlaidas tarybos nario veikloje. Išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, apmokėjimo teisinio reglamentavimo stoka nepateisina atsakovo veiksmų panaudojant ne pagal paskirtį išlaidas, skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, nesudaro pagrindo laikyti, jog šios lėšos panaudotos teisėtai. Aplinkybė, jog iš atsakovo, kaip tarybos nario, kadencijos metu nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai ar kad trečiasis asmuo praranda teisę į tokių nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.

16.4. Atsakovas nepagrįstai bando priskirti šį teisminį ginčą ginčams dėl nuostolių (žalos atlyginimo) arba ginčams dėl periodinių išmokų. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas ne tik aiškiai įvardino reikalavimų teisinį pagrindą – be pagrindo įgyto turto grąžinimą, bet ir įrodinėjo konkrečias aplinkybes, kurios turi būti nustatytos būtent šios kategorijos bylose. Nors pirmosios instancijos teismo nesaistė ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas, nustatęs pastarąsias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo kvalifikuoti šį ginčą kaip ginčą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, ginčą dėl periodinių išmokų priteisimo ar pakeitimo ir kt. todėl tinkamai kvalifikavo šį teisinį santykį, o ieškinio senatis dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo yra bendroji – 10 metų, todėl ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

17. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagrįstai konstatavo, kad tarybos nario išmokų gavimo teisėtumą turėjo įrodyti atsakovas. Atsakovas yra asmuo, kuris patyrė išlaidas tarybos nario veiklai vykdyti ir pateikė savivaldybei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad gautų už patirtas išlaidas kompensaciją (tarybos nario išmoką). Taigi, kilus ginčui šioje civilinėje byloje, siekdama, kad ieškinys būtų atmestas, atsakovas turėjo pagrįsti (įrodyti), jog tokios išlaidos buvo gautos teisėtai, t. y. susijusios būtent su tarybos nario veikla, kaip numato Reglamento 6 straipsnio 15 dalis.

17.2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais, jog nei ieškovas, nei savivaldybė nepateikė įrodymų, jog atsakovui buvo kompensuotos kuro išlaidos, kurios neturėjo ryšio su tarybos nario veikla. Tokia apelianto pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais bei įrodinėjimo taisyklėmis, kurias apibrėžė ieškinio dalykas bei pagrindas, šiuo atveju atsakovui priklausė pareiga pateikti duomenis ir įrodymus apie savo vykdytą veiklą einant tarybos nario pareigas ir tam patirtas transporto išlaidas, o tokių įrodymų atsakovui nepateikus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo teiginius neįrodytais.

17.3. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįvykdė savo pareigos laiku patikrinti dokumentus ir, pastebėjus netikslumus, jų išaiškinti. Tačiau savivaldybės tarybos nariai nėra pavaldūs savivaldybės administracijai. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalimi, eidamas pareigas tarybos narys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarybos sprendimais, savivaldybės gyventojų bendruomenės interesais ir savo sąžine. Be to, Vietos savivaldos įstatymas kiekvienam savivaldybės tarybos nariui prieš pradedant eiti tarybos nario pareigas numato pareigą prisiekti pagal įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą priesaikos tekstą. Tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Savivaldybės vertinimu, tarybos narys, davęs šią priesaiką, yra atsakingas be kita ko ir už tai, kad tarybos nario veiklai vykdyti reikalingos lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir nepažeidžiant viešojo intereso, o tarybos nario veiklai vykdyti patirtas išlaidas tarybos narys kompensuotųsi laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Vienu iš tokių reikalavimų laikytinas būtent Reglamento 6 straipsnio 15 dalyje įtvirtintas reikalavimas tarybos nario išmokas naudoti tik tarybos nario veiklos vykdymui. Reglamente buvo nustatyta, kad tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 3 pastraipa); kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 6 pastraipa). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Taigi, teise į išmoką pasinaudoti siekiantis tarybos narys, pateikdamas išmokai gauti reikalingus savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtina juose nurodytų duomenų teisingumą bei teisėtumą (įskaitant atitiktį Reglamente nustatytiems reikalavimams). Tuo tarpu savivaldybė, gerbdama tarybos nario laisvo mandato principą, laikydama, jog pateikdamas dokumentus išlaidoms kompensuoti, tarybos narys patvirtina, kad patirtos išlaidos yra susijusios su jo kaip tarybos nario veikla ir atitinka teisės aktų reikalavimus, vykdydama Reglamento nuostatas kompensavo tarybos nario veiklai jo patirtas išlaidas pagal tarybos nario pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad savivaldybėje nebuvo nustatyta Reglamento nuostatų vykdymo pažeidimų, neeliminuoja atsakovo atsakomybės už tarybos nario išmokų naudojimą pagal jų tikslinę paskirtį bei pareigos grąžinti išmokas, gautas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo buvo patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

21. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

22. Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą atlikti išmokų, skirtų 2019–2023 m. kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išmokoms apmokėti naudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo auditą už laikotarpį nuo 2019 metų iki 2023 metų ir pateikti išvadas. Taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą įvertinti 2019–2023 m. kadencijos tarybos nariams kompensuotų išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą.

23. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2023 m. lapkričio 15 d. Vertinimo ataskaitoje Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimas Nr. R-05-8, be kita ko, nurodė, kad dalis išlaidų buvo kompensuota ne pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070, nuostatas – ne pagal Reglamento nuostatas 45 tarybos nariams buvo kompensuota 53 047,68 Eur išlaidų už transporto paslaugas, iš jų 51 466,99 Eur už kurą, įsigytą ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei tarybos narių transporto priemonių remonto paslaugas, kai remontai buvo vykdomi ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (vienam tarybos nariui buvo kompensuotos 890 Eur išlaidos už 3 motociklo šalmų įsigijimą, vienam tarybos nariui buvo kompensuotos 294,95 Eur išlaidos už automobilio lizingą, vienam tarybos nariui buvo kompensuota 40 Eur bauda, gauta nesumokėjus už automobilio stovėjimą, 2 tarybos nariams buvo kompensuotos išlaidos apmokant du kartus tas pačias sąskaitas, bendra šių sąskaitų suma 355,74 Eur); ne pagal Reglamento nuostatas buvo kompensuotos 915,73 Eur išlaidos už ryšio paslaugas, iš jų 6 tarybos nariams kompensuotos 276,55 Eur išlaidos už jų suteiktą paramą, televiziją, pramogines paslaugas telefone; 7 tarybos nariams kompensuotos išlaidos už ryšio paslaugas du kartus apmokant tas pačias sąskaitas, bendra sąskaitų suma 639,18 Eur; ne pagal Reglamento nuostatas, vienam tarybos nariui buvo kompensuotos 237,93 Eur išlaidos už suvenyrų – kolekcinių/proginių monetų įsigijimą. Audito išvadoje taip pat nurodyta, kad tarybos nariui D. R. buvo kompensuotos degalų įsigijimo 738,93 Eur išlaidos, kai kuras piltas Plungėje, Kaune, Raseiniuose, Alytuje, Elektrėnuose, Lazdijuose, Kaišiadorių rajone (1 t., e. b. l. 8).

24. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdyba atliko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (2019–2023 m. kadencijos) narių pateiktų kuro kvitų analizę ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00010-23 (1 t., e. b. l. 8):

24.1. Dėl tarybos nario D. R. nustatyti šie faktinių duomenų prieštaravimai: 2022 m. vasario 23 d., nuo 13.00 iki 18.00 val., dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 52, tuo pat metu, t. y. 2022 m. vasario 23 d., 13.04 val., negalėjo atsiskaityti už perkamą 35,87 litro benzino 56,10 Eur sumai, atsiskaitydamas grynais pinigais (panaudota nuolaidų kortelė Debit Master card Nr. ****9036), mokėjimo kvito Nr. 1235808/179, degalinėje „Circle K Lietuva“, esančioje adresu Geležinio Vilko g. 2a, Vilniuje; 2021 m. kovo 31 d., nuo 13.00 iki 16.50 val., dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje Nr. 38, tuo pat metu, t. y. 2021 m. kovo 31 d., 13.18 val., negalėjo atsiskaityti už perkamą 26,79 litro benzino 33,24 Eur sumai, atsiskaitydamas grynais pinigais (panaudota nuolaidų kortelė Debit Master card Nr. ****9036), mokėjimo kvito Nr. 506391/27, degalinėje „Circle K Lietuva“, esančioje adresu Geležinio Vilko g. 2a, Vilniuje.

24.2. Taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdyba analizėje pateikė duomenis apie D. R. išlaidas (mokėjimus) Lietuvos Respublikoje paskelbto ir galiojusio (nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val.) karantino laikotarpiu: 1) 2020 m. kovo 25 d., 11:17 val., 55,78 Eur, apmokėta grynais pinigais, Circle K, Sporto g. 16A, Vilnius; 2) 2020 m. balandžio 27 d., 19:20 val., 67,83 Eur, apmokėta kortele ****8735, Circle K, Kareivių g. 13, Vilnius; 3) 2020 m. gegužės 3 d., 12:26 val., 44,49 Eur, apmokėta kortele ****8735, Circle K, Sporto g. 16A, Vilnius; 4) 2020 m. gegužės 22 d., 09:02 val., 24,27 Eur, apmokėta grynais pinigais, Circle K, Geležinio Vilko g. 2a, Vilnius; 5) 2020 m. gegužės 27 d., 19:09 val., 51,80 Eur, apmokėta kortele ****8735, Circle K, Sporto g. 16A, Vilnius; 6) 2020 m. birželio 10 d., 09:22 val., 54,11 Eur, apmokėta grynais pinigais, Circle K, Geležinio Vilko g. 39, Vilnius.

24.3. Taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdyba analizėje pateikė duomenis apie D. R. išlaidas apmokėtas kitiems asmenims priklausančiomis mokėjimo kortelėmis: 1) 2019 m. birželio 22 d., 13:55 val., 58,69 Eur, apmokėta kortele ****5286, Circle K , Sporto g. 16A, Vilnius; 2) 2019 m. liepos 17 d., 20:35 val., 52,66 Eur, apmokėta kortele ****5286, Circle K (tikslus adresas nenurodytas); 3) 2019 m. rugpjūčio 14 d., 14:00 val., 48,24 Eur, apmokėta kortele ****5286, Circle K , Gariūnų g. 45, Vilnius; 4) 2020 m. vasario 2 d., 20:09 val., 63,83 Eur, apmokėta kortele ****9850, Circle K, A. Goštauto g. 13, Vilnius; 5) 2020 m. spalio 15 d., 21:20 val., 45,85 Eur, apmokėta kortele ****9432, Circle K, Pramogų g. 4, Truikių k., Plungės r. (šis kuro pirkimas dubliuojasi, todėl į ieškinio sumą neįtraukiamas); 6) 2022 m. gegužės 26 d., 12:03 val., 28,80 Eur, apmokėta kortele ****297, Circle K, Baltupio g. 10, Vilnius; 7) 2022 m. birželio 20 d., 17:21 val., 83,76 Eur, apmokėta kortele ****9432, Circle K (tikslus adresas nenurodytas); 8) 2022 m. rugsėjo 16 d., 10:54 val., 55,14 Eur, apmokėta kortele ****3009, Circle K, A. Goštauto g. 13, Vilnius; 9) 2022 m. rugsėjo 23 d., 11:55 val., 55,15 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 10) 2022 m. rugsėjo 28 d., 11:49 val., 56,70 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Kalvarijų g. lb, Vilnius; 11) 2022 m. spalio 11 d., 14:49 val., 77,94 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Kalvarijų g. 161A, Vilnius; 12) 2022 m. spalio 14 d., 10:07 vai., 87,05 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 13) 2022 m. spalio 20 d., 14:02 val., 77,18 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 14) 2022 m. spalio 25 d., 13:24 val., 50,70 Eur, apmokėta kortele ****5703, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 15) 2022 m. lapkričio 1 d., 08:32 val., 97,03 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 16) 2022 m. gruodžio 6 d., 14:08 val., 61 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Kalvarijų g. 161, Vilnius; 17) 2022 m. gruodžio 16 d., 11:42 val., 36,54 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 18) 2023 m. sausio 25 d., 14:35 val., 67,83 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 19) 2023 m. sausio 31 d., 13:08 val., 14,83 Eur, apmokėta kortele ****297, Circle K, Baltupio g. 10, Vilnius; 20) 2023 m. vasario 15 d., 15:04 val., 47,35 Eur, apmokėta kortele ****3009, Viada, Turistų g. 28A, Ignalina; 21) 2023 m. vasario 21 d., 13:27 val., 73,86 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Kalvarijų g. 161A, Vilnius; 22) 2023 m. kovo 21 d., 10:48 val., 45,85 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Kalvarijų g. 161 A, Vilnius; 23) 2023 m. kovo 28 d., 11:34 val., 77,49 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Kalvarijų g. 161A, Vilnius; 24) 2023 m. balandžio 7 d., 17:08 val., 42,26 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius; 25) 2023 m. balandžio 14 d., 15:25 val., 71,89 Eur, apmokėta kortele ****3009, BP, Visalaukio g. 2, Vilnius.

25. Atsakovas 2024 m. gegužės 16 d. prokurorui paaiškino, kad: priklauso Švietimo ir kultūros komitetui, Jaunimo reikalų komisijai, Laisvės ir teisingumo partijos frakcijai; kiekvieną savaitę vykdavo komiteto posėdžiai, tarybos posėdžiai vykdavo apytiksliai kartą per mėnesį; frakcijos posėdžiai visada vykdavo prieš komiteto posėdžius arba dažniau, nes atvykdavo svečių, pvz., svarstant Nacionalinio stadiono klausimus, atvykdavo bendrovių atstovai arba vystytojai; Jaunimo reikalų komisija į posėdžius rinkdavosi rečiau, nereguliariai, kadencijos pabaigoje – dažniau, galėjo būti kartą per vieną ar dvi savaites; taip pat, kaip tarybos narys, vykdavo į visokias išvykas, pvz., vyko į išvykas Kaune, Mosėdyje, Skuodo rajone pažiūrėti švietimo praktikos pavyzdžių, apsitarti su kuo būtų galima bendradarbiauti, kurti laboratorijas, tokias kaip STEM; jo pagrindinė sritis buvo švietimas, turėjo vilčių, kad galima padaryti pokyčius švietimo politikoje; taigi, kaip tarybos narys, turėjo ir daug vizitų į įvairias vietas, pvz., kur būdavo įdiegta už viešuosius finansus nupirkta laboratorinė įranga; karantino metu, kadangi yra medikas, gilinosi į krizių valdymą, išanalizavo Vilniaus miesto savivaldybės krizių valdymo planą ir pradėjo žiūrėti ar jis buvo vykdomas, dėl to vyko pasižiūrėti, pvz., į viešbutį, kuriame buvo laikinai apgyvendinti asmenys, grįžę iš užsienio, apsaugos zonas, testavimo punktus, mokyklas, įmones, tokias kaip Intersurgical, gaminančias kaukes, rašė daug straipsnių apie tai; kiek apytiksliai kartų per savaitę karantino metu išvykdavo iš gyvenamosios vietos tarybos nario funkcijoms vykdyti, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko ir neprisimena; vykdydamas tarybos nario veiklą, naudojo du automobilius Mazda MX5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Quashkai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); už Vilniaus miesto teritorijos ribų yra vykęs į savivaldybių asociacijos suvažiavimus (kiek prisimena – į vieną, kuris buvo Mosėdyje); į užsienio komandiruotes vykęs nėra; vykdamas į kitų Lietuvos savivaldybių teritorijas, komandiruočių neformindavo; savaitgaliais, kaip tarybos narys, susitikinėdavo su žmonėmis – vilniečiais, rinkėjais, kadangi darbo dienomis žmonės dirba, neturi tokiems susitikimams laiko; vykdavo, kaip taisyklė, susitikti su asmenimis, įstaigų, pvz., muziejų, kuriuos norėjo uždaryti, atstovais, gavęs jų nusiskundimus, paklausimus dėl įvairių Vilniaus miesto problemų, konfliktų tarp daugiabučių namų bendrijų dėl, pvz., eismo Vilniaus senamiestyje, daugiabučių namų teritorijų aptvėrimo; eidamas tarybos nario pareigas, turėjo visuomeninį padėjėją J. J., taip pat kaip padėjėju buvo įrašytas dar vienas asmuo (jo duomenų neprisimena, nes su juo nieko nedirbo); į jo automobilį, jo pavedimu, kurą yra pylęs J. J., jo žmonos darbuotoja V. Y. (1 t., e. b. l. 8).

26. Atsakovas, atsakydamas į prokuroro paklausimą, 2024 m. liepos 22 d. el. laiške nurodė, kad: pabandė surasti banko kortelių numerius, tačiau ne visus numerius gali pilnai atstatyti, nes kortelės yra pakeistos naujomis; pažymėjo, kad naudojosi AB SEB, AB „Swedbank“ ir UAB „Revolut Bank“ bankų kortelėmis; asmeninės kortelės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „Revolut Bank“ (duomenys neskelbtini) ir x8735 SEB (x kortelė negaliojanti, banko pavedimuose pilnas numeris nepateiktas); visuomeninio padėjėjo J. J. kortelėmis, visos jos dabar negaliojančios: x3009; x6793; kelis kartus pasinaudojo žmonos bendradarbės V. J. kortele (duomenys neskelbtini); vieną kartą yra pasinaudojęs posūnio O. T. kortele, bet dabar nebegali atgaminti jos numerio.; tai pagrindinės kortelės; galėjo kelis kartus būti pasinaudota dar viena ar kita kortele, bet dėl to, kad prabėgo daug laiko sunku atstatyti ar prisiminti vienkartinius, atsitiktinius įvykius, liečiančius 2021 ir 2022 metus (1 t., e. b. l. 10).

Dėl ginčo esmės

27. Ieškovas, remdamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškiniu prašė priteisti savivaldybei iš atsakovo iš viso 2 794,38 Eur be pagrindo įgytų lėšų, kurias atsakovas išleido kurui, įsigytam už Vilniaus miesto savivaldybės ribų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių Nr. 38 ir Nr. 52 ir karantino metu bei kitų asmenų mokėjimo kortelėmis.

28. Ginčo laikotarpiui aktualioje Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente.

29. Ginčo laikotarpiu galiojusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“, 6 straipsnio 15 dalies pirmoje pastraipoje buvo nustatyta, kad merui, mero pavaduotojams, komitetų pirmininkams, kolegijos nariams, frakcijų vadovams, tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. Pirmojoje pastraipoje numatyta išmoka gali būti naudojama: 1) fiksuoto ir (ar) mobiliojo telefono ryšio tinklais teikiamų nacionalinių ir tarptautinių tarybos nario telefoninių pokalbių paslaugoms apmokėti bei šio ryšio įrangai išsinuomoti, kai tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka savivaldybės administracija; 2) tarybos nario interneto ryšio paslaugoms (t. y. apmokėti už vienkartinį ar nuolatinį interneto ryšio paslaugų teikimą) apmokėti bei interneto įrangai išsinuomoti, kai tarybos nariui tokios įrangos nesuteikia ir paslaugų neapmoka savivaldybės administracija; 3) pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti; 4) tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms; apmokamos savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos; 5) kanceliarinėms prekėms įsigyti; 6) biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies antra pastraipa). Išmokai gauti kiekvienas tarybos narys raštu pateikia savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus tarybos nario veiklai finansuoti (toliau – asignavimų administratorius), savo sąskaitos banke rekvizitus; šio straipsnio 15 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto dydžio išmoka kiekvieną mėnesį iki 10 dienos pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke; tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies trečia pastraipa). Kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies šešta pastraipa). Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) išrašomi tarybos nario vardu; su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies septinta pastraipa).

30. Atsakovas skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, kad jam, kaip tarybos nariui, nebuvo teisės aktuose nustatytos pareigos teikti detalias kiekvienos dienos darbo ataskaitas.

31. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minėtuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

32. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Taip pat pažymėtina, kad pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik minėta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

34. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima taikyti Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisės normą ir spręsti, ar išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, atsakovams (tarybos nariams) buvo išmokėtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti reikšmingus faktus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012).

35. Taigi, vertintina, kad atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su tarybos nario veikla, t. y. kad visa savivaldybės kompensuota kuro išlaidų įsigijimo suma buvo susijusi su tarybos nario funkcijų vykdymu, kadangi aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo stokos atsakovo kadencijos metu pagal buvusį teisinį reglamentavimą pakako pateikti tik išlaidas patvirtinančius dokumentus, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad, kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovas yra atleistas nuo pareigos atitinkamais įrodymais pagrįsti, ar visos jo iš savivaldybės administracijos gautos lėšos buvo panaudotos tikslingai.

36. Atsakovas taip pat nurodo, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo, 2025 m. liepos 11 d., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba priėmė oficialų nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00010-23, konstatuodama, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, nes buvo paremtas neįrodytais ir vėliau atmestais duomenimis.

37. Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta pozicija nesutinka bei pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, visų pirma reiškia tai, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta pagrindų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai neeliminuoja teismo galimybės konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus civiliniam ginčui išspręsti. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Dėl degalų, įsigytų už Vilniaus miesto savivaldybės ribų

38. Nors Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. lapkričio 15 d. Vertinimo ataskaitoje Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimas Nr. R-05-8 buvo nurodyta, kad tarybos nariui D. R. buvo kompensuotos degalų įsigijimo 738,93 Eur išlaidos, kai kuras piltas Plungėje, Kaune, Raseiniuose, Alytuje, Elektrėnuose, Lazdijuose, Kaišiadorių r., tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, kad buvo kompensuotos degalų įsigijimo, patikslinus sumą, 974,99 Eur išlaidos. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad mano, jog skirtumas – 236,06 Eur – atsirado dėl klaidingo dviejų degalinių priskyrimo Vilniaus rajonui, nors jos faktiškai yra Vilniaus mieste. Pažymėjo, kad problema su šiomis degalinėmis yra ta, kad jos geografiškai stovi ant pačios Vilniaus miesto ribos, miesto kasdienio eismo dalyje. Pačios degalinės kvite nurodo du adresus, pvz.: Grigiškės (tai yra Vilniaus miestas) ir Didžiulio g. 5, Dėdeliškės, Trakų r.; EMSI degalinė nurodo Vilniaus ir rajono adresą (Ukmergės g. 437, Vilnius, Vilniaus r. sav.).

39. Bylos duomenimis, atsakovas patyrė šias išlaidas degalams, įsigytiems už Vilniaus miesto savivaldybės ribų: degalinėje, esančioje Pikelių k., Raseinių r., 38,64 Eur, 2020 m. gruodžio 8 d., 50,96 Eur 2021 m. lapkričio 27 d., 45,76 Eur 2020 m. birželio 30 d. (1 t., e. b. l. 19, 48, 58); degalinėje, esančioje Žiežmarių k., Kaišiadorių r., 30,80 Eur 2021 m. lapkričio 24 d. (1 t., e. b. l. 23); degalinėje, esančioje Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus r., 51,28 Eur 2023 m. balandžio 24 d. (1 t., e. b. l. 29); degalinėje, esančioje Turistų g., Ignalinoje, 47,35 Eur 2023 m. vasario 15 d. (1 t., e. b. l. 41); degalinėje, esančioje Rūtų g., Alytuje, 45,16 Eur 2021 m. gruodžio 3 d., 49,18 Eur 2021 m. lapkričio 22 d., 60,30 Eur 2021 m. birželio 5 d., 60,45 Eur 2021 m. vasario 2 d., 55,42 Eur 2021 m. sausio 23 d. (1 t., e. b. l. 43, 48, 73, 78, 79); degalinėje, esančioje Sabališkių g., Elektrėnuose, 73,09 Eur 2022 m. birželio 28 d., 50,51 Eur 2021 m. rugpjūčio 14 d., 58,22 Eur 2022 m. sausio 12 d. (1 t., e. b. l. 47, 55, 64); degalinėje, esančioje Dedeliškių k., Trakų r., 48,87 Eur 2021 m. lapkričio 25 d., 32,86 Eur 2019 m. gegužės 23 d. (1 t., e. b. l. 48, 63); degalinėje, esančioje Nekrūnų k., Lazdijų r., 24,88 Eur 2021 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., e. b. l. 55); degalinėje, esančioje Pramogų g., Truikių k., Plungės r., 45,85 Eur 2020 m. spalio 15 d. (1 t., e. b. l. 60); degalinėje, esančioje Vilniaus g., Pabradėje, 51,25 Eur 2021 m. gegužės 25 d. (1 t., e. b. l. 72); degalinėje, esančioje Islandijos pl., Kaune, 45,45 Eur 2021 m. balandžio 22 d. (1 t., e. b. l. 74); degalinėje, esančioje Briedžių tako g., Kaune, 49,36 Eur 2020 m. lapkričio 19 d. (1 t., e. b. l. 91); degalinėje, esančioje Pramonės pr., Kaune, 56,80 Eur 2022 m. gruodžio 4 d. (1 t., e. b. l. 101). Taigi, atsakovo nurodytose degalinėse buvo patirta ne 236,06 Eur, o 133,01 Eur (51,28 Eur + 48,87 Eur + 32,86 Eur) išlaidų. Tačiau vienu ar kitu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapio (https://www.geoportal.lt/savivaldybes/vilnius) duomenimis, degalinės, esančios Bukiškio k., Avižienių sen., Vilniaus r., ir Dedeliškių k., Trakų r., yra už Vilniaus miesto ribų, išvažiuojant iš miesto.

40. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad: jis, kaip švietimo ir kultūros komiteto narys, aktyviai domėjosi STEAM laboratorijų kūrimu bei vykdomais arba įvykdytais EU finansuojamais projektais Lietuvoje, todėl kelis kartus vyko į Skuodo savivaldybę, Klaipėdą, Kauną, Alytų, Visaginą ir kt.; taip pat dalyvavo robotiadose (pvz., Alytuje) ir kituose mokyklinio amžiaus vaikams skirtose renginiuose; kadencijos laikotarpiu aktyviai dalyvavo tarybos, komitetų, frakcijos posėdžiuose, dalyvavo įvairiuose susitikimuose, vykdant tarybos nario pareigas, tiek Vilniaus mieste, tiek ir kitose savivaldybėse dalinantis patirtimi ir ją kaupiant, ypač tai kas liečia švietimo įstaigas, mokyklas, profesinius centrus, laboratorijas, ieškant geriausių pavyzdžių ir praktikų; taip pat atstovavo Vilniaus miesto savivaldybę ir Savivaldybių asociacijoje, į kurios posėdžius, kai jie vykdavo ne Vilniuje, taip pat vykdavo savo transportu ir pildavo kurą, kuris buvo kompensuojamas nustatyta tvarka; buvo Jaunimo reikalų komisijos narys, priklausė Laisvės ir teisingumo partijos frakcijai; kadencijos laikotarpiu važiavo į susitikimus su Vilniaus miesto gyventojais, labai daug pastangų ir laiko užėmė (duomenys neskelbtini) rajono klausimai, tokie kaip mokyklos statybos, parko išsaugojimas, tai, kad gatvėse trūko ženklinimo ir saugaus eismo; net savaitgaliais, kaip tarybos nariui, teko susitikinėti su vilniečiais, rinkėjais, kadangi darbo dienomis dauguma žmonių dirba, neturi susitikimams laiko; pavyzdžiui, gavęs nusiskundimus, paklausimus dėl įvairių Vilniaus miesto problemų, kertamų medžių, siaurinamų gatvių, konfliktų tarp daugiabučių namų bendrijų, dėl eismo Vilniaus senamiestyje, daugiabučių namų, mokyklų teritorijų aptvėrimo; darbo dienomis dažniausiai tekdavo susitikti su įvairias įstaigas atstovaujančiais asmenimis, pvz., muziejų, liaudies amatų, kuriuos norėta uždaryti ar perkelti.

41. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovui nepagrįstai išmokėta 974,99 Eur kuro išlaidų, skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ginčo kurą, įsigytą ne Vilniaus miesto teritorijos ribose, atsakovas naudojo būtent tarybos nario veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas šiai išvadai, pažymi, kad vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovas grindė, jog patirtos kuro išlaidos buvo susijusios su tarybos nario veikla, yra kartu su atsiliepimu pateikta momentinė ekrano nuotrauka, iš kurios matyti, kad tarybos nariai el. laišku buvo informuoti apie Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejaus parke (Mosėdyje – teismo pastaba) 2020 m. birželio 30 d. vyksiantį Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimą (1 t., e. b. l. 123). Tačiau bylos duomenimis, pagal Vilniaus miesto savivaldybės mero 2020 m. birželio 29 d. potvarkį Nr. 24-11/20, atsakovas buvo komandiruotas į Mosėdį dalyvauti Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavime (1 t., e. b. l. 152–153). Šio potvarkio 3.1 papunktyje nustatyta, kad savivaldybės administracija įpareigota apmokėti komandiruotės išlaidas.

42. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Reglamento 6 straipsnio 14 dalyje buvo nustatyta, kad tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal mero potvarkį, komandiruočių išlaidos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami komandiruotę koordinuojančiam tarybos sekretoriato darbuotojui.

43. Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, komandiruotės išlaidos apmokamos kita tvarka, nei kompensuojamos tarybos nario patirtos išlaidos, tarybos nario veiklai vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal minėtą potvarkį teikė jame nustatyta tvarka prašymą (su pagrindžiančiais dokumentais) kompensuoti komandiruotės išlaidas, o administracija būtų atsisakiusi šias išlaidas kompensuoti, ar jų nekompensavusi.

Dėl degalų, įsigytų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių Nr. 38 ir Nr. 52 ir karantino metu

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarybos posėdžiai Nr. 38 ir Nr. 52 vyko nuotoliniu būdu (1 t., e. b. l. 121–122). Ieškovas neginčijo, kad atsakovas šiuose posėdžiuose dalyvavo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad dalyvaujant nuotoliniu būdu tarybos posėdyje naudojantis mobiliuoju įrenginiu, yra galimybė įsipilti ir apmokėti degalus, tačiau konstatavo, kad atsakovas ir šių 89,34 Eur išlaidų panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, numatytą Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente, niekaip nepagrindė, todėl nusprendė, kad jos kompensuotos atsakovui nepagrįstai.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad abiem atvejais pylėsi kurą, nes iškart po posėdžių turėjo suplanuotus susitikimus: vieną kartą susitikimą su frakcijos nariais, bei kitą kartą – su Vilniaus gyventojais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, dėl kurio pasisakyta pirmiau, bei tai, kad byloje nepateikti išdėstytus teiginius pagrindžiantys įrodymai, nusprendžia, jog jie atmestini.

46. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog karantino laikotarpiu kurui patirtos išlaidos, buvo patirtos vykdant tarybos nario funkcijas, todėl konstatavo, jog pagal 6 kuro pirkimo karantino metu čekius, atsakovui 298,28 Eur buvo kompensuota nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų apie tai, kaip karantino metu užtikrino nuolatinį ryšį su rinkėjais, domėjosi kaip vykdomas karantinas, nenurodė, kaip ir kokius teikė pasiūlymus dėl pandemijos valdymo, kaip tai susiję su tarybos nario veikla, kodėl konkrečiai tokiems veiksmams atlikti buvo reikalingas pilti kuras.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad karantino metu ne tik savanoriai, bet ypač savivaldybės institucijos ir jų nariai turėjo pareigą prisidėti prie operatyvaus situacijos valdymo, įskaitant informacijos rinkimą, problemų analizę ir sprendimų siūlymą, bei pažymėjo, jog tai apėmė ir keliones, kurios buvo būtinos realiai situacijai įvertinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie deklaratyvūs teiginiai vėlgi nepagrindžia, kad 298,28 Eur buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį.

Dėl kitų asmenų mokėjimo kortelėmis apmokėtų kuro išlaidų kompensavimo atsakovui

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad atsakovui nepagrįstai išmokėta 1 431,77 Eur kuro išlaidų, kurios buvo apmokėtos kitų asmenų banko kortelėmis, kompensacija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame skundime nurodytam, kad vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 15 dalies septintoje pastraipoje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, be kita ko, su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito tarybos narys, tarybos nariui gali būti kompensuojamos tik tokios su jo veikla susijusios išlaidos, kurias jis patyrė tiesiogiai.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde, kaip ir pirmiau aptartais atvejais, tik deklaratyviai nurodė, kad visi kuro čekiai, pateikti kompensacijai, buvo pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis, vykdant tarybos nario pareigas, tačiau tai patvirtinantys įrodymai nepateikti.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis neįrodė, kad kuro pirkimus 2020 m. spalio 15 d. ir 2022 m. birželio 20 d. apmokėjo asmeniškai savo banko kortele. Bylos duomenimis, atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė momentines ekrano nuotraukas, iš kurių matyti, kad: 2020 m. spalio 16 d. kortele ****0538 Circle K Plunge, Plunges raj. buvo sumokėta 45,85 Eur suma; 2022 m. birželio 21 d. kortele ****0538 Circle K Baltupiai, Vilnius buvo sumokėta 83,76 Eur suma (1 t., e. b. l. 135, 137). Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad visiems gerai žinoma ir bankinėje praktikoje įprasta, kad atlikus atsiskaitymą banko kortele vakare, operacijos data banko sąskaitos išraše gali būti nurodyta kitą dieną (t. y. atsiskaitymo data ir apdorojimo data skiriasi), tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neįvertinęs elementarios bankinių operacijų veikimo logikos bei nepagrįstai atmetė sutampančius pirkimo kvitų ir banko išrašų duomenis. Tačiau pažymėtina, kad iš prie ieškinio pridėtų kvitų matyti, jog tiek 2020 m. spalio 15 d., tiek 2022 m. birželio 20 d. mokėjimai atlikti kortele ****9432 (1 t., e. b. l. 47, 60), todėl atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais. Papildomai pažymėtina, kad net ir pasitvirtinus šiai aplinkybei, byloje nepateikti įrodymai, kad šios išlaidos buvo susijusios su tarybos nario veikla.

Dėl ieškinio senaties

51. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Atsakovas pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo normos nagrinėjamai situacijai netaikomos, nes išmokos buvo mokamos pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Reglamentą. Apeliacinės instancijos teismas laiko šiuos argumentus nepagrįstais.

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktą).

53. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 18 punktą; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019, 18 punktą; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktą).

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, jog jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 21 punktą).

55. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pažymėta pirmiau, Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka yra tikslinė bei pagrindas ją gauti egzistavo tik tuo atveju, kai tarybos nario patirtos išlaidos buvo susijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu. Nustačius, kad atsakovas to neįrodė, vertintina, jog jam išmokėtos išmokos viršijo įstatyme nustatytas ribas, todėl ieškovas turėjo teisę pareikštą reikalavimą grįsti nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis.

56. Ieškinį šioje byloje pareiškė prokuroras, gindamas viešąjį interesą. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti CK, CPK, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

57. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

58. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

59. Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra viešasis interesas.

60. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senaties termino pradžią tuo atveju, kai į teismą kreipiasi prokuroras ar kita viešąjį interesą ginanti institucija, formuoja praktiką, kad termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai prokuroras ar viešąjį interesą ginanti institucija galėjo ir turėjo surinkti duomenis, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prokuroras apie atsakovo padarytus pažeidimus sužinojo gavęs Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. lapkričio 15 d. Vertinimo ataskaitą Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimas Nr. R-05-8, taigi ieškinio senaties terminas, įvertinus tai, kad ieškinys pareikštas 2025 m. sausio 2 d., nėra praleistas.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

62. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Beinoravičienė