Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2019 m. spalio 28 d. priimtą nutarimą taikyti O. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. O. V. teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo ir 100,55 Eur bauda. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 11 mėnesių ir 7 dienos. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 5 d., jos pabaiga – 2021 m. spalio 5 d.

2. Komisija 2019 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-800 taikyti nuteistajam O. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo poelgį, bei tai, kad jau yra pasiekti bausmės atlikimo tikslai. Apylinkės teismo nuomone, nuteistasis atliko per mažą dalį laisvės atėmimo bausmės ir nėra pakankamo pagrindo paleisti nuteistąjį anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigos, manant, kad jis padarė išvadas dėl savo elgesio, sugebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

3. Nuteistasis O. V. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir jo atžvilgiu priimti naują sprendimą - patvirtinti 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas.

3.1. Nuteistasis skunde teigia, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą įstatymai aiškiai ir nedviprasmiškai numato svarstymo kriterijus, kuriais teismas privalo vadovautis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo ir vertindamas kitas aplinkybes tokias kaip: ankstesnius teistumus, veikas už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, atliktą bausmės dalį ir jo asmenybę, sąmoningai išėjo už įstatymo ribų, kas yra grubus įstatymų pažeidimas.

3.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo įvertinti ankstesni jo teistumai yra jo baudimas antrą kartą ir principo non bis in idem pažeidimas. Taip pat tai, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į atliktą bausmės dalį, kas anot nuteistojo, laikytina akivaizdžiu išėjimu iš už įstatymo ribų. Taip pat skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

3.3. Skunde teigiama, kad teismas, nuspręsdamas, jog nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, nepateikė tokio sprendimo įrodymų, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Baigiamojo teismo akto argumentavimo nebuvimas yra esminis piliečio teisės į teisingą teismą pažeidimas, deliktas, aplinkybė, dėl kurios skundžiama teismo nutartis privalo būti panaikinta. Tezė, neva taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos turi būti atsižvelgta į atliktą bausmės dalį, akivaizdžiai yra išėjimas už įstatymo ribų, prieštaravimas įstatymo leidėjo valiai. Taip pat tezė, neva taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, yra akivaizdžiai išėjimas už įstatymo ribų, klaidingas įstatymo aiškinimas, nesąžiningas manipuliavimas sąvokomis, siekiant tyčia apriboti nuteistojo galimybes būti lygtinai paleistam. BVK 157 straipsnis aiškiai apibrėžia ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas bei lygtinio paleidimo sąlygos. BVK 158 straipsnis aiškiai apibrėžia ratą asmenų, kuriems lygtinis paleidimas netaikomas. Taigi, apie jokį teisingumo principo įgyvendinimą įstatyme, reglamentuojančiame lygtinį paleidimą, nėra kalbama. Priešingai, teisingumo principas būtų įgyvendintas tik tuomet, kai lygtinis paleidimas būtų taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus. Todėl nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino sąvokas, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą.

4. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras N. B. prašo nuteistojo O. V. skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.

5. Nuteistojo O. V. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju O. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 76 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinanti turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistasis O. V. bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už nepriekaištingą dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas tris kartus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, savanoriškai dengė ieškinį. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. V. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai vis dar yra netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir finansinio stabilumo trūkumas. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 90 balų yra sumažėjusi iki 76 balų, tačiau vis dar 31 balą sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką. Nors padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės bei atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, nes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus yra atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis anksčiau buvo eilę kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo padaryto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Nors nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad veiksniai, dėl kurių išlieka O. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo netinkamas elgesio modelių parinkimas ir finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistasis teigia, kad jo nusikalstamas elgesys yra susijęs su netinkama kompanija, tų pačių klaidų kartojimu bei finansiniais sunkumais. Nuteistasis geba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, tačiau pastebi, kad šios problemos gali atsirasti ir vėl. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, todėl nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis, EŽTT ir kitų teismų praktika, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja apeliantas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Nuteistasis O. V. atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Jo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau O. V. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, parodyto pasitikėjimo neįvertino, savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai neigiamai charakterizuoja O. V. ir leidžia pagrįsta abejoti tuo, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo O. V. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus O. V. laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Bausmių vykdymo kodekso nuostatų nepažeidė, nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo O. V. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo O. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.