- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1S-451-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47714-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- O. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 18 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam O. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. O. V., teistas 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną yra 2 metai 5 mėnesiai ir 17 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam O. V. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. V. prašo tenkinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodo, kad prokuratūra per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, kas galėtų reikšti, kad neprieštarauja lygtinio paleidimo taikymui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas imasi spręsti ir prokuroro ir teisėjo pareigas, kas išeina už jo kompetencijos ribų. Nuteistasis taip pat teigia, kad teismo įvertinti ankstesni O. V. teistumai yra jo baudimas antrą kartą ir principo non bis in idem pažeidimas. Teismo tezė apie nuteistojo pasitaisymą tiesioginių Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų nepaisymas, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Teismas visus šiuos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos rekomendacijas ignoravo, todėl priėmė neteisingą nutartį. Nuteistasis skunde taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
3.2. Teismas, spręsdamas, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, nepateikė tokio sprendimo įrodymų. Dėl skundžiamos teismo nutarties tampa visiškai nebeaišku, kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Teismo argumentai apie paskirtos bausmės dydį, likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje, yra niekuo nepagrįsti. Taip pat teismas remiasi Komisijos pateiktomis klaidingomis, nepatikrintomis pažymomis, neva nuteistasis nemoka alimentų, nors vykdomųjų raštų ir antstolių nėra gauta. Ieškinį priteistą dėl ekstradicijos išlaidų, nuteistasis dengia pagal galimybes, kas rodo jo norą padengti ieškinį.
3.3. Teismo teiginys, jog taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos turi būti atsižvelgta į atliktą bausmės dalį, yra akivaizdžiai išėjimas už įstatymo ribų, prieštaravimas įstatymo leidėjo valiai. Atliktą bausmės dalį numato BVK 157 straipsnis ir jokios manipuliacijos sąvokomis yra negalimos. Skunde taip pat pažymėta, kad įstatyme nėra kalbama ir apie teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo teigimu, teisingumo principas bus įgyvendintas tik tuomet, kai lygtinis paleidimas bus taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus. Skunde taip pat cituojamos ištraukos iš nutarčių, kur nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo O. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. O. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei (89 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad O. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 1 balu, ir toliau išlieka vidutinė (artima aukštai), o net 44 balai yra dinaminiai, taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas dar gali būti mažintinas. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors O. V. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis padarė įstatymo reikalaujamą pažangą.
9. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis dalyvauja pataisos procese, buvo vieną kartą skatintas, tokiu būdu didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat įvertintina tai, kad jis stengiasi sumažinti padaryto nusikaltimo pasekmes – bent minimaliai atlygina iš jo teismo priteistą sumą, taip pat aktyviai palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, O. V. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti.
10. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis ankščiau buvo eilę kartų teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Nors nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog veiksniai, dėl kurių išlieka O. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistasis teigia, kad jo nusikalstamas elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, bendravimu su netinkama kompanija, netinkamų vietų lankymu ir finansiniais sunkumais. Nuteistasis geba atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, tačiau nepastebi, kad šios problemos gali atsirasti vėl. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis, EŽTT ir kitų teismų praktika, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog O. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo O. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.