Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rimo Švirino,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, kaltinamojo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – automobilį, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios veiklos nevykdo ir yra įsigyta tik turint tikslą nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad bendrovės vardu pasirašius automobilio nuomos sutartį automobilis teisėtam valdytojui nebus grąžintas, nusikalstamam sumanymui įvykdyti pasitelkė A. J., nežinantį apie jo (O. V.) sumanymą, kuris (A. J.) O. V. nurodymu, atstovaudamas UAB „R.“, 2015 m. liepos 22 d. apie 15 val. UAB „A.“ patalpose, esančiose Savanorių pr. 130, Vilniuje, sudarė automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. 2015/VLN, kurios pagrindu automobilį įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugsėjo 6 d. 9 val., po ko A. J., vykdydamas jo (O. V.) nurodymus, minėtą automobilį perdavė O. V.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis automobilio nuomos sutartyje Nr. 2015/VLN nurodytu terminu automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino ir tokiu būdu O. V., iš anksto žinodamas, kad automobilio jo teisėtam valdytojui negrąžins, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „A.” priklausantį 25 000 Eur vertės automobilį „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Be to, O. V. kaltinamas tuo, kad jis pagal tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis išduotas automobiliui „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jį 2015 m. rugsėjo 11 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.Taip pat, O. V. kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo suklastotą tikrą techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad ji išduota automobiliui „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, kad šiai transporto priemonei išduoti lipdukų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jį 2015 m. rugsėjo 11 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.Be to, O. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su G. V., iš anksto žinodamas, kad G. V. UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų neįgis, direktoriaus pareigų nevykdys, o bus tik fiktyviai paskirtas UAB „R.“ direktoriumi, 2015 m. birželio 4 d. apie 10.06 val. VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, adresu Gedimino g. 39A, Kaune, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko G. V. savo parašu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. iš R. B. už 2 800 Eur įsigijo 100 vnt. UAB „R.“ paprastųjų vardinių akcijų;Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką O. V., žinodamas, kad G. V. realiai iš R. B. neperima ir neperims UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentų ir grynųjų pinigų, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. „Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą“ ir „Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą“, po ko G. V. savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. iš UAB „R.“ buvusio direktoriaus R. B. priima įmonės buhalterinius ir kasos dokumentus bei 2 499,77 Eur grynųjų pinigų.Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką O. V., žinodamas, kad G. V. realiai neatliks direktoriaus pareigų, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. 1, po ko G. V. savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. atleido buvusį UAB „R.“ direktorių R. B. bei paskyrė G. V. bendrovės direktoriumi, tokiu būdu O. V. sukurstė G. V. suklastoti tikrus dokumentus: 2015 m. birželio 4 d. UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. birželio 4 d. „Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą“, „Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktą“ ir 2015 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 1., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paieška, ta pačia nutartimi O. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatyta sulaikius kaltinamąjį per 48 valandas pristatyti į Kauno apylinkės teismą. 2016 m. balandžio mėnesį jis buvo sulaikytas Vokietijoje. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 (dviems) mėnesiams. Skundu apygardos teismui kaltinamasis O. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo spalio 6 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę į intensyvią priežiūrą. Kaltinamojo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo reikalingumo, apsiribojo tik formaliu suėmimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reikalavimu. Apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis gali bėgti (slėptis), vien vertindamas inkriminuojamų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumą, sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, tokiu būdu apylinkės teismas nesilaikė aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos. Be to jis niekada nevengė ikiteisminio tyrimo, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis kada nors bandė bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Taip pat skunde, nurodoma, kad teismas neteisingai vertino jo paaiškinimus dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų pažeidimo. Į užsienį, kuri jis buvo sulaikytas, vyko darbiniais reikalais, tačiau nesiekė pasislėpti nuo teisminio bylos nagrinėjimo ar nepagrįstai vilkinti teisminį procesą, aplinkybė, kad jis buvo sulaikytas užsienio valstybėje nuo jo nepriklausė, todėl negali būti vertinama, kaip pagrindas jo atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Be to kaltinamasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad Lietuvoje jis turi stiprius socialinius ryšius su savo sugyventine ir jų bendrai auginama mažamete dukra, be to jis siekia įsidarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja įvairiose socialinėse programose. Tai atskleidžia, kad jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra labai stiprūs, dėl ko jis neturi pagrindo bėgti (slėptis) nuo teisminio bylos nagrinėjimo. Taip pat skunde nesutinkama su teismo prielaida, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi aplinkybė, jog jis jau ankščiau buvo teistas, negali būti vertinama kaip jo ateities ketinimas daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai kardomosios priemonės – suėmimo nepakeitė intensyvia priežiūra, kuri užtikrintų betarpišką jo kontrolę, nes šios kardomosios priemonės taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslai. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja skundą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokurorė skundą prašė atmesti, kadangi suėmimas paskirtas pagrįstai.Kaltinamojo O. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo, šioje proceso stadijoje nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia klausimo, ar kaltinamasis yra kaltas. Apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog kaltinamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ar buvo pagrindas paskirti ar pratęsti jam suėmimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi pateiktą baudžiamąją bylą, tiek kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo teisėtumu ir pagrįstumu, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (kaltinamajam įteiktas kaltinamasis aktas, byla perduota teisminiam nagrinėjimui), kaltinamasis to neginčija ir savo skunde. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas O. V. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra pagrįstai manant, kad kaltimasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Abejoti šio suėmimo pratęsimo pagrindu, pateiktos baudžiamosios bylos duomenų kontekste nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenų matosi, kad O. V. kaltinamas padaręs tris nesunkius nusikaltimus (BK 300 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis). Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nuskalstamos veikos padarymą galima tik laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti net iki aštuonerių metų. Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga suėmimo skyrimui, jo taikymo termino nustatymui ar pratęsimui. Kaip numato BPK 121 straipsnio 4 dalis, teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis O. V. yra nevedęs, šiuo metu nedirbantis, legalaus pragyvenimo šaltinio iš esmės neturi. Ir nors kartu su kaltinamojo skundu teismui pateikta pažyma iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, kaltinamasis bus įdarbintas minėtoje įmonėje, tai nepaneigia aplinkybės, kad iki suėmimo nuteistasis nedirbo ir iš esmės, šiuo metu sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, reikšmės neturi. Be to, kaip matyti iš bylos, kaltinamasis pažeidė švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išvykdamas į užsienį ir apie tai neinformavo prokuroro, ko pasekoje, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kad jis buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Skundo argumentas, kad į užsienio valstybę jis vyko darbo reikalais, nesuteikė O. V., esamos situacijos kontekste, pagrindo apie išvykimą neinformuoti prokuroro. Esant šiems duomenims, vertinti jo socialinių ryšių su Lietuvos Respublika konstatavimą, teisinio pagrindo vis tik nėra, todėl ši aplinkybė vertinamu atveju nelaikytina pakankama kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimui. Be to kaltinamojo socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, kaip ir jo charakteristika, turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, sunkumą, pavojingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad skunde kaltinamasis nurodo, jog turi mažametę dukrą, kurią augina su savo sugyventine, nepatvirtina jokie duomenys ir tokiu būdu ši aplinkybė nelaikoma, kaip pagrindine apsaugančia nuo galimybės, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. V. jau ankščiau buvo teistas, kad teistumai neišnykę, o siekdamas išvengti gręsiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokiu būdu abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo ir jo pratęsimo pagrindo egzistavimo, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimas kaltinamojo O. V. atžvilgiu, laikytinas teisėtu, teisingu bei pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ištyrimui ir siekiui nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nepaisant kaltinamojo skunde bei apygardos teismo posėdžio metu gynėjos išdėstytų aplinkybių dėl intensyvios priežiūros taikymo, šioje proceso stadijoje, galimybių nėra, be to kaltinamasis jau buvo pažeidęs jo atžvilgiu taikytą švelnesnę kardomąją priemonę. Vienok, atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo išvada neužkerta kelio tolimesnėje proceso stadijoje, nustačius aplinkybes, rodančias, kad kardomųjų priemonių paskirtis gali būti pasiekta ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, svarstyti galimybę suėmimą pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo O. V. a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.