- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 1S-1046-594/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47714-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- O. V.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės ir Evaldo Gražio,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, kaltinamojo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. V. (toliau – O. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam O. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – automobilį, žinodamas, kad UAB „R.“ realios veiklos nevykdo ir yra įsigyta tik turint tikslą nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad bendrovės vardu pasirašius automobilio nuomos sutartį automobilis teisėtam valdytojui nebus grąžintas, nusikalstamam sumanymui įvykdyti pasitelkė A. J., nežinantį apie jo (O. V.) sumanymą, kuris (A. J.) O. V. nurodymu, atstovaudamas UAB „R.“, 2015 m. liepos 22 d. apie 15 val. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu automobilį įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugsėjo 6 d. 9 val., po ko A. J., vykdydamas jo (O. V.) nurodymus, minėtą automobilį perdavė O. V.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis automobilio nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu terminu automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino ir tokiu būdu O. V., iš anksto žinodamas, kad automobilio jo teisėtam valdytojui negrąžins, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „A.” priklausantį 25 000 eurų vertės automobilį „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be to, jis kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis išduotas automobiliui „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šį netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jį 2015 m. rugsėjo 11 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, jis kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo suklastotą tikrą techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 300-0168492, kurioje įrašyta, kad ji išduota automobiliui „VW Passat CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, kad šiai transporto priemonei išduoti lipdukų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jį 2015 m. rugsėjo 11 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, jis kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas kartu su G. V., iš anksto žinodamas, kad G. V. UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų neįgis, direktoriaus pareigų nevykdys, o bus tik fiktyviai paskirtas UAB „R.“ direktoriumi, 2015 m. birželio 4 d. apie 10.06 val. VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, adresu (duomenys neskelbtini), už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko G. V. savo parašu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. iš R. B. už 2 800 eurų įsigijo 100 vnt. UAB „R.“ paprastųjų vardinių akcijų;Tęsdamas nusikalstamą veiką, O. V., žinodamas, kad G. V. realiai iš R. B. neperima ir neperims UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentų ir grynųjų pinigų, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. „Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą“ ir „Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą“, po ko G. V. savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. iš UAB „R.“ buvusio direktoriaus R. B. priima įmonės buhalterinius ir kasos dokumentus bei 2 499,77 eurų grynųjų pinigų;Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis žinodamas, kad G. V. realiai neatliks direktoriaus pareigų, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. 1, po ko G. V. savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. atleido buvusį UAB „R.“ direktorių R. B. bei paskyrė G. V. bendrovės direktoriumi, tokiu būdu O. V. sukurstė G. V. suklastoti tikrus dokumentus: 2015 m. birželio 4 d. UAB „R.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. birželio 4 d. „Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą“, „Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktą“ ir 2015 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 1.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi, kaltinamajam O. V. pažeidus kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje sąlygas (2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. jis neatvyko į teisiamuosius posėdžius, ir išvyko į Vokietiją), jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta paieška.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. rugpjūčio 31 d. O. V. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį, kurio pagrindu O. V. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir 2017 m. spalio 5 d. sulaikytas.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi kaltinamajam O. V. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista, nustatant 2 (dvejų) mėnesių jos taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2017 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam O. V. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 5 d.Skundu apygardos teismui kaltinamasis O. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir jam taikomą kardomąją priemonę pakeisti švelnesne, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Kaltinamojo teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstyti proceso dalyvių paaiškinimai skundžiamoje nutartyje nenurodyti, nutartis surašyta formaliai ir be motyvų, kas leidžia manyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo iš anksto surašęs bylos fabulą, o išėjęs priimti sprendimo, jį priėmė be jokių motyvų, nevertindamas nei kaltinamojo, nei jo gynėjo ar prokuroro išsakytų argumentų. Skundu pažymima, kad tokia nutartimi teismas iš esmės pažeidė asmens nekaltumo prezumpciją ir nuteisė asmenį atlikti pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Pasak kaltinamojo, teismas neatsižvelgė ir į jo gynėjo argumentus, jog byloje yra netinkamai kvalifikuojami O. V. veiksmai. Motyvuodamas šią išvadą kaltinamasis pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jis kaltinamas dėl bendrininkavimo ir nusikalstamos veikos organizavimo kartu su nuteistu V. ir liudytoju J., tačiau šie asmenys dėl bendrininkavimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo. Nepatvirtintais duomenimis, V. mirė. Į pastabas ir prašymus išreikalauti oficialius duomenis dėl V. mirties fakto teismas nereagavo. J. byloje yra liudytojas, jis slapstosi ir į teismo paskirtus posėdžius neatvyksta. Nors pratęsiant griežčiausią kardomąją priemonę veikos kvalifikacija nėra esminis kriterijus, tačiau teismas, siekdamas apriboti asmens teises, privalo įvertinti visus argumentus ir nustatyti, ar asmeniui taikoma kardomoji priemonė būtina, ar negalima pasiekti tų pačių tikslų skiriant švelnesnę kardomąją priemonę. Teisminio nagrinėjimo metu O. V. prašė įvertinti, kad jis augina mažametę dukrą, panaikinus jam taikomą kardomąją priemonę jis bus įdarbintas, pateikė jį charakterizuojančią pažymą.Skundu akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu O. V. dalyvavo atliekant proceso veiksmus, davė parodymus, o į teismo posėdį neatvyko, nes buvo sulaikytas kitoje valstybėje. Kaltinamasis neneigia, jog žinojo apie jam pareikštus įtarimus ir ikiteisminio tyrimo pabaigą, tačiau jo gynėjas nepranešė jam apie posėdį teisme, todėl jis, nežinodamas apie paskirtą teisiamąjį posėdį, į jį neatvyko. Taip pat kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad neplanavo pasislėpti ar kitaip trukdyti bylos tyrimui bei paaiškina, kad jam nežinant apie teisiamąjį posėdį, 2016 m. kovo mėnesį radus skelbimą, jog yra reikalingas vairuotojas parvežti automobilį iš Vokietijos, jis trumpam laikotarpiui išvyko, manydamas, kad spės laiku grįžti į Lietuvoje vyksiančius teisiamuosius posėdžius. Kaltinamasis nemanė, kad trumpas išvykimas gali pažeisti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Tačiau parvairuojant automobilį, O. V. buvo sulaikytas policijos, išaiškėjo, jog automobilis yra vogtas, dėl ko, jis buvo sulaikytas ir negalėjo atvykti į teismo posėdžius. Ir vis tik jis susisiekė su savo teisininku N. ir jį informavo, jog yra sulaikytas Vokietijoje. Tokiu būdu, kaltinamasis neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų bylos nagrinėjimui teisme bei rodytų jo ketinimą bėgti (slėptis) nuo proceso. Šių duomenų visumoje kaltinamasis prašė pirmosios instancijos teismo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau šis kaltinamojo prašymas išspręstas nebuvo.Pabrėžiama ir tai, kad skundžiamoje nutartyje, be įstatyme numatytų suėmimo pagrindų, O. V. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės, nenurodytas nei vienas motyvas, kuris leistų daryti neabejotiną išvadą, jog kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamojo įsitikinimu, intensyvi priežiūra užtikrintų visišką jo kontrolę, užkardytų jį nuo bet kokių galimybių atlikti naujas nusikalstamas veikas. Pasak kaltinamojo, šios kardomosios priemonės taikymas, eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui ir užtikrintų, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai.Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja skundą prašė tenkinti skunde nurodytais pagrindais, juolab, kad pagal kaltinimą nusikaltimas nėra smurtinis, žalos suma nėra didelė. Prokurorė prašė skundą atmesti, kadangi suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, suėmimo paskyrimo pagrindai, nurodyti ankstesnėje nutartyje, neišnykę.Skundas atmetamas.Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam O. V. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, teisinio pagrindo nėra. Ir nors vertinamu atveju galima sutikti su kaltinamojo skundo argumentais, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, vien šiuo pagrindu naikinti O. V. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę, ar pakeisti ją švelnesne, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodoma, jog 2017 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytos aplinkybės neišnyko ir nepakito, tuo tarpu paminėtoje nutartyje yra išdėstyti gan išsamūs motyvai dėl suėmimo taikymo.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. iš dalies paties kaltinamojo parodymai, liudytojų A. S., G. M., A. M., A. J., G. V., R. B., D. V., D. S., T. K., A. J., D. P., I. S. išdėstytos aplinkybės, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, automobilio „Mercedes Benz“ apžiūros bei kratų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, AB „Swedbank“ ir VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis O. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant kaltinamojo O. V. skundo argumentus, pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo (įtariamojo) kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje bylos medžiagoje pakanka. Kaltinimai, pareikšti O. V., grindžiami ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų visumoje gautais duomenimis, kurių pagrindu, bylą perduodant į teismą yra formuojami kaltinimai įtariamiesiems, bylą išnagrinėjus teisme – priimamas vienoks ar kitoks teismo sprendimas. Tuo tarpu tai ar baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka asmens kaltei jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu pagrįsti, sprendžia teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą iš esmės. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo skundo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo, netinkamo inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar tam tikrų jos faktinių aplinkybių (bendrininkavimo ir kt.), atmestini kaip nepagrįsti. Šios aplinkybės bus reikšmingos tik sprendžiant O. V. kaltės klausimą bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu duomenų pakankamumo prasme, sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo, esminės reikšmės neturi.Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam O. V. buvo paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Abejoti šio suėmimo pagrindo egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, nėra nei juridinio, nei faktinio pagrindo.Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad O. V. yra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių (BK 300 straipsnio 1 dalis (2 veikos) ir 24 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, padarymu. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą O. V. gresia griežta terminuoto laisvės atėmimo iki 8 (aštuonerių) metų bausmė. Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau ši aplinkybė vis tik nelaikytina absoliučia sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kaip numato BPK 121 straipsnio 4 dalis, teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Tačiau šios aplinkybės turi būti vertinamos kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų kontekste.Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, O. V. yra nevedęs, nei darbo, nei legalaus pragyvenimo šaltinio iki suėmimo neturėjo, kas įvertinus finansinį kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo motyvą, sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, itin aktualu. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tvirti socialiniai, darbiniai ar turtiniai ryšiai su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja. Ir nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, O. V. turi mažametę dukrą, kurios turėjimu ir jai būtina kaltinamojo pagalba skundu apygardos teismui siejamas švelnesnės kardomosios priemonės O. V. atžvilgiu taikymas, tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų įvykdymo aplinkybes, pagrindo manyti, kad ši aplinkybė pakeitus O. V. taikomą kardomąją priemonę švelnesne galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo kaltinamojo galimybės bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo, nėra. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. V. ankščiau buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau šių kardomųjų priemonių sąlygų, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamasis nesilaikė – 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. jis neatvyko į teisiamuosius posėdžius, dėl ko, jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Kartu pažymėtina, kad vykdant kaltinamojo paiešką pagal Europos arešto orderį, paaiškėjo, jog jis buvo sulaikytas Vokietijoje, kai važiavo vogtu automobiliu BMW X5, kas suponuoja išvadą, kad tokiais savo veiksmais jis ne tik pažeidė jam taikytų švelnesnio pobūdžio kardomųjų priemonių sąlygas, bet ir jų taikymo laikotarpiu įvykdė naują nusikalstamą veiką Vokietijoje (2017 m. liepos 7 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba pateikė informaciją apie tai, kad O. V. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje (b. t. 4, b. l. 124), šią aplinkybę patvirtina ir prokurorės pateikti duomenys apie teistumą, kas neabejotinai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti, jog BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima būtų pasiekti O. V. taikant švelnesnio pobūdžio kardomąsias priemones, įskaitant ir intensyvią priežiūrą. Jos taikymas, įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, nebūtų pakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą ir netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kadangi tai neužkirstų kelio kaltinamojo galimybei išvykti iš Lietuvos ir tokiu būdu pasislėpti nuo teismo. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad išvykdamas iš Lietuvos Respublikos trumpam laikotarpiui (siekdamas užsidirbti pinigų parvarant automobilį iš Vokietijos pagal internete paskelbtą darbo skelbimą), jis pažeis jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygas. Atmetant šiuos O. V. teiginius, pažymėtina, kad bylos duomenimis, jis buvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. 2015 m. spalio 6 d. nutarimu skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygomis bei pasekmėmis jas pažeidus (b. t. 3, b. l. 156-157). Šios kardomosios priemonės buvo paliktos nepakeistos ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamąją bylą O. V. atžvilgiu perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. t. 4, b. l. 65-66). Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog O. V. nieko nežinojo apie 2016 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teisme vykusius teisiamuosius posėdžius, apie juos jam pranešta nebuvo, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, šaukimas atvykti į 2016 m. balandžio 22 d. teisiamąjį posėdį O. V. buvo išsiųstas, tačiau grąžintas kaltinamajam neatsiėmus jo pašte (b. t. 4, b. l. 76), dėl šios priežasties, 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdis buvo atidėtas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarta į kitą teisiamąjį posėdį – 2016 m. gegužės 17 d., 9.30 val., kaltinamąjį atvesdinti. Apie tai, kad O. V. yra sulaikytas Vokietijoje, jo gynėjas advokatas pranešė tik 2016 m. gegužės mėnesį, nors bylos duomenimis, kaltinamasis Vokietijoje buvo sulaikytas dar 2016 m. balandį. Sprendžiant klausimą dėl O. V. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo, pastebėtina ir tai, kad praeityje kaltinamasis jau buvo teistas – paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, atlikinėjo jam paskirtą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, iš laisvės atėmimo vietos buvo paleistas pritaikius lygtinio paleidimo institutą. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, rodo, kad ir šiuo atveju kaltinamasis galimai nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant šių duomenų visumai, daroma išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ką skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu ir neginčytina, kad O. V. atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama O. V. skunde, yra adekvati kardomoji priemonė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, šioje proceso stadijoje galimybės nėra. Kartu pažymėtina, kad ši nutartis nesudaro kliūčių pasikeitus aplinkybėms, kuriomis kaltinamajam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, svarstyti suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone (ar keliomis) klausimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo O. V. a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.