Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rimo Švirino,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo O. V. gynėjos advokatės B. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – automobilį, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios veiklos nevykdo ir yra įsigyta tik turint tikslą nuslėpti vykdomą nusikalstamą veiklą, žinodamas, kad bendrovės vardu pasirašius automobilio nuomos sutartį automobilis teisėtam valdytojui nebus grąžintas, nusikalstamam sumanymui įvykdyti pasitelkė A. J., nežinantį apie jo (O. V.) sumanymą, kuris (A. J.) O. V. nurodymu, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. liepos 22 d. apie 15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu automobilį įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugsėjo 6 d. 9 val., po ko A. J., vykdydamas jo (O. V.) nurodymus, minėtą automobilį perdavė O. V.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis automobilio nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu terminu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžino ir tokiu būdu O. V., iš anksto žinodamas, kad automobilio jo teisėtam valdytojui negrąžins, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį 25 000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Be to, O. V. kaltinamas tuo, kad jis pagal tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis išduotas automobiliui ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jį 2015 m. rugsėjo 11 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.Taip pat, O. V. kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo suklastotą tikrą techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad ji išduota automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, kad šiai transporto priemonei išduoti lipdukų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą tikrą dokumentą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) kol jį 2015 m. rugsėjo 11 d. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.Be to, O. V. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su G. V., iš anksto žinodamas, kad G. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų neįgis, direktoriaus pareigų nevykdys, o bus tik fiktyviai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2015 m. birželio 4 d. apie 10.06 val. VĮ „Registrų centras“ Kauno filiale, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko G. V. savo parašu patvirtino joje įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. iš R. B. už 2 800 Eur įsigijo 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų. Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytus BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką O. V., žinodamas, kad G. V. realiai iš R. B. neperima ir neperims UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos dokumentų ir grynųjų pinigų, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. „Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą“ ir „Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą“, po ko G. V. savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus R. B. priima įmonės buhalterinius ir kasos dokumentus bei 2 499,77 Eur grynųjų pinigų.Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką O. V., žinodamas, kad G. V. realiai neatliks direktoriaus pareigų, už piniginį atlygį nurodė G. V. pasirašyti 2015 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), po ko G. V. savo parašu patvirtino įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad G. V. atleido buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. B. bei paskyrė G. V. bendrovės direktoriumi, tokiu būdu O. V. sukurstė G. V. suklastoti tikrus dokumentus: 2015 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. birželio 4 d. „Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą“, „Kasos dokumentų ir grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktą“ ir 2015 m. birželio 4 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), paieška. Ta pačia nutartimi O. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatyta sulaikius kaltinamąjį per 48 valandas pristatyti į Kauno apylinkės teismą. 2016 m. balandžio mėnesį jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir pagal Europos arešto orderį pristatytas į Lietuvą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimis kardomoji priemonė - suėmimas buvo pratęstas po 2 (du) mėnesius. Paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas O. V. pratęstas dar 2 (dviems) mėnesiams. Skundu apygardos teismui kaltinamojo gynėja advokatė B. P. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę į intensyvią priežiūrą. Skunde advokatė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo reikalingumo, apsiribojo tik formaliu suėmimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, konstatavimu ir formaliu terminų pratęsimu. Toks teismo teisingumo vykdymas neatitinka proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų, nes asmuo nepagrįstai ilgą laiką yra suvaržytas ir verčiamas atlikti bausmę be teismo, nesant jokių duomenų apie kaltinamo asmens padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju alternatyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra būtų tokia pat efektyvi, kaip suėmimas. Taip pat pažymima, kad prokurorė pasibaigus teismo posėdžiui išsakė savo nuomonę, kad sutiktų dėl kardomosios priemonės – užstato paskyrimo, jei užstato suma būtų 5000 eurų, tačiau kaltinamojo nuomone tai akivaizdžiai atskleidžia prokurorės šališkumą. Taip pat skunde teigiama, kad būtent intensyvios priežiūros, kaip kardomosios priemonės taikymas, šiuo atveju užtikrintų proporcingumo principo įgyvendinimą, kadangi šiuo metu byla negali būti išnagrinėta per trumpą laikotarpį, kadangi į teismo posėdžius liudytojas J. neatvyksta duoti parodymų. Tokiu būdu kardomosios priemonės klausimas turėtų būti svarstomas iš naujo ir sprendžiama dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo, kadangi akivaizdu, jog procesas užsitęsė ne dėl kaltinamojo kaltės. Be to, kaltinimas sunkiu nusikaltimu bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs praktiką, kad kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę, tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančia situaciją. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o prokurorė skundą prašė atmesti, kadangi suėmimas pratęstas pagrįstai.Kaltinamojo O. V. gynėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo, šioje proceso stadijoje nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia klausimo, ar kaltinamasis yra kaltas. Apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog kaltinamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir ar buvo pagrindas paskirti ar pratęsti jam suėmimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi pateiktą baudžiamąją bylą, tiek kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo teisėtumu ir pagrįstumu, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (kaltinamajam įteiktas kaltinamasis aktas, byla perduota teisminiam nagrinėjimui), kaltinamasis to neginčija ir savo skunde. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas O. V. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra pagrįstai manant, kad kaltimasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Abejoti šio suėmimo pratęsimo pagrindu, pateiktos baudžiamosios bylos duomenų kontekste nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenų matosi, kad O. V. kaltinamas padaręs tris nesunkius nusikaltimus (BK 300 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 2 dalis). Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nuskalstamos veikos padarymą galima tik laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti net iki aštuonerių metų. Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Ir vis tik ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga suėmimo skyrimui, jo taikymo termino nustatymui ar pratęsimui. Kaip numato BPK 121 straipsnio 4 dalis, teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis O. V. yra nevedęs, šiuo metu nedirbantis, legalaus pragyvenimo šaltinio iš esmės neturi. Ir nors skunde nurodoma, jog laisvėje O. V. yra susiradęs darbą ir pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, kaltinamasis galės dirbti, tai nepaneigia aplinkybės, kad iki suėmimo nuteistasis nedirbo ir iš esmės, šiuo metu sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, reikšmės neturi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis jau buvo pažeidęs švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išvykdamas į užsienį ir apie tai neinformavo prokuroro, ko rezultate, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu jis buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Atsižvelgiant į šiuos duomenims ir į tai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, taikytos ankščiau, savo tikslų nepasiekė, vertinti jo socialinių ryšių su Lietuvos Respublika neabejotinumą, teisinio pagrindo vis tik nėra, todėl ši aplinkybė vertinamu atveju nelaikytina pakankama kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės panaikinimui. Be to kaltinamojo socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, kaip ir jo charakteristika, turi būti vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, sunkumą, pavojingumą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis nurodo, jog turi mažametę dukrą, teismo vertinimu, tai nėra absoliutus apsauginis veiksnys apsaugantis, nuo to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis jau ankščiau buvo teistas, kad teistumas neišnykęs, o tai tik sustiprina teismo manymą, kad jis gali vėl išvykti į užsienio valstybę, siekdamas išvengti gręsiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodyta aplinkybė apie prokurorės pasisakymą dėl 5000 eurų užstato yra apskritai nevertintina, kadangi šios aplinkybės nepagrindžia jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu prokurorės išsakytos pozicijos, ji pasisakė tik dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ir tokiu būdu skundo argumentas dėl užstato skyrimo, laikytinas nepagrįstu. Aukščiau aptartų duomenų visumoje abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo ir jo pratęsimo pagrindo egzistavimo, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimas kaltinamojo O. V. atžvilgiu, laikytinas teisėtu, teisingu bei pagrįstu. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, buvo visapusiškai įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės griežčiausios kardomosios priemonės skyrimui, tokiu būdu buvo priimtas sprendimas analogiškas formuojamai EŽTT praktikai suėmimo taikymo klausimais. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ištyrimui ir siekiui nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nepaisant kaltinamojo skunde bei apygardos teismo posėdžio metu gynėjos išdėstytų aplinkybių dėl intensyvios priežiūros taikymo, šioje proceso stadijoje, galimybių nėra. Kaltinamojo atžvilgiu jau buvo išreikštas pasitikėjimas taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau jų taikymo sąlygas O. V. pažeidė, kas tik patvirtina, kad netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesui užtikrinti, švelnesnės kardomosios priemonės, šiuo metu nebūtų efektyvios. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo išvada neužkerta kelio tolimesnėje proceso stadijoje, nustačius aplinkybes, rodančias, kad kardomųjų priemonių paskirtis gali būti pasiekta ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, svarstyti galimybę suėmimą pakeisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo O. V. gynėjos advokatės B. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.