Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-563-824/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS projectus group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrosfera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

13. Kiti atsakovės pateikti nauji įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su jos patirtomis išlaidomis už ieškovės nesuteiktas projekto vykdymo priežiūras paslaugas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl techninio darbo projekto trūkumų

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisinių santykių teisiniai santykiai. CK 6.700 straipsnyje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnis). Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus ir atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).

18. Atsiskaitymą už atliktus projektavimo darbus reglamentuojantis CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; tačiau priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai. Užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016 28).

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 22 d. tarp šalių buvo sudaryta projektavimo darbų ir paslaugų sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ja ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei (duomenys neskelbtini)krantinių rekonstravimo palei (duomenys neskelbtini), skatinant verslumą (turizmą, smulkiąją žvejybą ir pan.), ir prieigų sutvarkymo ((duomenys neskelbtini)su fontanais, dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, želdynų sutvarkymas) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė parengė techninį darbo projektą, tačiau, atsakovės teigimu, pastarasis turi trūkumų, dėl to ne kartą atmesti atsakovės prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, minėtus trūkumus taisė pati atsakovė.

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

21. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Sutarties 2.5 punktą ieškovė parengtą techninį darbo projektą turėjo pateikti atsakovei, kad būtų atlikta bendroji projekto ekspertizė ir gautas statytojo patvirtinimas. Projekto ekspertizė taip pat numatyta Sutarties priedo Nr. 1 „Techninė užduotis“ 14 punkte. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 66 dalyje nustatyta, kad statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte yra įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai, taip pat kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai. Byloje pateikti UAB „Darbasta“ 2018 m. spalio 22 d. ir 2019 m. kovo 26 d. bendrosios ekspertizės aktai, juose nurodyta, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas atitinka esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus statybos techniniams dokumentams ir privalomiesiems statinio projekto rengimo dokumentams. Vis dėlto sutiktina su atsakove, jog vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčo projektas neturėjo kitų trūkumų, pavyzdžiui, jį buvo galima faktiškai įgyvendinti ir pan.

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 7 d. pateikė prašymus IS „Infostatyba“ išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau minėti prašymai buvo atmesti. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti prašymai buvo atmesti tiek dėl techninio darbo projekto trūkumų, tiek dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nebuvo gauti NŽT ir Kultūros paveldo departamento sutikimai. Iš IS „Infostatyba“ pateiktų pastabų matyti, jog, atmetant atsakovės 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 1 d. prašymus, be kitų trūkumų, nurodyta, jog projektas teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintas visų subjektų, nepateiktas brėžinys su NŽT sutikimu. Klaipėdos miesto savivaldybė 2019 m. lapkričio 6 d. pranešime patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog buvo susidurta su kliūtimis, siekiant gauti NŽT ir Kultūros paveldo departamento sutikimus, šios kliūtys buvo pašalintos 2019 m. vasario mėn. Žemės ūkio ministrui priėmus įsakymą, kuriuo buvo supaprastinta sutikimų dėl komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje išdavimo tvarka.

23. Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad pagal CK 6.703 straipsnį, nustačius techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumus, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Sutarties 5.2.6 punkte nustatyta, kad ieškovė, gavusi argumentuotus atsakovės ir (ar) statytojos, bendrosios projekto ekspertizės rangovo ir derinančių institucijų pastabas bei esant projekto klaidoms, neatitikimui norminių dokumentų reikalavimams, sutartinį darbą pataiso be papildomo apmokėjimo. Taigi tiek Sutartyje, tiek teisės aktuose įtvirtintas atsakovės, kaip užsakovės, pažeistų teisių gynybos būdas – teisė reikalauti ieškovės pašalinti projekto trūkumus ir atlyginti nuostolius.

24. Šalių bendradarbiavimas ir kooperavimasis vykdant sutartį nustatytas ne tik įstatyme – savo praktikoje jį nuosekliai pabrėžia ir kasacinis teismas. Tai yra sutarčių teisės nuostata ir šalys privalo jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.

25. Nors atsakovė nurodo, kad būtent ji šalino techninio darbo projekto trūkumus, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtančių duomenų, taip pat duomenų apie jos patirtas projekto trūkumų šalinimo išlaidas. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta ieškovės buvusi darbuotoja architektė – projekto vadovė V. M. – nurodė, kad techninio darbo projekto trūkumus pagal IS „Infostatyba“ pateiktas pastabas taisė ieškovė. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl techninio darbo projekto trūkumų šalinimo ar kad ieškovė būtų atsisakiusi taisyti šiuos trūkumus savo lėšomis. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad jai, kaip viešojo pirkimo laimėtojai, buvo itin svarbu greitai ištaisyti ginčo trūkumus, neatleidžia jos nuo teisės aktuose ir Sutartyje įtvirtintos pareigos sudaryti galimybę ieškovei pašalinti trūkumus savo lėšomis. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl pernelyg ilgo trūkumų šalinimo termino ir pan. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip statytoja, būtų reiškusi atsakovei pretenzijas, jog techninio darbo projekto rengimas ir statybos leidimo išdavimas truko pernelyg ilgai. Priešingai, iš byloje esančių duomenų ir kaip liudytojo apklausto Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus patarėjo R. S. parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybei buvo žinoma situacija, susijusi NŽT ir Kultūros paveldo departamento atsisakymu išduoti sutikimus, šalys šią situaciją sprendė kartu. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė patyrė nuostolius dėl užtrukusio statybos leidimo išdavimo proceso, byloje nėra.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju statybos leidimas atsakovei buvo išduotas 2019 m. birželio 21 d., jo pagrindu pradėti vykdyti statybos rangos darbai. Taigi projektavimo darbų tikslas buvo pasiektas, statybos leidimo išdavimo metu ieškovės atlikti darbai, t. y. techninis darbo projektas, nebuvo praradę prasmės, todėl vien ta aplinkybė, jog ginčo projektas turėjo trūkumų, neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.

27. Vertindama atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su techninio darbo projekto trūkumais, paaiškėjusiais statybos darbų atlikimo metu, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, kad praktikoje įprasta, jog tam tikri techninio darbo projekto trūkumai, dėl kurių tenka jį tikslinti ar taisyti, paaiškėja statybos darbu atlikimo metu, pavyzdžiui, ne vietoje augantis medis ir pan., arba paaiškėja aplinkybės, kurių nebuvo galimybės nustatyti iš anksto, pavyzdžiui, po žeme esanti situacija, kuri paaiškėja tik pradėjus kasimo darbus. Liudytojas nurodė, kad ieškovė parengė iš esmės gerą projektą, tačiau jis galėjo būti detalesnis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tai, kad statybos darbų atlikimo metu teko tikslinti ieškovės parengtą techninį darbo projektą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog visas projektas iš esmės netinkamas.

28. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Byloje nenustatyta, kad ieškovė po statybos leidimo išdavimo, t. y. 2019 m. birželio 21 d., iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl ginčo projekto trūkumų, prašiusi šiuos trūkumus pašalinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Plungės lagūna“ 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama patikslinti techninio darbo projekto sprendinius. Byloje pateikto statybos darbų žurnalo išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovė ginčo projektą (jo dalis) pradėjo tikslinti nuo 2020 m. kovo 31 d. Esant išdėstytoms aplinkybės, teisėjų kolegija vertina, kad labiau tikėtina, jog aplinkybės, susijusios su UAB „Plungės lagūna“ nustatytais techninio darbo projekto trūkumais, paaiškėjo po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė šių trūkumų ištaisyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovei iškelta bankroto byla neatleidžia jos nuo prievolės teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti atsakovės patirtų nuostolių, susijusių su ginčo projekto trūkumų šalinimu, tačiau šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių minėtas išlaidas, nurodyto reikalavimo ieškovės bankroto byloje nereiškė.

29. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai atliko projekto sklypo plano dalies (istorinių laiko juostų) maketavimo darbus, todėl atsakovei teko sudaryti sutartį su UAB „Klaipėdos Dizaino Centras“ dėl šių darbų atlikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 8 d. tarp atsakovės ir UAB „Klaipėdos Dizaino Centras“ sudaryta projektavimo sutartis, ja UAB „Klaipėdos Dizaino Centras“ įsipareigojo atlikti laiko juostų meninį apipavidalinimą, t. y. parinkti laiko juostų tekstų šriftą, kompiuterine programa paruošti laiko juostų nuotraukas spausdinimui, sukomponuoti nuotraukas ir tekstus ant laiko juostų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nurodytus darbus atliko netinkamai. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokius istorinių laiko juostų maketavimo darbus ieškovė įsipareigojo atlikti, t. y. kas apėmė šiuos darbus, koks turėjo būti galutinis rezultatas ir kt. Ieškovės įsipareigojimai dėl minėtų darbų atlikimo neįtvirtinti ir nedetalizuoti nei Sutartyje, nei Sutarties priede Nr. 1 „Techninė užduotis“.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl techninio darbo projekto trūkumų šiuo atveju nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo.

Dėl prievolės įkelti techninį darbo projektą į IS „Infostatyba“

32. Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad ieškovė sutartinius darbus, suformuotus taip, kaip numatyta STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai ir t.t.“ reikalavimuose (elektroninę versiją – Adoc formatu), pagal statytojo įgaliojimą pateikia statybos leidimui gauti. Pagal Sutarties 5.2.7 punktą ieškovė sutartinį darbą, suformuotą pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai ir t. t.“ reikalavimus, pateikia atsakovei statytojo tvirtinimui ir statybos leidimui gauti. Taigi, viena vertus, Sutarties 2.6 punkte numatyta, jog pati ieškovė pateikia techninį darbo projektą įgaliotoms institucijoms – šiuo atveju įkelia į IS „Infostatyba“ – statybos leidimui gauti, kita vertus, vadovaujantis, Sutarties 5.2.7 punktu, ieškovė minėtą projektą turi pateikti atsakovei, kad ši gautų statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės pareiga įkelti projektą į IS „Infostatyba“ Sutartyje nėra aiškiai apibrėžta.

33. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovė, sudarydama ginčo Sutartį, siekė, jog būtų parengtas techninis darbo projektas, tinkamas statybos leidimui gauti. Taigi atsakovės tikslas buvo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju ieškovė rengė iš esmės visą projektą, t. y. ne tik atskiras jo dalis, vadovaujantis Sutartimi ir teisės aktais, turėjo pareigą šalinti projekto trūkumus, įskaitant trūkumus, dėl kurių buvo atmesti atsakovės prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, jog šalys buvo susitarusios, kad techninį darbo projektą į IS „Infostatyba“ įkels ieškovė. Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. atsakovė išdavė įgaliojimą ieškovei teikti prašymus IS „Infostatyba“. 2018 m. birželio 22 d. ieškovė išdavė įgaliojimą savo darbuotojai V. M. teikti prašymus IS „Infostatyba“. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu šalys nebūtų susitarusios dėl ieškovės pareigos įkelti techninį darbo projektą į IS „Infostatyba“, atsakovė nebūtų turėjusi priežasties išduoti ieškovei minėto įgaliojimo, ir atitinkamai ieškovei nebūtų buvę poreikio tokio įgaliojimo išduoti savo darbuotojai.

37. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės pareigos įkelti techninį darbo projektą į IS „Infostatyba“ pažeidimo, esminę reikšmę turi tai, jog teismo posėdžio atsakovės vadovas patvirtino, kad Sutarties vykdymo metu šalys susitarė, kad jis įkels techninį darbo projektą į IS „Infostatyba“. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja V. M., nurodydama, kad ji buvo informuota, jog techninį darbo projektą į IS „Infostatyba“ įkels atsakovės vadovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atsakovės vadovas nurodė, kad jis buvo priverstas prisiimti minėtą pareigą, kadangi ieškovė šių veiksmų neatliko, jos finansinė padėtis buvo sunki, įmonėje nebebuvo darbuotojų, galinčių atlikti šiuos veiksmus, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą į IS „Infostatyba“ teikė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 7 d., t. y. pirmieji prašymai buvo pateikti likus 6–8 mėnesiams iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo, tačiau juos taip pat teikė ne ieškovė, o atsakovė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl to, kad pastaroji nevykdo pareigos įkelti techninio darbo projekto į IS „Infostatyba“.

38. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad Sutarties vykdymo metu šalys susitarė, kad techninio darbo projekto įkėlimą į IS „Infostatyba“ atliks atsakovė, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šios pareigos (ne)vykdymu, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo.

Dėl pareigos pateikti popierinį techninio darbo projekto egzempliorių

39. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos perduoti 2 popierinių techninio darbo projekto egzempliorių, apeliantei teko pačiai spausdinti minėtus dokumentus, ji patyrė 3 600 Eur išlaidų, todėl ieškovei priteistina skola turėtų būti mažintina minėta suma.

40. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad ieškovė perduoda atsakovei 2 bylų egzempliorius ir 1 egzempliorių skaitmeninėje laikmenoje – CD diską (PDF, ADOC formatais). Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė turėjo pareigą perduoti atsakovei 2 popierinius techninio darbo projekto egzempliorius, tačiau, ieškovės teigimu, ji šią pareigą įvykdė. Ieškovė pažymi, jog šią aplinkybę patvirtina tai, kad buvo atlikta techninio darbo projekto ekspertizė, kuriai atlikti, vadovaujantis teisės aktais, turėjo būti pateiktas popierinis techninio darbo projekto egzempliorius. Be to, iš byloje pateikto susirašinėjimo duomenų matyti, jog atsakovė perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei popierinį techninio darbo projekto egzempliorių. Akivaizdu, kad atsakovė nebūtų galėjusi to padaryti, jeigu ieškovė jai nebūtų perdavusi minėto dokumento.

41. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 122.1 punkte nustatyta, jog statytojas privalo pateikti projekto ekspertizės rangovui popierinę projekto kopiją ir vieną kompiuterinę laikmeną su įrašyta projekto kopija (minimalus raiškos reikalavimas – 200 dpi, galimi formatai – *. jpg, *. gif, *. tif, *. png, *. rtf, *. pdf,) ir kompiuterinę laikmeną su įrašytais projekto dalių sprendinių skaičiavimais projekto ekspertizei atlikti. Nagrinėjamu atveju ginčo techninio darbo ekspertizė buvo atlikta ir 2018 m. spalio 22 d. bei 2019 m. kovo 26 d. parengti bendrosios ekspertizės aktai. Vis dėlto, apeliacinės instancijos vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė perdavė atsakovei 2 popierinius techninio darbo projekto egzempliorius. Visų pirma byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ekspertizei atlikti buvo pateikta ne tik skaitmeninė, bet ir popierinė ginčo projekto kopijos, kaip tai numatyta STR 1.04.04:2017 122.1 punkte. Antra, byloje nėra duomenų, kad šias kopijas parengė būtent ieškovė, o ne atsakovė. Trečia, teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta V. M. paaiškino, kad tuo metu, kai ieškovė turėjo perduoti atsakovei popierines ginčo projekto kopijas, įmonės padėtis buvo sunki, ieškovė neturėjo lėšų šiems darbams atlikti, todėl ginčo kopijų atsakovei nepateikė. Pažymėtina ir tai, jog nors šiuo atveju ieškovė savo prievolės įvykdymą grindžia tuo, kad atsakovė perdavė statytojai popierinį techninio darbo projekto egzempliorių, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė šiuos veiksmus atliko 2019 m. liepos 3 d., t. y. 2019 m. liepos 3 d. pranešimu informavo atsakovę, jog perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei spausdintinį techninio darbo projekto egzempliorių. Byloje pateikto susirašinėjimo duomenimis nustatyta, jog ginčas dėl ieškovės prievolės perduoti popierines ginčo projekto kopijas kilo iki 2019 m. liepos 3 d., t. y. atsakovė jau 2019 m. birželio 27 d. rašte nurodė, kad ieškovė neįvykdė minėtos pareigos, todėl atsakovė turėjo šią pareigą įvykdyti pati, 2019 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 28 d. rašte ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad būtent atsakovė parengė popierinį ginčo projekto egzempliorių, tačiau prašė pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jos patirtas išlaidas už šių darbų atlikimą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad yra įvykdžiusi savo prievolę pateikti atsakovei 2 popierines techninio darbo projekto kopijas.

42. Vis dėlto šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors ieškovė neįvykdė anksčiau nurodytos pareigos, tačiau byloje nesant duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas už šių darbų atlikimą, teismas neturi pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą. Atsakovė patirtas išlaidas už popierinių techninio darbo projektų egzempliorių parengimą grindžia 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita–faktūra, kurioje nurodyta, kad 3 388 Eur suma už projekto derinimą ir spausdinimą, 1 131,35 Eur už eksploatacines medžiagas. Vertindamas minėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytą sąskaitą–faktūrą parengė pati atsakovė, kurios interesai yra priešingi ieškovės, ji nepateikė duomenų, pagrindžiančių sąskaitoje nurodytų išlaidų, t. y. duomenų apie panaudotas medžiagas ir pan., taip pat duomenų apie rinkoje vyraujančias šių darbų kainas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra aišku, kokias konkrečiai išlaidas atsakovė patyrė būtent už projekto spausdinimą, kadangi sąskaitoje nurodyta 3 388 Eur suma apima ne tik spausdinimą, bet ir derinimą.

43. Anksčiau nurodytas išlaidas apeliantė taip pat grindžia liudytojos V. M. parodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytoja nedalyvavo atsakovei rengiant (spausdinant) popierines techninio darbo projekto kopijas, jos parodymai apie atsakovės galbūt patirtas išlaidas buvo pagrįsti samprotavimais, todėl nesant kitų duomenų, pagrindžiančių ginčo išlaidų dydį, minėti parodymai nėra pakankami atsakovės teiginiams pagrįsti.

Dėl triukšmo vertinimo ataskaitos

44. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė mažinti atsakovės skolą 544,50 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo už triukšmo vertinimo ataskaitos parengimą. Nurodė, kad minėta ataskaita buvo reikalinga statybos leidimui gauti, ieškovė 2019 m. birželio 28 d. raštu šią sumą pripažino.

45. Remiantis bylos duomenimis, UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pateikė atsakovei 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą 544,50 Eur sumos už (duomenys neskelbtini) krantinių rekonstrukcijos nuo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo triukšmo vertinimo ataskaitą. 2019 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ 544,50 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas A. B. paaiškino, kad minėta ataskaita buvo reikalinga Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) pritarimui techninio darbo projektui gauti. Nurodė, kad šią ataskaitą buvo užsakiusi ieškovė, tačiau ji vengė atsiskaityti su ataskaitos rengėja, todėl už ataskaitos rengimą sumokėjo atsakovė, kadangi šis dokumentas buvo reikalingas statytos leidimui gauti.

46. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 27 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį [5.25], turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių [5.1], statinio architektūros [5.1], aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos [5.1], neįgaliųjų socialinės integracijos [5.13] ir paskirties reikalavimus. Techninio projekto bendrąją dalį sudaro duomenys apie statinio atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams ir pagrindžiantys skaičiavimai (STR 1.04.04:2017 5.3.25 punktas). Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių, galinčių kelti pavojų sveikatai ir aplinkai, planavimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, priėmimo naudoti ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – Poveikio vertinimo aplinkai įstatymas) ir kiti teisės aktai. Statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, ar juos rekonstruojant, turi būti parinkti geriausi gamybos būdai, taip pat turi būti numatomos priemonės triukšmo lygiams mažinti. Planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad nebus viršijami nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.

47. Poveikio vertinimo aplinkai įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas). Minėto įstatymo 2 priedo 10.2 punkte nurodyta, kad atliekama urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 7 punktą, NVSC vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose.

48. Taigi, atsižvelgus į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog šiuo atveju siekiant gauti statybos leidimą, galėjo kilti poreikis atlikti poveikio aplinkai, t. y. triukšmo, vertinimą ir parengti šio vertinimo ataskaitą. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta V. M. paaiškino, kad techniniame darbo projekte buvo numatytos zonos vaikams, todėl kilo poreikis parengti triukšmo vertinimo ataskaitą. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė turėjo pareigą parengti techninį darbo projektą statybos leidimui gauti, o Sutarties 2.4 punkte įtvirtinta ieškovės pareiga vykdyti projekto koordinavimą, derinimą su projektavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad triukšmo vertinimo ataskaita buvo sudėtinė techninio darbo projekto dalis, už kurios parengimą buvo atsakinga ieškovė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju ieškovė neginčijo poreikio parengti triukšmo vertinimo ataskaitą. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo ir 2017 m. liepos 1 d. atsakovei pateiktame rašte, t. y. neginčijo to, kad minėta ataskaita buvo reikalinga statybos leidimui gauti, tačiau prašė atsakovės pateikti sąskaitą už šias išlaidas, t. y. duomenis apie atsakovės patirtas išlaidas už minėtos ataskaitos parengimą.

49. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, jog atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji patyrė 544,50 Eur triukšmo vertinimo ataskaitos parengimą, darytina išvada, kad yra pagrindas šia suma mažinti ieškovei priteistiną skolą už techninio darbo projekto parengimą.

Dėl projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertės

50. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nesuteiktų projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė yra 4 840 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė projekto vykdymo priežiūros paslaugų nesuteikė, tačiau šalys nesutaria dėl šių darbų vertės.

51. Sutarties 3.1.1 punkte nustatyta, kad darbų kaina yra 84 700 Eur, t. y. bendra techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina, tačiau kiekvieno iš šių darbų kaina Sutartyje atskirai neišskirta. 2016 m. gruodžio 6 d. paslaugų sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės, 2 punkte nustatyta, kad techninio darbo projekto parengimo paslaugų kaina yra 133 100 Eur, projekto vykdymo priežiūros paslaugų kaina – 4 840 Eur, iš viso 137 940 Eur. Sutiktina su atsakove, kad ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina, jog ieškovė ir atsakovė taip pat buvo susitarusios dėl analogiškos ginčo darbų kainos, tačiau minėti duomenys, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali padėti nustatyti šalių sutartą projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainą.

52. Atsakovė nurodo, kad, ieškovei negalint suteikti projekto vykdymo priežiūros paslaugų, ji sudarė sutartis su MB „EM2 projektai“ ir UAB „ETP Baltic“, o dalį šių paslaugų atliko pati. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio mėn. 29 d. tarp atsakovės ir UAB „ETP Baltic“ sudaryta sutartis Nr. 20-03, ja UAB „ETP Baltic“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini)krantinės nuo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto elektrotechninės (apšvietimo) dalies vykdymo priežiūrą už 2 662 Eur. 2020 m. balandžio 6 d. tarp atsakovės ir MB „EM2 projektai“ sudaryta projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. EM2-2020-04/1, ja MB „EM2 projektai“ įsipareigojo atlikti sklypo plano projekto dalies vykdymo priežiūrą už 4 000 Eur. 2020 m. spalio 18 d. atsakovė sumokėjo MB „EM2 projektai“ 742 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. – 1 210 Eur UAB „ETP Baltic“, 2020 m. gruodžio 15 d. – 968 Eur UAB „ETP Baltic“, iš viso 2 920 Eur.

53. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors ieškovės išlaidos už MB „EM2 projektai“ ir UAB „ETP Baltic“ teikiamas projekto vykdymo priežiūros paslaugas yra didesnės nei pirmosios instancijos teismo nurodyta 4 840 Eur suma, tačiau šios išlaidos minėtą sumą viršija nežymiai. Kitų duomenų apie tai, kokios vertės projekto vykdymo priežiūros darbus atliko pati atsakovė, kiek išlaidų už minėtas paslaugas ji gali patirti ateityje, byloje nepateikta. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas 4 840 Eur kainą už ieškovės projekto vykdymo priežiūros paslaugas nustatė nepagrįstai.

54. Nors atsakovė šiuo atveju taip pat remiasi Bendraisiais ekonominiais normatyvais statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui, tačiau minėti normatyvai yra rekomendacinio pobūdžio, pati atsakovė, sudarydama 2016 m. gruodžio 6 d. paslaugų sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, jais nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis minėtais normatyvais, projektavimo darbų kaina šiuo atveju turėjo sudaryti 382,112,79 Eur (8 845 203,70 Eur x 6 proc. x 72 proc.), tačiau atsakovė, kaip rangovė, 2016 m. gruodžio 6 d. paslaugų sutartimi šiuos darbus įsipareigojo atlikti už 133 100 Eur, o su ieškove, kaip subrangove, susitarė dėl 84 700 Eur kainos už minėtus darbus, įskaitant projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

55. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainą, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl skolos dydžio

56. Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei (duomenys neskelbtini)krantinių rekonstravimo palei (duomenys neskelbtini), skatinant verslumą (turizmą, smulkiąją žvejybą ir pan.), ir prieigų sutvarkymo ((duomenys neskelbtini)su fontanais, dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, želdynų sutvarkymas) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas už 84 700 Eur. Atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą–faktūrą 24 200 Eur sumos, 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą–faktūrą 47 190 Eur sumos ir 2019 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą–faktūrą 13 310 Eur sumos, iš viso 84 700 Eur sumos.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė neatliko 4 840 Eur vertės projekto vykdymo priežiūros paslaugų, taip pat turi atlyginti atsakovės patirtas 544,50 Eur išlaidas už triukšmo vertinimo ataskaitos parengimą. Taigi, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 79 315,50 Eur (84 700 Eur – 4 840 Eur – 544,50 Eur). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 24 200 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą–faktūrą ir 47 190 Eur pagal 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą–faktūrą, iš viso 71 390 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės skola atsakovei sudaro 7 925,50 Eur (79 315,50 Eur – 71 390 Eur).

Dėl delspinigių priteisimo

60. Vis dėlto nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš atsakovės priteistinos skolos dydį, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 8 470 Eur skolą vietoje 7 925,50 Eur skolos, atsižvelgus į tai, kad atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti, t. y. ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą skolą ir delspinigius, darytina išvada, jog yra pagrindas perskaičiuoti ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį.

61. Kaip jau minėta, atsakovės skola ieškovei sudaro 7 925,50 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 702,20 Eur delspinigių (7 925,50 Eur x 0,02 proc. x 443 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, tačiau netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės pareiga atlyginti išlaidas už triukšmo vertinimo ataskaitos parengimą, ir netinkamai apskaičiavo atsakovės skolos ir delspinigių dydį, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

64. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

65. Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 194 Eur žyminis mokestis ((7 925,50 Eur + 702,20 Eur) x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 194 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

66. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 302,09 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 94 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 103,96 Eur (3 302,09 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

67. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 6 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 108,90 Eur (1 815 Eur x 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

68. Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 2 995,06 Eur (3 103,96 Eur - 108,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 656 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 207 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Patenkinus 6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 55,98 Eur ((207 Eur + 726 Eur) x 2 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

71. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 530,65 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 94 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 438,81 Eur (1 530,65 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

72. Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 1 382,83 Eur (1 438,81 Eur - 55,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS projectus group“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“ 7 925,50 Eur skolą, 702,20 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 627,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 995,06 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ICS projectus group“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“ 194 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.“

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“ 1 438,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ICS projectus group“.