Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS projectus group“ atstovui advokatui K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS projectus group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrosfera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė, projektuotoja. 2019 m. dirbo ieškovės įmonėje architekte – projekto vadove iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Šiuo metu ją sieja darbiniai santykiai su atsakove, liudytoja vykdo projekto priežiūrą ir prižiūri (duomenys neskelbtini) krantinės ir skvero sklypo plano ir apželdinimo dalį. Nurodė, kad dokumentus statybai leidžiančiam dokumentui gauti į „Infostatyba“ įkėlė atsakovė. Kai dokumentai buvo įkelti į „Infostatyba“ buvo nustatyti projekto trūkumai. Projekto trūkumus taisė ieškovės subrangovai, taip pat reikėjo suderinti ir gauti išankstinį suvestinį inžinierinių tinklų planą, šį planą derino atsakovė. Sklypo plano trūkumai labiau buvo formalūs. Liudytoja nurodė, jog turėjo įgaliojimą ir jai buvo numatyta pareiga įkelti dokumentus į „Infostatyba“, tačiau ji dokumentų į „Infostatyba“ nekėlė. Triukšmo vertinimo ataskaita buvo būtinas dokumentas. Projekto popierinę versiją atspausdino atsakovė. Ieškovė neturėjo lėšų atspausdinti projekto popierinės versijos. Liudytoja ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties neskaitė, bet jai žodžiu ieškovės direktorius nurodė apskaičiuoti projekto spausdinimo išlaidas. Liudytojos paskaičiavimais, vieno atspausdinto projekto komplekto kaina tuometine rinkos kaina buvo virš 1 800 Eur. Paaiškėję projekto trūkumai ekspertizės metu negalėjo būti nustatyti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) patarėju, prižiūri statybos objektus. Nurodė, jog retai pasitaiko, kad projekte nebūtų trūkumų ir nereikėtų jo papildyti ar patikslinti ir šis atvejis nėra išimtis. Norėjosi, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas būtų labiau išbaigtas, kadangi tai yra galutinis dokumentas, bet iš esmės projektas buvo gan detalus, kad būtų galima jį suprasti, nors įgyvendinti sprendinius ir trūko kai kurių detalių, tačiau vykdant darbus visada atsiranda nenumatytų aplinkybių. Projektų pakeitimai fiksuojami statybų žurnale. Projekto vykdymo priežiūrą vykdo atsakovė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės rėmėsi ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d. tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paslaugų sutartis) dėl (duomenys neskelbtini) upės krantinės rekonstravimo ir (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo paslaugos pagal statinių projektavimo užduotis ir projektų vykdymo priežiūros paslaugos visą statybos laikotarpį iki statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo (Paslaugų sutarties 1 punktas). 2018 m. gegužės 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Projektavimo darbų ir paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektavimo sutartis), pagal kurią atsakovė užsakė, o ieškovė turėjo atlikti objekto (duomenys neskelbtini) upės krantinių rekonstravimo palei (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) tilto), skatinant verslumą (turizmą, smulkiąją žvejybą ir pan.) ir prieigų sutvarkymo ((duomenys neskelbtini) skveras su fontanais, dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, želdynų sutvarkymas) techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas (Projektavimo sutarties 2.1. punktas). Projektavimo sutarties 3.1.1.2 punkte šalys susitarė, kad sutartinių darbų ir paslaugų kaina – 87 000 Eur (su PVM), į nurodytą sumą įėjo ir 48 000 Eur (su PVM) už papildomus darbus, kadangi buvo pasirašytas 2018 m. birželio 14 d. papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (Projektavimo sutarties 3.1.1.3 punktas).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 24 200 Eur sumai (su PVM) ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1; 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 47 190 Eur sumai (su PVM) ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 2, bendrai 71 390 Eur sumai. Byloje nėra ginčo, jog nurodytos sąskaitos 71 390 Eur sumai, yra apmokėtos. 2019 m. liepos 3 d. ieškovė atsakovei pateikė trečiąją PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 13 310,00 Eur sumai ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 3. Atsakovė 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti 2019 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 13 310,00 Eur sumai ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „ICS projectus group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. K..

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti ieškovei 8 470 Eur sumą už neapmokėtas Projekto darbų parengimo paslaugas ir 750,44 Eur dydžio delspinigius.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1-2 dalys).

Ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.

Remiantis CK 6.700 straipsnyje suformuluota projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties samprata projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Kai šalių santykiams taikomos projektavimo rangą reglamentuojančios teisės normos, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 05 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010).

CK 6.701 straipsnis nustato, užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.

Rangovo pareigos nustatytos CK 6.702 straipsnyje, pagal kurį rangovas privalo:1) atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; 2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; 3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; 4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui.

Remiantis CK 6.703 straipsnio nustatančio rangovo atsakomybę už darbų kokybę 1 dalimi projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.

Užsakovo pareigos numatytos CK 6.704 straipsnyje užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo: sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; iš rangovo gautą darbų rezultatą naudoti tik sutartyje numatytais tikslais, neperduoti jo tretiesiems asmenims ir be rangovo sutikimo neskelbti darbų rezultato duomenų; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu rangovą, jeigu užsakovui tretieji asmenys pareiškia ieškinį dėl techninių dokumentų ar projektavimo ir tyrinėjimo darbų trūkumų.

CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 06 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016). Aiškindamas CK 6.704 straipsnio 1 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės; priteisiant atliktų darbų kainą turi būti įvertinta, ar visi darbai yra atlikti ir ar jie atlikti tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013; 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-686/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad ji nepažeidė tarp šalių sudarytos Projektavimo sutarties. Ji įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. atliko Projektavimo sutartyje aptartus darbus, išskyrus neatliko Projekto vykdymo priežiūros paslaugos, pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau atsakovė už galutinai atliktus darbus nesumokėjo. Atsakovė teigia, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytą Projektavimo sutartį. Iš esmės atsakovė atsisakė apmokėti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą nurodydama, jog: 1. ieškovė neįvykdė Projektavimo sutarties 2.6 punkte įtvirtintos pareigos gauti statybos leidimą; 2. ieškovė nepateikė spausdintinius ir skaitmeninėje laikmenoje (CD diske, PFD arba ADOC formatais) egzempliorius, kaip tai numato Projektavimo sutarties 2.2 ir 2.7 punktai; 3. ieškovė neįvykdė Projekto vykdymo priežiūros paslaugos, numatytos Projektavimo sutarties 2.1.2 punkte (UAB „Hidrosfera“ 2019 m. liepos 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Hidrosfera“ 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl galimai neįvykdytos Projektavimo sutarties.

Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 straipsnyje. UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.1, 4.4, 4.5 straipsniuose nurodytos taisyklės atitinka įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai).

Pirmiausia, atsakovė teigia, kad ieškovė neįvykdė Projektavimo sutarties 2.6 punkte įtvirtintos pareigos gauti statybos leidimą, t. y. neįkėlė projekto į informacinę sistemą „Infostatyba“. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė neįvykdė Projektavimo sutarties 2.6 punkte įtvirtintos pareigos gauti statybos leidimą, kadangi tai buvo atsakovės pareiga.

Šalys Projektavimo sutarties 2.6 punkte susitarė, jog „Vykdytojas Sutartinius darbus, suformuotus taip kaip nurodyta STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai ir t.t.“ reikalavimuose (elektroninę versiją ADOC formatu), pagal Statytojo įgaliojimą, pateikia statybos leidimui gauti“. Tuo tarpu Projektavimo sutarties 5.2.7 punkte šalys susitarė, jog „Vykdytojas sutartinį darbą (2.1.1 p.), suformuotus pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai ir t.t.“ reikalavimus, pateikia Užsakovui Statytojo tvirtinimui ir statybos leidimui gauti“.

Nagrinėjamu atveju, šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, todėl tikrųjų šalių ketinimų nustatyti neįmanoma. Šiuo atveju prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

Vertinant Projektavimo sutartį, darytina išvada, jog šalių susitarimo turinys dėl projekto įkėlimo į informacinę sistemą „Infostatyba“ nėra vienareikšmiškai išreikštas Projektavimo sutartyje, kadangi Projektavimo sutartyje nėra aiškiai įtvirtintos nuostatos, jog ieškovė privalo projektą įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“. Projektavimo sutarties 2.6 punkte įtvirtinta, kad ieškovė sutartinius darbus „<...> pateikia statybos leidimui gauti“; Projektavimo sutarties 5.2.7 punkte įtvirtinta, kad ieškovė sutartinius darbus pateikia atsakovei „statybos leidimui gauti“. Teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytose rašytinėse Projektavimo sutarties nuostatuose ieškovės pareigų apimtis (gauti statybos leidimą) nėra apibrėžta ir tinkamai išreikšta, t. y. nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovė privalo gauti statybos leidimą. Projektavimo sutarties 2.6. punkte nėra nurodyta kam ieškovė turi pateikti darbus statybos leidimui gauti, o Projektavimo sutarties 5.2.7 punkte nurodyta, jog ieškovė darbus pateikia atsakovei statybos leidimui gauti. Taigi Projektavimo sutarties 2.6 punktas aiškiai neįtvirtina, kad ieškovė turėjo pareigą techninį darbo projektą įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, o Projektavimo sutarties 5.2.7 punktas tarsi papildo 2.6. punktą, kuriame nurodyta, kad ieškovė sutartinius darbus pateikia atsakovei statybos leidimui gauti. Todėl teismas sprendžia, kad Projektavimo sutarties nuostatuose, yra įtvirtinta ieškovės pareiga pateikti atsakovei techninį darbo projektą, atitinkantį nustatytus reikalavimus, jog atsakovė gautų statybos leidimą. O tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą techninį darbo projektą įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalių susitarimu Projektavimo sutarties nuostatomis pasiektas nebuvo, kadangi nė viena sutarties nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nepatvirtina šios ieškovės pareigos.

Nagrinėjamoje byloje liudytojas R. S., būdamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas, paliudijo, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas iš esmės buvo gana detalus, kad būtų galima jį suprasti. Pabrėžė, kad vykdant darbus, numatytus projekte, visada atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių projektą reikia patikslinti ar papildyti (pvz., medis ne vietoje ir pan.). Nurodė, kad užsakovė neturėjo pretenzijų ir priekaištų atsakovei nei, kad užtriko dokumentų įkėlimas į informacinę sistemą „Infostatyba“ statybą leidžiančiam dokumentui gauti, nei, kad techninis darbo projektas netinkamai paruoštas. 2019 m. kovo 26 d. UAB „Darbasta“ bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad techninis darbo projektas (duomenys neskelbtini) upės krantinių rekonstrukcija nuo (duomenys neskelbtini) tilto iki (duomenys neskelbtini) tilto ir (duomenys neskelbtini) skvero rekonstravimas (duomenys neskelbtini) atitiko esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad dokumentus, statybą leidžiančiam dokumentui gauti, į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkėlė atsakovės atstovas direktorius A. B.. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. birželio 4 d. prašymai, įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“, buvo atmesti dėl trūkumų, t. y. tiek dėl techninio darbo projekto trūkumų, tiek dėl objektyvių priežasčių (nebuvo gauti Nacionalinės žemės tarnybos ir Kultūros paveldo departamento sutikimai). 2019 m. birželio 7 d. pateikti dokumentai buvo be trūkumų. 2019 m. birželio 21 d. gautas statybos leidimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. birželio 7 d. būtų kreipusi raštu į ieškovę, prašiusi taisyti techninį darbo projektą, ar ieškovei reiškusi pretenzijas tiek dėl techninio darbo projekto, tiek dėl to, kad ieškovė nekėlė dokumentų į informacinę sistemą „Infostatyba“. Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. paliudijo, kad projekto trūkumus taisė ieškovės subrangovai. Atsakovė tik 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad pagal Projektavimo sutarties nuostatas ieškovė privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šią savo poziciją atsakovė grindė 2018 m. birželio 20 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įgaliojo ieškovę teikti prašymus informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. paliudijo, kad turėjo įgaliojimą kelti dokumentus į „Infostatyba“, tačiau ji dokumentų į „Infostatyba“ nekėlė, kadangi ji to niekada nėra dariusi ir žinojo, kad dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“ kels atsakovės direktorius. Atsakovės atstovas direktorius A. B. paliudijo, kad dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkelti asmeniui, kuris to nėra daręs, yra sudėtinga. Paaiškino, kad jis yra ne kartą kėlęs dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“, todėl ir šiuo atveju jis nurodė, kad dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkels pats. Toks atsakovės direktoriaus elgesys laikytinas rizikos prisiėmimu, kuris, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, taip pat į tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslininkų, negali būti paneigtas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 5 dalis). Taip pat bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis raštu ar žodžiu į ieškovę dėl to, kad ši nekelia dokumentų į informacinę sistemą „Infostatyba“.Taigi atsakovės veiksmai liudija, kad šiuo atveju buvo aiškiai išreikšta šalių pozicija, kad dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“ kelia atsakovė, nors ieškovės darbuotoja ir turėjo įgaliojimą kelti dokumentus į informacinę sistemą „Infostatyba“.

Taip pat atsakovė teigia, jog ieškovė nepateikė spausdintinius ir skaitmeninėje laikmenoje (CD diske, PFD arba ADOC formatais) egzempliorius ir taip pažeidė Projektavimo sutarties 2.7 punktą.

Projektavimo sutarties 2.7 punkte šalys susitarė, jog „Vykdytojas perduoda užsakovui Sutartinius darbus po 2 (du) bylų egzempliorius ir po 1 (vieną) egz. skaitmeninėje laikmenoje – CD diską (PDF, ADOC formatais)“.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė atsakovei nepateikė dviejų spausdintinių techninio darbo projekto egzempliorių. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad skaitmeninis egzempliorius buvo pateiktas.

Atsakovė patirtas spausdinimo išlaidas grindžia 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos atsakovės 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad eilutėje už projekto derinimą, spausdinimą nurodyta 3 388 Eur suma. Nurodyta sąskaita išrašyta atsakovės ir pasirašyta atsakovės atstovo direktoriaus A. B. ir buvo pateikta ieškovei. Ieškovė su nurodyta sąskaita nesutiko ir ją grąžino atsakovei. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei parengus spausdintines bylų kopijas ieškovės patirti kaštai niekaip neprilygo atsakovės nurodomoms sumoms, t. y. už viską ieškovė sumokėjo 1 850,70 Eur. Ieškovė kaip ieškinio priedą pateikė lentelę, kuria grindžia 1 850,70 Eur sumą, tačiau ieškovės pateikta lentelė nėra informatyvi, nėra nurodyta sudarymo data, kas sudarytojas, kuo remiantis lentelė sudaryta ir pan., todėl pateikta lentelė nelaikytina tinkamu įrodymu. Nors byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei nepateikė dviejų spausdintinių techninio darbo projekto egzempliorių, tačiau byloje nesant įrodymų, apie atsakovės patirtas išlaidas, teismas neturi pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateiktos 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kiek kainavo egzempliorių spausdinimas, nes PVM sąskaitoje – faktūroje esančioje eilutėje yra nurodytas ne tik spausdinimas, bet ir projekto derinimas, taip pat, byloje nėra duomenų, kad minėta sąskaita būtų apmokėta. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovei nepripažinus atsakovės sąskaitos, ši nebuvo įtraukta į apskaitą.

Taip pat atsakovė į bylą pateikė 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur sumai už triukšmo vertinimo ataskaitą. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad nurodytą sąskaitą atsakovė apmokėjo. Todėl remiantis šiuo atsakovės pateiktu įrodymu, taip pat nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistiną sumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Šalims buvo išaiškinta jų pareiga pateikti teismui turimus įrodymus bei paaiškinimus.

Be to, atsakovė teigia, kad ieškovė neįvykdė Projekto vykdymo priežiūros paslaugos, numatytos Projektavimo sutarties 2.1.2 punkte.

Projektavimo sutarties 2.1.2 punkte šalys susitarė, jog ieškovė atlieka projekto vykdymo priežiūros paslaugą.

Ieškovė sutiko, kad vienintelis įsipareigojimas, kurio ieškovė negalėjo ir negalės vykdyti yra projekto vykdymo priežiūra rekonstravimo sutarties vykdymo metu, kadangi ieškovei yra iškelta bankroto byla Nr. B2-802-390/2020 ir ji negali užbaigti šių sutartinių įsipareigojimų dalies. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad Paslaugų sutartyje projekto vykdymo priežiūros darbams buvo numatyta 4 840 Eur suma, ieškovė pripažino, kad pagal paskutinę išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) likusi mokėtina suma sudaro 8 470 Eur (13 310 Eur - 4 840 Eur).

Atsakovė nesutinka, kad projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė - 4 840 Eur. Ši suma yra nurodyta tik atsakovės ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos paslaugų sutartyje. Šios paslaugos teikimas vyksta ilgą laiką ir šių paslaugų kaštai, atsižvelgiant į paslaugos teikimo trukmę, realiai yra nepalyginamai didesni. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su MB „EM2 projektai“ dėl sklypo plano dalies projekto vykdymo priežiūros, šios sutarties kaina sudaro 4 000 Eur, ir 2020 m. sausio 29 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą su UAB „ETP Baltic“ dėl elektrotechninės (apšvietimo) dalies projekto vykdymo priežiūros, šios sutarties kaina 2 662 Eur su PVM. Byloje nėra duomenų, kad pagal nurodytas sutartis atsakovė būtų atsiskaičiusi su MB „EM2 projektai“ ir UAB „ETP Baltic“. Teismo posėdžio metu liudytoja V. M., kuri yra (duomenys neskelbtini) direktorė, paliudijo, kad jai nėra sumokėta už sklypo plano dalies projekto vykdymo priežiūrą. Nors atsakovė teigia, kad Projekto vykdymo priežiūros paslaugos kaina yra didesnė nei 4 840 Eur, tačiau pagrįstų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad 4 840 Eur suma yra protinga.

Pažymėtina, kad atsakovė nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų atsakovės bankroto byloje, dėl patirtų išlaidų, susijusių su Projektavimo sutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad objektyvių bei pateisinamų priežasčių, kurių pagrindu galima būtų buvę atsisakyti mokėti sutartą atlyginimą už suteiktas projektavimo paslaugas, atsakovė nenurodė bei neįrodė, o tokių nenustatė ir teismas. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovei sutartą sumą už faktiškai atliktus darbus.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl delspinigių priteisimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis).

Projektavimo sutarties 5.3.1 punkte numatytos netesybos – delspinigiai 0,02 (dviejų dešimtųjų) proc. nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieno tokio vėlavimo dieną. Projektavimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, jog užsakovas per 5 darbo dienas nuo darbų priėmimo - perdavimo akto įteikimo dienos turi patvirtinti darbų priėmimo - perdavimo aktą arba nurodyti trūkumus. Jeigu per 5 darbo dienas po darbų priėmimo - perdavimo akto įteikimo užsakovas raštu nepateikia pastabų, laikoma kad aktas yra patvirtintas. Projektavimo sutarties 4.1.1 punkte nurodyta, jog užsakovas įsipareigoja apmokėti nurodytą darbų kainą per 2 darbo dienas patvirtinus darbų priėmimo - perdavimo aktą.

Bylos duomenimis, darbų priėmimo - perdavimo aktas buvo įteiktas 2019 m. liepos 3 d., patvirtinimas arba trūkumai turėjo būti pareikšti iki 2019 m. liepos 10 d., o apmokėjimas atliktas 2019 m. liepos 12 d., taigi delspinigių skaičiavimas pradedamas nuo 2019 m. liepos 15 d. Pradelstų dienų skaičius yra 443 dienos. Ieškovei iš atsakovės priteistina 750,44 Eur delspinigių (8 470 Eur x 0,02 proc. x 443 = 750,44 Eur (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, sutarties 5.3.1 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra verslininkai, ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškinys priimtas teisėjos 2020 m. spalio 9 d. rezoliucija. Taigi atsakovė privalo sumokėti ieškovei 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė atleista nuo byloje mokėtino 207 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinys tenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 207 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal pateiktą 2021 m. gegužės 3 d. ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 3 302,09 Eur, kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 7,17 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ICS projectus group“, juridinio asmens kodas 302804483, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“, juridinio asmens kodas 110470031, 8 470 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų) skolos, 750,44 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 44 ct) delspinigių, 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (9 220,44 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 302,09 (tris tūkstančius tris šimtus du eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrosfera“, juridinio asmens kodas 110470031, 207 Eur (du šimtus septynis eurus) žyminio mokesčio ir 7,17 Eur (septyni eurai 17 ct) už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.