Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, R. D. paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bauda – 348 MGL (45 240 Lt), ją visiškai sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 348 MGL (45 240 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 13.30 val. Lazdijų rajono savivaldybės Seirijų miestelyje, Algirdo g. ties namu Nr. 29, būdamas priverstinai sustabdytas patikrinimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statutinių pareigūnų V. O., S. G. ir N. U., dėl UAB „A.“ priklausančiu automobiliu VW „LT35“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant nustatytą tvarką neteisėtai gabenamų akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 14 500 pakelių cigarečių „Fest“ bei 500 pakelių cigarečių „Fest7“, su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus mokesčius) yra 109 200 Lt, siekdamas šių statutinių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, prašydamas nefiksuoti nustatyto teisės pažeidimo ir taip padėti jam išvengti dėl to gresiančios baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo), t. y. sunkaus nusikaltimo padarymo, tuojau pat po to, įvykio vietoje, tiesiogiai pasiūlė V. O., S. G. ir N. U. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – pusę neteisėtai gabento akcizais apmokestinamo krovinio, t. y. 7 500 pakelių cigarečių „Fest“ ir „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė (įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) – 54 600 Lt.

Nuteistojo nuomone, perkvalifikavus jo padarytą nusikaltimą į Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, jam turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t. y. bauda. Nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o tai palengvino ikiteisminio tyrimo eigą. Nuteistasis gailėjosi dėl to, ką padarė, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, vedęs, turi šeimą, gabeno cigaretes dėl sunkios materialinės padėties. Pasak nuteistojo, jo padarytas nusikaltimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių, teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

atmetė nuteistojo R. D. apeliacinį skundą; ištaisė Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašybos apsirikimą, nurodydamas, kad R. D. teistas ne Marijampolės rajono apylinkės teismo, o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu;ištaisė Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos apsirikimą, nurodydamas, kad BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrinta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ne su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, o su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė atmesti R. D. apeliacinį skundą, R. D. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamasis R. D. pasiūlė policijos pareigūnams kyšį – 15 dėžių (7 500 vnt. pakelių) kontrabandinių cigarečių, siekdamas šių pareigūnų neteisėto neveikimo, t. y. prašydamas jų nefiksuoti nustatyto R. D. teisės pažeidimo ir padėti pastarajam išvengti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį. Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde neginčija šių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių, išskyrus pasiūlyto policijos pareigūnams kyšio vertę. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus, neteisingai apskaičiavo policijos pareigūnams pasiūlyto kyšio vertę, dėl ko neteisingai konstatavo, jog nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalyje.

Šio apeliacinio proceso dalykas – R. D. pasiūlyto policijos pareigūnams kyšio vertės nustatymas bei nuteistojo veiksmų kvalifikavimas, atsižvelgiant į nustatytą pasiūlyto kyšio vertę.

Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; pagal 2 dalį – tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus; pagal 3 dalį – tam, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (neveikimą) kyšis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Kvalifikuotu ir didesnio pavojingumo laipsnio papirkimu laikomas siūlymas, pažadas ar kyšio davimas, kai kyšio vertė didesnė negu 250 MGL. BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, pavyzdžiui, ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad šiuo atveju kyšio, t. y. neteisėto atlygio, vertė turi būti apskaičiuojama pagal jo realią vertę, kurią būtų įgiję kyšio gavėjai. Cigaretės „Fest“ ir „Fest 7“ pardavinėjamos šešėlinėje rinkoje ir turi savo piniginę vertę. Šių prekių šešėlinės rinkos vertė teisme gali būti nustatyta, pasitelkiant kompetentingus rinkos tyrimo specialistus, o cigarečių vertė turi būti nustatoma tokia, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo dieną.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme numatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, kreipėsi į kompetentingus rinkos tyrimo specialistus su paklausimu dėl galimybės pateikti išvadą, susijusią su kontrabandinių cigarečių vertės šešėlinėje rinkoje 2013 m. rugsėjo mėn. nustatymu. Institucijos, į kurias buvo kreiptasi dėl nurodyto tyrimo atlikimo, išskyrus Lietuvos laisvosios rinkos institutą, atsisakė pateikti minėto pobūdžio išvadą (II b. t., 101-103 l.). Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atsakymą, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistai galėtų pateikti nurodyto pobūdžio ekspertinę išvadą, jos atlikimas kainuotų 13 500 EUR, tyrimas užtrūktų apie 4 mėnesius (II b. t., 100 l.). Nagrinėjamu atveju, tokios vertės rinkos tyrimas bei jos atlikimo terminas nesuderinamas su proceso ekonomiškumo principu, nes jos atlikimo kaštai žymiai viršija R. D. padaryto nusikaltimo materialinę žalą. Nurodytos vertės tyrimo atlikimas šiuo konkrečiu atveju būtų neprotingas ir neekonomiškas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK be specialistų tyrimo ir specialisto išvados numato ir kitas įrodymų rūšis, kurių pagrindu byloje gali būti nustatyta tiesa, tarp jų – kaltinamojo, liudytojų parodymai, daiktų ir dokumentų apžiūros duomenys bei kt. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra galimybės nustatyti cigarečių „Fest“ ir „Fest7“ šešėlinės rinkos vertės nusikaltimo padarymo dieną, atlikus specialisto tyrimą, nepažeidžiant proceso ekonomiškumo principo, tačiau siekdamas apskaičiuoti nuteistojo pasiūlytą policijos pareigūnams kyšio vertę, nutarė atlikti įrodymų tyrimą: ištirti Alytaus apskrities administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATP) bylas, kuriose asmenys buvo nubausti 2013 m. Alytaus apskrityje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnį (dėl neteisėto disponavimo cigaretėmis), bei apklausti policijos pareigūnus, surašiusius ATP protokolus šiose ATP bylose, t. y. tokiu būdu nustatyti realią vieno cigarečių pakelio „Fest“ ir „Fest 7“ vertę šešėlinėje rinkoje veikos padarymo metu.

Iš 2015 m. rugsėjo 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. administracinių teisės pažeidimų bylų apžiūros protokolo matyti, kad asmenys, nubausti už kontrabandinių cigarečių laikymą ir prekybą turgavietėje, bei asmenys, įsigiję šias prekes iš kitų asmenų, nurodydavo skirtingas cigarečių pirkimo-pardavimo kainas. S. K., kuriam pažeidėjas P. J. pardavė cigaretes 2013 m. liepos 24 d., nurodė, kad nusipirko iš pastarojo 10 pakelių „Fest“ cigarečių už 45 Lt (ATP byla Nr. A2.8.-979-224/2013). Pažeidėjas A. S., nubaustas už kontrabandinių cigarečių laikymą, parodė, kad sumokėjo cigarečių pardavėjams 160 Lt už 50 cigarečių pakelių (ATP byla Nr. A2.8.-1183-791/2013). Pažeidėja V.E. T. parodė, kad sumokėjo už pakelį po 4 Lt (iš viso – 120 Lt) (ATP byla Nr. A2.8.-1178-224/2013). Pažeidėja J. Ž. nurodė, kad sumokėjo cigarečių prekeiviams 1 600 Lt už 500 pakelių (ATP byla Nr. A2.8.-1150-572/2013). Pažeidėja J. R. nurodė, kad sumokėjo 80 Lt už 20 cigarečių pakelių (ATP byla Nr. A2.8.-1189-224/2013). Pažeidėja N. P. nurodė pareigūnui, kad sumokėjo 35 Lt už 10 pakelių (ATP byla Nr. A2.8.-1142-224/2013). Pažeidėjas J. B. parodė, kad už cigarečių pakelį mokėjo 4,5 Lt (ATP byla Nr. A2.8.-1371-849/2013). K. B. policijos pareigūnui parodė, kad mokėjo pažeidėjui I. K. 4 Lt už cigarečių pakelį (ATP byla Nr. A2.8.-1370-849/2013). A. M. parodė, kad mokėjo cigarečių prekeiviams už pakelį cigarečių 3,5 Lt (ATP byla A2.8.-1238-224/2013). (II b. t., 106-109 l.). Įvertinus duomenis, nurodytus apžiūrėtose Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. ATP bylose, galima daryti išvadą, jog vieno cigarečių pakelio kaina šešėlinėje rinkoje svyravo nuo 3,2 Lt iki 4,5 Lt. Šiuos duomenis patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų, surašiusių minėtose ATP bylose ATP protokolus) parodymai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. G. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, bei tai, kad nežino, kokia buvo vertė vieno pakelio cigarečių, kurias jam siūlė nuteistasis. Liudytojo teigimu, nuteistasis užsiminė, jog jo siūlomų cigarečių vertė – apie 50 000 Lt. Pasak liudytojo, nusikaltimo padarymo metu vieno cigarečių pakelio kaina buvo apie 4-5 Lt. Liudytojas V. O. parodė, kad yra Alytaus apskrities VPK Imuniteto poskyrio viršininkas. Liudytojas nurodė, kad 2013 m. pakelis cigarečių „juodojoje rinkoje“ galėjo kainuoti nuo 3 Lt iki 5 Lt, priklausomai nuo cigarečių markės. Be to, liudytojas parodė, kad jis dalyvavo tuo metu, kai nuteistasis siūlė kyšį, kad R. D. siūlė policijos pareigūnams 15 dėžių cigarečių, tačiau apie jų vertę nuteistasis nekalbėjo. Liudytojas S. K. parodė, kad jis yra Alytaus miesto apylinkės inspektorius, tokias pat pareigas ėjo ir 2013 m. Pasak liudytojo 2013 m. pakelis cigarečių „Fest“ ir „Fest7“ „juodojoje rinkoje“ kainavo 4 Lt-4,5 Lt. Liudytojas R. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jis yra policijos pareigūnas Alytaus miesto policijos komisariate, 2013 m. taip pat ėjo šias pareigas. Liudytojas nurodė, kad jis buvo surašęs ATP protokolą A. M. atžvilgiu dėl nelegalių cigarečių pardavinėjimo, tai buvo nuolatinė prekiautoja, kuri pardavinėjo daržoves, bei cigaretes. Liudytojo teigimu, 2013 m. pakelis cigarečių „Fest“ turguje kainavo apie 4-4,5 Lt (cigarečių pakelis kainavo 4 Lt, jei asmuo pirkdavo bloką, o perkant vieną pakelį – 4,5 Lt). Liudytojas taip pat parodė, jog jo manymu, pažeidėja A. M. sakė jam tiesą, kai tvirtino, jog pakelis cigarečių kainuoja 3,5 Lt, nes ši prekiautoja buvo tarpinė grandis, t. y. ji dar kartą pardavinėjo cigaretes, kurias nupirkdavo pigiau iš kitų asmenų, ji turėjo parduoti cigaretes turgavietėje brangiau, kad galėtų iš to užsidirbti. Liudytojas D. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, kad 2013 m. buvo Alytaus miesto VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorius. Pasak liudytojo, pakelis cigarečių „juodojoje rinkoje“ kainavo 3 Lt – 3,5 Lt, turgavietėje cigaretės buvo perpardavinėjamos už 4 Lt – 4,5 Lt, kad perpardavinėtojai galėtų užsidirbti iš pakelio po 0,5 Lt. Liudytojas N. U. parodė, kad jis šiuo metu ir 2013 m. dirbo Alytaus apskrities VPK Pivošiūnų seniūnijos inspektoriumi, kad 2013 m. pakelis cigarečių (tarp jų – ir „Fest“) turguje kainavo 4 Lt – 4,5 Lt, priklausomai nuo cigarečių rūšies (II b. t., 125-132 l.).

Nuteistasis R. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jo neteisėtai gabenamų cigarečių vertė 2013 m. buvo 3 Lt-3,5 Lt už vieną pakelį (perkant didelį kiekį cigarečių). Nuteistojo manymu, jo siūlytos policijos pareigūnams cigaretės kainavo iki 20 000 Lt. R. D. taip pat parodė, jog neminėjo policijos pareigūnams, kad jo siūlomų cigarečių vertė yra 50 000 Lt (II b. t., 125-132 l.).

Įvertinus apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymus, galima daryti išvadą, jog Alytaus rajono šešėlinėje rinkoje (tarp jos – turgavietėje) 2013 m. buvo įprasta pardavinėti kontrabandines cigaretes vartotojams, nustatant 4 Lt-4,5 Lt kainą. Apžiūrėtų administracinių teisės pažeidimų bylų duomenys, t. y. nubaustų administracinėmis nuobaudomis asmenų parodymai, patvirtina, kad asmenys, prekiavę kontrabandinėmis cigaretėmis turgavietėje pirkdavo šias prekes iš kitų pardavėjų, mokėdami 3 Lt-3,5 Lt už pakelį. Šiuos duomenis patvirtina ir policijos pareigūnų R. P., D. P. parodymai, bei paties nuteistojo parodymai apie tai, kad kontrabandinės cigaretės šešėlinėje rinkoje galėjo kainuoti ir 3 Lt – 3,5 Lt (priklausomai nuo pardavimo kiekio).

Aukščiau paminėti ATP bylų duomenys apie tai, kad mažiausia kontrabandinių cigarečių pakelio vertė 2013 m. Alytaus apskrityje buvo 3,2 Lt, bei liudytojų ir nuteistojo parodymai apie tai, kad kontrabandinių cigarečių pakelio vertė galėjo būti nuo 3 Lt iki 5 Lt, leidžia daryti išvadą, kad vieno kontrabandinių cigarečių pakelio „Fest“, „Fest 7“ kaina šešėlinėje rinkoje galėjo svyruoti nuo 3,2 Lt iki 4,5 Lt. Įvertinus tai, kad inkriminuojant asmeniui nusikalstamos veikos padarymą, visos byloje esančios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, R. D. pasiūlyto policijos pareigūnams kyšio vertė turi būti apskaičiuota pagal byloje nustatytą galimą mažiausią vieno kontrabandinių cigarečių pakelio kainą šešėlinėje rinkoje, t. y. 3,2 Lt. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. D. siūlė policijos pareigūnams pusę kiekio jo gabenamų 15 000 kontrabandinių cigarečių pakelių, t. y. 7 500 vnt. pakelių. Tokio kontrabandinių cigarečių kiekio minimali vertė 2013 m. rugsėjo 6 d. šešėlinėje rinkoje buvo 24 000 Lt (3,2 Lt×7 500 vnt.).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad R. D. siūlomo policijos pareigūnams galima minimali kyšio vertė (t. y. 24 000 Lt) yra mažesnė, nei ta, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje (54 600 Lt). Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. 1 MGL buvo lygus 130 Lt, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalį, galėjo kilti tik tuo atveju, kai kyšio vertė viršijo 32 500 Lt (250 MGL×130 Lt). Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes dėl kontrabandinių cigarečių vertės šešėlinėje rinkoje 2013 m. Alytaus apskrityje, nuteistojo parodymus, duotus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, bei atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuojama, kad R. D. pasiūlė policijos pareigūnams kyšį – 7 500 vnt. pakelių kontrabandinių cigarečių, kurių bendra kaina šešėlinėje rinkoje buvo 24 000 Lt, suvokdamas, kad siūlo policijos pareigūnams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ne didesnį kaip 24 000 Lt vertės kyšį. Todėl nuteistojo R. D. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį.

Perkvalifikavus nuteistojo R. D. nusikalstamą veiką, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymų reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas paskiria bausmę tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, bei alternatyvios bausmės – bauda ir areštas. Nurodyta nusikalstama veika yra apysunkė, nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. D. padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių, tačiau, skiriant nuteistajam bausmę, būtina atsižvelgti ir į jo asmenybės pavojingumą. Nuteistasis vedęs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „AGROSAC“, šiuo metu nedirba, teistas 2012 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (dėl kontrabandos), 2007 m. liepos 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo) (teistumas išnykęs). Vertinant nuteistojo asmenybę, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad jis antrą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į valstybės tarnybos ir viešuosius interesus, kas patvirtina jo polinkį daryti nusikaltimus, nukreiptus į valstybės tarnybos ir joje dirbančių asmenų diskreditavimą bei valstybės autoriteto menkinimą ir pažeidimą. Ankstesniais teismų nuosprendžiais, kuriais R. D. buvo skiriamos bausmės – baudos, nebuvo pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nustatyti bausmei keliami tikslai. Todėl nuteistajam turi būti paskirta griežtesnė bausmės rūšis, nei bauda, t. y. areštas. Įvertinus R. D. padaryto nusikaltimo pasekmių pavojingumo laipsnį (nuteistojo nusikaltimas iš esmės nesukėlė sunkių padarinių) bei nuteistojo asmenybę (vedęs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dirbo, kas charakterizuoja jį teigiamai), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistajam skiriama arešto bausmė, kurios terminas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytas už nusikaltimo padarymą skirtinos arešto bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.

R. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį bei skirti R. D. bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (348 MGL/45 240 Lt/13 102,41 EUR), ir skirti R. D. galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 348 MGL (13 102,41 EUR) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.