Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“ dėl neišmokėtų dividendų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

15. Ieškovas nuo 2012 m. sausio 12 d. yra atsakovės akcininkas, šiuo metu turintis 2 000 vnt. arba 0,74 proc. paprastųjų vardinių akcijų.

16. Atsakovės 2020 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuspręsta 2019 m. pelno dalį (1 540 000 Eur) skirti dividendams išmokėti, o 2021 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2020 m. pelno dalį (700 000 Eur) skirti dividendams išmokėti.

18. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui ieškinį dėl neišmokėtų dividendų ir palūkanų priteisimo.

19. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d., išskaičiavusi iš ieškovui mokėtinų dividendų (už 2019 m. – 11 396 Eur, už 2020 m. – 5 180 Eur) 2 488,89 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur sumą, tai yra dividendus už 2019 m. ir už 2020 m. bei 115,80 Eur palūkanas.

Dėl ginčo esmės

20. Akcininko (bendrovės dalyvio) teises ir pareigas apibrėžia ABĮ. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (ABĮ 3 straipsnis).

21. Viena iš ABĮ 15 straipsnyje numatytų akcininkų turtinių teisių – teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei (ABĮ 60 straipsnio 1 dalis). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius (ABĮ 60 straipsnio 2 dalis). Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos (ABĮ 60 straipsnio 5 dalis). Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus (ABĮ 60 straipsnio 7 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcinės bendrovės sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo yra akcijų savininko veiksmas, su kuriuo ABĮ sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis 6 punktas), t. y. atsiranda įsipareigojimas akcininkui. Toks akcijų savininko veiksmas yra teisinę reikšmę turintis juridinis faktas ir jis yra akcinės bendrovės prievolės atsiradimo pagrindas, nes prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Akcininkas, reikalaujantis priteisti dividendus, reikalauja įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015). Taigi, praėjus vienam mėnesiui nuo sprendimo skirti dividendus ir dividendų negavus, t. y. bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų akcininkui sumokėti dividendus, akcininkas tampa kreditoriumi ir gali kreiptis į teismą dėl dividendų išreikalavimo iš bendrovės (skolininkės).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad palūkanos priteistos nepagrįstai.

25. CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Iš CK 6.64 straipsnio konstrukcijos matyti, jog atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir šia aplinkybe gali remtis skolininkas, turi sieti priežastinis ryšys, kai vienos prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia kitos prievolės vykdymo galimybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju stokoja pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai, kad egzistuoja CK 6.64 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant apeliantė negali būti laikoma pažeidusi savo prievolę sumokėti akcininkui dividendus. Visų pirma, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), tarp ieškovo ir atsakovės ar atsakovės akcininkų nuolat vyko teisminiai ginčai, ieškovas atsakovei mokėjo teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat žyminius mokesčius už reiškiamus ieškinius ar skundus, todėl apeliantės pozicija, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir sąskaitos duomenis atsakovei nurodė tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė nežinojo ieškovo sąskaitos numerio. Antra, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi mokėti dividendus į jai žinomą ieškovo banko sąskaitą ir jai to padaryti nepavyko. Trečia, nors atsakovei prievolė sumokėti dividendus už 2019 m. baigėsi 2020 m. gegužės 28 d., tačiau atsakovė į ieškovą dėl banko sąskaitos patikslinimo kreipėsi tik 2020 m. birželio 22 d. Atsakovė teigia, kad buvo suklysta nurodant prašymo datą, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. O vien tai, kad atsakovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 23 d. pašto kvitą, nepatvirtina, kad juo buvo siunčiamas būtent atsakovės nurodomas 2020 m. birželio 22 d. prašymas dėl banko sąskaitos patikslinimo (nors ir suklydus nurodyti teisingą datą). Ketvirta, ieškovas banko sąskaitą atsakovei nurodė pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimą, kurį atsakovė gavo 2022 m. rugpjūčio 11 d., tačiau ieškovui priklausantys dividendai už 2019 m. ir 2020 m. buvo sumokėti tik 2022 m. spalio 13 d., tai yra tik po dviejų mėnesių nuo rašytinio reikalavimo pateikimo.

27. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp to, jog atsakovė įstatyme nustatytu terminu nesumokėjo dividendų už 2019 m. ir 2020 m. ieškovui ir to, kad ieškovas raštu nenurodė banko sąskaitos rekvizitų. Konstatuotina, kad ieškovas nėra atsakingas už tai, jog atsakovė laiku nesumokėjo ieškovui dividendų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių vykstantys nesutarimai sprendžiami teismuose, o šalys dėl itin konfliktiškų santykių savo bendravimą yra itin formalizavusios. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog labiau tikėtina, kad pavėluotą delspinigių išmokėjimą lėmė tik pačios atsakovės valios sprendimas.

28. Kadangi atsakovė įstatyme numatytu terminu dividendų ieškovui už 2019 m. ir 2020 m. nesumokėjo, o byloje nenustatytas pagrindas taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatas, laikytina, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančiais pinigais, ir už tokį naudojimąsi privalo mokėti palūkanas.

29. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

30. Byloje nesant ginčo nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl jų apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 1 337,31 Eur palūkanas už pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

32. Atsakovė prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovei, už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio dėl dividendų už 2016 m. ir 2021 m. pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino, nurodydamas, kad, atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį kartu su atsikirtimus pagrindžiančiais įrodymais, ieškovas operatyviai realizavo savo teisę sumažinti ieškinio reikalavimus. Be to, atsakovė dalį reikalavimų patenkino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. tik gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įvykdė prievolę sumokėti dividendus už 2019 ir 2020 metus, nepaisant to, kad ieškovo rašytinį reikalavimą dėl visų jam priklausančių sumų bei palūkanų sumokėjimo buvo gavusi dar 2022 m. rugpjūčio 11 d.

33. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad tik po atsakovės atsiliepimo į ieškinį ieškovas atsisakė 122 764,19 Eur reikalavimo dalies – dividendų su palūkanomis už 2016 m. ir 2021 m., nes buvo priverstas pripažinti, jog tokių dividendų apskritai nebuvo paskirta. Vien tai, kad atsakovė patenkino reikalavimo dalį, sumokėdama dividendus su palūkanomis už 2019 ir 2020 m., neturi savarankiškos reikšmės sprendžiant, ar ieškinio 122 764,19 Eur reikalavimo dalis – dividendai su palūkanomis už 2016 m. ir 2021 m. – buvo pareikšta piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ar ne.

34. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

35. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-469/2021).

36. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021 34 punktas).

37. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju negalima teigti, kad ieškovas, pareikdamas ieškinį, neabejotinai žinojo, jog dividendai už 2016 m. nebuvo išmokėti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas disponavo 2017 m. balandžio 26 d. UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodoma ir dėl 2016 m. pelno dalies skyrimo dividendams klausimu. Be to, iš karto po atsakovės atsikirtimų į ieškovo pareikštą ieškinį pateikimo, ieškovas sumažino reiškiamo reikalavimo apimtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

38. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Anot apeliantės, teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, kad iš patikslintu ieškiniu atsisakytos 139 651,38 Eur ieškovo reikalavimo atsakovei dalies net 122 943 Eur reikalavimo dalies buvo atsisakyta dėl aiškaus jos nepagrįstumo.

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 115 756,80 Eur skolą už nesumokėtus dividendus už 2016 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., 25 231,89 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d. sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas. Be to, atsakovė 2022 m. spalio 19 d. pateikė 2016 m. balandžio 28 d., 2017 m. balandžio 26 d. bei 2022 m. gegužės 11 d. UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių paaiškėjo, kad 470 000 Eur pelno dalis dividendams buvo paskirta ne už 2016 m., o už 2015 m., 2021 m. dividendai nebuvo paskirti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino savo reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 337,31 Eur palūkanas, kurios apskaičiuotos taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą iki ieškinio teisme pateikimo dienos. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio reikalavimas buvo mažinamas dėl to, kad: 1) atsakovė patenkino ieškinį iš dalies – sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas; 2) UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais dividendai už 2016 m. ir 2021 m. nebuvo mokami.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012).

42. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė ar sumažino savo reikalavimus dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, jog atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą ir byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies ar sumažinto ieškinio reikalavimo yra priimtas atsakovui palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

43. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino tik po to, kai atsakovė sumokėjo ieškovui dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas bei pateikė duomenis, jog dividendai už 2016 m. ir 2021 m. nebuvo mokami. Tai reiškia, kad ieškovas, sumažindamas ieškinio reikalavimą dalyje dėl dividendų už 2016 m. ir 2021 m. priteisimą, pats pripažino, jog tik dalis jo pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįsti. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio sumažinimą lėmė vien tik atsakovės veiksmai. Aplinkybė, kad teismas nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, nepaneigia atsakovės teisės gauti bylinėjimosi išlaidų dalį. Tai reiškia, kad ieškovui neturėjo būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos tik nuo sumažintos ieškinio sumos, išskyrus tą dalį, kuri siejama su ieškovo reikalavimo patenkinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl šis paskirstymas keistinas.

44. Faktinė bylos eiga patvirtina, kad ieškovas pradiniu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 140 988,69 Eur; atsakovė patenkino ieškinį iš dalies – sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas (dividendai už 2019 m. – 9 696,29 Eur + dividendai už 2020 m. – 4 407,40 Eur ir palūkanos – 115,80 Eur); ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 1 337,31 Eur, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teisme tenkino 11,03 proc. ((14 219,49 Eur + 1 337,31 Eur) ÷ 140 988,69 Eur × 100 proc.) ieškovo pradinių reikalavimų.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, reikšdamas pradinį ieškinį, sumokėjo 2 033 Eur žyminį mokestį. Ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma už sumažintą (1 337,31 Eur) reikalavimą sudarė 30 Eur.

46. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 2 dalis nurodo, kad, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgus į tai, ieškovui turėjo būti grąžinta 1 502,25 Eur ((2 033 Eur – 30 Eur) × 75 proc.) žyminio mokesčio dalis, o likusi dalis 500,75 Eur paskirstytina pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis ((500,75 Eur × 11,03 proc.) + 30 Eur), priteisiant ieškovui iš atsakovės 85,23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, dalį.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 2 894 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 70–71). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalies ieškovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų paslaugų pirkėjas buvo UAB „Remanas“, todėl nusprendė, jog nėra pagrindo šio asmens patirtas išlaidas priskirti prie nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų. Teismas nusprendė, kad ieškovas pagrindė tik dalį 1 028,50 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Apeliacinį skundą byloje yra pateikusi tik atsakovė.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 4 157,56 Eur (4 133,36 Eur teisinės pagalbos išlaidos (procesinių dokumentų rengimas, konsultacijos ginčo klausimais ir kitos su byla susijusios teisinės paslaugos) bei 24,20 Eur išlaidos už Juridinių asmenų registro išrašus) bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 127). Viena vertus, atsakovė į bylą nepateikė teisinių paslaugų detalizacijos ar kito dokumento, kuris patvirtintų kokias konkrečiai teisines paslaugas advokatas suteikė atsakovei. Kita vertus iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjamu ginču (2 t., b. l. 128–131). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt. Atsakovės tripliką buvo atsisakyta priimti.

49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, byloje nėra gausu faktinių aplinkybių, byloje nebuvo nagrinėjami išskirtiniai teisiniai klausimai ir kt. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti atlyginamos visa apimtimi. Juolab kad byloje nepateikti detalūs teisinės pagalbos išlaidų duomenys, o atsakovės tripliką buvo atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 1 500 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė patyrė ir 24,20 Eur išlaidas už Juridinių asmenų registro išrašus, spręstina, jog atsakovė iš viso patyrė 1 524,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (CK 1.5 straipsnis, CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyti kriterijai).

50. Įvertinus pirmiau nustatytas proporcijas, byloje perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės ieškovui priteistina 85,23 Eur ((500,75 Eur × 11,03 proc.) + 30 Eur) žyminio mokesčio dalis ir 113,44 Eur (1 028,50 Eur × 11,03 proc.) už teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso – 198,67 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistina 1 356,08 Eur (1 524,20 Eur × 88,97 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 157,41 Eur (1 356,08 Eur – 198,67 Eur) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

51. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, tik patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kuriose reglamentuoti dividendų mokėjimo ypatumai bei palūkanos, kai akcininkui laiku nesumokami dividendai. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

55. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“, juridinio asmens kodas 301812598, 1 337,31 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus 31 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 337,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“, juridinio asmens kodas 301812598, 1 157,41 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 502,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus du eurus 25 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“, juridinio asmens kodas 301812598, ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.