- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-493-933/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00506-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Romualda Janovičienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NBP“
- Ieškovas
- A. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“ dėl neišmokėtų dividendų ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NBP“ 115 756,80 Eur skolą už nesumokėtus dividendus už 2016 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., 25 231,89 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu, sumažinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „NBP“ 1 337,31 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 12 d. yra atsakovės akcininkas, šiuo metu turintis 2 000 vnt., arba 0,74 proc., paprastųjų vardinių akcijų. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti informaciją, ar buvo paskirti dividendai už 2020 m., 2021 m., jei taip, kodėl jie nebuvo išmokėti ieškovui. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodė, kad prašoma informacija yra susijusi su Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-10343-1070/2022 ir dėl to ši informacija bei dokumentai bus pateikti byloje. Atsakovė Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10343-1070/2022 pateikė UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, iš kurių matyti, kad 2019 m. pelno dalis (1 540 000 Eur) buvo paskirstyta dividendams išmokėti, 2020 m. pelno dalis (700 000 Eur) buvo paskirstyta dividendams išmokėti, tačiau informacijos apie tai, ar už 2021 m. buvo paskirstyti dividendai taip ir nepateikė. Apie atsakovės 2022 m. gegužės 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir tai, kad už 2016 m. ir už 2021 m. dividendai nebuvo paskirti, ieškovas sužinojo tik iš atsakovės 2022 m. spalio 19 d. atsiliepimo į ieškinį.
4. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog viena iš akcininkų turtinių teisių yra teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendus). Pagal ABĮ 60 straipsnio 7 dalį, dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus. Pagal ABĮ 60 straipsnio 5 dalį, bendrovė paskirtus dividendus turi išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Ieškovo vertinimu, atsakovė yra skolininkė, o ieškovas – kreditorius, todėl praėjus vienam mėnesiui nuo sprendimo skirti dividendus ir dividendų negavus, akcininkas tampa kreditoriumi ir gali kreiptis į teismą dėl dividendų išreikalavimo iš atsakovės. Atsakovė per įstatymo nustatytą terminą ieškovui nebuvo išmokėjusi dividendų, jų taip pat atsakovė nebuvo sumokėjusi ir iki ieškinio pateikimo. Dividendus atsakovė sumokėjo tik po šios bylos iškėlimo teisme, todėl atsakovei kyla pareiga ieškovui sumokėti palūkanas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Ieškovas paaiškino, kad už 2019 m. pagal 2020 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir už 2020 m. pagal 2021 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui paskirti dividendai turėjo būti išmokėti iki 2020 m. gegužės 28 d. ir iki 2021 m. gegužės 30 d. Ieškovui dividendai, išskaičius mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, už 2019 ir 2020 m. buvo išmokėti 2022 m. spalio 13 d. Egzistuoja visos sąlygos priteisti palūkanas, nes atsakovės neįvykdyta prievolė yra piniginė; prievolės įvykdymo terminai yra pasibaigę 2020 m. gegužės 28 d. ir 2021 m. gegužės 30 d.; sutarties dėl palūkanų nemokėjimo tarp šalių nėra, įstatymas nenumato išimties, kad už paskirtų dividendų neišmokėjimą, nemokamos palūkanos. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d., tai yra jau po ieškinio pateikimo, sumokėjo 115,80 Eur palūkanas, todėl iš atsakovės priteistina 1 337,31 Eur palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį patenkino.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė palūkanas apskaičiavo nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. kuomet, atsakovės teigimu, tapo žinomi ieškovo banko sąskaitos duomenys. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jam priklausantys dividendai turėjo būti išmokėti iki 2020 m. gegužės 28 d. ir iki 2021 m. gegužės 30 d. Atsakovei dividendus sumokėjus 2022 m. spalio 13 d., palūkanos už 2020 m. mokėtinus dividendus skaičiuotinos už pradelstas 867 dienas, už 2021 m. mokėtinus dividendus – už 500 dienų. Byloje nėra ginčo nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl jų apskaičiavimo, šalys nesutaria tik nuo kada atsakovė turi būti laikoma praleidusi prievolės sumokėti dividendus terminą.
8. Teismas nusprendė esant labiau tikėtina, kad pavėluotą delspinigių išmokėjimą lėmė ne objektyvios priežastys (banko sąskaitos rekvizitų nežinojimas), o subjektyvus išimtinai nuo atsakovės valios priklausantis sprendimas. Teismo vertinimu, pareiga įrodyti, kad atsakovė negalėjo įvykdyti prievolės dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo su atsakove teko atsakovei, kuri šios pareigos neįvykdė. Teismas konstatavo, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą paskirtiems dividendams ieškovui išmokėti, byloje nenustatytas pagrindas taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
9. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui. Teismo vertinimu, pirminio ieškinio nors iš dalies ir nepagrįsto padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį kartu su atsikirtimus pagrindžiančiais įrodymais ieškovas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, realizavo teisę sumažinti ieškinio reikalavimus, tai padarė operatyviai – iki teismo paskirto termino pateikti dubliką pasibaigimo. Be to, atsakovė dalį reikalavimų patenkino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo į priimtą ieškinį pateikimo įvykdė prievolę sumokėti dividendus už 2019 ir 2020 m., nepaisant to, kad ieškovo rašytinį reikalavimą dėl visų jam priklausančių sumų bei palūkanų sumokėjimo buvo gavusi 2022 m. rugpjūčio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nusprendė, kad nors ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą, tai nėra pakankama priežastis vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino iškart po duomenų apie faktiškai paskirtus dividendus pateikimo, atsakovė dalį pirminiu ieškiniu pareikštų reikalavimų pripažino ir įvykdė, patikslintas ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti skirstomos pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje bei 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, laikant, kad ieškovas yra bylą laimėjusi šalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „NBP“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti pusę šios baudos atsakovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas neturi teisės reikalauti 1 337,31 Eur palūkanų už pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą, nes tai sąlygojo paties ieškovo netinkamas elgesys – banko sąskaitos duomenų nurodymas ne laiku. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad esą labiau tikėtina, jog pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą ieškovui lėmė ne objektyvios priežastys, o išimtinai subjektyvi atsakovės valia, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. 2016 m. ieškovui pasitraukus iš atsakovės dukterinės bendrovės vadovo pareigų ir iš karto pradėjus konkuruojančią veiklą, bet kokie santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko. Santykių nutrūkimas lėmė, kad pateikti banko sąskaitos duomenis ieškovo buvo paprašyta raštu. Teismo išvada, esą banko sąskaita „įprastai nėra dažnai keičiama“, todėl atsakovei nebuvo pagrindo preziumuoti, jog ieškovo sąskaita gali būti pasikeitusi, stokoja pagrįstumo. Teismas be objektyvaus pagrindo laikė, kad atsakovės pateiktas 2020 m. gegužės 23 d. pašto kvitas nepatvirtina, jog juo ieškovui buvo išsiųstas atsakovės 2020 m. birželio 22 d. raštas dėl banko sąskaitos duomenų nurodymo, nes šių dokumentų datos nesutampa. Datų nesutapimą lėmė rašymo klaida rašte – suklysta nurodant parengimo datą: turi būti ne 2020 m. birželio 22 d., o 2020 m. gegužės 22 d. Aplinkybė, kad, sužinojus ieškovo banko sąskaitos duomenis 2022 m. rugpjūčio 11 d., atsakovė ieškovui priklausančius dividendus sumokėjo ne iš karto, nepatvirtina, jog atsakovė nebūtų mokėjusi ieškovui dividendų ir jeigu reikalingus duomenis būtų sužinojusi 2020 metais, kai kreipėsi į ieškovą. Teismo išvada, esą pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą lėmė tik atsakovės nenoras, padaryta remiantis išimtinai prielaidomis ir atmetant visus jiems prieštaraujančius atsakovės paaiškinimus.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovas dar prieš pareikšdamas ieškinį žinojo ir suprato, kad dividendai už 2016 m. nebuvo skirti ir į juos neturi teisės: atsakovės 2017 m. balandžio 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta neskirti dividendų už 2016 m., susirinkime dalyvavo bei dėl šio klausimo balsavo ir pats ieškovas; ieškovas 2018 m. pareikštame ieškinyje dėl atsakovės veiklos tyrimo pats įrodinėjo, kad už 2016 m. dividendų nebuvo skirta; ieškovas informacijos už 2016 m. iš atsakovės neprašė; ieškovas yra patyręs verslininkas ir bendrovių vadovas, todėl turėjo suprasti, kas ir kaip priima sprendimus bendrovėje skirti ar neskirti dividendų. Tai, kad ieškovas atsisakė 122 764,19 Eur reikalavimo dalies (dividendų su palūkanomis už 2016 m. ir 2021 m.) buvo nulemta ne ieškovo geros valios, tačiau jis buvo priverstas pripažinti, jog tokių dividendų apskritai nebuvo paskirta.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto ieškinio sumažėjimą iš esmės lėmė atsakovės pateikti įrodymai apie akivaizdų didžiosios reikalavimo dalies nepagrįstumą, sąlygotą ieškovo piktnaudžiavimo teise. Atsakovė sumokėjo ieškovui 16 708,38 Eur dividendus su palūkanomis už 2019 m. ir 2020 m., o likusios reikalavimo dalies – 122 943 Eur dividendų su palūkanomis už 2016 m. ir 2021 m. – ieškovas atsisakė, nes tokių dividendų nebuvo paskirta. Iš patikslintu ieškiniu atsisakytos 139 651,38 Eur ieškovo reikalavimo atsakovei dalies 122 943 Eur reikalavimo dalies (arba 88 proc.) atsisakyta dėl aiškaus jos nepagrįstumo. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme didžiąja dalimi bylą ieškovas pralaimėjo, o atsakovė – laimėjo. Vien tai, kad dėl atsakovės atsikirtimų ieškovas buvo priverstas reikalavimo dalies atsisakyti, nepaneigia atsakovės teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsiliepimo į skundą argumentus:
12.1. Atsakovės ir ieškovo nutrūkę santykiai po 2016 m. nėra pagrindas sustabdyti ieškovui mokėtinų dividendų išmokėjimą ar kreiptis raštu į ieškovą, prašant nurodyti banko sąskaitos numerį ir tol, kol nebus gautas atsakymas nemokėti dividendų ieškovui, kuomet atsakovė dar nuo 2016 m. savo apskaitoje valdė ieškovo sąskaitos duomenis. Tarp ieškovo ir atsakovės bei jos direktoriaus A. J. vyko daugybė teisminių ginčų, iš kurių atsakovei buvo žinoma ieškovo banko sąskaitos duomenys ir po 2016 m.
12.2. Nors atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 23 d. pašto kvitą kartu su 2020 m. birželio 22 d. raštu dėl banko sąskaitos duomenų nurodymo, tačiau tokie įrodymai negali pagrįsti, kad 2020 m. birželio 22 d. raštas buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 23 d. pašto siunta. 2020 m. gegužės 23 d. momentui siunčiant pašto siuntą 2020 m. birželio 22 d. dokumentas nebuvo parengtas, tai įvyko tik po mėnesio.
12.3. Po 2016 m. tarp atsakovės ir ieškovo vyko tarpusavio mokėjimai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė net nebandė pervesti dividendų ieškovui, o savo neveikimą ir įstatyme numatytų pareigų pažeidimą bandė pateisinti iškelta gynybine versija, kad neva neturėjo aktualių ieškovo banko sąskaitos duomenų, neginčijant fakto, jog atsakovė valdė informaciją apie ieškovo sąskaitos duomenis. Vien tai, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte reikalaudamas sumokėti dividendus nurodė banko sąskaitos duomenis, nepagrindžia, kad atsakovė tokių duomenų iki tol nežinojo.
12.4. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad geranoriškai sumokėjo dividendus ieškovui. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 9 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl dividendų išmokėjimo kartu nurodydamas ir savo banko sąskaitos duomenis, tačiau ieškovas daugiau nei mėnesį laukė, kol atsakovė sumokės dividendus, o jų negavęs ir siekdamas ginti savo pažeistas teises tik 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė pirminį ieškinį byloje. Atsakovė sąmoningai priėmė sprendimą nemokėti dividendų ieškovui, o visą tą laiką nepagrįstai disponavo ieškovui priklausančiais pinigais iš to gaudama naudą. Ieškovui dividendai nebuvo išmokėti per ABĮ nustatytą terminą, dėl ko atsirado pareiga mokėti palūkanas.
12.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas dar prieš pirminio 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškinio pateikimą žinojo, kad dividendai už 2016 m. nebuvo išmokėti ir vis tiek reikalavo juos priteisti. Jeigu ieškovas pirminio 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškinio pareiškimo metu būtų tikrai žinojęs, kad dividendai už 2016 m. nebuvo išmokėti ir būtų siekęs piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tai gavęs atsakovės atsiliepimą nebūtų sumažinęs reikalavimų. Pirminio ieškinio pateikimas reikalaujant dividendų už 2016 m. nesukėlė atsakovei neigiamų pasekmių. Pačios atsakovės veiksmai yra nesąžiningi, teikiami argumentai klaidinantys.
12.6. Bylos nagrinėjimas vyko pagal ieškovo 2022 m. lapkričio 4 d. patikslintą ieškinį, o ne pagal pirminį 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškinį. Kadangi patikslintas ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, nėra teisinės galimybės aiškinti, kad ieškovo reikalavimai buvo atmesti ar ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. Ieškovas nuo 2012 m. sausio 12 d. yra atsakovės akcininkas, šiuo metu turintis 2 000 vnt. arba 0,74 proc. paprastųjų vardinių akcijų.
16. Atsakovės 2020 m. balandžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nuspręsta 2019 m. pelno dalį (1 540 000 Eur) skirti dividendams išmokėti, o 2021 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2020 m. pelno dalį (700 000 Eur) skirti dividendams išmokėti.
17. Ieškovas atsakovei pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimą pervesti visas ieškovui priklausančias sumas (dividendus už 2020 m. ir 2021 m.) bei palūkanas už pradelstą laiką į jo atsiskaitomąją sąskaitą.
18. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui ieškinį dėl neišmokėtų dividendų ir palūkanų priteisimo.
19. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d., išskaičiavusi iš ieškovui mokėtinų dividendų (už 2019 m. – 11 396 Eur, už 2020 m. – 5 180 Eur) 2 488,89 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur sumą, tai yra dividendus už 2019 m. ir už 2020 m. bei 115,80 Eur palūkanas.
Dėl ginčo esmės
20. Akcininko (bendrovės dalyvio) teises ir pareigas apibrėžia ABĮ. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (ABĮ 3 straipsnis).
21. Viena iš ABĮ 15 straipsnyje numatytų akcininkų turtinių teisių – teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei (ABĮ 60 straipsnio 1 dalis). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius (ABĮ 60 straipsnio 2 dalis). Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną arba sprendimo skirti dividendus už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį priėmimo dienos (ABĮ 60 straipsnio 5 dalis). Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje (akcinėje bendrovėje – teisių apskaitos dienos pabaigoje) buvo bendrovės akcininkai ar kitokiu teisėtu pagrindu turėjo teisę į dividendus (ABĮ 60 straipsnio 7 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcinės bendrovės sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo yra akcijų savininko veiksmas, su kuriuo ABĮ sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis 6 punktas), t. y. atsiranda įsipareigojimas akcininkui. Toks akcijų savininko veiksmas yra teisinę reikšmę turintis juridinis faktas ir jis yra akcinės bendrovės prievolės atsiradimo pagrindas, nes prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Akcininkas, reikalaujantis priteisti dividendus, reikalauja įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-695/2015). Taigi, praėjus vienam mėnesiui nuo sprendimo skirti dividendus ir dividendų negavus, t. y. bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų akcininkui sumokėti dividendus, akcininkas tampa kreditoriumi ir gali kreiptis į teismą dėl dividendų išreikalavimo iš bendrovės (skolininkės).
23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra atsakovės akcininkas ir turi teisę gauti pelno dalį, skirtą dividendams išmokėti už 2019 m. ir 2020 m. Taip pat byloje nėra ginčo, kad dividendai ieškovui nebuvo išmokėti per ABĮ nustatytą terminą. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė turi mokėti 1 337,31 Eur palūkanas už pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti 1 337,31 Eur palūkanų už pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą, nes tai sąlygojo paties ieškovo netinkamas elgesys – banko sąskaitos duomenų nurodymas ne laiku, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą ieškovui lėmė ne objektyvios priežastys – ieškovo banko sąskaitos duomenų nežinojimas, o išimtinai subjektyvi atsakovės valia, padaryta pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad palūkanos priteistos nepagrįstai.
25. CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Iš CK 6.64 straipsnio konstrukcijos matyti, jog atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir šia aplinkybe gali remtis skolininkas, turi sieti priežastinis ryšys, kai vienos prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia kitos prievolės vykdymo galimybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju stokoja pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai, kad egzistuoja CK 6.64 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant apeliantė negali būti laikoma pažeidusi savo prievolę sumokėti akcininkui dividendus. Visų pirma, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), tarp ieškovo ir atsakovės ar atsakovės akcininkų nuolat vyko teisminiai ginčai, ieškovas atsakovei mokėjo teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat žyminius mokesčius už reiškiamus ieškinius ar skundus, todėl apeliantės pozicija, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir sąskaitos duomenis atsakovei nurodė tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė nežinojo ieškovo sąskaitos numerio. Antra, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi mokėti dividendus į jai žinomą ieškovo banko sąskaitą ir jai to padaryti nepavyko. Trečia, nors atsakovei prievolė sumokėti dividendus už 2019 m. baigėsi 2020 m. gegužės 28 d., tačiau atsakovė į ieškovą dėl banko sąskaitos patikslinimo kreipėsi tik 2020 m. birželio 22 d. Atsakovė teigia, kad buvo suklysta nurodant prašymo datą, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. O vien tai, kad atsakovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 23 d. pašto kvitą, nepatvirtina, kad juo buvo siunčiamas būtent atsakovės nurodomas 2020 m. birželio 22 d. prašymas dėl banko sąskaitos patikslinimo (nors ir suklydus nurodyti teisingą datą). Ketvirta, ieškovas banko sąskaitą atsakovei nurodė pateikdamas 2022 m. rugpjūčio 9 d. reikalavimą, kurį atsakovė gavo 2022 m. rugpjūčio 11 d., tačiau ieškovui priklausantys dividendai už 2019 m. ir 2020 m. buvo sumokėti tik 2022 m. spalio 13 d., tai yra tik po dviejų mėnesių nuo rašytinio reikalavimo pateikimo.
27. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp to, jog atsakovė įstatyme nustatytu terminu nesumokėjo dividendų už 2019 m. ir 2020 m. ieškovui ir to, kad ieškovas raštu nenurodė banko sąskaitos rekvizitų. Konstatuotina, kad ieškovas nėra atsakingas už tai, jog atsakovė laiku nesumokėjo ieškovui dividendų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių vykstantys nesutarimai sprendžiami teismuose, o šalys dėl itin konfliktiškų santykių savo bendravimą yra itin formalizavusios. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog labiau tikėtina, kad pavėluotą delspinigių išmokėjimą lėmė tik pačios atsakovės valios sprendimas.
28. Kadangi atsakovė įstatyme numatytu terminu dividendų ieškovui už 2019 m. ir 2020 m. nesumokėjo, o byloje nenustatytas pagrindas taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatas, laikytina, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovui priklausančiais pinigais, ir už tokį naudojimąsi privalo mokėti palūkanas.
29. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
30. Byloje nesant ginčo nei dėl palūkanų dydžio, nei dėl jų apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 1 337,31 Eur palūkanas už pavėluotą dividendų už 2019 m. ir 2020 m. išmokėjimą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
32. Atsakovė prašė skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumos priteisiant atsakovei, už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio dėl dividendų už 2016 m. ir 2021 m. pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino, nurodydamas, kad, atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį kartu su atsikirtimus pagrindžiančiais įrodymais, ieškovas operatyviai realizavo savo teisę sumažinti ieškinio reikalavimus. Be to, atsakovė dalį reikalavimų patenkino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. tik gavusi teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įvykdė prievolę sumokėti dividendus už 2019 ir 2020 metus, nepaisant to, kad ieškovo rašytinį reikalavimą dėl visų jam priklausančių sumų bei palūkanų sumokėjimo buvo gavusi dar 2022 m. rugpjūčio 11 d.
33. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad tik po atsakovės atsiliepimo į ieškinį ieškovas atsisakė 122 764,19 Eur reikalavimo dalies – dividendų su palūkanomis už 2016 m. ir 2021 m., nes buvo priverstas pripažinti, jog tokių dividendų apskritai nebuvo paskirta. Vien tai, kad atsakovė patenkino reikalavimo dalį, sumokėdama dividendus su palūkanomis už 2019 ir 2020 m., neturi savarankiškos reikšmės sprendžiant, ar ieškinio 122 764,19 Eur reikalavimo dalis – dividendai su palūkanomis už 2016 m. ir 2021 m. – buvo pareikšta piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ar ne.
34. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
35. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-469/2021).
36. Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021 34 punktas).
37. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju negalima teigti, kad ieškovas, pareikdamas ieškinį, neabejotinai žinojo, jog dividendai už 2016 m. nebuvo išmokėti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas disponavo 2017 m. balandžio 26 d. UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, nurodoma ir dėl 2016 m. pelno dalies skyrimo dividendams klausimu. Be to, iš karto po atsakovės atsikirtimų į ieškovo pareikštą ieškinį pateikimo, ieškovas sumažino reiškiamo reikalavimo apimtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
38. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Anot apeliantės, teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, kad iš patikslintu ieškiniu atsisakytos 139 651,38 Eur ieškovo reikalavimo atsakovei dalies net 122 943 Eur reikalavimo dalies buvo atsisakyta dėl aiškaus jos nepagrįstumo.
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 115 756,80 Eur skolą už nesumokėtus dividendus už 2016 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m., 25 231,89 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė 2022 m. spalio 13 d. sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas. Be to, atsakovė 2022 m. spalio 19 d. pateikė 2016 m. balandžio 28 d., 2017 m. balandžio 26 d. bei 2022 m. gegužės 11 d. UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių paaiškėjo, kad 470 000 Eur pelno dalis dividendams buvo paskirta ne už 2016 m., o už 2015 m., 2021 m. dividendai nebuvo paskirti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino savo reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 337,31 Eur palūkanas, kurios apskaičiuotos taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą iki ieškinio teisme pateikimo dienos. Kaip nurodyta pirmiau, ieškinio reikalavimas buvo mažinamas dėl to, kad: 1) atsakovė patenkino ieškinį iš dalies – sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas; 2) UAB „NBP“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais dividendai už 2016 m. ir 2021 m. nebuvo mokami.
41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012).
42. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė ar sumažino savo reikalavimus dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, jog atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį neatitiktų bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyros, bylinėjimosi išlaidų proporcingumo tenkintų reikalavimų daliai principo. Dėl to ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą ir byloje nesant duomenų, kad didesnio ieškinio pareiškimą būtų nulėmęs atsakovo elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galima laikyti, jog dėl nutrauktos bylos dalies ar sumažinto ieškinio reikalavimo yra priimtas atsakovui palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
43. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino tik po to, kai atsakovė sumokėjo ieškovui dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas bei pateikė duomenis, jog dividendai už 2016 m. ir 2021 m. nebuvo mokami. Tai reiškia, kad ieškovas, sumažindamas ieškinio reikalavimą dalyje dėl dividendų už 2016 m. ir 2021 m. priteisimą, pats pripažino, jog tik dalis jo pradiniu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįsti. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio sumažinimą lėmė vien tik atsakovės veiksmai. Aplinkybė, kad teismas nekonstatavo ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, nepaneigia atsakovės teisės gauti bylinėjimosi išlaidų dalį. Tai reiškia, kad ieškovui neturėjo būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos tik nuo sumažintos ieškinio sumos, išskyrus tą dalį, kuri siejama su ieškovo reikalavimo patenkinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl šis paskirstymas keistinas.
44. Faktinė bylos eiga patvirtina, kad ieškovas pradiniu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 140 988,69 Eur; atsakovė patenkino ieškinį iš dalies – sumokėjo ieškovui 14 219,49 Eur dividendus už 2019 m. ir 2020 m. bei palūkanas (dividendai už 2019 m. – 9 696,29 Eur + dividendai už 2020 m. – 4 407,40 Eur ir palūkanos – 115,80 Eur); ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 1 337,31 Eur, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teisme tenkino 11,03 proc. ((14 219,49 Eur + 1 337,31 Eur) ÷ 140 988,69 Eur × 100 proc.) ieškovo pradinių reikalavimų.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, reikšdamas pradinį ieškinį, sumokėjo 2 033 Eur žyminį mokestį. Ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma už sumažintą (1 337,31 Eur) reikalavimą sudarė 30 Eur.
46. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 2 dalis nurodo, kad, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgus į tai, ieškovui turėjo būti grąžinta 1 502,25 Eur ((2 033 Eur – 30 Eur) × 75 proc.) žyminio mokesčio dalis, o likusi dalis 500,75 Eur paskirstytina pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis ((500,75 Eur × 11,03 proc.) + 30 Eur), priteisiant ieškovui iš atsakovės 85,23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, dalį.
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 2 894 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 70–71). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalies ieškovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų paslaugų pirkėjas buvo UAB „Remanas“, todėl nusprendė, jog nėra pagrindo šio asmens patirtas išlaidas priskirti prie nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų. Teismas nusprendė, kad ieškovas pagrindė tik dalį 1 028,50 Eur išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Apeliacinį skundą byloje yra pateikusi tik atsakovė.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl 4 157,56 Eur (4 133,36 Eur teisinės pagalbos išlaidos (procesinių dokumentų rengimas, konsultacijos ginčo klausimais ir kitos su byla susijusios teisinės paslaugos) bei 24,20 Eur išlaidos už Juridinių asmenų registro išrašus) bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 127). Viena vertus, atsakovė į bylą nepateikė teisinių paslaugų detalizacijos ar kito dokumento, kuris patvirtintų kokias konkrečiai teisines paslaugas advokatas suteikė atsakovei. Kita vertus iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjamu ginču (2 t., b. l. 128–131). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kt. Atsakovės tripliką buvo atsisakyta priimti.
49. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, byloje nėra gausu faktinių aplinkybių, byloje nebuvo nagrinėjami išskirtiniai teisiniai klausimai ir kt. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti atlyginamos visa apimtimi. Juolab kad byloje nepateikti detalūs teisinės pagalbos išlaidų duomenys, o atsakovės tripliką buvo atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 1 500 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė patyrė ir 24,20 Eur išlaidas už Juridinių asmenų registro išrašus, spręstina, jog atsakovė iš viso patyrė 1 524,20 Eur bylinėjimosi išlaidas (CK 1.5 straipsnis, CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyti kriterijai).
50. Įvertinus pirmiau nustatytas proporcijas, byloje perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės ieškovui priteistina 85,23 Eur ((500,75 Eur × 11,03 proc.) + 30 Eur) žyminio mokesčio dalis ir 113,44 Eur (1 028,50 Eur × 11,03 proc.) už teisinės pagalbos išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso – 198,67 Eur, o iš ieškovo atsakovei priteistina 1 356,08 Eur (1 524,20 Eur × 88,97 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 157,41 Eur (1 356,08 Eur – 198,67 Eur) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
51. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, tik patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kuriose reglamentuoti dividendų mokėjimo ypatumai bei palūkanos, kai akcininkui laiku nesumokami dividendai. Apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
55. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (1 900,30 Eur × 1,3 = 2 470,39 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“, juridinio asmens kodas 301812598, 1 337,31 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus 31 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 337,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“, juridinio asmens kodas 301812598, 1 157,41 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 502,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus du eurus 25 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NBP“, juridinio asmens kodas 301812598, ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.