Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-156-196/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-04-05
Bylos Nr.: 2A-156-196/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01800-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Konstantinas Gurinas, Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Bakteriofagas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nano sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „Stilius S“
Trečiasis asmuo: V. G., V. B.

Civilinė byla Nr. 2A-156-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01800-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.3; 3.3.1.18.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-371-565/2016 pagal ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bakteriofagas“ (šiuo metu likviduota dėl bankroto), uždarajai akcinei bendrovei „Nano sprendimai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stilius S“, tretieji asmenys V. G., V. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeiliniuose visuotiniuose ieškovės narių susirinkimuose priimtus sprendimus; 2) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės UAB „Bakteriofagas“ (Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-2397-803/2016 pripažino BUAB „Bakteriofagas“ pabaigą ir nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro; sprendimas įsiteisėjęs) 2008 m. balandžio 22 d. sudarytą pastato, esančio Mėnulio 4, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1303-3357, pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovių UAB „Bakteriofagas“ ir UAB „Nano sprendimai“ 2013 m. gegužės 27 d. sudarytą pastato, esančio Mėnulio 4, Vilniuje, perdavimo–priėmimo aktą; 4) pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Nano sprendimai“ ir UAB „Stilius S“ 2013 m. liepos 18 d. sudarytą pastato, esančio Mėnulio 4, Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį; 5) taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovės nuosavybėn pastatą, esantį Mėnulio 4, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1303-3357.Ieškovė nurodė, kad pagal 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimų metu galiojusius ieškovės įstatus ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 21 straipsnio 1 dalies redakciją bendrijos narių susirinkimus šaukia valdyba, tačiau ieškovės valdyba nesvarstė klausimų dėl šių susirinkimų sušaukimo. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti bendrijos įstatų pakeitimo klausimus, apie bendrijos narių susirinkimą privaloma pranešti raštu. 2008 m. vasario 28 d. susirinkime buvo tvirtinama nauja ieškovės įstatų redakcija, tačiau apie šį susirinkimą ieškovės nariams nebuvo pranešta raštu. Be to, daliai ieškovės narių jokia tvarka nebuvo pranešta nei apie 2008 m. vasario 28 d., nei apie 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimą. Išskyrus V. B. ir S. B., kiti 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose dalyvavusių asmenų sąraše nurodyti asmenys nėra ieškovės nariai, todėl negalėjo dalyvauti ir balsuoti šiuose susirinkimuose, atitinkamai, šių susirinkimų nutarimai yra priimti nesant kvorumo.Tikrieji ieškovės nariai nebūtų priėmę 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimo protokole nurodyto sprendimo parduoti ieškovei priklausantį administracinį pastatą, esantį Mėnulio 4, Vilniuje (toliau – ir Pastatas), nes šis Pastatas pastatytas ieškovės narių lėšomis ir jėgomis, ir šios Pastato perleidimas prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. Atsakovės, įsigijusios Pastatą ieškinyje ginčijamais sandoriais, buvo nesąžiningos, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad Pastato perleidimas prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Pastatas atsakovei UAB „Bakteriofagas“ buvo perleistas už žymiai mažesnę kainą, nei buvo šio Pastato rinkos vertė, tačiau ir ši kaina ieškovei nebuvo sumokėta. Atsakovė UAB „Bakteriofagas“ ir neturėjo galimybės sumokėti Pastato kainos, nes buvo įsteigta tik 2008 m. kovo 31 d., iki pirkimo–pardavimo sutarties nevykdė veiklos ir negavo pajamų, o atsakovės turtą sudarė tik 10 000 Lt įstatinis kapitalas.Atsakovių nesąžiningumą rodo ir tai, kad 2013 m. gegužės 14 d. pasikeitus ieškovės pirmininkui ir šiam pradėjus domėtis Pastato perleidimo aplinkybėmis, Pastatas skubiai, t. y. 2013 m. gegužės 27 d., buvo perduotas kaip apmokėjimas už akcijas atsakovei UAB „Nano sprendimai“, kuri valdė 80 procentų atsakovės UAB „Bakteriofagas“ akcijų, o 2013 m. liepos 8 d. atsakovė UAB „Nano sprendimai“ Pastatą pardavė atsakovei UAB „Stilius S“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valstybės naudai 48 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovė yra garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. gegužės 1 d. 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. įvyko ieškovės neeiliniai visuotiniai narių susirinkimai. 2008 m. vasario 28 d. susirinkime buvo nuspręsta patvirtinti naują ieškovės įstatų redakciją, atšaukti ieškovės valdybą ir ieškovės pirmininku išrinkti V. B.. 2008 m. balandžio 18 d. susirinkime, be kitų, buvo nuspręsta ieškovės pirmininku išrinkti V. G., taip pat už 800 000 Lt kainą parduoti atsakovei UAB „Bakteriofagas“ (buvęs pavadinimas „Loktusa“) ieškovei nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatą, esantį Mėnulio 4, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1303-3357. 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė už 800 000 Lt kainą pardavė Pastatą atsakovei UAB „Bakteriofagas“. 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pasirašymo sutartimi atsakovė UAB „Bakteriofagas“ už 250 000 Lt kainą įsigijo 2 500 vienetų atsakovės UAB „Nano sprendimai“ akcijų, akcijų vertę apmokant nepiniginiu įnašu – Pastatu, kuris 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas atsakovės UAB „Nano sprendimai“ nuosavybėn. 2013 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Nano sprendimai“ už 220 000 Lt kainą pardavė Pastatą atsakovei UAB „Stilius S“.

Dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Teismas iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“ su 2016 m. balandžio 26 d. prašymu pateiktų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO sistemoje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2008 metais buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. ieškovės narių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, į šią bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ieškovės nariai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi ši civilinė byla buvo nutraukta atsisakius nuo ieškinio, nutartis nebuvo skundžiama. Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. balandžio 6 d. įvyko ieškovės narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta nutraukti bylinėjimąsi visuose tuo metu vykusiuose civilinėse bylose, kuriose buvo ginčijami ieškovės narių susirinkimų sprendimai, ir pripažinti teisėtais, pagrįstais ir ieškovės interesus atitinkančiais protokole išvardintus sprendimus, tarp jų ir 2008 m. vasario 28 d. bei 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtus sprendimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad 2010 m. balandžio 6 d. susirinkimo sprendimai būtų nuginčyti ar ginčijami. Teismas nustatė, kad ieškovės pirmininkė A. B. paaiškino, jog jai buvo žinoma apie teisme nagrinėtą bylą dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir apie šios bylos nutraukimą atsisakius nuo ieškinio. Teismas konstatavo, kad ieškovės nariams apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimus ir juose priimtus sprendimus buvo ar turėjo būti žinoma 2008 – 2010 metais. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareikštas ieškinys dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra pareikštas žymiai praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nors nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė pats juridinis asmuo (365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija), kuris teigia, kad galimybė pareikšti ieškinį atsirado tik po to, kai 2013 metais buvo pakeistas ieškovės pirmininkas V. G., kuris neveikė ieškovės naudai, tačiau teismas akcentavo, kad ieškovę sudaro jos nariai, kuriems apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimus ir juose priimtus sprendimus buvo ar turėjo būti žinoma 2008 – 2010 metais, ieškovės nariai pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. 2013 m. gegužės 14 d. ir 2013 m. birželio 30 d. ieškovės narių susirinkimuose ieškovės pirmininku buvo išrinkti ieškovės nariai V. B. ir A. B., kuriems 2008–2010 metais taip pat buvo žinoma apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimus ir juose priimtus sprendimus, todėl šie asmenys galėjo ginčyti šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus kaip ieškovės nariai, o ne tik veikdami ieškovės vardu.Kadangi atsakovės prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti negaliojančiais 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtus sprendimus, tai teismas šią ieškinio dalį atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškinio reikalavimų padarė išvadą, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimti sprendimai ginčijami siekiant pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė Pastatą atsakovei UAB „Bakteriofagas“, ir vėlesnius šio Pastato perleidimo sandorius, nes be aplinkybių, kad Pastato pardavimas pažeidžia ieškovės interesus, aplinkybių, kad kiti šiuose susirinkimuose daugiau kaip prieš 8 metus priimti sprendimai (išskyrus sprendimą parduoti Pastatą) pažeidžia ir kaip pažeidžia ieškovės ar jos narių interesus, ieškovė nenurodė. Teismas pažymėjo, kad Pastato perleidimo atsakovėms sutartis ieškovė ginčija dėl to, kad šie sandoriai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Teismas akcentavo, kad šiuo pagrindu sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų dėl Pastato perleidimo sandorių patenkinimui reikšmingos aplinkybės apie atsakovių nesąžiningumą, t. y. atsakovių žinojimą ar turėjimą žinoti, kad Pastato perleidimo sandoriai prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. Teismas ieškinio dalį dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetė ir tuo pagrindu, kad toks reikalavimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.138 straipsnis).

Dėl Pastato perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

Teismo vertinimu, šiuo atveju nepakanka konstatuoti atsakovės UAB „Bakteriofagas“ nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu sudarant 2008 m. balandžio 22 d. Pastato pirkimo–pardavimo sutartį, o pastatas gali būti grąžintas ieškovei pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95 – 4.67 straipsnius, t. y. nustačius kitų Pastato įgijėjų nesąžiningumą.Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo. 1995 m. ieškovės įstatų 1 punkte įrašyta, kad ieškovės tikslas yra aprūpinti jos narius individualiais garažais, automobilių techninio aptarnavimo patalpomis, jas eksploatuoti. Teismas, remdamasis ieškovės atstovės A. B. paaiškinimais, nustatė, kad Pastate turėjo būti įrengtos automobilių techninio aptarnavimo ir buitinės patalpos, Pastatas buvo statomas ieškovės narių lėšomis ir jėgomis. Teismas padarė išvadą, kad statomas Pastatas atitiko ieškovės veiklos tikslus. Tačiau, teismo vertinimu, šio Pastato pardavimas savaime nereiškia, kad tai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad Pastato baigtumas yra 74 procentai (Statybos inspekcijos tarnybos 2007 m. spalio 23 d. pažyma). Teismas, remdamasis ieškovės atstovės A. B. paaiškinimais nustatė, kad nebaigtame statyti Pastate kilo gaisras, sudegė stogas, apdegė Pastato vidus, po gaisro Pastatas nebuvo remontuojamas, tik uždengtas laikinas stogas. Teismas padarė išvadą, kad 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu Pastatas nebuvo baigtas statyti, buvo pažeistas įvykusio gaisro ir neremontuojamas, o byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovė turėjo realias galimybes šį Pastatą suremontuoti, baigti statyti ir vykdyti jame veiklą. Dėl to šio Pastato pardavimo teismas nelaikė prieštaraujančiu ieškovės veiklos tikslams. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Pastatas 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei buvo šio Pastato vertė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė remiasi tik VĮ Registrų centras atliktu masiniu vertinimu, pagal kurį Pastato vertė buvo 1 509 000 Lt. Tačiau, teismo vertinimu, masinis vertinimas negali būti taikomas sprendžiant ginčą dėl konkretaus turto vertės. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei tai, kad Pastato baigtumas buvo 74 procentai, Pastatas buvo apgadintas kilusio gaisro ir neremontuotas, Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. S130520 nurodyta, kad Pastate nėra vidaus apdailos, šildymo, vėdinimų sistemos, patalpų planas nėra patogus, Pastatas 2013 m. gegužės 23 d. buvo įvertintas 250 000 Lt padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 800 000 Lt Pastato pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė nei reali Pastato vertė.Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė UAB „Bakteriofagas“ buvo įregistruota 2008 m. kovo 31 d., savaime nepatvirtina, jog atsakovė buvo įsteigta fiktyviai, tik tam, kad įsigytų Pastatą. Teismas iš VĮ Registrų centras išrašo nustatė, kad atsakovė teikė 2010, 2011, 2012 metų finansines atskaitomybes, atsakovės valdymo organai priiminėjo sprendimus, iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą nustatė, kad pagal 2012 metų balansą atsakovė turėjo 8 776 Lt vertės trumpalaikį ir 800 000 Lt vertės ilgalaikį turtą.Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 punktą Pastato pirkimo–pardavimo kainą atsakovė UAB „Bakteriofagas“ turėjo sumokėti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo. Aplinkybė, kad atsakovė buvo įregistruota 2008 m. kovo 31 d., o jos įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, teismo vertinimu, duoda pagrindą abejoti atsakovės galimybe iki 2008 m. gegužės 22 d. iš savų lėšų sumokėti ieškovei 800 000 Lt Pastato kainą. Tačiau, teismo vertinimu, tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu sudarant 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad apmokėjimo terminas šalių susitarimu galėjo būti pratęstas, atsakovė galėjo kreiptis dėl paskolos suteikimo, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo uždraudęs atsakovei vykdyti 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, draudimas buvo panaikintas tik 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše yra duomenys, kad 2012 m. balandžio 4 d. notaro liudijimo Nr. VB7-2349 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo panaikinta žyma apie atsakovės UAB „Bakteriofagas“ įsiskolinimą už Pastatą.Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog ieškovė ir atsakovė UAB „Bakteriofagas“ yra susiję asmenys, byloje nėra; taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra įrodymų, jog ieškovė ir atsakovė UAB „Nano sprendimai“ yra susiję asmenys. Nors atsakovė UAB „Nano sprendimai“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 22 d. įsigijo atsakovės UAB „Bakteriofagas“ akcijų dalį, tačiau teismas pažymėjo, kad akcijos buvo įsigytos praėjus daugiau kaip dvejiems metams po 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad duomenys apie ieškovės pirmininko pasikeitimą Juridinių asmenų registre įregistruoti 2013 m. liepos 4 d., o akcijų pasirašymo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas, kurių pagrindu Pastatas buvo perleistas atsakovės UAB „Nano sprendimai“ nuosavybėn, buvo sudaryti 2013 m. vasario 27 d. Teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog šie sandoriai buvo sudaryti sužinojus apie ieškovės pirmininko pasikeitimą, siekiant apsunkinti Pastato grąžinimą ieškovės nuosavybėn. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės UAB „Stiliaus S“ nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu sudarant 2013 m. liepos 8 d. Pastato pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove UAB „Nano sprendimai“. Teismas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė UAB „Stilius S“ būtų susijusi su ieškove, UAB „Bakteriofagas“ ar UAB „Nano sprendimai“. Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punktu atsakovė UAB „Nano sprendimai“ perdavė atsakovei UAB „Stilius S“ ir nuomos teises į žemės sklypą, ant kurio stovi Pastatas, kas patvirtina Pastato perleidimo realumą, šios sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įrašų apie įsiskolinimą už Pastatą, apie sąlygą neperleisti Pastato trečiajam asmeniui ar kitų įrašų, dėl kurių Pastato perleidimas galėtų būti neteisėtas. Ta aplinkybė, kad Pastatą atsakovė UAB „Nano sprendimai“ perleido atsakovei UAB „Stilius S“ netrukus po šio Pastato įsigijimo, teismo vertinimu, nėra pakankama konstatuoti atsakovės UAB „Stilius S“ nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Atsakovės UAB „Stilius S“ pateiktas 2013 m. liepos 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 1 patvirtina, kad atsakovė UAB „Stilius S“ sumokėjo Pastato kainą.Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad buvo siekiama įsigyti Pastatą dėl galimybės įgyti teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi Pastatas, teismo vertinimu, savaime nerodo atsakovių nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad privatūs juridiniai asmenys, vykdydami veiklą, kurios tikslas yra gauti pelną, siekia sudaryti šiai veiklai vykdyti reikalingus sandorius. Teismas, nenustatęs atsakovių nesąžiningumo, ieškinio dalį dėl Pastato perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl Pastato grąžinimo ieškovės nuosavybėn atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; nustačius, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir nesant galimybės jos esmės atskleisti apeliacinės instancijos teisme grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl niekinio sandorio

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį visiškai nepagrįstai atsisakė byloje taikyti DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 1, 6 dalis, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimais dėl niekinių sandorių kvalifikavimo bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis. Įvertinus byloje esančius ginčijamų ieškovės neeiliniuose visuotiniuose bendrijos narių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose dalyvavusiu asmenų sąrašus matyti, kad juose nurodyti asmenys nėra ieškovės tikrieji bendrijos nariai. Tai reiškia, kad byloje ginčijami ieškovės bendrijų neeilinių visuotinių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimų sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei gerai moralei ir dėl to yra akivaizdžiai niekiniai, o šalys jų patvirtinti negali. Taigi pirmosios instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) turėjo konstatuoti ginčijamų ieškovės bendrijos narių neeilinių visuotinių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimų sprendimų, kaip niekinio sandorio, faktą ir pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais ab initio.Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo tik ginčo pastato valdytoja, t. y. nebuvo šio pastato tikrąja (faktine) savininke. Faktiniai ginčo pastato savininkai buvo ieškovės tikrieji bendrijos nariai, nurodyti ieškovės bendrijos narių registracijos knygoje ir 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąraše. Ginčo pastatas buvo pastatytas būtent jų lėšomis bei darbu ir todėl turėjo būti skirtas bendrijos narių (pajininkų) poreikiams tenkinti. Be to, ieškovės, kaip garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, pagrindinis tikslas – tikruosius jos narius aprūpinti garažais. Nuo 1995 m. gegužės 1 d. įsigaliojus DGNKPPSBĮ pajininko kategorija pagal įstatymą bendrijoje pasibaigė. Tai reiškia, kad tikrųjų bendrijos narių asmeninėmis lėšomis pastatytame ginčo pastate turėjo būti suformuoti atskiri garažai, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie turėjo būti paskirstomi tikriesiems bendrijos nariams (buvusiems pajininkams) proporcingai jų turėtoms pajamoms. To padaryta nebuvo, tačiau ši aplinkybė nesuteikė teisės ieškovei disponuoti jai nuosavybės teise nepriklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai ignoravo.Ieškovė neturėjo ir neturi teisės disponuoti bendrijos narių turtu (DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neturėjo teisės disponuoti ginčo pastatu, todėl ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir yra akivaizdžiai niekinė. Taip pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas esamą teisinį reglamentavimą dėl bendrijų teisinio statuso, nepagrįstai atsisakė byloje taikyti DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 1 dalį ir ex officio pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento įstatymo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis) pagrindais.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 straipsnio 4 dalį bei nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį bei ignoravo kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo civilinėse byloje ir dėl ieškinio senaties taikymo konstatavus niekinio sandorio faktą. Kadangi šioje byloje ginčijami ieškovės bendrijos narių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeilinių visuotinių susirinkimų sprendimai yra niekiniai ir teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais nereikalingas, todėl ieškovės reikalavimui pripažinti nurodytus narių susirinkimų sprendimus niekiniais ir negaliojančiais – ieškinio senatis netaikytina. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės bendrijos narių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeilinių visuotinių susirinkimų sprendimų priėmimų metu jos bendrijos pirmininku buvo trečiasis asmuo V. G., pas kurį buvo ieškovės dokumentai bei antspaudas. Tuo laikotarpiu ieškovė, kaip juridinis asmuo, neturėjo realios galimybės apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Ir tik pasikeitus ieškovės valdymo organo nariams (bendrijos pirmininkui), t. y. 2013 m. birželio 30 d. atleidus trečiąjį asmenį V. G. iš ieškovės bendrijos pirmininko pareigų ir ėmus aiškintis aplinkybes su ieškovės turto perleidimu, paaiškėjo tikroji padėtis. Ta aplinkybė, kad ieškovės bendrijos nariai anksčiau teisme ginčijo minėtus sprendimus, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga. Taigi net ir padarius prielaidą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą jos bendrijos narių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeilinių visuotinių susirinkimų sprendimų ginčijimui, byloje darytina išvada, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl byloje turėjo būti taikoma CK 1.131 straipsnio 2 dalis ir toks terminas atnaujinamas.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir dėl to nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad ieškovės pažeistos teisės turi būti ginamos ir ex officio atnaujinti ieškinio senaties terminą, o tai lėmė netinkamą CK 1.125 straipsnio 4 dalies taikymą ir nepagrįstą ieškinio dalies dėl ieškovės bendrijos narių 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeilinių visuotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmetimą šiuo pagrindu.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų išreikalavimą, vertinimą, pažeidimo

Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų, kurie patvirtina atsakovių UAB „Bakteriofagas“ ir UAB „Nano sprendimai“ dalyvių (akcininkų) tarpusavio sąsajas.Ieškovė neturėjo galimybės gauti bet kokius dokumentus iš atsakovių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“ ir atsakovės UAB „Stilius S“ finansinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtintų arba paneigtų šių atsakovių nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, taip pat iš esmės rėmėsi tik atsakovių paaiškinimais ir jų pateiktais dokumentais, kurių leistinumas ir patikimumas yra abejotinas. Taip buvo pažeistas CPK 178 straipsnis, nustatantis, kad šalys turi įrodyti savo teiginius ar atsikirtimus, ir CPK 185 straipsnis, nustatantis pareigą teismui vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ištirti ir nustatyti byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes būtinas tinkamam ir objektyviam šios bylos išnagrinėjimui. Taip pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Stilius S“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl tikrųjų bendrijos narių

Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose dalyvavo ir sprendimus priiminėjo tikrieji ieškovės bendrijos nariai. Atsakovė UAB „Nano sprendimai“ į bylą pateikė 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2008 m. sausio 3 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolą. Minimame susirinkime buvo priimtas sprendimas Nr. 1, kuriuo į 365-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją buvo priimti nauji nariai: V. G., V. B., R. P., E. K., N. P., G. C., E. G., A. K., H. P., S. V., R. D., T. E., R. B., G. G.. Sprendimu Nr. 2 buvo nustatytas 1000 Lt stojamasis nario mokestis ir 15 000 Lt pajaus dydis. Sprendimu Nr. 3 stojamasis nario mokestis ir pajus turėjo būti sumokėti į bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą iki 2008 m kovo 21 d. Nurodytame bendrijos susirinkime dalyvavo A. I. B., E. P. D., A. Š., R. Š., J. P. L., D. G., S. B., kurių narystės ieškovė neginčija. 2008 m. vasario 28 d. susirinkimo metu bendrijoje buvo 23 nariai. Tiek 2008 m. vasario 28 d., tiek 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolai su atitinkamais bendrijos narių sąrašais yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Taip pat atsakovė UAB „Nano sprendimai“ į bylą pateikė ir kitus įrodymus, patvirtinančius ieškovės narių skaičių ginčo laikotarpiu: 2008 m. balandžio 18 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 9, išduotą E. G., 2008 m. balandžio 18 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1, išduotą E. K., 2008 m. balandžio 18 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 11, išduotą J. K., 2008 m. vasario 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. Š. ir A. J. Š. pardavė savo 15 000 Lt pajų, įmokėtą 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, J. K., 2008 m. balandžio 18 d. nuosavybės teisės liudijimą Nr. 18, išduotą A. P., 2008 m. vasario 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. J. Š. ir R. Š. pardavė savo 15 000 Lt pajų, įmokėtą 365-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, A. P.. Aplinkybę, kad ginčo susirinkimuose dalyvavę asmenys yra teisėti 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai patvirtina ir kiti į bylą atsakovės UAB „Nano sprendimai“ pateikti įrodymai: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pranešimas dėl atskirojo skundo nuorašų ir bylos siuntimo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo, skelbimas laikraštyje „Lietuvos rytas“ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjamos bylos, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis. Ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2013 m. liepos 13 d. narių sąrašas prieštarauja visiems iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, patvirtintiems net trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų, taip pat ir Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašams, o bendrijos narių registracijos knyga sudaryta iki 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įsteigimo ir joje esantys duomenys prieštarauja visiems nuo 1995 metų iki 2013 metų buvusiems bendrijos narių sąrašams. Ieškovė klaidingai teigia, jog nuo 1995 m. gegužės 1 d. įsigaliojus DGNKPPSBĮ, pajininko kategorija pagal įstatymą bendrijoje pasibaigė. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatams, DGNKPPSBĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas dar nėra sukurtas (užbaigtas), bendrijos narys privalo turėti pajų, kuris patvirtina bendrijos nario nuosavybės teises į būsimą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą. Todėl tik asmuo, turintis pajų, gali būti bendrijos nariu.

Dėl ieškinio senaties termino

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizavo ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. ieškovės narių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį, ieškovės narių 2010 m. balandžio 6 d. susirinkimo protokolą, ieškovės pirmininkės A. B. paaiškinimus, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovės nariams apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimus ir juose priimtus sprendimus buvo ar turėjo būti žinoma 2008–2010 metais, dėl ko nagrinėjamoje byloje 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareikštas ieškinys yra pareikštas žymiai praleidus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nors nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė pats juridinis asmuo, kuris teigia, kad galimybė pareikšti ieškinį atsirado tik po to, kai 2013 metais buvo pakeistas ieškovės pirmininkas V. G., kuris neveikė ieškovės naudai, tačiau ieškovės pirmininku buvo išrinkti ieškovės nariai V. B. ir A. B., kuriems 2008–2010 metais taip pat buvo žinoma apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimus ir juose priimtus sprendimus, todėl šie asmenys galėjo ginčyti šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus kaip ieškovės nariai, o ne tik veikdami ieškovės vardu. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senaties terminą dėl dalies ieškovės pareikštų reikalavimų, tinkamai taikė materialines teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Dėl Pastato perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė UAB „Stilius S“ buvo nesąžininga su ieškove sudarant 2013 m. liepos 8 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove UAB „Nano sprendimai“. Kadangi atsakovė UAB „Stilius S“ yra sąžininga ginčo pastato įgijėja, iš jog negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas CK 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas užkirto jai kelią įrodinėti atmesdamas jos prašymus. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik 3 metus (nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. birželio 3 d.), dėl ko ieškovė turėjo visas galimybes rinkti ir teikti į bylą įvairius, jos nuomone svarbius, įrodymus, taip pat ieškovė, negalėdama gauti įrodymų, galėjo prašyti teismo juos išreikalauti. Nors ieškovė apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą dėl finansinės apskaitos dokumentų išreikalavimo iš atsakovių UAB „Stilius S“ ir UAB „Nano sprendimai“, tačiau 2016 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo pateiktas 2013 m. liepos 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 1, ieškovė tokio prašymo teismui nebuvo pareiškusi. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno į bylą pateikto įrodymo. Ieškovė, tinkamai neįgyvendinusi savo procesinių teisių ir pareigų, apeliacinio skundo argumentais siekia perkelti savo įrodinėjimo pareigą teismui. Tai, kad, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus atmetė, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Nano sprendimai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl apelianto tinkamo atstovavimo

Ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė advokatas A. L.. Jis negali būti laikomas tinkamu ieškovės atstovu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 22553-235/2015 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų – ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos administratoriumi paskyrė A. Z. ir leido jam įgyvendinti visas bendrijos pirmininko teises ir pareigas, numatytas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1564-590/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 m. gegužės 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. A. Z., veikdamas kaip ieškovės administratorius, 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutraukė sudarytą teisinių paslaugų sutartį (pareiškimas pateiktas byloje). Todėl laikytina, kad šiuo metu advokatas A. L. nėra tinkamu atstovu, įgaliotu pateikti ir pasirašyti apeliacinį skundą. T. y. apeliacinis skundas pateiktas asmens, neturinčio teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).

Dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimo sprendimų laikymo niekiniais sandoriais

Šioje civilinėje byloje ieškovė 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ginčijo savo paties priimtus sprendimus – 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus. Taip siekta pripažinus savo paties sprendimus neteisėtais, vėliau tuo pagrindu nuginčyti sudarytus sandorius. Atsakovei UAB „Nano sprendimai“ apie kokį nors šių paties ieškovės sprendimų neteisėtumą nebuvo ir nėra žinoma. O ieškovei šie sprendimai nuo pat jų priėmimo kaip savo paties priimti sprendimai buvo žinomi. Be to, šie sprendimai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre, todėl buvo viešai žinomi. Šiuo atveju neegzistuoja joks akivaizdus 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtų sprendimų negaliojimo pagrindas. Yra tik nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šiuose susirinkimuose dalyvę asmenys yra ne bendrijos nariai, nes neatitinka jos sudaryto 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašo ir 2016 metų bendrijos narių registracijos knygos. 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniai susirinkimai buvo sušaukti ir vyko bendrijos įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nėra pagrindo teigti apie šių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms. Akivaizdu, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimti sprendimai nėra niekiniai - jie tik galėjo būti nuginčyti apeliantui įrodžius, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo mažesnis nei reikiamas bendrijos narių skaičius. Apeliantė šios savo pareigos neįvykdė. Apeliantės bandymas šią ieškovės įrodinėjimo prievolę perkelti teismui pažeidžia rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus.

Dėl bendrijos narių skaičiaus ir ginčijamų bendrijos visuotinių narių susirinkimų teisėtumo

DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas nustato, kad tik bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Todėl kitų asmenų sudaryti sąrašai neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės. Šioje byloje yra pateikti trijų asmenų, buvusių įvairiais laikotarpiais bendrijos pirmininkais, patvirtinti bendrijos narių sąrašai. Vykstant 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniams susirinkimams, juose dalyvavo bendrijos nariai, nurodyti šių susirinkimų protokoluose. Dalyvaujančių bendrijos narių skaičius viršijo įstatymo reikalaujamą kvorumą, todėl nėra pagrindo pripažinti šiuos bendrijos visuotinius narių susirinkimus negaliojančiais. 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas nutarė nutraukti bylinėjimąsi tuo metu vykusiose civilinėse bylose, kuriuose buvo ginčijami bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimai, ir pripažinti teisėtais, pagrįstais ir ieškovės interesus atitinkančius šio susirinkimo protokole nurodytus sprendimus, tarp jų – ir 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus. Taigi ieškovė 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dar kartą patvirtino 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus. Patvirtinus šiuos nuginčijamus sandorius, ieškovė neteko teisės jų ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmens, neturinčio bendrijos pajaus, galėjimo būti bendrijos nariu

Ieškovė 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija teigia, kad bendrijos nariu gali būti asmuo, neturintis bendrijos pajų, t. y. nesantis bendrijos pajininku. Tokie ieškovės teiginiai prieštarauja bendrijos įstatams, DGNKPPSBĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Kadangi nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas dar nėra sukurtas (užbaigtas), tai bendrijos narys privalo turėti pajų, kuris patvirtina bendrijos nario nuosavybės teises į būsimą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą. Dėl to tik asmuo, turintis pajų, gali būti bendrijos nariu.

Dėl ieškovės pateikto bendrijos narių sąrašo neatitikimo tikrovei bei registracijos žurnalo netikrumo

Ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pateiktas 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašas, kuriuo ieškovė bandė ginčyti 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotinius susirinkimus, neatitinka tikrovės. 2013- m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašas negali patvirtinti ar paneigti prieš penkis metus iki jo sudarymo buvusį bendrijos narių skaičių. Į 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašą įtraukti asmenys, nesantys bendrijos pajininkais, todėl ir negalintys būti bendrijos nariais. Neaišku, kokiu būdu išaugo bendrijos narių skaičius nuo 2013 m. birželio 30 d. visuotinio susirinkimo, kurio protokole teigiama, kad bendrijoje yra 22 nariai – kaip buvo priimti dar trys nariai. 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašas prieštarauja visiems iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, patvirtintiems net trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų (A. Š., V. B. ir V. G.), taip pat ir Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašams. Apeliantė kaip antrą dokumentą, kuris, jos nuomone, nuginčija 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotinius susirinkimus, nurodo dokumentą, pavadintą „365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių registracijos žurnalu“. Šio registracijos žurnalo pradžios data nėra nurodyta, kaip ir nėra nurodytas įrašus padaręs asmuo (nors matosi, kad visi įrašai padaryti vieno asmens). Šiame žurnale padaryti įrašai, datuoti 1987, 1988, 1989, 1990 metais, nors pati bendrija įsteigta ir veikia tik nuo 1995 m. gegužės 1 d. Žurnalo duomenys prieštarauja visiems nuo 1995 metų iki 2013 bendrijos pirmininkais buvusių asmenų sudarytiems sąrašams, todėl laikytina, kad jo sudarytojas negali būti nei vienas iš buvusių bendrijos pirmininkų, kaip ir žurnalo duomenys negali atitikti tikrovės. Niekieno nepasirašytas dokumentas, kurio sudarymo data nežinoma, negali būti laikomas leistinu ir tinkamu įrodymu.

Dėl galėjimo ginčyti savo paties sprendimą ir ieškinio senaties taikymo

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pagrįstai tenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovė į bylą pateikė 2008 m. balandžio 28 d. sutikimą, adresuotą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Kadangi iš šio sutikimo teksto buvo matyti, kad ginčas dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimų jau buvo spręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, atsakovė UAB „Nano sprendimai“ prašė išreikalauti iš ieškovės duomenis, kokioje byloje buvo pateiktas minėtas sutikimas. Teismui patenkinus šį atsakovės prašymą, ieškovė 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija apgaulingai ir nesąžiningai pareiškė, kad ji tokių duomenų neturi. Todėl atsakovei UAB „Nano sprendimai“ teko pačiai ieškoti ir surasti šiuos duomenis. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-148-592/2010, ginčas dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimų teisėtumo jau buvo spręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Apie šį ginčą, tiek ginčijamus 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimus buvo informuoti visi bendrijos nariai, kurie tiek buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-3-567/2009), tiek apie bylą informuoti pranešimais (pvz., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. pranešimas) bei skelbimais laikraščiuose (pvz., 2009 m. lapkričio 20 d. skelbimas „Lietuvos ryte“). Todėl visi 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai vėliausiai 2009 metais žinojo ir privalėjo žinoti tiek apie ginčijamus 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimus, tiek apie 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sandorį. Ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinio teiginys, kad apie šiuos ginčijamus sprendimus ir sandorius sužinota tik 2013 metais išrinkus naują bendrijos pirmininkę, neatitinka tikrovės. Pati ieškovės pirmininkė A. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad jai buvo žinoma apie teisme nagrinėtą bylą dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir apie šios bylos nutraukimą atsisakius ieškinio. Priešingai nei teigia apeliantė, Vilniaus apygardos teismas, net ir nesant atitinkamo ieškovės prašymo, tyrė, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti žymiai praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovės nariams jau 2008–2010 metais buvo žinoma apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotiniuose narių susirinkimuose priimtus sprendimus, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių šiems sprendimams ginčyti, o 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dar kartą juos patvirtino. Nors apeliantė teigia, kad ji negalėjo kreiptis į teismą, nes pas tuometinį pirmininką V. G. buvo dokumentai ir antspaudas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kokių dokumentų jai trūko (ginčijami bendrijos sprendimai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, jie buvo ir civilinėje byloje Nr. 2-148-592/2010) ir kaip antspaudas būtinas šiems sprendimams ginčyti.Apeliantė nepateikė ir įrodymų, kad bendrijos nariai bandė įpareigoti V. G. kreiptis į teismą dėl šių sprendimų ginčijimo ar priėmė dėl to kokį nors sprendimą. Bendrijos nariai, kuriems visiems šie sprendimai buvo žinomi vėliausiai nuo 2010 metų, daugumai bendrijos narių – nuo jų priėmimo 2008 metais, iki šiol nėra priėmę jokio sprendimo dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų ginčijimo – galioja juos patvirtinantis 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas, o ieškinys buvo pareikštas vienasmeniu bendrijos pirmininkės A. B. sprendimu, bendrijos nariams dėl to neišreiškus savo valios. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl sandorio neatitikimo bendrijos tikslams

Ieškovė 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija teigia, kad jos ir atsakovės UAB „Bakteriofagas“ sudaryta 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutarties prieštarauja bendrijos įstatuose nustatytiems tikslams. 1995 m. gegužės 1 d. bendrijos įstatų 1 punkte numatytas bendrijos tikslas – aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais. Šis tikslas 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo pažeistas, nes buvo perleistas ne garažų (kitas bendrijos turimas nebaigtas statyti pastatas), o administracinis pastatas. Taigi, sprendimas parduoti administracinį pastatą ne tik neprieštaravo bendrijos įstatuose numatytiems bendrijos tikslams aprūpinti savo narius individualiais garažais, bet ir sudarė galimybės įgyvendinti šį tikslą – už administracinį pastatą gautomis lėšomis vykdyti garažų statybą. Kaip paaiškino ieškovės pirmininkė A. B., nebaigtame statyti pastate kilo gaisras, sudegė stogas, apdegė pastato vidus, po gaisro pastatas nebuvo remontuojamas, tik uždengtas laikinas stogas. Taigi, šios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebaigtas statyti pastatas buvo pažeistas įvykusio gaisro ir nesuremontuotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji turėjo realias galimybes tokį pastatą suremontuoti ir baigti statyti. Todėl tokios būklės administracinio pastato, nereikalingo bendrijos tikslui – aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais vykdyti, pardavimas buvo racionali išeitis ir tai neprieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Pastato baigtumas buvo 74 procentai, pastatas buvo apgadintas gaisro ir neremontuotas, turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. S130520 nurodyta, kad pastate nėra vidaus apdailos, šildymo, vėdinimo sistemos, patalpų planas nėra patogus, pastatas 2013 m. gegužės 23 d. buvo įvertintas 250 000 Lt (1 t., b. l. 173-183). Todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta pastato pardavimo kaina – 800 000 Lt yra mažesnė už realią pastato rinkos vertę. Priešingai nei teigia apeliantė, parduotas administracinis pastatas niekada nebuvo bendrijos narių bendrąja daline nuosavybe. Parduotas administracinis pastatas nebuvo išdalytas bendrijos nariams, o bendrijos nariai iki šiol yra išlikę bendrijos pajininkais. Todėl šiems teisiniams santykiams netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovės teiginiai apie sunkią finansinę UAB „Bakteriofagas“ būklę sandorio sudarymo metu yra niekuo nepagrįsti. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 17 d. raštas tik nurodo, kad mėnesį nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. UAB „Loktusa“ (vėliau pavadinta – „Bakteriofagas“) mokesčių nemokėjo, tačiau nepatvirtina, kad UAB „Loktusa“ šiuo laikotarpiu privalėjo mokėti mokesčius ar buvo įsiskolinusi biudžetui. Priešingai, minėtame rašte nurodyta, kad 2008 m. liepos 11 d. UAB „Loktusa“ biudžetui neskolinga. Vėliau UAB „Bakteriofagas“ vykdė veiklą ir jai bankroto byla buvo iškelta tik 2015 m. kovo 26 d. Tuo metu UAB „Bakteriofagas“ turėjo 72 405 Eur vertės ilgalaikio turto. Tai, kad UAB „Bakteriofagas“ atsiskaitė su ieškove ne 2008 metais, lėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudusios UAB „Bakteriofagas“ vykdyti atsiskaitymą pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Nano sprendimai“ nebuvo UAB „Bakteriofagas“ akcininke (ja tapo tik nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d.). Be to, UAB „Nano sprendimai“ tuo metu nebuvo įsteigta, o nuo įsteigimo 2008 m. spalio 30 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. vieninteliu akcininku buvo D. R., todėl jam apie sandorio sudarymo aplinkybės nėra žinoma.

Dėl administracinio pastato perleidimo UAB „Nano sprendimai“

Ieškovė 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija teigia, kad administracinis pastatas skubiai, sužinojus, kad 2013 m. gegužės 14 d. pasikeitė bendrijos pirmininkas, buvo perleistas UAB „Nano sprendimai“. Tokie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Bendrijos pirmininkas buvo pakeistas 2013 m. birželio 30 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu, kuris juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2013 m. liepos 4 d., t. y. vėliau, nei administracinis pastatas buvo perleistas atsakovei UAB „Nano sprendimai“. Atsakovei UAB „Nano sprendimai“ įsigyjant administracinį pastatą savo nuosavybėn, jokios aplinkybės, galinčios kliudyti šio nekilnojamojo turto įsigijimą, nebuvo žinomos. Kaip ir nebuvo žinoma apie jokias ieškovės pretenzijas ar pagrindą tokioms pretenzijoms kilti. Ieškovė nepateikė įrodymų apie UAB „Nano sprendimai“ nesąžiningumą, ar kad ieškovė ir UAB „Nano sprendimai“ yra susiję asmenys.

Dėl restitucijos taikymo

Ieškovė 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija reikalauja taikyti vienašalę restituciją. Pagrindo tokios restitucijos taikymui nėra. Jokio piktavališko ar bet kokio kito susitarimo tarp atsakovės UAB „Nano sprendimai“ ir ieškovės nebuvo. Todėl atsakovei UAB „Nano sprendimai“ negali būti taikoma CK 1.91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma. Juo labiau to padaryti nebėra įmanoma, nes turtas buvo perleistas kitam asmeniui, t. y. atsakovei UAB „Stilius S“. Už perleistą administracinį pastatą UAB „Bakteriofagas“ gavo UAB „Nano sprendimai“ akcijas. Tačiau vėliau UAB „Bakteriofagas“ šias akcijas perleido ir nebėra UAB „Nano sprendimai“ akcininku. UAB „Bakteriofagas“ turimas 2 500 UAB „Nano sprendimai“ akcijų perleido P. R., o šis 2013 m. rugpjūčio 7 d. šias akcijas perleido V. V. (UAB „Nano sprendimai“ 2014 m. sausio 31 d. akcininkų sąrašas ). Per tą laiką taip pat dar kartą žymiai buvo padidintas UAB „Nano sprendimai“ įstatinis kapitalas - 1 293 000 Lt, kas taip pat lėmė akcininkų struktūros pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas (CK 6.146 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės teisės į advokatą ir bylos nagrinėjimo ribų

Teisė į teisingą teismą ir teisminę gynybą, kaip pamatinė žmogaus teisė, pirmiausia įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat pripažįstama ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo 2009 m. gruodžio 1 d. įgijo sutarties statusą. Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teisė į gynybą yra viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų. Iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami teisinių paslaugų sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovė 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, atstovaujama A. B., ir advokatas A. L. 2014 m. birželio 9 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 105). Pažymėtina, kad šios sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas (ieškovė) atstovui (advokatui A. L.) suteikia teisę kliento vardu pareikšti pretenzijas, pateikti raštus, pasirašyti ir pareikšti ieškinius (priešieškinius), prašymus bei pareiškimus civilinėse bylose, taip pat vesti civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas visų instancijų teismuose, o vedant šias bylas – atlikti kliento vardu visus procesinius veiksmus (apskųsti teismo sprendimą, nuosprendį ar nutartį apeliacine ir kasacine tvarka). Byloje ieškovės pateiktą apeliacinį skundą pasirašė ir pateikė advokatas A. L..Atsakovės UAB „Nano sprendimai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. ir 2015 gegužės 12 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-2553-235/2015 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų - ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos administratoriumi paskyrė A. Z. ir leido jam įgyvendinti visas bendrijos pirmininko teises ir pareigas, kuris, veikdamas kaip ieškovės administratorius, 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutraukė sudarytą teisinių paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 118), nėra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 139-145) konstatuota, kad A. B. yra teisėta 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovė, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonėmis, kuriomis buvo sustabdyti A. B. įgaliojimai. Tai reiškia, kad 2016 m. liepos 14 d. teikiant apeliacinį skundą advokatas A. L. veikė 2014 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo ieškovės atstovė A. B. ir ieškovės atstovas advokatas A. L.. Ieškovės atstovė A. B. pareiškimo dėl netinkamo atstovo nepareiškė (t. 3, b. l. 91-95). Dėl to atstovas advokatas A. L. laikytinas tinkamu ieškovės atstovu apeliaciniame procese, turinčiu teisę teikti apeliacinį skundą ieškovės vardu (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis).Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovės apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi buvo priimtas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad atstovas advokatas A. L. laikytinas turinčiu teisę ieškovės vardu teikti apeliacinį skundą, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina iš esmės (CPK 320, 321 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).Nors dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentų išsamųmą, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, į tai, kad ieškovė ir jos atstovas advokatas šiame posėdyje dalyvavo, kuriame jiems buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl pareikštų reikalavimų, nurodyti esminę reikšmę ieškovės pozicijai pagrįsti turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliantė prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu naujus įrodymus: BUAB „Bakteriofagas“ 2015 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. A30-1515 „Dėl detaliojo plano teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Dataneta“; išrašus apie UAB „Dataneta“ direktorių, darbuotojus; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašą apie UAB „Dataneta“ apdraustųjų asmenų skaičių. Pažymėtina, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeiliniuose visuotiniuose ieškovės narių susirinkimuose priimtų sprendimų, taip pat dėl ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir atsakovės UAB „Bakteriofagas“ 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo.Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes jie negali pagrįsti, kokie asmenys priimant ginčijamus sprendimus buvo ieškovės tikraisiais nariais, taip pat aplinkybių buvusių ginčijamos UAB „Bakteriofagas“ ir 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, be to, apeliantės pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos atsisako priimti.

Dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimo sprendimų laikymo niekiniais sandoriais

CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003). Taigi, teismas niekinio sandorio faktą gali konstatuoti ir taikyti tokio sandorio pasekmes neatsižvelgdamas į tai, ar ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu, jeigu iš bylos duomenų yra akivaizdus niekinio sandorio faktas, ir toks teismo veikimas nelaikomas bylos ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).Šioje civilinėje byloje ieškovė 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ginčija 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 28 d. susirinkime buvo nuspręsta patvirtinti naują ieškovės įstatų redakciją, atšaukti ieškovės valdybą ir ieškovės pirmininku išrinkti V. B.. 2008 m. balandžio 18 d. susirinkime, be kitų, buvo nuspręsta ieškovės pirmininku išrinkti V. G., taip pat už 800 000 Lt kainą parduoti atsakovei UAB „Bakteriofagas“ (buvęs pavadinimas „Loktusa“) ieškovei nuosavybės teise priklausantį administracinį pastatą, esantį Mėnulio 4, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1303-3357. 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė už 800 000 Lt kainą pardavė Pastatą atsakovei UAB „Bakteriofagas“. 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pasirašymo sutartimi atsakovė UAB „Bakteriofagas“ už 250 000 Lt kainą įsigijo 2 500 vienetų atsakovės UAB „Nano sprendimai“ akcijų, akcijų vertę apmokant nepiniginiu įnašu – Pastatu, kuris 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas atsakovės UAB „Nano sprendimai“ nuosavybėn. 2013 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė UAB „Nano sprendimai“ už 220 000 Lt kainą pardavė Pastatą atsakovei UAB „Stilius S“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį, teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus negaliojančiais. Be to, teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimti sprendimai ginčijami siekiant pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė Pastatą atsakovei UAB „Bakteriofagas“. Kadangi UAB „Bakteriofagas“ Pastatą perleido UAB „Nano sprendimai“, o pastaroji – UAB „Stilius S“, tai pirmosios instancijos teismas atmetė minėtą ieškinio reikalavimą taip pat ir dėl to, kad, nenustačius atsakovų nesąžiningumo, 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. susirinkimuose priimti sprendimų pripažinimas negaliojančiais nesukels ieškovei teisinių pasekmių.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotiniuose narių susirinkimuose priimti sprendimai yra niekiniai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti šiuos sprendimus negaliojančiais ir taikyti niekinio sandorio pasekmes. Ieškovė teigia, kad nurodytuose bendrijos susirinkimuose dalyvavo, balsavo ir sprendimus priėmė ne bendrijos nariai.Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas nustato, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Šioje byloje yra pateikti trijų asmenų, buvusių įvairiais laikotarpiais bendrijos pirmininkais (t. 1, b. l. 100-110, 150-156), patvirtinti bendrijos narių sąrašai. Ieškovės bendrijos pirmininkas Jonas A. Š. (bendrijos pirmininku buvo nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. lapkričio 19 d.) buvo sudaręs 2007 m. spalio 20 d. bendrijos narių sąrašą, kuriame nurodyti 9 nariai. 2008 m. sausio 3 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu į bendriją buvo priimta 14 naujų narių (šį sprendimą taip pat siekta nuginčyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-11082-545/2008, tačiau ieškinys atmestas), todėl 2008 m. vasario 28 d. susirinkimo metu bendrijoje buvo 23 nariai, ką patvirtina ir 2008 m. vasario 28 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas. Naujo bendrijos narių visuotinio susirinkimo - 2008 m. balandžio 18 d. dienai V. B. buvo sudarytas 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių sąrašas, kuriame yra 23 nariai. Todėl 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku išrenkant V. G., bendrijos nariais buvo 23 asmenys, ką patvirtina ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas. Bendrijos pirmininko V. G. sudarytas 2013 m. gegužės 2 d. bendrijos narių sąrašas patvirtina, kad bendrijoje yra 22 nariai (bankrutavo UAB „Oslit“). Taigi, vykstant 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniams susirinkimams, juose dalyvavo bendrijos nariai, nurodyti šių susirinkimų protokoluose. 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas (1 t., b. l. 157-159) nutarė nutraukti bylinėjimąsi tuo metu vykusiose civilinėse bylose, kuriuose buvo ginčijami bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimai, ir pripažinti teisėtais, pagrįstais ir ieškovo interesus atitinkančius šio susirinkimo protokole nurodytus sprendimus, tarp jų – ir 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus. Taigi, ieškovė 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dar kartą patvirtino 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus. Patvirtinusi šiuos nuginčijamus sandorius, ieškovė neteko teisės jų ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ieškovės 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų niekiniais ex officio, nes aplinkybė dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtų sprendimų negaliojimo, nėra akivaizdi. Apeliantės argumentai, kad aplinkybė, jog šie sprendimai yra niekiniai, matyti iš ieškovės pateikto 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašo (t. 3, b. l. 40) ir ieškovės pateiktos bendrijos narių registracijos knygos (t. 3, b. l. 11-36), laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašas (t. 3, b. l. 40) sudarytas po penkerių metų nuo ginčijamų sprendimų sudarymo, todėl šis narių sąrašas negali paneigti ginčijamų sandorių teisėtumo. Be to, ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos į bylą pateiktas 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašas prieštarauja iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, patvirtintiems trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų – A. Š. (2007 m. spalio 20 d. bendrijos narių sąrašas, t. 2, b. l. 189), V. B. (2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių sąrašas, t. 2, b. l. 193) ir V. G. (2013 m. gegužės 2 d. bendrijos narių sąrašas, t. 2, b. l. 194), taip pat ir 2008 m. sausio 3 d., 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių susirinkimų Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašams. Kai kurie asmenys (G. V., G. M., J. S., J. B., V. Š., O. I., O. K.) 2010 m. balandžio 6 d. protokolu yra patys pripažinę, kad jie nebuvo priimti į bendriją ir nėra bendrijos nariais: „pripažinti neteisėtais ir bendrijos narių interesų neatitinkančiai ir todėl panaikinti: 365 GSEB 2005 04 25 valdybos susirinkimo metu priimtus sprendimus (patenkinti piliečių G. V., A. R., G. M., J. S., J. B., O. K., O. I., V. Š. prašymus priimti į bendriją<...>); 365 GSEB 2006 05 04 valdybos ir narių susirinkimo metu priimtus sprendimus (priimti į bendriją asmenis, pagal jų pateiktus pareiškimus: Š. V., S. J., I. O., R. A.)“. Kai kurie sąraše nurodyti asmenys jau buvo pardavę savo pajus kitiems asmenims: R. Š. ir jos sutuoktinis A. J. Š. savo pajus 2008 m. vasario 27 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė J. K. ir A. P. (t. 2, b. l. 81), J. L. – 2008 m. kovo 3 d. pajaus pirkimo–pardavimo sutartimi – V. B. (t. 2, b. l. 80). Taip pat neįtraukti asmenys, kurie įsigijo pajus iš ankstesnių bendrijos narių, tarp jų ir V. B., J. K. ir A. P., įsigiję pajus iš sąraše nurodytų A. Š. ir J. L.. Dėl šių aplinkybių 2013 m. liepos 13 d. bendrijos narių sąrašo nėra pagrindo vertinti kaip patikimo įrodymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesirėmė (CPK 176, 185 straipsniai). Apeliantė kaip antrą dokumentą, kuris, jos nuomone, nuginčija 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotinius susirinkimus, nurodo dokumentą, pavadintą „365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių registracijos žurnalu“ (t. 3, b. l. 11-36). Šio registracijos žurnalo pradžios data nėra nurodyta, kaip ir nėra nurodytas įrašus padaręs asmuo. Šiame žurnale padaryti įrašai, datuoti 1987, 1988, 1989, 1990 metais, nors pati bendrija įsteigta ir veikia tik nuo 1995 m. gegužės 1 d. (t. 1, b. l. 100). Žurnalo duomenys prieštarauja nuo 1995 metų iki 2013 bendrijos pirmininkais buvusių asmenų sudarytiems sąrašams. Niekieno nepasirašytas dokumentas, kurio sudarymo data nežinoma, negali būti laikomas leistinu ir patikimu įrodymu (CPK 176, 185 straipsniai). Taigi ieškovės pateikti dokumentai nepaneigia 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotinių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų teisėtumo.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniai susirinkimai buvo sušaukti ir vyko bendrijos įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka. Įsigaliojus 2008 m. vasario 28 d. bendrijos įstatų redakcijai, apie šaukiamus bendrijos narių visuotinius susirinkimus privalėjo būti skelbiama dienraštyje „Lietuvos aidas“, todėl apie 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotinį susirinkimą buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos aidas“ 2008 m. balandžio 4 d. Nr. 75. 2008 m. vasario 28 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo duomenų tikrumas buvo tikrintas notaro (notarė D. B.), tiek 2008 m. vasario 28 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas, tiek 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas su bendrijos narių sąrašais yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo bendrijos nariai, nurodyti šių susirinkimų protokoluose, dalyvaujančių bendrijos narių skaičius viršijo įstatymo reikalaujamą kvorumą, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio šiuose susirinkimuose priimtus sprendimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

CK 1.125 straipsnio 4 dalis – sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinio senaties terminas niekiniams sandoriams netaikytinas, be to, apeliantės nuomone, jeigu jis ir praleistas, tai teismas turėjo ex officio atnaujinti ieškinio senaties terminą.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo niekinio sandorio fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo, ar ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimams ginčyti. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-148-592/2010 matyti, kad ginčas dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimų teisėtumo jau buvo spręstas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Tiek apie šį ginčą, tiek apie ginčijamus 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimus buvo informuoti visi bendrijos nariai, kurie tiek buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-3-567/2009), tiek apie bylą informuoti pranešimais (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. pranešimai) bei skelbimu laikraštyje (2009 m. lapkričio 20 d. skelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“). Dėl to 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai vėliausiai 2009 metais turėjo žinoti tiek apie ginčijamus 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotinių narių susirinkimų sprendimus, tiek apie 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sandorį. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, net ir nesant atitinkamo ieškovės prašymo, tyrė, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti žymiai praleistą ieškinio senaties terminą (t. 3, b. l. 99). Kaip minėta, ieškovės nariams jau 2009 metais buvo žinoma apie 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. visuotiniuose narių susirinkimuose priimtus sprendimus, tačiau jie šių sprendimų neginčijo, o 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dar kartą juos patvirtino. Nors apeliantė teigia, kad negalėjo kreiptis į teismą, nes pas tuometinį pirmininką V. G. buvo dokumentai ir antspaudas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kokių dokumentų jai trūko (ginčijami bendrijos sprendimai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, jie buvo ir civilinėje byloje Nr. 2-148-592/2010) ir kaip antspaudas būtinas šiems sprendimams ginčyti. Apeliantė nepateikė ir įrodymų, kad bendrijos nariai bandė įpareigoti V. G. kreiptis į teismą dėl šių sprendimų ginčijimo ar priėmė dėl to kokį nors sprendimą. Bendrijos nariai, kuriems visiems šie sprendimai buvo žinomi 2009 metais, nėra priėmę jokio sprendimo dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų ginčijimo – galioja juos patvirtinantis 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas, o ieškinys buvo pareikštas vienasmeniu bendrijos pirmininkės A. B. sprendimu, bendrijos nariams dėl to neišreiškus savo valios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl sandorio neatitikimo bendrijos tikslams

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privačiojo juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privačiojo juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai. Su CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu susijusios CK 2.83 straipsnio normos, reglamentuojančios sandorių, sudarytų pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, teisinius padarinius. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.CK 1.82 straipsnyje nurodyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą dėl jų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti tik įstatymuose nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymuose gali būti nurodyti ir kiti asmenys, turintys teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ir (ar) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privačiojo juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016). Kalbant apie antrąją būtiną nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. valdymo organo kompetencijos pažeidimo ir (ar) prieštaravimo juridinio asmens tikslams faktą, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyti du savarankiški alternatyvūs privačiojo juridinio asmens teisnumo pažeidimą sudarantys pagrindai: valdymo organų kompetencijos pažeidimas arba prieštaravimas juridinio asmens tikslams. Tačiau bet kuriuo atveju turi būti įrodytas privačiojo juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas ir tokia pareiga tenka sandorį ginčijančiam asmeniui. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad UAB „Loktusa“ (vėliau – „Bakteriofagas“), pirkdama Pastatą, žinojo ar turėjo žinoti, jog privačiojo juridinio asmens UAB „Loktusa“ valdymo organo, atstovaujamo pirmininko, sudarytas sandoris prieštarauja 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos tikslams. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valdymo organo kompetencijos pažeidimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jos ir atsakovės UAB „Bakteriofagas“ sudaryta 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja bendrijos įstatuose nustatytiems tikslams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Pagal ieškovės įstatų (redakcija, galiojusią ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu) 1 punktą numatytas bendrijos tikslas – aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad šis tikslas 2008 m. balandžio 22 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria ieškovė pardavė, o UAB „Loktusa“ (vėlesnis pavadinimas - „Bakteriofagas“) nupirko pastatą, esantį Mėnulio g. 4, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1303-3357, buvo pažeistas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo perleistas ne garažų (kitas bendrijos turimas nebaigtas statyti pastatas), o administracinis pastatas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimas parduoti administracinį pastatą neprieštaravo bendrijos įstatuose numatytiems bendrijos tikslams aprūpinti savo narius individualiais garažais, nes jis sudarė galimybės įgyvendinti šį tikslą – už administracinį pastatą gautomis lėšomis vykdyti garažų statybą. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino ieškovės pirmininkė A. B., nebaigtame statyti pastate kilo gaisras, sudegė stogas, apdegė pastato vidus, po gaisro pastatas nebuvo remontuojamas, tik uždengtas laikinas stogas. Taigi, šio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebaigtas statyti pastatas buvo pažeistas įvykusio gaisro ir nesuremontuotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji turėjo realias galimybes tokį pastatą suremontuoti ir baigti statyti. Pastato baigtumas buvo 74 procentai, pastatas buvo apgadintas gaisro ir neremontuotas, turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. S130520 nurodyta, kad pastate nėra vidaus apdailos, šildymo, vėdinimo sistemos, patalpų planas nėra patogus, pastatas 2013 m. gegužės 23 d. buvo įvertintas 250 000 Lt (1 t., b. l. 173-183). Ginčijama 2008 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta Pastato pardavimo 800 000 Lt. Nors UAB „Bakteriofagas“ atsiskaitė su ieškove ne 2008 metais, o vėliau (ieškovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše yra duomenys, kad 2012 m. balandžio 2 d. notaro liudijimo Nr.VB7-2349 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo panaikinta žyma apie atsakovės UAB „Bakteriofagas“ įsiskolinimą už pastatą (išrašo 8.1 punktas, 1 t., b.l. 33)), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog pirkimo–pardavimo sandoris prieštaravo privataus juridinio asmens tikslui, o juolab, konstatuoti, kad UAB „Bakteriofagas“ turėjo apie tai žinoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinio pastato pardavimas, įvertinus tai, kad pastato kaina atitiko rinkos vertę, buvo racionali išeitis ir tai neprieštaravo ieškovės veiklos tikslui - aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais.Jei ieškovė manė, jog jai laiku nesumoka už perduotą Pastatą, tai ji turėjo teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog reikalavo sumokėti kainą ar reiškė UAB „Bakteriofagas“ pretenzijas dėl sutartyje nurodytos kainos nesumokėjimo. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudusios UAB „Bakteriofagas“ vykdyti atsiskaitymus pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.Ieškinyje teigiama, kad UAB „Bakteriofagas“ buvo įsteigta fiktyviai, siekiant įsigyti Pastatą ir jį iš karto perleisti, kas, ieškovės nuomone, pagrindžia atsakovės UAB „Bakteriofagas“ nesąžiningumą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad UAB „Bakteriofagas“ žinojo, jog sudaromas sandoris prieštarauja 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos tikslui aprūpinti bendrijos narius individualiais garažais. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė, taip pat, byloje nustatyta, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis tikslas buvo pažeistas. Be to, Pastatas vėliau buvo perleistas kitiems juridiniams asmenims (UAB „Nano sprendimai“ ir UAB „Stilius S“). Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visi šie juridiniai asmenys yra susiję, kas jos nuomone, pagrindžia atsakovių nesąžiningumą, tačiau teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 27 d. akcijų pasirašymo sutartimi atsakovė UAB „Bakteriofagas“ už 250 000 Lt kainą įsigijo 2 500 vienetų atsakovės UAB „Nano sprendimai“ akcijų, akcijų vertę apmokant nepiniginiu įnašu – Pastatu, kuris 2013 m. gegužės 27 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas atsakovės UAB „Nano sprendimai“ nuosavybėn. UAB „Nano sprendimai“ šį pastatą perleido UAB „Stilius S“.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Nano sprendimai“ ginčijamo sandorio sudarymo metu (t. y. 2008 m. balandžio 22 d.) nebuvo įsteigta, todėl apeliantės argumentai, jog šiai atsakovei buvo žinomos visos su ginčijamu sandoriu susijusios aplinkybės, vertintini kritiškai. Apeliantė nurodo, kad UAB „Nano sprendimai“ buvo UAB „Bakteriofagas“ akcininkė, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Nano sprendimai“ nebuvo UAB „Bakteriofagas“ akcininke (ja tapo tik nuo 2010 m. rugpjūčio 30 d.), o nuo įsteigimo 2008 m. spalio 30 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. vieninteliu akcininku buvo D. R. (Juridinių asmenų registro išrašo 6 punktas). Nors apeliantė nurodo, kad administracinis pastatas skubiai, sužinojus, jog 2013 m. gegužės 14 d. pasikeitė bendrijos pirmininkas, buvo perleistas UAB „Nano sprendimai“, tačiau iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovės pirmininkas buvo pakeistas 2013 m. birželio 30 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu, kuris juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2013 m. liepos 4 d. (Juridinių asmenų registro išrašo 14.3 punktas), t. y. vėliau, nei administracinis pastatas buvo perleistas atsakovei UAB „Nano sprendimai“. Kitų argumentų, galinčių pagrįsti UAB „Nano sprendimai“ nesąžiningumą apeliantė nenurodė. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis prieštaravo juridinio asmens teisnumui, nėra pagrindo pripažinti šios sutarties negaliojančia. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalis draudžia iš sąžiningo įgijėjo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju nusikaltimu ieškinys negrindžiamas, be to, nei UAB „Bakteriofagas“, nei UAB „Nano sprendimai“ nesąžiningumas nenustatytas, juolab, nėra pagrindo išreikalauti Pastato iš atsakovės UAB „Stilius S“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiomis Pastato perleidimo pirkimo–pardavimo sutartis.

Dėl Pastato pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

CK 4.85 straipsnyje yra reglamentuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015)Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Šio juridinio asmens teisinė forma, kurią nustato šis įstatymas, yra bendrija. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (4 straipsnis). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (9 straipsnis). Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 18 d. įvyko neeilinis visuotinis surinkimas, kurio metu vienbalsiai buvo nutarta parduoti UAB „Loktusa“ pastatą, esantį Vilniuje, Mėnulio g. 4 už 800 000 Lt kainą (t. 1, b. l. 11). Susirinkime dalyvavo 16 bendrijos narių iš 23-jų. Taigi dalyvaujančių bendrijos narių skaičius viršijo įstatymo reikalaujamą kvorumą. Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 6 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas (t. 1, b. l. 157-159) nutarė nutraukti bylinėjimąsi tuo metu vykusiose civilinėse bylose, kuriuose buvo ginčijami bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimai, ir pripažino teisėtu, pagrįstu bei bendrijos narių interesus atitinkantį sprendimą parduoti UAB „Loktusa“ Pastatą ir ieškoti įsigyti žemės sklypą garažams statyti. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai išreiškė valią parduoti Pastatą.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti bendrijos sprendimą parduoti Pastatą ir jo pagrindu sudarytą ginčo pirkimo–pardavimo sutartį niekine.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes neištyrė aplinkybių, kurias privalėjo ištirti. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/201650 punktą; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apklausti V. G., D. K., kurie galėtų pateikti paaiškinimus dėl visuotiniuose susirinkimuose priimtų sprendimų. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose priimtų sprendimų teisėtumo, ar jie priimti tikrųjų bendrijos narių. Dalyvių skaičių susirinkimuose ir kokie asmenys juose dalyvavo patvirtina byloje rašytiniai įrodymai. Civilinio proceso kodeksas nenustato teismui pareigos kiekvienoje byloje apklausti liudytojus ar trečiuosius asmenis. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti šalių procesiniai dokumentai, rašytiniai įrodymai, teismo posėdyje išklausytos bylos šalys, šių įrodymų pakako teismui įsitikinti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Apeliantės teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismas privalėjo aiškintis, kaip buvo apskaitytas 2013 m. liepos 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 1, 2015 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodytas aplinkybes, 2012-03-23 paprastojo vekselio išdavimo aplinkybes, laikytini nepagrįstais. Šie įrodymai nebuvo susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų netyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė išvadas dėl reikšmingų faktinių aplinkybių (ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų, sutarčių teisėtumo) buvimą siekė grįsti įrodymais, nesusijusiais ar susijusiais labai tolimu ryšiu su įrodinėjimo dalyku, kurie neturėtų įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, jog pažeistos įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas pagrįstai vertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl ginčijamų sandorių teisėtumo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.Atsakovė UAB „Stilius S“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.Atsakovė UAB „Nano sprendimai“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos (CPK 178, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanguolė MartinavičienėAntanas Rudzinskas