Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bakteriofagas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nano sprendimai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stilus S“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys V. G. ir V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. balandžio 18 d. neeiliniuose visuotiniuose ieškovės narių susirinkimuose priimtus sprendimus; 2) pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės UAB „Bakteriofagas“ 2008 m. balandžio 22 d. sudarytą pastato (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovių UAB „Bakteriofagas“ ir UAB „Nano sprendimai“ 2013 m. gegužės 27 d. sudarytą pastato (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktą; 4) pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Nano sprendimai“ ir UAB „Stilus S“ 2013 m. liepos 18 d. sudarytą pastato (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; 5) taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovės nuosavybėn pastatą (duomenys neskelbtini).Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės į administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) priklausantį atsakovei UAB „Stilus S“ (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė UAB „Stilus S“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimas įsiteisėjęs, tačiau nė vienos instancijos teismas nepasisakė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi prašymas tenkintas, panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės į administracinį pastatą (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei UAB „Stilus S“, (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.Teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, yra įsiteisėjęs, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti UAB „Stilus S“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Ieškovė (toliau - apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo formaliai ir neįvertinęs byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad tiek ankstesni apeliantės valdymo organų nariai (tretieji asmenys), tiek atsakovių vadovus ir dalyvius siejo ir sieja glaudūs tarpusavio santykiai. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad panaudojus apgaulę ir pardavus ieškovės tikriesiems pajininkams priklausantį ginčo administracinį pastatą už jį su apeliante nėra atsiskaityta. Teismas ignoravo įstatymo imperatyvą, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų įstatymą bendrijų turtu disponuoti galima tik esant visų bendrasavininkų – visų tikrųjų apeliantės eksploatavimo pajininkų, sutikimui.Teismas ignoravo aplinkybę, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnį (sukčiavimas) dėl apgaule perleisto ginčo administracinio pastato. Atsakovė UAB „Stilus S“, su kuria glaudžiai susiję ir buvę ankstesni apeliantės valdymo organų nariai (tretieji asmenys), siekia perleisti ginčo administracinį pastatą kitiems tretiesiems asmenims, taip apsunkindami apeliantės pažeistų teisių gynimą. Teismas ignoravo kasaciniam skundui pateikti CPK numatytą 3 mėnesių terminą. Atsakovė UAB „Nano sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skunde kartojami argumentai, kuriuos jau tyrė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ir kurie yra atmesti kaip nepagrįsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Apeliantė kvestionuoja jau įsiteisėjusių teismų sprendimus, o ne ginčija skundžiamą nutartį. Apeliantė piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai siekia tik kaip galima ilgiau užtęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 150 str. 2 d.). Todėl skundžiama nutartimi jos pagrįstai ir teisėtai panaikintos. Atsakovė UAB „Stilus S“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dalį baudos paskiriant atsakovei UAB „Stilus S“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo nagrinėti šalių ginčo iš naujo ir vertinti byloje surinktus įrodymus. Skundas nepagrįstas, nes jame nurodytais argumentais iš esmės ginčijamas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kas sudaro kasacinio skundo pagrindą ir nėra susiję su ginčijamos nutarties esme. Trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui pateikti neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, nes šis klausimas sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teisme, priėmus kasacinį skundą. Apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, nesąžiningai pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės siekia vilkinti procesą bei veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Todėl apeliantei skirtina iki 5 792 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš paskirtos baudos iki 50 proc. skiriant atsakovės UAB „Stilus S“ naudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 144 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimas, kuriuo apeliantės pareikšti reikalavimai atmesti, yra įsiteisėjęs Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi jį palikus nepakeistą. Taigi, teismų procesiniais sprendimais konstatuotas apeliantės reikalavimų nepagrįstumas, tuo pačiu nebeliko ir teisinio pagrindo galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdymo užtikrinimui (CPK 144 str. 1 d.). Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, turėjo įvertinti kitas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, nes esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui nebenagrinėtinas ginčas iš esmės ir byloje esantys duomenys nebevertintinti. Esant įsiteisėjusiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo ieškinys netenkintas, bei jo užtikrinimui galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, skundžiama nutartimi panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinį atmetus, toks klausimas turi būti išspręstas sprendimu, tačiau to nepadarius, šis klausimas pagrįstai išnagrinėtas skundžiama nutartimi. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nenumatytos jokios šios normos netaikymo išimtys. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė UAB „Stilus S“ prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes, atstovaujama profesionalaus teisininko, pareiškė nepagrįstą skundą, kuriuo siekia vilkinti procesą bei veikia prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo pateikimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip akivaizdus apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimas nestabdo bylos iš esmės nagrinėjimo, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad apeliantė sąmoningai veikia prieš greitą bylos išsprendimą. Todėl prašymas dėl CPK 95 straipsnio taikymo ir baudos skyrimo netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.