Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 ir 2015-05-12 nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-2553-235/2015 pagal ieškovų V. B., E. G., E. K., J. K., A. P. ieškinį atsakovui 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo 365-osios Gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-03-22 visuotinio narių susirinkimo sprendimų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, 365-osios Gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos turto administratoriumi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti A. Z..

2015-04-27 teismo posėdžio metu atsakovo atstovui advokatui A. L. nurodžius, kad susiklostė situacija, jog bendrija negali tinkamai organizuoti jos atstovavimo teisme ginčo byloje, 2015-04-29 nutartimi šalims nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti savo poziciją dėl galimybės bendrijos turto administratoriumi paskirtam A. Z. leisti įgyvendinti visas bendrijos pirmininko teises ir pareigas, numatytas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Bendraieškoviai nurodė, kad sutinka, jog bendrijos turto administratoriumi paskirtam A. Z. būtų leista įgyvendinti visas bendrijos pirmininko teises ir pareigas, numatytas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, taip pat prašė teismo bendrijos turto administratoriumi paskirtam A. Z. leisti įgyvendinti visas bendrijos pirmininko teises ir pareigas, numatytas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos steigimo ir kituose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis taikytos ir pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas tokias priemones taikyti, atsižvelgdamas į prašomo užtikrinti ieškinio reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi būti taikomos tokios laikinosios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovai V. B., E. G., E. K., J. K., A. P. pareikštu ieškiniu siekia atsakovo 356-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-03-22 visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, o minėtam reikalavimui užtikrinti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo 356-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-03-22 visuotinio narių susirinkimo sprendimų galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir paskirti atsakovo turto administratoriumi A. Z.. Ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonė yra susijusios su ieškovų šioje byloje pareikštu reikalavimu ir jo įgyvendinimo galimybėmis, o jų taikymas užtikrina, kad bylos nagrinėjimo metu išliks ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovų prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios ieškinio reikalavimui, kadangi jomis dėl 356-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-03-22 visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumo ir/ar neteisėtumo nesprendžiama, o tik bylos nagrinėjimo laikotarpiui sustabdomas šių sprendimų galiojimas ir vykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pareikštas reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra prima facie pagrįstas, o apelianto argumentai, susiję su faktinėmis kilusio ginčo aplinkybėmis, pagal savo pobūdį nėra argumentai, kuriuos teismas gali vertinti iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas dėl atsakovo sprendimų pripažinimo niekiniais tarp ginčo šalių kilęs ne pirmą kartą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – atsakovo sprendimų vykdymo sustabdymas yra sprendžiamas ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civilinė byla 2S-458-611/2014, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl A. B. (asmens, kurio paskyrimas bendrijos pirmininku ginčijamas teisme) skyrimo atsakovo turto administratoriumi. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškiniu ginčijant atsakovo sprendimus, kuriais išrinkta bendrijos valdyba, o bendrijos primininke – A. B., Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. liepos 18 d. nutartimi sustabdžius tokių sprendimų galiojimą, susidarė situacija, kuomet atsakovas iš esmės liko be savo turto valdytojo ir teisėto vadovo. Iš esmės nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia pati situacija ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-10-15 taikius laikinąsias apsaugos priemones dėl 2014-03-22 sprendimo paskirti A. B. bendrijos pirmininke. Bendrija, kurios veikla nėra sustabdyta, taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra likusi be savo turto valdytojo ir teisėto vadovo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė klausimą dėl turto administratoriaus paskyrimo, o vėliau, atsakovo prašymu, ir dėl turto administratoriui bendrijos vadovo ir kitų teisių suteikimo. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nutartimi atsakovo turto administratoriumi paskirtas A. Z.. Apeliantas teigia, kad yra abejonių dėl turto administratoriaus nešališkumo, kadangi 2010 m. turto administratorius A. Z. buvo UAB „OSLIT“, kurios 50 proc. akcijų turėjo ieškovas V. B., bankroto administratoriumi, be to, administratorius ir V. B. palaiko draugiškus santykius. Aplinkybė, kad A. Z. kaip bankroto administratorius administravo bankrutuojančią įmonė, kurios akcininku buvo vienas iš ieškovų, nesudaro pagrindo abejoti administratoriaus nešališkumu. Atsakovo argumentas, kad ieškovas ir paskirtas administratorius palaiko draugiškus santykius yra nepagrįstas jokiais įrodymais kaip tik atsakovo paaiškinimais. Įmonė administruojama ilgiau kaip 1 (vienus) metus ir duomenų, kad A. Z. veikia prieš atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos interesus byloje nėra. Taigi, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl turto administratoriaus šališkumo yra neįrodytos (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apibendrindamas tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-10-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, o 2015-05-12 nutartimi jas pakeitė, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamas nutartis, kurios yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. ir 2015-05-12 nutartis palikti nepakeistas.