Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą išnagrinėjo formaliai ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą procese. Atsakovo turto administratoriaus skyrimas nepažeidžia rungtyniškumo principo, o priešingai – jį užtikrina, todėl teismo išvada, kad A. B. skyrimas atsakovės turto administratore pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir proceso rungtyniškumo principus, yra visiškai nepagrįsta.Pagal teismų nustatytas aplinkybes, atsakovo bendrijos pirmininkės A. B. įgalinimai yra sustabdyti, tačiau ir buvęs atsakovo bendrijos pirmininkas V. G. nėra atsakovo atstovas. Tai reiškia, kad tiek pats atsakovas, tiek kiti bendrijos nariai šiuo metu liko be tinkamo atsakovo įstatyminio atstovavimo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų ir nesiaiškino nurodytų aplinkybių, jog atsakovo bendrijos pirmininkė A. B. po išrinkimo į pareigas inicijavo atsakovo sandorių, sudarytų kai bendrijos pirmininkais buvo ieškovas ir V. G., ginčijimą, ieškovo piktavališki veiksmai ir ketinimai tiesiogiai prieštarauja atsakovo tikslams ir pajininkų teisėtiems interesams. Atsakovo, kaip bendrijos, pagrindinis tikslas buvo ir yra pastatyti statinį, kuriame turi būti suformuoti atskiri garažai, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, ieškovas ir V. G. yra piktavališkai susitarę su trečiaisiais asmenimis perimti atsakovo turėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovas nuo 2008-04-18 iki 2013-05-14 nei karto nesurengė atsakovo bendrijos narių susirinkimo, nepateikė atsakovo nariams panaudotų lėšų ir jo turto ataskaitos. Be to, ieškovas gali ir toliau klaidinti teismui bei trečiuosius asmenis dėl tinkamo atsakovo atstovavimo pagal įstatymą tiek atsakovui inicijuojant jo pažeistų teisių gynimą teisme, tiek vykdant atsakovo prievoles savo kreditoriams.

ieškiniu yra ginčijami 2013-05-12 ir 2013-06-30 atsakovo visuotiniai narių susirinkimai bei jų priimti sprendimai, iš kurių vienas – paskirti A. B. bendrijos turto administratore. Tuo tarpu atsakovas kaip laikinąją apsaugos priemonę prašo taikyti savo priimtą ir šioje byloje ginčijamą sprendimą, taigi, tokiu būdu siekia dar kartą patvirtinti savo priimtą neteisėtą sprendimą bei paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – ginčijamų sprendimų galiojimą.A. B. kvalifikacija, išsilavinimas, patirtis ir galimybės vykdyti administratoriaus veiklą yra visiškai niekuo nepagrįstos.Jokio realaus poreikio skirti atsakovo turto administratorių nėra. Nors atsakovas turto administratoriaus paskyrimo poreikį motyvuoja būtinybe vykdyti įvairius teismo procesus ir ginčyti ankstesnius bendrijos valdymo sprendimus, tačiau tokiems veiksmams bendrijos nariai jokio sutikimo nėra davę, nėra sutikę prisiimti su šiais veiksmais susijusias dideles finansines išlaidas. Be to, atsakovas jau 2013-07-05, be bendrijos narių sutikimo dėl finansinių išlaidų, sudarė teisinių paslaugų teikimo su advokatų kontora. Šios aplinkybės patvirtinta realią žalos grėsmę bendrijai ir tikruosius atsakovo prašymus tikslus – gauti galimybę naudoti bendrijos finansus savo, o ne bendrijos tikslams ir poreikiams. Bendrija turto, išskyrus nebaigtą statyti statinį, kurį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu įpareigojo nugriauti, neturi, todėl turto administratorius nėra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto administratore paskirti A. B..

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo prašymas dėl turto administratoriaus skyrimo nėra atsakovo atstovo pasirašytas (b.l.12-15), tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo prašymą priėmė, o atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas šis prašymas, pateikė tas pats atsakovo atstovas, laikytina, kad tokiu būdu atsakovas patvirtino savo valią dėl pareikšto prašymo dėl turto administratoriaus skyrimo, todėl minėtas formalus pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 328 str.).

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas (CPK 144 str.). Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra atsakovo turto administratoriaus paskyrimas (CPK 145 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti paskirtas tik paprastasis turto administravimas, kai turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2360/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovo 2013-05-14 ir 2013-06-30 visuotinių narių susirinkimo sprendimais iš atsakovo pirmininko pareigų atšauktas V. B., išrinkta nauja atsakovo valdyba, o bendrijos pirmininke išrinkta A. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2013 m. liepos 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė ieškovo ginčijamų atsakovo visuotinių narių susirinkimų 2013-05-14 ir 2013-06-30 sprendimų, kuriais, be kita ko, buvo nuspręsta bendrijos pirmininke išrinkti A. B., galiojimą. Taigi, ieškovui byloje ginčijant atsakovo sprendimą, kuriuo A. B. paskirta bendrijos pirmininke, patenkinus atsakovo prašymą skirti ją atsakovo turto administratore, būtų iš esmės paneigtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokia atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė turto administratoriumi paskirti tą patį asmenį, dėl kurio išrinkimo į pareigas vyksta ginčas, nepagrįstai šioje byloje suteiktų pranašumą atsakovui, visiškai pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo bei rungimosi principus, todėl priešingi atsakovo teiginiai laikytini nepagrįstais. Be to, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesprendžia ginčo esmės, todėl ir nevertina atsakovo atskirajame skunde nurodytų motyvų dėl ieškovo ir buvusio bendrijos pirmininko V. G. neva piktavališkų veiksmų siekiant užvaldyti bendriją ar reikšti nepagrįstus ieškinius. Atsižvelgiant nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atsakovo turto administratore paskirti A. B.. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškiniu ginčijant atsakovo sprendimus, kuriais išrinkta bendrijos valdyba, o bendrijos primininke – A. B., Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 m. liepos 18 d. nutartimi sustabdžius tokių sprendimų galiojimą, susidarė situacija, kuomet atsakovas iš esmės liko be savo turto valdytojo ir teisėto vadovo. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atsiliepimą, pasirašytą buvusio pirmininko V. G., kaip neįgalioto asmens. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti spendžiamas atsakovo turto administratoriaus, kuris atliktų būtinus veiksmus bendrijos turtui išsaugoti ar jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, paskyrimo klausimas, kad užtikrinti atsakovo teisėtų interesų apsaugą (CK 4.236 str., 4.240 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.