Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-02-28 nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025-02-28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas P. M. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025-02-17 iki 2025-02-28.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomosios priemonės, civilinio ieškinio, procesinių išlaidų ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, ją subendrinti su kitomis dvejomis skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

7. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Byloje nėra nustatyta nuteistojo P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau įvertintini ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. tai, kad jis anksčiau teistas 3 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (t. 2, b. l. 32-38), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 25-31). Be to, P. M., nors ir yra jauno darbingo amžiaus, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Nors Išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys patvirtina apeliaciniame skunde P. M. nurodytą aplinkybę, jog jis nuo 2024-05-27 vykdo individualią veiklą, tačiau visos kitos paminėtos aplinkybės rodo didesnį asmens pavojingumą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog P. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors buvo konstatuota, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 3 kartus, pažymėtina, kad teistumai už dar du priimtus nuosprendžius jau buvo išnykę. Be kita ko, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2025-02-06 nutartimi P. M. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-15 nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Be to, P. M. buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, areštas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai jo elgesio nepakeitė, asmuo ir toliau daro nusikalstamas veikas. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, jog jis, atlikdamas bausmę kalėjime, suprato, kad nenori būti tarp tokių žmonių ir pasižada daugiau nebenusikalsti vertintinos teigiamai, tačiau nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą P. M. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Be to, nuteistajam P. M., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti P. M. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

9. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu P. M. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-15 nuosprendžiu P. M. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs tačiau Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-10-15 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir P. M. pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ši nutartis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skirtos bausmės nesubendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-15 nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2025-02-11 nuosprendžiu P. M. skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu šis nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, skirtos bausmės pagrįstai nesubendrino ir su minėtu nuosprendžiu skirta bausme. Pažymėtina, jog įsiteisėjus skundžiamam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-02-28 nuosprendžiui, bausmių bendrinimo klausimas bausmės vykdymo proceso metu bus išspręstas paskutinį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs subendrintą bausmę nuteistajam P. M., konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad P. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

12. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

13. Skundžiamu nuosprendžiu P. M. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad P. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bylos duomenimis, P. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 5 kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus vos po pusmečio nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo. Ankstesniais teismų nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be kita ko, kaip minėta, jo atžvilgiu jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau P. M. jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų P. M. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo P. M. apeliacinio skundo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Šiaulių apygardos teismo 2025-04-09 nutartimi nuteistajam P. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Z. K.. Atsižvelgus į tai, jog apeliaciniu skundu apeliantas išreiškė nepasitikėjimą skirta advokate ir į gautą advokatės Z. K. prašymą dėl kito gynėjo parinkimo nuteistajam P. M., Šiaulių apygardos teismo 2025-04-29 nutartimi nuteistajam P. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė L. M..

16. Apeliacinės instancijos teisme 2025-05-06 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš P. M. valstybės naudai priteisti 175,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

17. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl jo nepasisakė. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma paliekama nenagrinėta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-318-870/2020, Nr. 1A-271-478/2023 ir kt.).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už P. M. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme palikti nenagrinėtą.