Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam P. M. (nuotolinio ryšio priemonėmis per Zoom konferencinio ryšio programą), jo gynėjai advokatei Z. K.,

nukentėjusiajam E. S. (nuotolinio ryšio priemonėmis per Zoom), jo įgaliotam atstovui advokatui S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio ((duomenys neskelbtini) klasių) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2020-12-14 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams; 2) 2022-02-23 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022-05-12 nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-12-14 nuosprendžiu skirta bausme, galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metus, 2023-06-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro; 3) 2023-06-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu, bausmę atliko 2023-09-15; 4) 2024-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, sumažinta galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2025-02-06 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, nutarta vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-15 nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo momento, nutartis įsiteisėjo 2025-02-17, bausmės neatlikęs; 5) 2025-02-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024-03-02 10.24 val., socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) skelbimų skiltyje patalpino apgaulingą skelbimą apie parduodamą (duomenys neskelbtini) kolonėlę už 700 eurų, 2024-03-02, apie 09.00 val., nukentėjusiajam E. S. susidomėjus skelbimu bei P. M. parašius SMS žinutę dėl kolonėlės pirkimo, P. M. atsiliepė į E. S. pageidavimą įsigyti kolonėlę, sutarė dėl 650 eurų dydžio kolonėlės kainos ir pirkimo sąlygų, nurodė E. S. pervesti 650 eurų į G. J. priklausančią (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S. įvykdžius šį nurodymą, 2024-03-02 16.03 val. ir 16.04 val., per du kartus jis išgrynino 650 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau kolonėlės neišsiuntė ir taip savo naudai įgijo svetimą E. S. priklausantį turtą – 650 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2024-08-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad pasinaudojant banko kortele, susieta su G. J. banko sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-03-02, 16.03 val. ir 16.04 val., per du kartus buvo išgryninti 500 eurų ir 200 eurų. Apžiūrėjus fotonuotraukas, bankomato fiksavusio vaizdą transakcijos metu, išgryninant lėšas, fiksuoti du asmenys: vienas dėvintis (duomenys neskelbtini) spalvos sportinę kepuraitę, (duomenys neskelbtini) džemperį bei (duomenys neskelbtini) spalvos liemenę be rankovių, kitas asmuo stovintis šalia, minėtam asmeniui iš kairės, (duomenys neskelbtini) plaukų, dėvintis marškinėliais su užrašu, kurių fragmentas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) spalvos striukę bei (duomenys neskelbtini) spalvos galimai sportinėmis kelnėmis. Ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) AVPK Veiklos skyriaus pareigūnais buvo nustatyta, kad pagal savo veido bruožus, aprangą, ryšius su G. J., bankomato užfiksuoti asmenys yra: pinigus grynina G. J. brolis – P. M., gyv. (duomenys neskelbtini), šalia stovi – R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs penkias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą.

Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. M. kaltė padarius jam kaltinime inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta tiek jo visišku prisipažinimu, išreikštu teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra, kad reikėjo pinigų, tuomet patalpino skelbimą apie parduodamą kolonėlę (duomenys neskelbtini). Su juo susisiekę nukentėjusysis sutarė dėl kainos – 650 eurų, nurodė sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai, tačiau kolonėlės neišsiuntė, su nukentėjusiuoju jau nebebendravo ir vietoj kolonėles išsiuntė (duomenys neskelbtini) dėžutę. Tokius jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, tai yra nukentėjusiojo parodymai, liudytojų R. Š. ir G. J. parodymai, banko sąskaitų išrašai, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti įrašai, kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamojo P. M. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad P. M. kaltinime nurodytu laiku socialinio tinklapio (duomenys neskelbtini) skelbimų skiltyje, patalpino apgaulingą skelbimą apie parduodamą (duomenys neskelbtini) kolonėlę už 700 eurų, nukentėjusiajam E. S. susidomėjus skelbimu bei P. M. parašius SMS žinutę dėl kolonėlės pirkimo, P. M. atsiliepė į E. S. pageidavimą įsigyti kolonėlę, sutarė dėl 650 eurų dydžio kolonėlės kainos ir pirkimo sąlygų, nurodė E. S. pervesti 650 eurų į G. J. priklausančią banko sąskaitą, o E. S. įvykdžius šį nurodymą, 2024-03-02 16.03 val. ir 16:04 val. per du kartus jis išgrynino 650 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), tačiau kolonėlės neišsiuntė ir taip savo naudai įgijo svetimą E. S. priklausantį turtą – 650 eurų. Nusikalstamą veiką kaltinamasis P. M. įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl P. M. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam P. M. bausmes, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

P. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 3 kartus, teistumui neišnykus (2 t., b. l. 32-38), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 25-31).

P. M. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. P. M., nors yra jauno darbingo amžiaus, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo, nesiregistruoja. Teismas, atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti P. M. paskyrus už įvykdytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos bausmės rūšies skyrimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamą veiką padariusio asmens nusikalstamumui.

Laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertinus nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-22 nutartimi P. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška (2 t., b. l. 132-133). P. M. 2025-02-17 9.40 val. sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-02-19 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas 14 dienų nuo 2025-02-17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas P. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025-02-17 iki 2025-02-28.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. M. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti nuosprendžio vykdymo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad P. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025-02-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis, kuriuo P. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant nepabloginti asmens teisinės padėties šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama nei su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, nei su 2024-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2025-02-06 nutartimi, paskirta bausme.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 650 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 36-43, 73-75). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. palaikė civilinį ieškinį, prašydamas, kad kaltinamasis grąžintų pinigus – 650 Eur, į jo sąskaitą, prašo priteisti turtinę žalą. Turtinė žala atsirado, nes prarado pinigus. Vedė pinigus iš savo sąskaitos į kaltininko sąskaitą už (duomenys neskelbtini) kolonėlę, kurios negavo, todėl ir prašo priteisti šią sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje žalos padarymo faktas yra įrodytas, kaltinamasis sutinka su padarytos žalos dydžiu, ginčo dėl ieškinio sumos nėra, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai , priteisiant nukentėjusiajam E. S. iš kaltinamojo P. M. 650 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (208,33 Eur dydžio advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą byloje iš P. M. nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė laikmena (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025-02-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti P. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025-02-17 iki 2025-02-28.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir E. S. naudai priteisti iš P. M. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinę žalą.

Nepriteisti iš P. M. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę laikmeną (1 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.