Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo K. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam K. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo kad, jis, kankindamas ir itin žiauriai nužudė A. Š., o būtent: 2013 m. spalio 31 d. nuo 21.00 val. iki 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone esančio gyvenamojo namo kambaryje, kilusio asmeninio konflikto tarp A. Š., T. Š. ir K. S. metu, T. Š. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius A. Š. į veidą, o pastarajam nuo smūgių nukritus ant žemės, kojos keliu prispaudė A. Š. krūtinę prie žemės, kad šis negalėtų priešintis ir kumščiais sudavė dar ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį. A. Š. bandant pasipriešinti ir kojomis nustumti nuo savęs T. Š., K. S. gulinčiam ant žemės A. Š. užlaužė rankas už nugaros ir kol jis laikė A. Š. rankas, kojas ir galvą, T. Š. surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas, apvyniodamas sidabrinės spalvos izoliacine juosta bei ta pačia izoliacine juosta apvyniojo A. Š. galvą, užklijuodamas burną, kad nukentėjusysis negalėtų apsiginti, šauktis pagalbos ar pabėgti. K. S. ir T. Š. toliau tęsė smurtinius veiksmus prieš A. Š.: T. Š. ant žemės gulinčiam A. Š. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į veidą, K. S. tuo pat metu koja sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių daugybinių smūgių nukentėjusiajam į krūtinės sritį ir kairįjį kūno šoną, po to T. Š., laikydamas A. Š. už ausų, ne mažiau kaip 5 kartus daužė nukentėjusiojo galvą į žemę, paskui pasitempė A. Š. link kambario durų ir vėl laikydamas nukentėjusįjį už ausų ne mažiau 5 kartus daužė nukentėjusiojo galvą į durų slenkstį. Vėliau kartu nutempę A. Š. į kambario vidurį, K. S. ir T. Š. kartu kojomis sudavė ne mažiau kaip po 20 smūgių kiekvienas A. Š. į pilvą, krūtinę ir galvą, T. Š. medine kėde sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių A. Š. į galvą ir krūtinę, kol nuo smūgių medinė kėdė lūžo. Po to K. S. kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius A. Š. į galvą ir ne mažiau kaip 3 smūgius koja į kairįjį šoną, rankomis laikė prispaustą prie žemės A. Š. galvą, o T. Š. tuo metu nulaužta kėdės koja sudavė daugybinius smūgius į įvairias A. Š. kūno vietas, po ko ta pačia medinės kėdės kojos smailia nuolauža ne mažiau kaip 3 kartus smeigė A. Š. į krūtinę ir visa savo kūno jėga rankomis spaudė stengdamasis kuo giliau įsmeigti nuolaužą į A. Š. krūtinę, po ko K. S. rankomis laikė įsmeigtą į A. Š. krūtinę medinę kėdės nuolaužą, T. Š. ne mažiau kaip 4 kartus smogė koja į medinės nuolaužos viršų, taip nuolaužą įsmeigdamas kuo giliau į A. Š. krūtinę. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, T. Š. A. Š. kūną suspaudė tarp kojų ir rankomis ne mažiau kaip 4 kartus nukentėjusiojo galvą jėga suko į dešinę ir kairę puses, taip siekdamas ją nusukti. Tokiu būdu T. Š. ir K. S. bendrais smurtiniais veiksmais sukėlė A. Š. dideles fizines ir dvasines kančias bei padarydami muštinę-plėštinę žaizdą nosies šaknyje, muštinę plėštinę žaizdą dešinio antakio išoriniame gale, siekiančią kaulų paviršius muštinę-plėštinę žaizdą nosies nugarėlės dešinėje pusėje, siekiančią skruostikaulį muštinę-plėštinę žaizdą dešiniajame skruoste, atsiveriančią į burnos ertmę muštinę-plėštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, muštinę-plėštinę žaizdą smakro dešinėje pusėje, dešiniajame žande-pažandėje tris muštines-plėštines žaizdas su dugne esančiais 6 medienos intarpais, muštinę-plėštinę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, muštinę-plėštinę žaizdą apatinėje lūpos kairėje pusėje su įstrigusiu medžio intarpu, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat bendrais veiksmais padarydami durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje su II dešinio šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu, dešinės krūtinplėvės kiauryminiu pažeidimu ir širdiplėvės sužalojimu dešinio širdies skilvelio projekcijoje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko po krūtinės ląstos dešinės pusės durtinio-pjautinio kiauryminio sužalojimo įvykus ūminiam masyviam nukraujavimui A. Š. mirė. Tęsdami savo nusikalstamą veiką T. Š. ir K. S., turėdami tikslą sunaikinti nusikaltimo pėdsakus užveržė diržu A. Š. kojas bei kartu nutempė A. Š. prie Nemuno upės, esančios ties adresu Jurbarko rajonas, (duomenys neskelbtini), esančiu gyvenamuoju namu, kur T. Š. A. Š. kūną panardino po upės vandeniu, palaikė prispaudęs koja ir paliko upėje, o asmeninius A. Š. daiktus ir pastarojo nužudymui naudotos medinės kėdės nuolaužas T. Š. ir K. S. kartu sudegino namo, esančio (duomenys neskelbtini), Veliuona, Jurbarko rajone virtuvėje įrengtoje krosnyje.Kaltinamasis K. S. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas 2015 m. lapkričio 2 d. Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikai jis buvo perduotas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje buvo laikinai sulaikytas 2016 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Suėmimo terminas vėliau buvo pratęstas to paties teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. gruodžio 1 d., 2017 m. vasario 8 d. nutartimis. Paskutinį kartą K. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 5 d. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi kaltinamajam K. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 5 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.Kaltinamasis K. S. skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.Skunde kaltinamasis nurodo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis bėgs, slėpsis nuo teismo. Kaltinamojo teigimu, iki suėmimo Jungtinėje Karalystėje jis legaliai dirbo, mokėjo mokesčius, turėjo pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, buvo doras pilietis, o jo išvykimą į minėtą šalį nulėmė geresnio gyvenimo siekis. Be to, Lietuvos Respublikoje jis taip pat turi pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, artimų giminaičių ir dukrą. Kaltinamasis pažymi, kad šiuo metu vyksta jo dukros tėvystės nustatymo procesas, tuo tarpu būdamas suimtas jis negali šiame procese tinkamai dalyvauti bei įrodyti savo tėvystę. Kaltinamojo teigimu, jis neturi jokio motyvo bėgti nuo teismo, nes proceso metu jau davė parodymus, kaltę dėl savo veiksmų pripažino. Be to, jis yra suimtas jau ilgą laiką, t. y. nuo 2015 m. spalio 2 d. Taigi, jam nėra poreikio bėgti ir slėptis, nes jis jau yra atlikęs dalį bausmės.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo K. S. skundą atmesti.Kaltinamojo K. S. skundas atmetamas.Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo K. S., kito kaltinamojo T. Š., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Kauno apygardos teismas kaltinamajam K. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis K. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. K. S. kaltinamas padaręs labai sunkų kvalifikuotą nusikaltimą žmogaus gyvybei, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasekmės yra negrįžtamos, nusikaltimas smurtinis. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcija). Pagal teismų formuojamą praktiką, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad be kaltinamajam gresiančios griežtos bausmės, yra pakankamai kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis K. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis K. S. nėra saistomas itin stipriais bendruomeniniais ar šeimyniniais ryšiais. Kaltinamasis nesimoko, yra nevedęs, Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, nedirba. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje K. S. turi giminaičių taip pat savaime nepatvirtina išvados apie jo turimus stiprius socialinius ryšius. Skunde kaltinamasis, siekdamas įrodyti laisvėje turimų šeimyninių ryšių tvirtumą, nurodo turintis dukrą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo tėvystės faktas nustatinėjamas pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams K. S. ir E. P.. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad K. S. saisto tvirti ilgalaikiai šeiminiai ryšiai, galintys sumažinti jo bėgimo (slėpimosi) nuo teisėsaugos institucijų riziką. Iš bylos duomenų matyti, kad K. S. turi pakankamai daug ryšių užsienyje, yra gyvenęs ir dirbęs ne vienoje užsienio šalyje, Jungtinėje Karalystėje gyvena jo giminaičiai. Bylos duomenys patvirtina, kad netrukus po kaltinime nurodytų įvykių K. S. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Į Lietuvos Respubliką jis buvo sugrąžintas tik paskelbus jo paiešką ir išdavus Europos arešto orderį. Priešingai nei teigia kaltinamasis, byloje esančios elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys (t. 4, b. l. 186) patvirtina išvadą, kad į Jungtinę Karalystę kaltinamasis vyko ne tik dirbti, bet ir siekdamas išvengti teisėsaugos pareigūnų dėmesio. Be to, dar būdamas Jungtinėje Karalystėje jis sužinojo apie jam pareikštą įtarimą ir teisėsaugos pareigūnų vykdomą jo paiešką, tačiau į Lietuvos Respubliką negrįžo, o toliau slapstėsi. Kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, iki sulaikymo Jungtinėje Karalystėje dirbo, tačiau šie duomenys, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Šios išvados nepatvirtina ir tai, kad K. S. jau davė parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis K. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kaltinamasis skunde atkreipia dėmesį, kad jis laikomas suėmime jau gan ilgai, t. y. nuo 2015 m. spalio 2 d., kai pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam K. S. už galimą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas dvidešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė. Be to, priešingai nei skunde teigia kaltinamasis, iš bylos duomenų matyti, kad Jungtinėje Karalystėje jis buvo sulaikytas 2015 m. lapkričio 2 d., o ne 2015 m. spalio 2 d.Pažymėtina ir tai, kad K. S. laikymas suėmime neužkerta jam kelio civiline tvarka ginčyti galimą dukros J. P. biologinės tėvystės faktą. Juo labiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi įpareigojo Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją įstatymų nustatyta tvarka paimti K. S. kraujo mėginį DNR ekspertizės atlikimui ir jį pateikti teismo medicininę – biologinę ekspertizę atliksiančiai įstaigai. Įvertinus kaltinamojo K. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, socialinius ryšius, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo metu kaltinamojo K. S. teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, o Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.