Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. S. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 15 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 2 d., pabaiga – 2030 m. lapkričio 2 d.

2. Komisijos 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis K. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, nustatant įstatyme numatytas priežiūros ir elgesio sąlygas.

3.1. Skunde nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, todėl bausmės neišvengiamumo, griežtumo ir teisingumo tikslas jau yra pasiektas. Buvo nuteistas pirmą kartą, jo atvejis nėra sisteminio ar pasikartojančio nusikalstamo elgesio pavyzdys. Nors padaryta veika buvo sunki ir jos pasekmių neneigia, būtent šis faktas leidžia daryti išvadą, kad bausmės metu buvo padarytos realios išvados ir iš esmės pasikeitė požiūris į gyvenimą.

3.2. Skunde pažymi, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį nuolat dirbo, vykdė darbines pareigas ir sąžiningai laikėsi nustatytos tvarkos. Darbinė veikla vyko nuosekliai visą laiką. Tai patvirtina gebėjimą laikytis taisyklių, prisiimti atsakomybę ir gyventi teisėtą gyvenimą, rodo, kad resocializacija vyko ne deklaratyviai. Nuo pat bausmės atlikimo pradžios visiškai nevartoja alkoholio. Ankstesnėje nusikalstamoje elgsenoje alkoholio vartojimas buvo įvardijamas kaip vienas pagrindinių kriminogeninių veiksnių, todėl šio veiksnio visiškas ir ilgalaikis pašalinimas yra esminis pokytis.

3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą, kuri tapo pagrindiniu gyvenimo stabilumo ir motyvacijos šaltiniu. Šeima iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, mąstymą ir prioritetus, paskatino prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už artimuosius. Bausmę atlieka atviro tipo kolonijoje jau du metus, daugiau, nei vienerius metus yra probacijos priežiūroje. Tai patvirtina, kad geba laikytis taisyklių laisvėje, o visuomenės saugumas jau dabar yra užtikrinamas probacijos priemonėmis.

3.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad drausmės pažeidimas nebuvo susijęs su smurtu ar realiu pavojumi visuomenei. Vėlesnis laikotarpis rodo akivaizdžią teigiamą elgesio dinamiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vien drausminių nuobaudų buvimas negali automatiškai paneigti lygtinio paleidimo galimybės, kai kiti esminiai kriterijai rodo realius ir ilgalaikius pokyčius.

4. Atsiliepimu į nuteistojo K. S. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo skundą atmesti.

5. Nuteistojo K. S. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnyje nurodyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančius K. S. charakterizuojančius duomenis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo K. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama žemai. Pažymėtina, kad net ir nustačius žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai ir sudarytų pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistasis K. S. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo elektra rankiniu būdu, apdailininko ir medienos apdirbėjo, dailidės padėjėjo specialybes, nuo 2018 m. pradėjo dirbti nuteistųjų valgykloje, vėliau tęsė darbą virėjo padėjėju, kirpėju, pagalbiniu darbininku, plataus profilio darbininku. Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuteistasis iki šiol dirba UAB ,,I.“ pagalbiniu darbininku, charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis K. S. taip pat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, devynis kartus skatintas už iniciatyvą atliekant darbus, už atsakingai atliekamą darbą, už programų lankymą. Nuteistasis palaiko gana artimus ryšius su dukra, broliais ir seserimis, 2024 m. gegužės 11 d. sudarė santuoką, nuo 2023 m. spalio 27 d. perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Šios aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra pakankamos, kad teisėjų kolegijai nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės nagrinėjamu atveju. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

9. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau byloje gausu ir neigiamai nuteistąjį K. S. charakterizuojančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju vis dar išlieka aktualūs du kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis siekė valdyti piktnaudžiavimo alkoholiu rizikos veiksnį, bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau praeities alkoholio vartojimo problemos gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, padarytame nusikaltime stebimas nuteistojo impulsyvumas, savitvardos stoka, tam tikras kontroliuojantis elgesys, siekiant paklusnumo. Atsižvelgiant į nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, Socialinio tyrimo išvados rengėjos manymu, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimus bei įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, o taip pat impulsyvūs pasirinkimai įtakojami alkoholio buvo aktualūs, su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai poreikiai. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu K. S. 10 kartų buvo baustas už laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (necenzūrinių žodžių vartojimas, dienotvarkės pažeidimas, disponavimas draudžiamais daiktais, trumpalaikių išvykų metu nebuvo namuose, neįsileido pareigūnų) dar du kartus įspėtas žodžiu už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą, taip pat baustas administracine tvarka. Kontaktinio Resocializacijos specialisto teigimu, nuteistasis dažnai priešinasi nustatytai tvarkai, linkęs priešgyniauti, nesutikti su nustatytos tvarkos bei pareigūnų teisėtais reikalavimais. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartotų savo priešingo teisei elgesio, gebėtų laikytis probacijos sąlygų, kadangi nuteistasis nėra linkęs laikytis nei visuomenėje, nei struktūruotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių.

10. Nuteistasis K. S. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už kvalifikuotą nužudymą, veikiant bendrininkų grupėje, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors padarytos nusikalstamos veikos sunkumas jau buvo įvertintas nuosprendį priėmusio teismo, skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad neatliktos bausmės dydis – daugiau, nei ketveri metai (bausmės pabaiga 2030 m. lapkričio 2 d.), taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šios aplinkybės vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam K. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi tęsti individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nepažeidinėti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nedaryti administracinių nusižengimų, vykdyti Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo K. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.