Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-1641-1189/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-08-01Lietuvos apeliacinis teismas
  2. N1-168-245/2017Nuosprendis · 2017-11-30Kauno apygardos teismas
  3. T-42-245/2018Nutartis · 2018-03-29Kauno apygardos teismas
  4. T-111-810/2018Nutartis · 2018-08-10Kauno apygardos teismas
  5. T-54-753/2023Nutartis · 2023-01-23Kauno apylinkės teismas
  6. T-1636-753/2023Nutartis · 2023-06-21Kauno apylinkės teismas
  7. T-2683-753/2023Nutartis · 2023-12-07Kauno apylinkės teismas
  8. T-1641-1189/2024Nutartis · 2024-11-15Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2024-12-18Kauno apygardos teismas
  10. T-75-737/2025Nutartis · 2025-02-21Kauno apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-01Lietuvos apeliacinis teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2026-01-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-15
Bylos Nr.
T-1641-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00864-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
T. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-1641-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00864-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 15 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos, tai yra 2024 m. spalio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip atitinkanti žemą kriterijų. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas, taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo skatinamas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, stebimas nuoseklus rizikos valdymas, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

T. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 2 d.

Anksčiau teistas, baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant, ar lygtinio paleidimo instituto taikymas esamu pataisos proceso momentu jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisija nutarime nurodė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai yra nuteistasis T. Š. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, buvo skatinamas už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas bei daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nors šios aplinkybės nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau išskirtiniu pozityvumu nuteistojo elgesys nepasižymi, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Visos aukščiau aptartos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju Komisijos nutarimui pritartina tik ta prasme, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį. Be to, pažymėtina, kad nuteistojo teigiamą elgesį jau įvertino įstaigos administracija, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką vertinama kaip žema, tačiau, įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin aktualūs ir turintys reikšmės nuteistojo elgesiui dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie privalo būti valdomi iš esmės. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje vyraujantys minėti veiksniai (lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu) atskleidžia tai, jog nuteistasis nekoreguoja savo priešingo teisei elgesio taip, kad nekiltų abejonės, jog pataisos procesas asmenį jau paveikė taip, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esančią medžiagą, o būtent tai, kad nuteistasis linkęs manyti, jog nusikaltimo aukos turi kaltinti pačios save bei tyčinį smurtinį nusikaltimą sutapatina su nelaimingu atsitikimu. Be to, vien tai, jog nuteistasis atlieka bausmę, nėra laikytina, kad jis suvokia kilusias pasekmes iš priešingo teisei elgesio.

Nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; teigiama darbinė motyvacija; socialinių ryšių palaikymas), tačiau teismas šių veiksnių nelaiko išskirtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Pažymėtina, kad paskutinis pažeidimas padarytas 2023 m. lapkričio 28 d. dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, kai nuteistasis buvo jau labai gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad jis bausmę pradėjo atlikti 2016 m. vasario 2 d. Atitinkamai nuteistajam paskutinis paskatinimas skirtas tik 2021 m. lapkričio 30 d., kai buvo fiksuota vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, už stropų darbą. Ši aplinkybė atskleidžia, jog nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kadangi per beveik trejus metus nuteistasis nei karto nebuvo skatintas. Tai patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis šiuo metu yra stagnacijoje. Nuteistasis yra kritiškas savo praeities veiksmams ir ši aplinkybė vertinama teigiamai, tačiau vis tik, kaip minėta aukščiau, nuteistasis tyčinį smurtinį nusikaltimą sutapatina su nelaimingu atsitikimu ir tokiu būdu jis neatskleidžia savo nuoširdaus supratimo, jog dėl jo veiksmų ir iš to kilusių padarinių, nuteistajam paskirta atitinkamo dydžio bausmė.

Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Įvertinus T. Š. neatliktos bausmės dalį (1 metai 3 mėnesiai 23 dienos), nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie turi neabejotinos įtakos nusikalstamo elgesio raiškai, gausą, nusikalstamo elgesio riziką, prilyginamą žemai, vis tik atsižvelgiant į 7 vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, kurių paskutinis padarytas 2023 m. lapkričio 28 d., kai nuteistasis puikiai išmanė taisykles ir reikalavimus bei paskatinimų stoką trejų metų laikotarpyje, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. Š. šiuo metu dar nedaro pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė